Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo Įstatymo projekto Nr. XIIIP-729
2017 m. gruodžio 6 d. Nr. 1016
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-411 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-729 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata dėl visuotinio dalininkų susirinkimo įgalioto asmens, kuris pasirašo darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia, yra neaiški ir institucijų aiškinama plačiai, paprastai laikant, kad tokia darbo sutartis yra neprivaloma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks institucijų aiškinimas dėl šios nuostatos taikymo nėra teisingas, kadangi Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, taip pat 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte kitų alternatyvų viešosios įstaigos ir jos vadovo santykiams įforminti nenumatoma. Nepaisant to, kad Viešųjų įstaigų įstatyme nėra nuostatų, kuriomis tiesiogiai įtvirtinama, kad su šios teisinės formos vienasmeniu valdymo organu – vadovu sudaroma darbo sutartis, atkreipiame dėmesį į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 101 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualių įmonių vadovus. Tai reiškia, kad Darbo kodekse yra įtvirtinta prievolė sudaryti darbo sutartį su juridinio asmens vadovu visais atvejais, kai už jo darbą yra atlyginama. Pažymėtina, kad įtvirtinus Įstatymo projektu siūlomus Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies pakeitimus, taptų neaišku, kokiu kitu darbo sutarčiai alternatyviu būdu galėtų būti įforminami viešosios įstaigos bei jos vadovo santykiai. Paminėtina ir tai, kad, vadovaujantis Darbo kodekso 33 straipsnio 5 dalimi, šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo.
2. Įstatymo projektu siūlomu reguliavimu, kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, siekiama įtvirtinti galimybę su viešosios įstaigos vadovu sudaryti civilinę sutartį, už kurią nebūtų atlyginama (pavyzdžiui, savanoriškos veiklos sutartį), taip sprendžiant ne visoms viešosioms įstaigoms, o mažesnes pajamas gaunančioms nevyriausybinėms organizacijoms aktualias problemas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad juridinio asmens vadovas yra juridinio asmens valdymo organas, per kurį juridinis asmuo įgyvendina civilines teises ir pareigas. Nustačius, kad viešosios įstaigos ir vadovo santykiai gali būti įforminami ir savanoriškos veiklos sutartimi, pagrindinės juridinio asmens valdymo organo funkcijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje, būtų nesuderinamos su Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 4 straipsnyje nustatytais savanoriškos veiklos principais – naudos visuomenei ir asmeniui, bendradarbiavimo, taip pat įvairovės ir lankstumo principais.
3. Vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, viešoji įstaiga – pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Be to, Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai būtų taikomi ne tik nevyriausybinėms organizacijoms, bet ir visoms viešosioms įstaigoms, todėl įtvirtinus galimybę viešųjų įstaigų vadovams dirbti neatlygintinai pagal civilinę sutartį ir įvertinus viešosioms įstaigoms taikomą pelno mokesčio lengvatą, tai galėtų lemti šios teisinės formos pasirinkimą vykdant ne su viešųjų interesų tenkinimu susijusią Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytą veiklą, o užsiimant išskirtinai tik komercine veikla bei siekiant pelno.
4. Priėmus Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, susijusius su viešosios įstaigos bei vadovo santykių įforminimo išplėtimu, ir taip sudarant galimybę su viešosios įstaigos vadovu sudaryti ne tik darbo sutartį bet, kaip alternatyvą, ir neatlygintinę civilinę sutartį, tai, tikėtina, galėtų prisidėti prie socialinio draudimo įmokų sumažėjimo, be to, apribotų ir vadovų, su kuriais sudaryta tokia neatlygintinė civilinė sutartis, teisę pasinaudoti socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Pažymėtina, kad valstybės įmonės Registrų centro 2017 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, Lietuvos Respublikoje įregistruota beveik 10 600 viešųjų įstaigų, jų filialų ir atstovybių, todėl manytina, kad sudarius galimybę viešųjų įstaigų vadovams dirbti neatlygintinai, socialinių draudimo įmokų sumažėjimas gali būti reikšmingas.