Administracinė byla Nr. eA-1816-552/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00298-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Y. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 24S16868, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 24S20037, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2029 m. sausio 16 d. (toliau – ir Sprendimas 2); 3) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 24S46516, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Sprendimas 3) (toliau kartu – Sprendimai); 4) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), ta apimtimi, kuria nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Jei teismo nuomone, užsieniečio grėsmės vertinimo kriterijai gali būti nustatomi poįstatyminiu norminiu teisės aktu, o ne įstatymu, kreiptis į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
3. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:
3.1 Sprendimas 1 priimtas atsakovui iš esmės nukrypus nuo teismų praktikoje suformuotų užsieniečio galimos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo pagrindinių taisyklių. Sprendime 1 nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) precedentai pareiškėjo atvejui nėra aktualūs.
3.2 Sprendime 2 cituojamoje Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. 18-11993 (toliau – ir Raštas, Išvada) vertinimas, esą pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui pateiktas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas 2011 metais dirbo Baltarusijos Respublikos unitarinėje įmonėje „BelEZ“. Šią informaciją Migracijos departamentui pareiškėjas pateikė atsakydamas į klausimyno 2 klausimą. Tačiau pareiškėjas nebuvo papildomai apklaustas, nebuvo detaliau aiškinamasi jokia papildoma informacija apie jo darbo pobūdį, atliekamas funkcijas, ryšius ir pan. Trečiasis suinteresuotas asmuo tokią išvadą padarė vien tik vadovaudamasis pareiškėjo pateiktu atsakymu bei bendro pobūdžio informacija apie Rusijos bei Baltarusijos žvalgybą bei jos tikslus.
3.3 Įmonė „BelEZ“ vykdo pastatų, statinių ir inžinerinių tinklų priežiūros bei remonto darbus, teikia patalpų valymo, aplinkos (vejos) priežiūros, avarijų pašalinimo paslaugas. Kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos, šios įmonės veikla susijusi išimtinai su ūkinio techninio pobūdžio (komunalinio tipo) paslaugų teikimo veikla, kurios darbuotojai (nepriklausantys vadovybei) yra paprasčiausi techniniai specialistai: ūkvedžiai, komunalininkai, valytojai, elektrikai, aplinkos tvarkymo specialistai ir pan. Šiuo atveju, pareiškėjo 4 mėnesių trukmės darbas šioje įmonė (studijų metais) techniniu darbininku yra nesusijęs su Baltarusijos režimo palaikymu ar žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. Pareiškėjas darbo santykius su „BelEZ“ nutraukė 2011 m.
3.4 Pareiškėjas pabrėžė, kad VSD Išvada negali būti laikoma paneigiančia ar ribojančia Migracijos departamento, kaip savarankiško viešojo administravimo subjekto, kompetenciją atlikti savarankišką užsieniečio individualaus atvejo aplinkybių visumos vertinimą ir priimti nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir įstatymų normomis pagrįstą savarankišką sprendimą. Atsakovas Sprendimo 1 nepagrindė nustatytais objektyviais duomenimis, o tik perkėlė į šį administracinį aktą VSD Išvadą, nepagrįstai suteikdamas jai išskirtinę įrodomąją galią, nekreipdamas dėmesio į tai, kad Išvada pagrįsta vien tik VSD spėjimais ir prielaidomis.
3.5 Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą 1 turėjo įvertinti pareiškėjo atliktos tarnybos pobūdį, pareigas, tarnybos trukmę, tarnybos pasibaigimo pagrindą, praėjusį laiko tarpą nuo atliktos karinės tarnybos, pareiškėjo tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose, pareiškėjo ryšius su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, pareiškėjo poziciją dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo. Migracijos departamentas šios informacijos nerinko ir netikrino, o iš Sprendimų matyti, kad atsakovas atlikdamas tyrimą apsiribojo tik Migracijos departamento naudojamų registrų ir duomenų bazių duomenų kopijavimu.
