LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. VASARIo 17 d. įsakymo Nr. 3-70-(e) „DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. gegužės 11 d. Nr. 3-253
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 3-70-(E) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teikimą,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 3-70-(E)
(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2022 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 3-253 redakcija)
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) žemės ir akvatorijos naudojimo tvarką.
2. Taisyklės privalomos visiems Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims (toliau – asmenys). Taisyklės galioja visoje uosto teritorijoje ir akvatorijoje, kurių ribos nurodytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Laivybos taisyklės).
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Aplinką teršiantis krovinys – krovinys, kurį sudaro medžiagos ar gaminiai, nurodyti Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencija) I, II ir III prieduose.
3.2. Įvykis uosto teritorijoje ir (ar) akvatorijoje – įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai, ir (ar) įvykis, kurio metu žuvo ar buvo sužeisti žmonės, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje uosto teritorijoje ir (ar) akvatorijoje buvęs turtas.
3.3. Pavojingasis krovinys – krovinys, kurį sudaro klasifikuotos draudžiamos vežti ar leidžiamos vežti tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytas sąlygas medžiagos ar gaminiai, taip pat medžiagos ar gaminiai, klasifikuotini pagal šias sutartis.
Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kurios reglamentuoja pavojingųjų krovinių vežimą, taikant Taisyklių nuostatas laikomas Tarptautinis jūra gabenamų pavojingų krovinių kodeksas (IMDG kodeksas), Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir jos A ir B techniniai priedai, Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) C priedėlis „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)“ ir jo priedas, Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedas „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“, Tarptautinis laivų, skirtų gabenti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodeksas (IGC kodeksas), Tarptautinis laivų, skirtų gabenti supiltas pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos kodeksas (IBC kodeksas), Tarptautinis kietų biriųjų krovinių vežimo jūrų laivais kodeksas (IMSBC kodeksas) ir šių sutarčių pagrindu sudaryti Lietuvos Respublikos dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai.
II SKYRIUS
UOSTO ŽEMĖ
5. Asmenys, prieš pradėdami vykdyti uoste mokslinius arba inžinerinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos, rekonstrukcijos, hidrografinius darbus, privalo įstatymų ir kitų teisės aktų, reguliuojančių tokius tyrinėjimus ir darbus, nustatyta tvarka tai suderinti su ūkio subjektų priežiūrą atliekančiomis valstybės institucijomis, Uosto direkcija ir uosto žemės naudotoju, kurio teritorijoje bus vykdomi minėti darbai.
6. Asmenys, vykdydami Taisyklių 5 punkte nurodytus darbus be atitinkamo suderinimo, Uosto direkcijai ar ūkio subjektų priežiūrą atliekančioms valstybės institucijoms pareikalavus, privalo darbus nutraukti, pastatus ir įrenginius nugriauti, o sklypą sutvarkyti iki pradinės būklės.
7. Darbus, galinčius kelti grėsmę saugiai laivybai ar vykdomus navigacinės įrangos veikimo zonose, galima pradėti vykdyti tik suderinus su uosto kapitonu.
8. Asmenys, įvykdę uoste statybos ar kitus darbus ir sukūrę objektus, kurie turi būti nurodyti navigacijos vadovuose, locijose ir jūrlapiuose, apie tai privalo pranešti uosto kapitonui ir Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – Administracija).
9. Visi asmenys, pabaigę uoste vykdytus mokslinius arba inžinerinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos, rekonstrukcijos ir kitus darbus, privalo nedelsdami išvežti statybos ir kitas atliekas, statybos aikštelę išvalyti ir sutvarkyti.
10. Įmonė, eksploatuojanti uoste gamybos, sandėliavimo pastatus ir įrenginius, kuriuose transporto priemonės ir veikianti įranga turi įtakos konstruktyvių elementų būklei, privalo nustatyti gamybos ir sandėliavimo pastatų bei įrenginių grindų ir perdangų eksploatacines apkrovas.
