LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KLAIPĖDOS APSKRITIES ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANO PATVIRTINIMO
2016 m. balandžio 27 d. Nr. V-534
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1290 „Dėl Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano patvirtinimo“ 2.1.3 papunktį,
1. T v i r t i n u Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo planą (pridedamas).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2016 m. balandžio 27 d.
įsakymu Nr. V-534
KLAIPĖDOS APSKRITIES ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo planas (toliau – Planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1290 „Dėl Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 2.2 punktą.
2. Planas parengtas vadovaujantis Nutarimu patvirtinto Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano tikslais, uždaviniais, siekiamais rezultatais ir įgyvendinimo kryptimis (toliau – Nutarimu patvirtintas planas).
II SKYRIUS
PLANO TIKSLAS
III SKYRIUS
PLANO UŽDAVINIAI
5. Plano uždaviniai:
5.1. konsoliduoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų struktūrą;
5.1.2. netaikyti geografinio prieinamumo principo sudėtingoms paslaugoms (kai ligoms ir sveikatos sutrikimams būdingi įvairūs simptomai arba požymiai, dėl kurių būtinos asmens sveikatos priežiūros specialistų komandų teikiamos kelių profilių paslaugos); šiuo atveju taikytinas kokybiškų ir saugių paslaugų prieinamumo principas, šių ligų ir sveikatos sutrikimų diagnostika ir gydymas turi būti sutelkti universitetų, kitose respublikos ir regiono lygmens ligoninėse, turinčiose aukščiausios kvalifikacijos specialistus, naudojančiose naujausias technologijas ir moderniausią įrangą;
5.3. didinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir optimaliai paskirstyti paslaugas tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ypač atkreipti dėmesį į racionalesnį jų paskirstymą apskričių teritorijose;
IV SKYRIUS
ESAMA SITUACIJA
6. Klaipėdos apskritis – tai 7 savivaldybės su 362850 gyventojų:
7. Pagrindinis veiksnys įtakojantis sveikatos priežiūros sektoriaus ateities poreikius yra įvykę reikšmingi demografiniai pokyčiai tiek visoje Lietuvoje, tiek ir Klaipėdos apskrityje t.y. gyventojų mažėjimas, gyventojų senėjimas:
7.1. 2015 m. Klaipėdos apskrityje prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų buvo prisirašę 362850 žmonių, tai sudarė 12,6 proc. Lietuvos populiacijos. Vaikai iki 17 metų amžiaus sudarė 17,9 proc. visų Klaipėdos apskrities gyventojų, 18 – 49 m. amžiaus asmenys sudarė 43,82 proc. gyventojų, 50 – 64 m. – 21,08 proc., 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenys – 17,2 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų. Lyginant su 2011 metais Klaipėdos apskrityje gyventojų skaičius sumažėjo 3 proc.
7.2. Klaipėdos apskrities savivaldybių gyventojų skaičius 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. buvo pasiskirstęs:
Savivaldybės pavadinimas |
2011-12-31 |
2015-12-31 |
Prisirašiusiųjų gyventojų pokytis 2015/2011 proc. |
||||
Prisirašiusiųjų gyventojų skaičius |
Neapdraustųjų procentas |
Gyventojų virš 65 m. proc. |
Prisirašiusiųjų gyventojų skaičius |
Neapdraustųjų procentas |
Gyventojų virš 65 m. proc. |
||
Klaipėdos miesto |
200170 |
13.3% |
15.2% |
199491 |
9.3% |
16.5% |
-0.3% |
Kretingos rajono |
42286 |
10.1% |
17.0% |
40252 |
7.4% |
18.3% |
-4.8% |
Klaipėdos rajono |
41769 |
11.9% |
15.8% |
40352 |
7.8% |
16.5% |
-3.4% |
Šilutės rajono |
49042 |
13.6% |
15.4% |
44360 |
9.0% |
16.8% |
-9.5% |
Skuodo rajono |
20657 |
11.1% |
19.2% |
18569 |
9.3% |
21.2% |
-10.1% |
Palangos miesto |
17904 |
10.2% |
18.3% |
17836 |
7.4% |
20.4% |
-0.4% |
Neringos miesto. |
2126 |
9.4% |
15.5% |
1990 |
7.2% |
18.5% |
-6.4% |
Iš viso |
373954 |
12.5% |
15.9% |
362850 |
8.8% |
17.2% |
-3.0% |
8. Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų resursų ir veiklos rodikliai.
8.1. Klaipėdos apskrities aktyvaus stacionarinio gydymo hospitalizacijos rodiklis 2014 m. buvo vienas iš didžiausių Lietuvoje. Palyginus su Lietuvos vidurkiu Klaipėdos apskrities rodiklis yra 11 proc. didesnis. 2014 m. Klaipėdos apskrityje 100 gyventojų teko – 22,44 paciento, Lietuvos vidurkis – 20,21 paciento.