3.6 Sprendime 1 nurodyta, kad pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus (atsakė, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai) nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo Baltarusijos Respublikos unitarinėje įmonėje „BelEZ“. Pasak pareiškėjo, šis motyvas parodo atsakovo formalų požiūrį į pareiškėjo individualaus atvejo vertinimą, nes Sprendime 1 ir jame aprašytoje VSD Išvadoje nėra duomenų, kad pareiškėjas palaiko ryšius su kuo nors iš minėtos įmonės „BelEZ“ ar iš Baltarusijos žvalgybos tarnybų.
3.7 Pareiškėjas, gavęs atsakovo išduotą leidimą daugiau nei metus laiko gyveno ir dirbo Lietuvoje, nepadarė jokių teisės pažeidimų. Kartu su pareiškėju Lietuvoje gyvena ir šeima. Pareiškėjo sūnus lanko darželį Vilniuje, jo podukra lanko mokyklą, akivaizdu, kad jo gyvenimas Lietuvoje negali būti siejamas išimtinai su ekonomine nauda, šeima siekia įsitvirtinti Lietuvoje ir čia gyventi, stengiasi integruotis į Lietuvos visuomenę. Pareiškėjo darbdavys apie jį atsiliepia teigiamai. Klaidingą atsakovo prielaidą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje siejamas išimtinai su ekonomine (darbine) veikla, paneigia pareiškėjo ir jo šeimos aktyvus įsitraukimas į vietos krikščioniškos bendruomenės gyvenimą bei aktyvus dalyvavimas Lietuvos Naujosios apaštalų bažnyčios veikloje.
3.8 Sprendimas 2 priimtas remiantis ta pačia nemotyvuota VSD Išvada, todėl pareiškėjas prašė jį panaikinti kaip nepagrįstą, skunde nurodytais motyvais.
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas atsiliepime nurodė šias aplinkybes:
5.1 Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Šiuo atveju, nors esminis Sprendimų pagrindas ir yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
5.2 Grėsmė valstybės saugumui susijusi ne tiek su konkrečiomis pareigomis, o su lojalumu Baltarusijos valstybės institucijoms. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Aplinkybė, kad pareiškėjas įmonėje dirbo tik 4 mėnesius nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi.
5.3 Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta imperatyvi taisyklė panaikinti leidimą laikinai gyventi paaiškėjus, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.
5.4 Atsakovas vykdydamas užsieniečių kontrolę bei vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka pagrįstai paprašė pareiškėjo užpildyti klausimyną. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, dėl ko pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Taip pat pareiškėjui nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
7. VSD atsiliepime nurodė šias aplinkybes:
7.1 Pareiškėjas 2011 m. dirbo įmonėje „BelEZ“. Tai valstybinė įmonė, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai. Pareiškėjas, dirbdamas įmonėje „BelEZ“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. VSD turima informacija patvirtinta, kad Baltarusijos valstybės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Todėl pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
7.2 Be duomenų, kad pareiškėjas yra turėjęs darbo santykių su Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai pavaldžia įmone, grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui suponuoja ir aplinkybės, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. buvo nuteistas pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės apribojimu be nukreipimo į atvirojo tipo pataisos įstaigą – už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. Baltarusijoje yra atlikęs karinę tarnybą ir įgijęs karinį laipsnį, o tai taip pat kelia papildomą grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, kadangi egzistuoja ir pareiškėjo turėtos sąsajos su karinėmis Baltarusijos struktūromis.
7.3 Pareiškėjas nėra nutraukęs ir ryšių su Baltarusijos Respublikoje likusiais gyventi artimais giminaičiais, kurie šiuo metu taip pat dirba valstybinėse įstaigose (organizacijose). Be to, iš Sprendimuose pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai (sutuoktinė su nepilnamečiais vaikais) neretai vyksta į Baltarusijos Respubliką. Pareiškėjas ir jo šeima yra išlaikę glaudų santykį su Baltarusijos Respublika, fiziškai į ją vyksta, o jų veiksmai išvykus į Baltarusijos Respubliką Lietuvos Respublikos žvalgybos tarnybų iš esmės negali būti kontroliuojami.