11. Uosto žemės naudotojas privalo užtikrinti, kad:
11.1. jo nuomojama uosto žemė, išskyrus žaliąją zoną, būtų padengta danga, kurios rūšis (tipas) ir konstrukcija atitiktų eksploatacines sąlygas;
11.2. jo nuomojamoje teritorijoje esančiuose keliuose, privažiuojamuosiuose automobilių ir geležinkelio keliuose ir pagalbinėse aikštelėse kitų uosto žemės naudotojų, kuriems važiuoti ir manevruoti šiuose keliuose yra būtina vykdant savo veiklą, visos transporto priemonės galėtų laisvai judėti, o gaisrinė technika galėtų privažiuoti prie visų objektų ir stovinčių prie krantinių laivų; jo nuomojamoje teritorijoje kelių eksploatacija būtų saugi; jo nuomojamoje uosto žemėje pagal suderintus projektus būtų tvarkoma aplinka;
11.3. krantinės ir šalia jų esanti uosto teritorija būtų sutvarkytos ir švarios; laivų krovinių liekanos, šiukšlės ir kitos gamybos atliekos būtų surenkamos į tam skirtus konteinerius, apdorotos ir (ar) išvežtos iš uosto teritorijos;
11.4. nuomojamoje teritorijoje transportui, kėlimo ir transportavimo įrenginiams stovėti būtų įrengtos specialios vietos; draudžiama šiam tikslui užimti krantines, privažiuojamuosius uosto geležinkelio ir automobilių kelius, perėjas;
12. Uosto žemės naudotojas privalo nuomojamą uosto žemę aptverti, įrengti vartus ir tvarkyti. Tvorų aukštis turi būti 2 450 mm (pagrindinė vertikali dalis – 2 050 mm, papildoma, apsaugos funkciją gerinanti dalis, statoma 45 laipsnių kampu, – 400 mm). Tvorų konstrukcijos projektas derinamas su miesto architektu ir Uosto direkcija. Abiejose tvoros pusėse 3 000 mm atstumu privalo nebūti medžių ir augmenijos, aukštesnės negu 150 mm. Uosto žemės naudotojas taip pat privalo įrengti aptvertas ir apšviestas (ne mažiau kaip 20 lx) saugomas aikšteles akcizais apmokestinamoms prekėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme, ir kontroliuojamoms strateginėms prekėms ir technologijoms, nurodytoms Bendrajame karinės įrangos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 „Dėl Bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“, sandėliuoti ir saugoti. Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, kad bet kuriuo paros metu juos būtų galima atidaryti rankomis. Prie įvažiavimo į įmonės teritoriją turi būti įrengta pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schema.
13. Pastatų, fasadų, stacionariųjų pakėlimo mechanizmų spalvų, reklamos ir kitos vaizdinės informacijos projektai turi būti suderinti su Uosto direkcija.
14. Uosto žemės naudotojas privalo prižiūrėti statinius, įrenginius ir prietaisus, esančius nuomojamoje uosto žemėje, taip pat juos remontuoti ir eksploatuoti pagal šių statinių, įrenginių ir prietaisų projektuotojų bei gamintojų techninės eksploatacijos reikalavimus ir vadovaudamasis žemės nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis.
15. Uosto žemės naudotojas privalo užtikrinti, kad išnuomota uosto žemė būtų apšviesta pagal atitinkamų gamybos kategorijų darbo vietų apšvietimo normas ir Lietuvos standartais perimtas Europos normas LST EN 12464-2:2007 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 2 dalis. Darbo vietos statinių išorėje“:
15.1. Pagrindiniai įėjimai ir įvažiavimai, kur yra intensyvūs žmonių ir krovinių judėjimo srautai, krovos zonos, turi būti apšviesti ne mažiau kaip 30 lx.
16. Uosto žemės naudotojas, kuriam yra taikomos 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo nuostatos, privalo įrengti nuomojamos uosto teritorijos perimetro televizinės apžvalgos sistemas. Taip pat prie uosto žemės naudotojo automobilių ir pėsčiųjų vartų, suderinus sistemų techninius projektus su Uosto direkcija, privaloma įrengti techninės kontrolės sistemas pagal Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu tvirtinamus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techninius reikalavimus, užtikrinti šių sistemų funkcionavimą ir sudaryti technines galimybes neatlygintinai prie jų prisijungti uostą kontroliuojančioms valstybės institucijoms ir Uosto direkcijai.
III SKYRIUS
UOSTO AKVATORIJA
18. Uosto akvatoriją ir joje esančius navigacijos įrenginius prižiūri ir eksploatuoja Uosto direkcija.
19. Kranto ir plūdrieji navigacijos įrenginiai gali būti pašalinti (išjungti) tik suderinus su uosto kapitonu.
20. Uosto kapitonas informuoja Administraciją apie navigacinių sąlygų ir plaukiojimo režimo pokyčius uosto akvatorijoje.
21. Uosto akvatorijoje nuskendusį turtą (laivus, plaukiojančius įrenginius ir kt.), taip pat vietas, kur atliekami pavojų plaukiojantiems laivams keliantys darbai, Uosto direkcija pažymi navigacijos įrenginiais nuskendusio turto savininko ar darbų užsakovo sąskaita.
22. Kraunant krovinius, uosto žemės naudotojas privalo imtis visų priemonių, kad krovinys ar jo liekanos nepatektų į uosto akvatoriją.
23. Uosto naudotojas, pastebėjęs, kad uosto akvatorijoje atsirado navigacinė kliūtis ar faktiniai gyliai neatitinka paskelbtų gylių, nėra nustatytų navigacijos įrenginių arba jie įrengti ne vietoje ar nešviečia jų signalinės šviesos, privalo nedelsdamas apie tai pranešti Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybai (toliau – LET).