8.2. Hospitalizacijos rodiklis pagal savivaldybes 2014 m.:
8.3. Klaipėdos apskrityje naudojama 92 proc. stacionarinių lovų. Neefektyviausiai 2015 m. buvo naudojamos lovos rajonų savivaldybių stacionarines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ligoninė) - 86 proc. lovų, kadangi atstumas nuo rajono lygmens ligoninės iki Klaipėdos mieste esančių ligoninių nedidelis. Tokios rajono lygmens ligoninės turi nedaug pacientų, dėl to negali, o mažėjant gyventojų, tikėtina, ir ateityje negalės lovų naudoti efektyviau ir pasiekti geresnių ligoninės veiklos rodiklių. Lovų naudojimo rodikliai pagal savivaldybes yra:
8.4. Rajonų savivaldybių ligoninės blogai tenkina savivaldybės gyventojų aktyvaus gydymo poreikį. 94 proc. Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų paslaugos suteikiamos Klaipėdos miesto savivaldybės ligoninėse, o rajono savivaldybių gyventojai savo savivaldybės ligoninėse gauna tik 39 proc. aktyvaus gydymo paslaugų. Rodiklis pagal savivaldybes:
8.5. 2015 m. Klaipėdos apskrities ligoninių aktyvaus gydymo lovos užimtumo rodiklis buvo 282 dienos per metus:
8.6. Esant aktyvaus gydymo lovų pertekliui, šių lovų trūksta slaugos ir palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos ir geriatrijos paslaugoms teikti. Klaipėdos apskrityje tenka – 1,6 lovos 1 000 gyventojų:
8.7. 2015 m. Klaipėdos apskrities ligoninių slaugos lovos užimtumo rodiklis yra 336 dienos per metus:
9. Atliktų ankstesnių trijų restruktūrizavimo etapų rezultatai Klaipėdos apskrityje:
9.1. uždarytas 1 rajono lygmens ligoninės - Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės, kurioje per vienus metus didžiųjų operacijų, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, atlikta mažiau nei nustatyta, chirurgijos skyrius;
9.2. centralizuotas greitosios medicinos pagalbos paslaugų valdymas – viena dispečerinė Klaipėdos mieste;
9.3. greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų sumažėjo 1 juridiniu asmeniu – VšĮ Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centru, o šios sveikatos priežiūros įstaigos, esančios Palangos savivaldybėje, greitosios medicinos pagalbos paslaugos perduotos Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai;
9.4. pradėtos teikti, vėliau nuolat plėtotos dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos, taip pat plėtotos ambulatorinės, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos. Nuo 2010 m. iki 2015 m. ambulatorinės (dienos stacionaro, dienos chirurgijos, priėmimo-skubios pagalbos, stebėjimo, ambulatorinės chirurgijos ir ambulatorinės specializuotos) paslaugos Klaipėdos apskrityje išaugo 20,6 proc., slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos – 15 proc.
9.5. Aktyvaus gydymo lovų skaičius Klaipėdos apskrities ligoninėse sumažėjo nuo 2133 lovų 2014 metais iki 2075 lovų 2015 metais, kas sudaro 3 proc. Atitinkamai pokyčiai pagal įstaigas:
Ligoninės pavadinimas |
2014 m. |
2015 m. |
VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė |
187 |
160 |
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė |
903 |
903 |
VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė |
352 |
352 |
VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė |
377 |
377 |
Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninė |
58 |
53 |
Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos ligoninė |
126 |
100 |
VšĮ Šilutės ligoninė |
130 |
130 |
Iš viso: |
2133 |
2075 |
V SKYRIUS
PLANO ĮGYVENDINIMO KRYPTYS
10. Planas bus įgyvendinamas šiomis kryptimis:
10.1. pirmoji kryptis – ambulatorinių paslaugų plėtra, ypač pirminės sveikatos priežiūros ir ligų profilaktikos stiprinimas;
10.2. antroji kryptis – slaugos, ilgalaikio gydymo, paliatyviosios pagalbos ir geriatrijos paslaugų plėtra, intensyvesnė dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugų plėtra;
11. Pagal pirmąją kryptį numatoma didinti prioritetinių ambulatorinių specializuotų paslaugų apimtis; siekti didžiumą žmonių sveikatos problemų sprendimų iš gydytojų specialistų grandies perkelti į pirminės sveikatos priežiūros grandį, kad šeimos gydytojai spręstų iki 80 procentų šių problemų (priemonės, atsakingi vykdytojai ir terminai pateikiami Plano 1 priede).
12. Atsižvelgiant į padėtį rajono lygmens ligoninėse, pagal antrąją ir trečiąją kryptis pirmenybę teikti efektyvesnės veiklos priemonių įgyvendinimui šiose ligoninėse; numatoma ligoninių tinklą konsoliduoti ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą racionalizuoti apskrities mastu (priemonės, atsakingi vykdytojai ir terminai pateikiami Plano 2 ir 3 prieduose).
VI SKYRIUS
SIEKIAMI PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
13. Iki 2016 m. kovo 31 dienos:
14. Iki 2016 m. gruodžio 31 dienos:
15. Iki 2017 m. gruodžio 31 dienos:
15.1. padidėjusi ambulatorinių paslaugų apimtis – iki 2 procentų (palyginti su Nutarimu patvirtinto plano įgyvendinimo pradžia);
16. Įgyvendinus Planą Klaipėdos apskrityje sumažės aktyvaus gydymo lovų skaičius nuo 2075 lovų 2015 metais iki 1996 lovų 2017 metais. Atitinkamai asmens sveikatos priežiūros įstaigose aktyvaus gydymo lovų skaičius pasikeis:
17. Plano įgyvendinimo rezultatai, kurie turi būti pasiekti per nustatytus terminus Klaipėdos apskrities gydymo įstaigose pateikiami Plano 1, 2, 3 ir 4 prieduose.