7.4 Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, išimtinai teigiamai charakterizuojančios jo asmenybę, nelaikytinos išskirtinėmis ar reikšmingomis, o atitinka įprastinius teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio duomenis. Todėl legalaus darbo Lietuvos Respublikoje turėjimas, gyvenamojo būsto nuoma, reguliarus maldos namų lankymas ir faktas, kad kartu atvykę ir su pareiškėju gyvenantys nepilnamečiai vaikai lanko Lietuvos Respublikos ugdymo įstaigas niekaip nešalina VSD Rašte padarytos išvados, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje, įvertinus kitus jo biografinius duomenis, žvalgybinę informaciją apie Baltarusijos autoritarinio režimo veikimo prieš Lietuvos Respubliką būdus, dabartinį bendrą geopolitinį kontekstą, kelia realią grėsmę valstybės saugumui.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VSAT) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
9. VSAT teigė, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių individualių aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti priimtas Sprendimas 3. Tarnyba palaikė Migracijos departamento priimtus Sprendimus, sutiko, kad jie yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.
II.
10. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo Y. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas nustatė, kad:
11.1 Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad 2011 m. dirbo Baltarusijos Respublikos unitarinėje įmonėje „BelEZ“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai.
11.2 Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, dirbdamas įmonėje „BelEZ“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos.
12. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimus, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjas nurodė, kad nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys nesiaiškino, kas yra įmonė „BelEZ“ ir koks jos veiklos pobūdis, tačiau teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutiko. VSD Rašte pateikė vertinimą, kad pareiškėjas 2011 m. dirbo valstybinėje įmonėje, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai. Teismo vertinimu, toks šios įmonės statusas pagrindžia atsakovo išvadą, kad pareiškėjas dirbdamas įmonėje „BelEZ“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
13. Vien faktas, kad pareiškėjas įmonėje „BelEZ“ ėjo techninio darbininko – sistemų administratoriaus pareigas (buvo atsakingas už interneto laidų išvedžiojimą, kabelių tiesimą, klaviatūrų keitimą), kad jis šias pareigas ėjo 2011 m. bei kad darbas truko tik 4 mėnesius ir šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeužima, savaime nereiškia, kad jis ryšių su rėžimui lojaliais asmenimis neturėjo, ar kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas 2011 m. įmonėje „BelEZ“) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Nors skunde pareiškėjas nurodė nebuvęs apklaustas Migracijos departamente ir negalėjo paneigti VSD ir atsakovo įtarimų dėl jo grėsmės, tačiau teismas pažymėjo, kad nei kartu su skundu, nei teismo posėdžio metu nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų pareiškėjo veiklą prieš autoritarinį rėžimą; priešingai, pareiškėjas patvirtino, kad tokių įrodymų nėra.