IV SKYRIUS
HIDROTECHNINIAI ĮRENGINIAI IR KRANTINIŲ NAUDOJIMAS
24. Uosto direkcija įrengia, naudoja ir plėtoja uosto hidrotechninius įrenginius. Uosto direkcija turi teisę leisti uosto žemės naudotojui naudotis uosto hidrotechniniais įrenginiais. Tai nurodoma Uosto direkcijos ir uosto žemės naudotojo sudaromoje uosto žemės nuomos sutartyje.
25. Jeigu uosto žemės naudotojui, turinčiam teisę naudotis hidrotechniniais statiniais (tarp jų ir krantinėmis) (toliau – krantinės naudotojas), laivo krovai yra reikalinga ilgesnė (didesnės grimzlės) krantinė, nei yra nurodyta jo uosto žemės nuomos sutartyje, pagal tokio uosto žemės naudotojo prašymą Uosto direkcija pagal kompetenciją užtikrina jam galimybę pasinaudoti šalia naudojamos krantinės esančios krantinės dalimi, kurios reikia laivui saugiai pakrauti ir (ar) iškrauti.
26. Jeigu ta pačia krantine (jos dalimi) turi teisę naudotis keli uosto žemės naudotojai, jų teisės naudotis visa krantine yra vienodos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės ar sudarytų uosto žemės nuomos sutarčių. Šiuo atveju laivai prie krantinės statomi pagal išankstinius uosto žemės naudotojų, turinčių teisę naudotis ta pačia krantine, mėnesiui sudarytus grafikus. Mėnesiui sudarytas grafikas privalo būti pateiktas uosto kapitonui iki ateinančio mėnesio pradžios. Jeigu vienas krantinės naudotojas nepateikia grafiko, laivai statomi pagal jį pateikusio krantinės naudotojo grafiką, o jeigu grafiko nepateikia nė vienas krantinės naudotojas – bendra tvarka. Jeigu pagal pateiktus grafikus tuo pačiu metu yra numatytas kelių laivų atvykimas ir krovos darbai prie tos pačios krantinės, pirmiausia yra pastatomas anksčiau atvykęs laivas, o kitas laivas pastatomas kuo arčiau krantinės, kur bus vykdomi krovos darbai. Tuo atveju, jeigu pirmiau atvyksta laivas, kurio krovos operacijos nėra tiesiogiai susijusios su kranto suprastruktūra ir kurio krovos darbai gali būti atliekami kitoje vietoje, vėliau atvykęs laivas, kurio krovos darbai gali būti atliekami tik prie konkrečios krantinės (toje vietoje yra sandėliai, stacionarioji krovos įranga), pastatomas vietoj pirmiau atvykusio laivo, o šis pastatomas kuo arčiau ankstesnės stovėjimo vietos. Jeigu pateikus išankstinį mėnesiui sudarytą grafiką per einamąjį mėnesį krantinės naudotojui atsiranda poreikis priimti laivus, nenurodytus išankstiniame mėnesiui sudarytame grafike, krantinės naudotojas nedelsdamas apie šiuos pasikeitimus informuoja uosto kapitoną. Jeigu išankstiniame mėnesiui sudarytame grafike nenurodytas laivas atvyksta tuo metu, kai prie krantinės nėra kito laivo, jis pastatomas bendra tvarka, o jeigu prie krantinės bus vykdomi kito išankstiniame mėnesiui sudarytame grafike nurodyto laivo krovos darbai, vėliau atvykęs laivas yra pastatomas kuo arčiau krantinės, kur bus vykdomi krovos darbai.
27. Jeigu krantine turi teisę naudotis keli uosto naudotojai, darbus atlieka ir išlaidas, susijusias su jos priežiūra ir eksploatacija, proporcingai dalijasi visi krantinės naudotojai.
28. Krantinės naudotojas negali kliudyti kitam tos pačios krantinės naudotojui pasinaudoti krantine ar krantinės dalimi krovos operacijoms vykdyti. Jeigu būtina švartuoti laivą ir vykdyti krovos operacijas taip, kad būtų naudojama ir dalis kito uosto žemės naudotojo teritorijos, uosto žemės naudotojas, kurio teritorija bus naudojama, neturi teisės kliudyti prišvartuoti laivą ir vykdyti krovos operacijų.
29. Uosto žemės naudotojas privalo užtikrinti, kad prie krantinių švartuojami laivai atitiktų krantinių techninių pasų reikalavimus dėl krantinių ir švartavimo stulpelių apkrovų, prižiūrėti krantinėse sumontuotus švartavimo ir amortizacinius įrenginius, apie jų ar pačių krantinių pažeidimus nedelsdamas informuoti Uosto direkciją ir skirti atstovą įvykiui uosto teritorijoje ar akvatorijoje ištirti.