14. Pareiškėjas skunde nurodė, jog įmonėje „BelEZ“ atliko tik techninio pobūdžio darbus, t. y. ėjo techninio darbininko – sistemų administratoriaus pareigas, tačiau pagal naujausią LVAT praktiką, vien tokio pobūdžio darbas valstybinėje institucijoje yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
15. Teismas pažymėjo, kad nors iš Migracijos departamento Sprendimų matyti, jog esminis jų pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo 2011 m. eitų pareigų įmonėje „BelEZ“, tačiau iš šių sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad jis turėjo nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. galiojusią nacionalinę vizą ir turėjo nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. sausio 15 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi. Aktualiausiais 2024 m. vasario 7 d. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, asmuo nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki dabar dirba UAB „Gurtam“. Tačiau kaip teisingai nustatė atsakovas, šie pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertintina, kad pareiškėjo asmeninis interesas dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Atsakovas taip pat vertino asmens šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad Lietuvoje gyveno jo sutuoktinė ir jų nepilnametis vaikas bei jo sutuoktinės nepilnametis vaikas, kuriems 2022 m. rugsėjo 27 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (šeimos narys). Atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, kurie yra tiesioginės priklausomybės ryšiu susiję su jo teisiniu statusu Lietuvos Respublikoje, t. y. leidimai laikinai gyventi jo sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams yra išduoti asmens leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl, panaikinus asmens leidimą laikinai gyventi, yra Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas pagrindas panaikinti jo sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams išduotus leidimus laikinai gyventi. Iš Sprendimų turinio nustatyta, jog Migracijos departamentas 2024 m. vasario 6 d. priėmė sprendimus panaikinti leidimus laikinai gyventi pareiškėjo sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams. Pagal atsakovo atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pareiškėjo šeimos nariai yra grįžę ir gyvena Baltarusijoje.
16. Taigi pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas rėmėsi tik VSD pateikta Išvada bei nevertino jo situacijos individuliai, atmetami kaip nepagrįsti. Esant minėtoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo šeimos nariams (sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams) taip pat panaikinti leidimai laikinai gyventi, teismas vertino, kad pareiškėjo niekas nesieja su Lietuvos Respublika.
17. VSD atsiliepime nurodė duomenis apie pareiškėjo nuteisimą bei karinės tarnybos atlikimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo vertinamos atsakovo Sprendimuose, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.
18. Pareiškėjo argumentai, kad gyvendamas Lietuvoje jis elgėsi pareigingai, nepadarė jokių teisės pažeidimų, apie jį darbdavys atsiliepia teigiamai, teismo vertinimu, neturi jokios lemiamos reikšmės sprendžiant pareiškėjo situaciją, kadangi pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos saugumui nustatyta visai kitu pagrindu, t. y. pareiškėjas 2011 m. dirbo įmonėje „BelEZ“, dėl ko privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir kruopščiai patikrinus, ar yra visos reikiamos sąlygos išduoti tokį leidimą bei ar nėra pagrindų, dėl kurių leidimą atsisakytina išduoti, tačiau šiuo atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
19. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno klausimus, pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje, ir Krymą laiko Ukrainos dalimi, tačiau tai savaime nepaneigia grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo įmonėje „BelEZ“, ir todėl jis yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Baltarusijos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.
20. Pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme, tačiau jis nepateikė įtikinamų įrodymų, paneigiančių Sprendimų pagrįstumą ir leidžiančių teismui abejoti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teise Sprendimais užtikrinti Lietuvos valstybės saugumą konkrečioje situacijoje, susijusioje su pareiškėjo konkrečiomis gyvenimo aplinkybėmis ir konkrečiais ryšiais Baltarusijoje.
21. Teismo įsitikinimu, atsižvelgus į tai, jog byloje pateikta kompetentingos institucijos (VSD) Išvada dėl grėsmės valstybės saugumui ir nebuvo nustatyta pareiškėjo šeiminių, ekonominių, socialinio pobūdžio ryšių su Lietuvos Respublika, nėra pagrindo vertinti, jog Sprendimas 2 pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu .
22. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendime 3 nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, siekdamas nustatyti, ar nėra Įstatymo 130 straipsnyje 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurios draudžia išsiųsti užsienietį, tačiau pagal minėto straipsnio 3 dalį, Įstatymo 130 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. Šiuo atveju VSD nurodė, jog pareiškėjo buvimas kelią grėsmę valstybės saugumui bei viešajai tvarkai, todėl nebuvo pagrindo nustatinėti Įstatymo 130 straipsnyje 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurios draustų išsiųsti užsienietį. Kita vertus, nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti asmenį į jo kilmės (Baltarusijos Respubliką) valstybę, tokių priežasčių skunde nenurodė ir pareiškėjas.