30. Uosto žemės naudotojas, patvirtinęs laivo priėmimą švartuotis prie krantinių, privalo užtikrinti saugų laivo stovėjimą, jeigu laivas paliekamas be priežiūros.
31. Per vamzdynus ir kitas komunikacijas, einančias virš krantinės, turi būti nutiesti tilteliai žmonėms vaikščioti.
32. Krantinės turi būti sužymėtos aiškiais užrašais, matomais iš akvatorijos pusės. Krantines žymi Uosto direkcija.
33. Uosto žemės naudotojas privalo pažymėti kiekvieną švartavimo stulpelį iš kranto pusės: stulpelio viršuje užrašyti jo eilės numerį, žemiau horizontalios linijos – atstumą metrais iki artimiausio švartavimo stulpelio į kairę ir į dešinę, skaitmenys atskiriami vertikalia linija.
34. Apsauginiai ir kranto tvirtinimo įrenginiai visą eksploatacijos periodą turi atitikti krantinės techninio paso duomenis. Draudžiama švartuoti laivus prie apsauginių ir kranto tvirtinimo įrenginių.
35. Jeigu kranto tvirtinimo įrenginių šlaitai eksploatacijos metu buvo deformuoti dėl uosto žemės naudotojo kaltės, uosto žemės naudotojas privalo juos atstatyti ir sutvirtinti per Uosto direkcijos nurodytą terminą.
36. Uosto žemės naudotojas pagal uosto žemės nuomos sutartį, pasirašytą su Uosto direkcija, privalo savo lėšomis pašalinti iš akvatorijos dugno nuskendusius daiktus (technogenines šiukšles – virves, trosus, grandines, tinklus, inkarus, metalo laužą, atmušus, padangas, laivų krovinių liekanas ir kitus nuskendusius daiktus) 30 metrų pločio juostoje prie krantinės ir apie atliktus darbus informuoti uosto kapitoną.
37. Uosto žemės naudotojas privalo nuolat šalinti augmeniją, ardančią krantų sutvirtinimus, geležinkelio viršutinių kelių konstrukcijas.
38. Uosto žemės naudotojas tuo atveju, kai prie konkrečios krantinės 48 valandas ir ilgiau nebus švartuojami laivai krovos darbams ir pagalbinėms komercinėms operacijoms atlikti, raštu (taip pat ir elektroniniu būdu) suderinęs su Uosto direkcija laivo stovėjimo prie krantinės laiką, turi leisti statyti:
38.3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) laivus;
38.7. Lietuvos Respublikos ir užsienio hidrografinius, mokymo, mokslo tiriamuosius, gamtos apsaugos, medicinos pagalbos laivus;
38.8. laivus, dirbančius pagal Uosto direkcijos užsakymą ir atliekančius darbus, susijusius su Uosto direkcijos vykdomais projektais;
39. Uosto žemės naudotojas turi teisę reikalauti sumokėti tik už faktiškai laivams suteiktas paslaugas ir aprūpinimą pagal laivo valdytojo (savininko), laivo kapitono ar agento pateiktas paraiškas. Krantinės naudotojas, užsakęs krantinėje esančių inžinerinių tinklų paslaugas ir jomis pasinaudojęs, už faktiškai suteiktas paslaugas privalo sumokėti inžinerinių tinklų savininkui.
V SKYRIUS
UOSTO REŽIMAS
40. Uostas yra saugomas. Patekti į Uosto direkcijos prižiūrimas ir aptvertas uosto teritorijos dalis, kurios neįeina į uosto žemės naudotojų teritorijas, be Uosto direkcijos leidimo draudžiama.
41. Nuomojamos uosto žemės apsaugą organizuoja ir už ją atsako uosto žemės naudotojai, apsaugos išlaidas jie pasidalija proporcingai pagal nuomojamos uosto žemės plotą. Uosto apsaugos ir leidimų sistemos darbą koordinuoja Uosto direkcija.
42. Uoste galioja leidimų sistema. Uosto žemės naudotojas, vadovaudamasis Patekimo į uosto žemės naudotojų teritoriją taisyklėmis, patvirtintomis valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-238 „Dėl Patekimo į uosto žemės naudotojų teritoriją taisyklių patvirtinimo“, privalo parengti apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus ir suderinti juos su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktine, Klaipėdos teritorine muitine ir Uosto direkcija.
43. Uosto žemės naudotojas privalo pateikti Uosto direkcijai nuomojamos uosto žemės apsaugos sutarčių, sudaromų su įmonėmis, kurios teikia apsaugos paslaugas, kopijas.