23. Teismo įsitikinimu, atsižvelgus į tai, jog byloje pateikta kompetentingos institucijos (VSD) Išvada dėl grėsmės valstybės saugumui ir nebuvo nustatyta pareiškėjo šeiminių, ekonominių, socialinio pobūdžio ryšių su Lietuvos Respublika, nėra pagrindo vertinti, jog Sprendimas 3 pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.
24. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimus, todėl jo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).
III.
26. Pareiškėjas Y. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo Migracijos departamento apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 979, 25 Eur už advokato teisines paslaugas bei sumokėtą žyminį mokestį.
27. Pareiškėjas teigia, kad konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas nei Migracijos departamente, nei teisme – nebuvo individualiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Neigiamas vertinimas yra grindžiamas pareiškėjo grėsmės prezumpcija remiantis vien faktu, kad pareiškėjas 2011 m. dirbo įmonėje „BelEZ“, nesant jokių kitų papildomų neigiamai pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių. Migracijos departamentui neva atlikus individualų pareiškėjo atvejo vertinimą t. y. patikrinus Migracijos departamentui prieinamus registrus, taip pat nebuvo nustatytos jokios neigiamos pareiškėją charakterizuojančios / identifikuojančios aplinkybės. Teismas vadovavosi vienintele prielaida, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai.
28. Teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 7 dalies reikalavimus, nes: nepaisė formuojamos LVAT praktikos analogiškose bylose; bylą išnagrinėjo formaliai; nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo individualiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumos; nepagrįstai ir neteisingai nurodė, esą atsakovas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą; neteisėtai suteikė VSD Išvadai išskirtinę įrodomąją galią; priėmė ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų neatitinkantį procesinį sprendimą, kuriuo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, prielaidomis ir samprotavimais formaliai pritarė Migracijos departamento Sprendimams.
29. Pareiškėjo darbo įmonėje „BelEZ“ metu Lietuva nelaikė Baltarusijos priešišku režimu, todėl pareiškėjo darbas įmonėje „BelEZ“ (nurodomu laikotarpiu) negali būti laikomas ištikimybe ir lojalumu valdančiajam režimui.
30. Teismas sprendimą priėmė formaliai vertindamas teisės aktų nuostatas, neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo Įstatymo nuostatų taikymo lėmusio nepagrįstų Migracijos departamento Sprendimų priėmimą bei atmestinai nevertino individualią pareiškėjo situaciją.
31. Byloje nebuvo surinka duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas Sprendime 1 neįrodė, kad egzistuoja konkretūs faktai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, šiuo atveju Sprendime 1 yra nurodoma tik hipotetinė ateityje galinčios kilti grėsmės tikimybė.
32. Nei VSD Išvadoje, nei Migracijos departamento Sprendime 1 nebuvo analizuojama konkreti pareiškėjo situacija ir jo turėtų ar tebeturimų ryšių ar jų nebuvimo faktai.
33. Atsakovui priimant Sprendimą 1 nebuvo nustatytas pareiškėjo valstybės saugumui keliamos grėsmės realumas, akivaizdumas, objektyvumas, netirtos kitos aplinkybės, identifikuojančios šio pavojaus realumą. Nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia (šablonine) bei tinkamai nepagrįsta.
34. Pareiškėjo darbo įmonėje „BelEZ“ faktas egzistavo ir 2022 metais, kai pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, o Migracijos departamentas galėjo išduoti leidimą tik esant VSD išvadai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Teismas nurodo, kad pasikeitė geopolitinė situacija, tačiau faktinės aplinkybės apie pareiškėją liko tos pačios. Teismas taip pat neatsižvelgė į faktą, kad nei VSD Išvadoje, nei Migracijos departamento Sprendimuose nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, jog VSD ar Migracijos departamentas nustatė, kad per daugiau nei metus pareiškėjo gyvenimo ir darbo Lietuvos Respublikoje, praėjusių po leidimo laikinai gyventi gavimo, įvyko kokios nors su pareiškėju susijusios aplinkybės, kurios objektyviai galėjo lemti priešingos VSD Išvados pateikimą. Teismas, nenustatęs, kad byloje yra objektyvių duomenų, kurie laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu patvirtintų, jog dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje egzistuotų reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, netinkamai taikydamas ir pažeisdamas materialinės teisės normas (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p. ir 133 str. 5 d., VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.), priėjo prie nepagrįstų ir neteisingų išvadų.