44. Į uosto žemės naudotojo teritoriją įeiti ir išeiti žmonėms, įvažiuoti ir išvažiuoti transportui, įvežti ir išvežti materialines vertybes galima tik per kontrolinius punktus, gavus uosto žemės naudotojo leidimą. Leidimas galioja tik leidimą išdavusio ūkio subjekto išsinuomotame uosto žemės plote. Leidimai gali būti mokami. Tokiu atveju uosto žemės naudotojas privalo patvirtinti įmokų dydžius ir leidimų išdavimą tvarką. Uosto žemės naudotojas privalo išduoti leidimus eiti ir (ar) važiuoti per išsinuomotą uosto žemę laivų, stovinčių prie krantinių, įmonių, turinčių teisę teikti laivų agentavimo, laivų aprūpinimo ir priežiūros paslaugas, ir krovinių ekspedijavimo atstovams, taip pat asmenims, įgaliotiems Lietuvos jūrininkų sąjungos teikti jūrininkams gerovės priemones ir paslaugas, numatytas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje. Be to, uosto žemės naudotojas privalo išduoti leidimus įeiti į šioje teritorijoje esančią bankrutuojančią įmonę antstoliams, šios įmonės administratoriui, jo įgaliotiniui ir jo nurodytiems asmenims.
45. Uosto žemės naudotojas, kurio nuomojama žemė yra apsupusi kito uosto žemės naudotojo nuomojamą žemę, privalo išduoti nemokamus leidimus eiti ir (ar) važiuoti per išsinuomotą žemę kitam uosto žemės naudotojui. Ši nuostata nekeičia Taisyklių 41 punkto reikalavimo uosto žemės naudotojams apsaugos išlaidas dalytis proporcingai pagal nuomojamus uosto žemės plotus.
46. Leidimai patekti į uosto žemės naudotojo terminalą gali būti nuolatiniai, laikinieji ir vienkartiniai. Leidimai, suteikiantys teisę įvežti materialines vertybes į uosto teritoriją ir išvežti iš jos, yra vienkartiniai. Visi leidimai turi turėti techninės (elektroninės) kontrolės sistemos nuskaitymo funkciją (brūkšninis kodas, magnetinės juostelės užkodavimas, nuotolinės (angl. Proximity) kortelės ar kita nuskaitymo forma). Draudžiama leidimus perduoti naudotis kitiems asmenims.
47. Nuolatiniai leidimai išduodami asmenims, kurie nuolat dirba uoste, taip pat transporto priemonėms.
48. Laikinieji leidimai išduodami asmenims, kurie nustatytą laikotarpį gali įeiti ir (ar) įvažiuoti į uostą su darbu susijusioms funkcijoms atlikti, taip pat transporto priemonėms.
49. Vienkartiniai leidimai išduodami asmenims ir transporto priemonėms, kurie gali patekti į uostą vieną kartą leidime nurodytu laiku.
50. Be leidimų per kontrolinius punktus įleidžiami Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gelbėjimo, avarinės ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai, vykstantys pagal iškvietimą.
51. Valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų pareigūnai ir jų tarnybinis transportas į uostą tarnybinėms pareigoms atlikti įleidžiami su tarnybiniais (darbo) pažymėjimais.
52. Uosto direkcijos darbuotojai į uosto teritoriją įleidžiami su tarnybiniais (darbo) pažymėjimais, o transporto priemonės – su leidimais. Uosto direkcijai priklausančius objektus prižiūrinčių, remonto ar statybos darbus atliekančių įmonių darbuotojai ir tam tikslui reikalingas transportas ir technika įleidžiami į darbo zoną su nemokamai pagal Uosto direkcijos teikimus išduotais laikinaisiais leidimais. Uosto teritorijoje esantys asmenys privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba tarnybinį (darbo) pažymėjimą.
53. Laivo įgulos nariai ar keleiviai, pateikę asmens dokumentą, per kontrolinius punktus praleidžiami pagal laivo kapitono ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūno patvirtintą sąrašą.
54. Reguliariojo susisiekimo keltų (reguliariojo susisiekimo laivų ir keltų, plaukiančių tarp valstybių uostų pagal Šengeno susitarimą) įgulų nariai išleidžiami iš uosto žemės naudotojo teritorijos ir įleidžiami į ją per kontrolės postus pagal įgulų sąrašus ir pateikę asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Reguliariojo susisiekimo laivais ir keltais vykstantys keleiviai ir transporto priemonės į uosto žemės naudotojo teritoriją įleidžiami pateikę įregistruotą bilietą, įlaipinimo kortelę arba pagal laivo agentūros pateiktus sąrašus, o išvykstantys keleiviai išvežami reguliariuoju keleiviniu transportu, įtrauktu į tokių transporto priemonių sąrašą, arba išleidžiami už pasienio kontrolės punkto ribų pro pėsčiųjų vartus.
55. Duomenys apie per uostą visų rūšių transporto priemonėmis vežamas prekes, tuščius konteinerius ir transporto priemones, asmenis, vykstančius per valstybės sieną, apskaitomi ir kaupiami Uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (KIPIS). KIPIS naudojimo sąlygos tvirtinamos Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu.