35. Teismas netinkamai įvertino arba iš viso nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų, susijusių su jo šeimos gyvenimu Lietuvoje.
36. Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje negali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui vien dėl to, kad jo kilmės šalis yra Baltarusijos Respublika, ar dėl to, kad pareiškėjas dirbo šios šalies valstybinėje įstaigoje. VSD Išvadoje ir atsakovo Sprendimuose nurodyta bendro pobūdžio informacija apie Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, kuriuos šios tarnybos, siekdamos savo tikslų naudoja užsienio valstybėse, taip pat negali būti pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
37. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą.
38. Atsakovo vertinimu, tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir išdėstytais motyvais negali būti vertinama, jog teismo sprendimas be motyvų, nepagrįstas ir neteisėtas.
39. Pareiškėjas pasirinkdamas darbą įmonėje „BelEZ“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai, žinojo, kad personalui keliami itin griežti reikalavimai, o tokių valstybinių įmonių personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (minėtoje įmonėje dirbo 2011 m., darbas truko tik 4 mėnesius, šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeužima) savaime nereiškia, kad jis ryšių su režimui lojaliais asmenimis neturėjo, ar kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės.
40. Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Tačiau padaryta pagrįsta išvada, kad minėti ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
42. VSD nurodo, kad teismo sprendimas atitinka LVAT suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose, tai patvirtina baigiamieji aktai administracinėse bylose Nr. eA-1504-415/2024, Nr. eA-1448-552/2024, Nr. eA-1300-525/2024, Nr. eA-1165-415/2024, Nr. eA-1211-552/2024, Nr. eA-1149-968/2024, Nr. eA-1154-502/2024, Nr. eA-1088-662/2024, Nr. eA-951-1188/2024, Nr. eA-2595-968/2023, Nr. eA-2546-815/2023 ir kt.
43. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką.
44. Iš Sprendimo 1 turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje.
45. Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, apeliaciniame skunde neatsižvelgiama į tai, kad ankstesnio leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui metu galiojo kitoks užsieniečių teisinės padėties procedūrų.
46. VSD Išvadoje, kuria pagrįstas Migracijos departamento Sprendimas 1, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis.
47. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
48. Pareiškėjas nenurodė nei vienos teisiniu reguliavimu pagrįstos priežasties, ar išskirtinių individualių aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti priimtas Sprendimas 3. Tarnybos vertinimu, Sprendime 3 faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jis atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Esminis Sprendimo 3 pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad ir Migracijos departamentas savo kompetencijos ribose atliko pareiškėjo individualų vertinimą, o būtent – įvertino pareiškėjo šeiminę situaciją, nustatė, kad jo sutuoktinė, jų nepilnametis sūnus bei sutuoktinės nepilnametis vaikas gyvena Lietuvos Respublikoje, kuriems 2022 m. spalio 19 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi, nes jie yra pareiškėjo šeimos nariai. Dėl šių priežasčių negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško pareiškėjo individualią situaciją atspindinčio tyrimo.
k o n s t a t u o j a:
IV.
50. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų, kuriais pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2029 m. sausio 16 d. ir nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, teisėtumo ir pagrįstumo.
51. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas Sprendimus priėmė remdamasis VSD Išvada, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje dėl jo darbo Baltarusijos Respublikos unitarinėje įmonėje „BelEZ“ 2011 metais, kelia realią grėsmę valstybės saugumui, Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o atsakovo atliktas pareiškėjo situacijos tyrimas yra tinkamas ir visapusiškas.