56. Laivo įgulos narių asmeninius daiktus iš laivo per uosto kontrolinius punktus išnešti galima turint laivo kapitono arba jo įgalioto asmens išduotą pažymą.
57. Uosto direkcijos arba uosto žemės naudotojų atsakingų darbuotojų reikalavimu visi asmenys privalo pateikti dokumentą, įrodantį jų teisėtą buvimą uoste.
VI SKYRIUS
GAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI
59. Uosto teritorijoje ar akvatorijoje susidarius ekstremaliosioms situacijoms ar pastebėję įvykių, keliančių grėsmė saugai, asmenys privalo nedelsdami apie tai pranešti uosto dispečeriui ir skubiosios pagalbos tarnyboms numeriu 112.
60. Uosto žemės naudotojas privalo leisti naudotis gaisrui gesinti jo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, gaisro gesinimo priemonėmis ir įranga, nesvarbu, kurioje vietoje kilo gaisras.
61. Sandėlių ir sandėliuojamų krovinių aikštelių teritorijoje privalo būti numatyti priešgaisriniai įvažiavimai ir išvažiavimai.
62. Uosto žemės naudotojas privalo užtikrinti, kad kroviniai būtų išdėstomi ir sandėliuojami taip, kad būtų užtikrintas priėjimas prie krovinio, prie gaisro gesinimo priemonių bei įrangos ir kad nebūtų užkrauti evakuacijos keliai.
63. Visais atvejais, kai kyla grėsmė įvykti įvykiui uosto teritorijoje ar akvatorijoje, ir jeigu to pareikalauja uosto kapitonas arba Uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus (toliau – UPS) darbuotojas, uosto žemės naudotojas, laivo kapitonas ar jo įgaliotas asmuo privalo nedelsdami nutraukti vykdomus darbus.
VII SKYRIUS
PAVOJINGŲJŲ IR (AR) APLINKĄ TERŠIANČIŲ KROVINIŲ VEŽIMO, KROVOS IR LAIKINO SAUGOJIMO UOSTE TVARKA
64. Pavojingieji ir (ar) aplinką teršiantys kroviniai gali būti įvežami į uostą tik tolesniam transportavimui ir kaupiami tiek, kiek reikia krovos technologiniam procesui užbaigti, ir laikinai saugomi ne ilgiau nei 20 kalendorinių dienų, išskyrus vienarūšius krovinius. Besibaigiant nustatytam terminui, uosto žemės naudotojas privalo gauti rašytinį (įskaitant ir pateiktą elektroniniu būdu) uosto kapitono leidimą pratęsti terminą.
65. UPS darbuotojui pareikalavus, uosto žemės naudotojas nedelsdamas privalo pateikti visą informaciją apie jo teritorijoje esantį ir krautą pavojingąjį ir (ar) aplinką teršiantį krovinį. UPS darbuotojui nustačius pažeidimų, uosto žemės naudotojas privalo nedelsdamas juos pašalinti.
66. Uosto žemės naudotojas, į kurio teritoriją įvežami, joje kraunami ir laikinai saugomi pavojingieji ir (ar) aplinką teršiantys kroviniai, privalo:
66.1. įrengti specializuotus sandėlius įvairiems pavojingiesiems ir (ar) aplinką teršiantiems kroviniams laikinai saugoti;
66.2. specializuotų sandėlių viduje matomose vietose pakabinti krovinio laikino saugojimo schemas ir lenteles, kuriose būtų nurodytos cheminių medžiagų savybės, o ant išorinės sandėlio vartų pusės – informacinę kortelę, kurioje būtų nurodytas krovinio pavadinimas, pavojingumo klasės ženklas (jeigu jam toks priskirtas) ir kiti aktualūs privalomi ženklinimai;
66.4. užtikrinti, kad personalas būtų parengtas dirbti su visomis reikiamomis apsaugos, darbo su pavojingaisiais ir (ar) aplinką teršiančiais kroviniais priemonėmis ir jomis aprūpintas, būtų parengtos įvairių avarinių atvejų instrukcijos personalui, taip pat turėti specialią įrangą ir kenksmingumą pašalinančių medžiagų;
66.5. paskirti pavojingųjų krovinių saugos specialistus, turinčius pavojingųjų krovinių vežimo, krovos ir laikino saugojimo uoste programos baigimą patvirtinančius pažymėjimus, reikiamų žinių, praktinės patirties ir galinčius kompetentingai nuolat kontroliuoti operacijas su pavojingaisiais kroviniais ir technologiniame procese naudojamomis pavojingosiomis medžiagomis (darbuotojai, vykdantys operacijas, turi turėti galiojančius atitinkamos kvalifikacijos pažymėjimus);
66.6. pateikti pavojingųjų krovinių saugos specialistų sąrašą Uosto direkcijai ir informuoti ją šį sąrašą pakeitus ar papildžius;
66.7. užtikrinti, kad ne vėliau kaip prieš 24 valandas per uoste naudojamas informacines sistemas UPS būtų pateikta Išankstiniame pranešime apie pavojingąjį ir (ar) aplinką teršiantį krovinį (priedas) nurodyta informacija ir tiksli dislokacijos vieta uoste;
66.8. užtikrinti saugų pavojingųjų ir (ar) aplinką teršiančių krovinių judėjimą uoste (įvežimą į uosto teritoriją ir išvežimą iš jos), saugojimą, krovą, avarijų ir įvykių uosto teritorijoje ar akvatorijoje, susijusių su pavojingaisiais ir (ar) aplinką teršiančiais kroviniais ir technologiniame procese naudojamomis pavojingosiomis medžiagomis, pasekmių likvidavimą;
66.9. uosto teritorijoje ir (ar) akvatorijoje išsiliejus (patekus į aplinką) pavojingajam ir (ar) aplinką teršiančiam kroviniui, pažeidus jo pakuotę ar įvykus įvykiams, kurie gali turėti įtakos žmonių sveikatai ar aplinkai, nedelsdamas pranešti apie tai uosto dispečeriui ir skubiosios pagalbos tarnyboms numeriu 112;
66.10. pavojinguosius ir (ar) aplinką teršiančius krovinius laikinai saugoti atskirai, kaip nurodyta Tarptautinės jūrų organizacijos Saugios laivybos komiteto aplinkraščio MSC.1/Circ.1216 „Rekomendacijos saugiam pavojingų krovinių pervežimui ir su tuo susijusiai veiklai uoste“ 7.1.13.2 papunktyje;
66.11. iki kiekvienų metų sausio 25 d. pateikti uosto kapitonui praėjusiais metais krantinėse krautų ir laikinai saugotų pavojingųjų ir (ar) aplinką teršiančių krovinių ataskaitas, kuriose nurodomas pavojingojo krovinio Jungtinių Tautų numeris, pavojingojo ir (ar) aplinką teršiančio krovinio pavadinimas, svoris ir krantinių, prie kurių buvo atliktos operacijos su tais kroviniais, numeriai.
67. Draudžiama pradėti pavojingųjų ir (ar) aplinką teršiančių krovinių krovos darbus, jeigu laivo kapitonui krovinio siuntėjas, agentas arba laivo valdytojo (savininko) įgaliotas asmuo, krovos kompanijos atstovas neįteikė pavojingojo krovinio deklaracijos ir jeigu laive nėra laivo vėliavos, valstybės institucijos, administruojančios saugią laivybą, arba jos vardu kvalifikacinės bendrovės išduoto dokumento, kuris patvirtina, kad laivas ir jo įranga atitinka tokios rūšies pavojingųjų krovinių vežimo reikalavimus.
68. Draudžiama saugoti uosto teritorijoje 7 klasės pavojinguosius krovinius, jų krova uoste leidžiama tik gavus Radiacinės saugos centro išduotą leidimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V-1271/22.3-139 „Dėl Radioaktyviųjų medžiagų, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“). Šis leidimas privalo būti pateiktas uosto kapitonui.
69. Prieš įvežant į uosto teritoriją 1, 6.2 ir 7 pavojingumo klasės krovinius, reikia ne vėliau kaip prieš 24 valandas gauti rašytinį (įskaitant ir pateiktą elektroniniu būdu) uosto kapitono leidimą.
70. 6.2 ir 7 pavojingumo klasės krovinius galima krauti tik tiesiogiai iš transporto priemonės į laivą, iš laivo į transporto priemonę arba tiesiogiai iš laivo į laivą.
71. Jeigu laive yra pavojingasis krovinys, bortu prie borto statyti laivą be atskiro uosto kapitono leidimo draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai gautas uosto dispečerio leidimas tiekti degalus į laivą. Ši nuostata negalioja suskystintų gamtinių dujų (toliau – SkGD) terminalui.
72. Krauti pavojinguosius ir (ar) aplinką teršiančius krovinius draudžiama, jeigu:
72.5. jie vežami be dokumentų, nepažymėtose, nepaženklintose pakuotėse, nepaženklinta transporto priemone ir pan.;
72.6. pažeistas konteineris (konteineriams nepriskiriamos įprastos pakuotės ar konteineriai, transporto priemonės ar konteinerinės cisternos pagal IBC kodeksą);
72.7. jūrinis konteineris neatitinka Tarptautinės konvencijos dėl saugių konteinerių (CSC) reikalavimų;
73. Pavojingųjų ir (ar) aplinką teršiančių krovinių laikino saugojimo reikalavimai:
73.1. Pavojingieji ir (ar) aplinką teršiantys kroviniai yra saugomi pagal medžiagų saugos duomenų lapų reikalavimus.
73.2. Pavojingieji ir (ar) aplinką teršiantys kroviniai, kurie linkę savaime užsidegti kontaktuodami su oru, vandeniu ar kitomis degiosiomis medžiagomis arba kurie gali sudaryti sprogimo atžvilgiu pavojingus mišinius, privalo būti saugomi specialiomis sąlygomis ir turi būti visiškai užtikrinta, kad bus išvengta tiesioginių saulės spindulių, aukštų temperatūrų ir mechaninio poveikio.
73.3. 5.1 pavojingumo klasės kroviniai privalo būti saugomi visiškai izoliuotai nuo kitų cheminių ir degiųjų medžiagų.
73.4. Rietuvių su pavojinguoju ir (ar) aplinką teršiančiu kroviniu išorė iš visų matomų pusių privalo būti pažymėta aiškiai matomomis pavojingumo klasės lentelėmis ir pavojingajam kroviniui priskirtu Jungtinių Tautų numeriu, o krovinio pavadinimas turi būti užrašytas ne mažesnėmis nei 10 cm dydžio aiškiai perskaitomomis raidėmis.
74. Technologiniame procese naudojamos pavojingosios ir (ar) aplinką teršiančios medžiagos privalo būti tinkamai saugomos vadovaujantis reikalavimais, nustatytais medžiagų saugos duomenų lapuose.
75. Į kanalizacijos sistemas draudžiama pilti išsiliejusius pavojinguosius ir aplinką teršiančius krovinius. Šiam tikslui turi būti naudojamos specialios talpyklos arba specialiai pritaikytos surinkimo sistemos.
VIII SKYRIUS
SAUGUS DEGALŲ TIEKIMAS
77. Tiekti degalus iš mobiliųjų kranto transporto priemonių į uosto teritorijoje esantį specialųjį transportą (automobilius, krautuvus ir pan.) leidžiama tik tam skirtose vietose, kuriose turi būti įrengti išsiliejusių naftos produktų gaudytuvai pagal tokį tiekimą ir gaudytuvų įrengimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
78. Teritorijoje, skirtoje degalams tiekti į specialųjį transportą, kuris skirtas naftos produktams krante krauti ir saugoti, naftos produktų vamzdynų šachtos, šuliniai ir akvatorija privalo būti tvarkingi ir švarūs, vamzdynai sandarūs. Degalų tiekimo teritorijoje sandėliuoti pavojinguosius krovinius draudžiama.
79. Vykdant SkGD degalų tiekimo į laivą operacijas, turi būti užtikrintas patikimas ir nuolatinis ryšys tarp laivo, SkGD degalų tiekimo operaciją vykdančių darbuotojų, uosto žemės naudotojo (terminalo operatoriaus), LET ir UPS.
80. Uosto žemės naudotojas, prie kurio krantinių vykdomos SkGD degalų tiekimo į laivą operacijos, privalo paskirti saugos pareigūnus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus, reikiamų žinių ir galinčius kompetentingai nuolat kontroliuoti SkGD degalų tiekimo į laivą operacijas. Darbuotojai, vykdantys SkGD degalų tiekimo į laivą operacijas, turi turėti galiojančius atitinkamus kvalifikacijos pažymėjimus. Uosto žemės naudotojas privalo pateikti saugos specialistų sąrašą Uosto direkcijai ir informuoti ją šį sąrašą pakeitus ar papildžius.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių
priedas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| (įmonės, teikiančios pranešimą, pavadinimas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
IŠANKSTINIS PRANEŠIMAS APIE PAVOJINGĄJĮ IR (AR) APLINKĄ TERŠIANTĮ KROVINĮ |
|||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Numatoma atvykimo (išvykimo) data |
|
|
Laikas |
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Transporto priemonės reg. Nr. |
|
Priekabos reg. Nr. |
|
|
|
|
|
|
|||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Pakrovimo vieta |
|
Iškrovimo vieta |
|
Krovinio siuntėjas |
|
||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Laivo pavadinimas |
|
TJO Nr. |
|
Krantinės Nr. |
|
|
|
|
|||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Krovos į laivą pradžios data: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Žymės ir numeriai: konteinerio ident. Nr. |
Pakuočių skaičius (kiekis) ir rūšis |
Vežamo krovinio pavadinimas pagal JT Nr. |
Klasė |
JT Nr. |
Pakavimo grupė |
Papildoma rizika |
Pliūpsnio temp. (C) |
Ar jūros teršalas? |
Bendroji masė |
Grynoji masė |
Ems |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Už teisingą pranešimo užpildymą atsakingas asmuo |
|
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|
(parašas) |
|
|
(pareigos, vardas, pavardė) |
|||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| (pranešimo pateikimo data) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|