52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu ir teigia, kad teismas nukrypo nuo nuosekliai formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose, neįvertino esminių jo argumentų ir tik formaliai pritarė nepagrįstoms VSD ir atsakovo išvadoms.
53. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
54. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Šis laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
55. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai ir formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
58. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija),
14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.
59. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.
60. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
61. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Rusijos ir Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir į Rusijos Federacijos neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad pareiškėjas, dirbdamas įmonėje „BelEZ“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime 1 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
63. Sprendimo 1 turinys patvirtina, kad nors esminis sprendimo pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad pareiškėjas turėjo nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. galiojusią nacionalinę vizą, bei nuo 2022 m rugsėjo 30 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi. Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki dabar dirba UAB „Gurtam“. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jo sutuoktinės ir jų nepilnamečio vaiko bei jo sutuoktinės nepilnamečio vaiko atžvilgiu Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (t. y. šeimos susijungimo pagrindu).
64. Sprendime 1 taip pat nurodyta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pateiktas geopolitinės situacijos vertinimas. Įvertinus Sprendimo 1 turinį, konstatuotina, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reguliavimu, be to, jame, kiek įmanoma, įvertintas pareiškėjo individualių socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.
65. Šiuo aspektu taip pat kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad VSD ir Migracijos išvados yra hipotetinės ir grįstos prielaidomis. Pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai pavaldžioje įmonėje, kurioje, nepaisant užimamų pareigų ir vykdomų funkcijų, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, jos vykdomai politikai. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo valstybėje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tokia galimybė šiuo atveju yra nustatyta ir nepaneigta.
66. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjo darbo trukmė, užimtos pareigos, įsidarbinimo priežastys, taip pat aplinkybės, jog jis galbūt nepriiminėjo jokių strateginių sprendimų ir kitos panašios aplinkybės savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jo ryšių su Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai pavaldžia įmone yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu.
67. Aplinkybė, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
68. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, Sprendimo 1 turinį, byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą 1 teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
69. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Sprendimu 2, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2029 m. sausio 16 d., t. y. 5 metus.
70. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, inter alia (be kita ko) atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 37 p.).
71. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021).
72. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, kad esami pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2029 m. sausio 16 d., t. y. 5 metus nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei proporcingumo principo, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.
73. Pagal Įstatymo 130 straipsnio 1 dalį draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Šių aplinkybių Sprendimo dėl grąžinimo priėmimo metu nebuvo nustatyta; taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyveno humanitariniais tikslais ar prašėsi prieglobsčio. Pareigūnai įvertino pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat ir tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų (Įstatymo 128 str.).
74. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, atsižvelgus į Migracijos departamento Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinį, darytina išvada, jog, panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir nustačius, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, atsakovas teisėtai ir pagrįstai Sprendimu 3 nusprendė pareiškėją grąžinti į kilmės valstybę.
75. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio tarnybos (darbo) Baltarusijos Respublikos institucijose, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta LVAT praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje. Nors nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimai iš esmės yra grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija ir joje nurodytu pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu, tačiau iš Migracijos departamento Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinio matyti, kad, kaip nustatyta, Migracijos departamentas kiekvienu atveju atliko savarankišką kiekvienam sprendimui priimti aktualių ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimą ir taikė atitinkamas teisės normas.
76. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjo ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia realią grėsmę valstybės saugumui, ši išvada priimta įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, į Baltarusijos režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat į pareiškėjo darbinę veiklą ir kitas aktualias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, taikytiną reguliavimą, aktualią teismų praktiką, šalių pateiktus argumentus, pagrįstai sprendė, kad Migracijos departamento Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.
77. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus – teismas atskleidė bylos esmę, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotai atmetė pareiškėjo skundą. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentų svorį ir reikšmę, nepritarė ir atmetė pareiškėjo poziciją, nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu.
78. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
79. Nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija