LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2022 M. LAPKRIČIO 23 D. ĮSAKYMO NR. A1-776 „DĖL PREVENCINIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO IR TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. gruodžio 9 d. Nr. A1-879
Vilnius
Pakeičiu Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-776 „Dėl Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-776
(Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2024 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. A1-879
redakcija)
PREVENCINIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO IR TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja prevencinių socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą savivaldybės teritorijoje.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Koordinuojanti institucija – institucija, koordinuojanti kompleksinių paslaugų šeimai teikimą, 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės
Nr. 09-004-02-05-01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A1-393 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-004-02-05-01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ aprašo patvirtinimo“, III skyriaus 8 ir 9 punktuose nurodytų veiklų vykdymo projektų pareiškėja.
2.2. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme, Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (toliau – Socialinių paslaugų katalogas), Darbo su jaunimu gatvėje tvarkos apraše, Mobiliojo darbo su jaunimu tvarkos apraše, Atvirojo darbo su jaunimu tvarkos apraše, Jaunimo informavimo ir konsultavimo tvarkos apraše, Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo tvarkos apraše, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. spalio 15 d. įsakymu
Nr. A1-614 „Dėl Darbo su jaunimu gatvėje tvarkos aprašo, Mobiliojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, Atvirojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, Jaunimo informavimo ir konsultavimo tvarkos aprašo ir Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Priklausomybės konsultavimo paslaugų rizikingai ir žalingai alkoholį vartojantiems asmenims teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V‑989 „Dėl Priklausomybės konsultavimo paslaugų rizikingai ir žalingai alkoholį vartojantiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Priklausomybės konsultavimo paslaugų rizikingai ir žalingai alkoholį vartojantiems asmenims teikimo tvarkos aprašas), vartojamas sąvokas.
3. Prevencinės socialinės paslaugos teikiamos asmenims (šeimoms, bendruomenėms), siekiant stiprinti asmens (šeimos) gebėjimą savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, gilinti žinias ir ugdyti įgūdžius, kad ateityje būtų išvengta galimų socialinių problemų ir socialinės rizikos atsiradimo, skatinti bendruomenės socialinę įtrauktį.
II SKYRIUS
KREIPIMASIS DĖL PREVENCINIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ
5. Prevencinės socialinės paslaugos gali būti inicijuojamos:
5.2. socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios prevencines socialines paslaugas, iniciatyva savivaldybės mero nustatyta tvarka;
6. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, suinteresuotas asmuo dėl prevencinės socialinės paslaugos teikimo tiesiogiai žodžiu ar raštu, paštu ar elektroniniu paštu, ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ar socialinių paslaugų įstaigą, teikiančią ir (ar) organizuojančią prevencines socialines paslaugas.
7. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, besikreipiantis dėl prevencinės socialinės paslaugos teikimo sau ir (ar) šeimai, nurodo savo ir (ar) šeimos narių vardus, pavardes, dėl kokios problemos kreipiasi į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, teikiančią ir (ar) organizuojančią prevencines socialines paslaugas, kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ar elektroninio pašto adresą).
Pagal Socialinių paslaugų įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, siekdami išvengti socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei, kreiptis dėl prevencinių socialinių paslaugų teikimo kitam asmeniui (šeimai) gali bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti fiziniai asmenys, nurodę savo vardus, pavardes, asmens ar vieno iš suaugusių šeimos narių, dėl kurių interesų kreipiasi, vardą, pavardę, kontaktinę informaciją (gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ar elektroninio pašto adresą (jeigu žinoma)) ir priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas to negali padaryti pats. Šiuo atveju Aprašo 9 punkte nustatyta tvarka susisiekiama su asmeniu (šeima) ir pasiūloma prevencinė socialinė paslauga arba asmuo (šeima) informuojamas (-a) apie galimybę gauti kitas socialines paslaugas.
8. Apie tai, kad asmeniui (šeimai) reikalingos prevencinės socialinės paslaugos, Socialinių paslaugų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų (organizacijų) darbuotojai privalo pranešti asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai, pateikdami laisvos formos raštą, kuriame nurodoma asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) vardas, pavardė, kontaktinė informacija (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris ar elektroninio pašto adresas (jeigu žinoma). Socialinių paslaugų įstaiga, teikianti ir (ar) organizuojanti prevencines socialines paslaugas, gavusi iš savivaldybės administracijos informaciją apie prevencinių paslaugų reikalingumą asmeniui (šeimai), Aprašo 9 punkte nustatyta tvarka susisiekia su asmeniu (šeima), jo globėju, rūpintoju, aprūpintoju ir pasiūlo prevencines socialines paslaugas arba asmuo (šeima), jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas informuojamas (-a) apie galimybę gauti kitas socialines paslaugas.
III SKYRIUS
PREVENCINIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS IR TEIKIMAS
9. Atsižvelgdamas į asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), jo globėjo, rūpintojo, aprūpintojo, suinteresuoto asmens nurodytą problemą ar priežastį, dėl kurios kreipiamasi dėl prevencinių socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) teikimo, socialinių paslaugų įstaigos darbuotojas, organizuojantis ir (ar) teikiantis prevencines socialines paslaugas (pvz., socialinis darbuotojas, psichologas) (toliau – specialistas), iš karto (jei asmuo kreipiasi tiesiogiai) arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dienos (jei asmuo kreipiasi paštu ar elektroniniu paštu, ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba jei dėl prevencinių socialinių paslaugų teikimo kreipiasi suinteresuotas asmuo), susisiekęs su asmeniu (šeima), aptaria asmens (šeimos) situaciją, galimų prevencinių socialinių paslaugų turinį, asmens (šeimos) poreikius labiausiai atitinkančias prevencines socialines paslaugas, siekiamus rezultatus ir, asmeniui (šeimai) prireikus, susitaria dėl labiausiai asmens (šeimos) poreikius atitinkančių prevencinių socialinių paslaugų, kurias teikia ši įstaiga, organizavimo ir (ar) jam (jai) pasiūlo kreiptis į konkrečią prevencinę socialinę paslaugą teikiančią socialinių paslaugų įstaigą (nurodo jos pavadinimą, veiklos adresą, kontaktinį telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą). Jeigu dėl objektyvių aplinkybių su asmeniu (šeima) nėra galimybės susisiekti per 5 darbo dienas (pvz., asmuo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje, nurodomi netikslūs asmens (šeimos) kontaktiniai duomenys ar kt.), specialistas susisiekia su asmeniu (šeima) iš karto išnykus šioms aplinkybėms.
10. Jeigu dėl prevencinių socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) teikimo kreipėsi ne pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, prevencinės socialinės paslaugos teikiamos esant asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), jo globėjo, rūpintojo, aprūpintojo sutikimui, duotam socialinių paslaugų įstaigos nustatyta tvarka.
11. Jei dėl prevencinių socialinių paslaugų teikimo kitam asmeniui (šeimai)
kreipiasi suinteresuotas asmuo, bet asmuo (šeima), dėl kurio (-ios) buvo kreiptasi, atsisako
siūlomos pagalbos, socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios ir (ar) organizuojančios prevencines socialines paslaugas, specialistas po 10 darbo dienų pakartotinai susisiekia su asmeniu (šeima) ir
dar kartą pasiūlo galimybę gauti prevencinę socialinę paslaugą arba asmuo (šeima)
informuojamas (-a) apie galimybę gauti kitas socialines paslaugas. Jei asmuo (šeima)
dar kartą atsisako siūlomos pagalbos, asmeniui (šeimai), esant galimybei, pagal turimus kontaktinius duomenis (paštu arba elektroniniu paštu) išsiunčiama informacija apie savivaldybėje teikiamas prevencines socialines paslaugas (paslaugų rūšis ir jas teikiančias įstaigas, nurodant juridinio asmens pavadinimą, veiklos adresą, kontaktinį telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą).
12. Specialistas socialinių paslaugų įstaigos nustatyta tvarka fiksuoja atvejus, kai su
asmeniu (šeima) nepavyksta susisiekti ilgiau nei 5 darbo dienas, taip pat kai, susisiekus su asmeniu (šeima), jis (ji) atsisako siūlomos pagalbos.
13. Jei prevencines socialines paslaugas gaunančiam (-iai) asmeniui (šeimai) jų nepakanka, kitų socialinių paslaugų teikimo asmeniui (šeimai) poreikis nustatomas ir jos skiriamos vadovaujantis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašo, Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos ir Socialinės globos poreikio vaikui su negalia nustatymo metodikos patvirtinimo“.
14. Jei specialistas, organizuojantis ir (ar) teikiantis prevencines socialines paslaugas, mato, kad asmeniui (šeimai) reikia kitų (ne socialinių) paslaugų (pvz., sveikatos, švietimo paslaugų), jis informuoja asmenį (šeimą) apie galimybę gauti kitas (ne socialines) paslaugas ir pasiūlo jam (jai) kreiptis į šias paslaugas teikiančias ir (ar) organizuojančias įstaigas (nurodo jų pavadinimus, veiklos adresus, kontaktinius telefono ryšio numerius ir elektroninio pašto adresus).
15. Prevencinės socialinės paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose, asmens namuose ir kitose vietose, nustatytose Socialinių paslaugų kataloge, konkrečioms prevencinėms socialinėms paslaugoms teikti pagal konkrečioms prevencinėms socialinėms paslaugoms Socialinių paslaugų kataloge numatytą šių paslaugų teikimo trukmę, dažnumą ir kitas sąlygas.
16. Specialistas, teikiantis prevencines socialines paslaugas asmens gyvenamojoje vietoje (pvz., potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugą), esant galimybei, vizualiai įvertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos saugumo būklę (ar įrengti autonominiai dūmų jutikliai, ar tvarkinga šildymo sistema, elektros instaliacija) ir prireikus informuoja:
16.2. savivaldybės administraciją dėl asmens (šeimos) įtraukimo į vienišų, senyvo amžiaus, asmenų su negalia ir nepilnamečius vaikus auginančių asmenų, turinčių specialiųjų poreikių ir gyvenančių riziką keliančiuose individualiuose gyvenamuosiuose būstuose, sąrašus pagal vidaus reikalų ministro tvirtinamą gaisrų prevencijos veiksmų planą ar dėl kitų gaisrų prevencijos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme, taikymo.
17. Prevencinės socialinės paslaugos planuojamos, organizuojamos ir teikiamos savivaldybės mero nustatyta tvarka, vadovaujantis Aprašu.
18. Socialinių paslaugų įstaiga informuoja savivaldybės administraciją apie asmenims (šeimoms) suteiktas prevencines socialines paslaugas. Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje teikiami šie duomenys (už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos) apie suteiktas prevencines socialines paslaugas:
18.1. duomenys apie asmenų, su kuriais buvo kontaktuota, skaičių renkami teikiant potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugą (suminis gavėjų skaičius);
18.2. duomenys apie konsultacijų, suteiktų asmenims, kurie kreipėsi į bendruomeninius šeimos namus, skaičių renkami organizuojant kompleksines paslaugas šeimai;
18.3. duomenys apie kompleksinių paslaugų šeimai gavėjus (unikalių fizinių asmenų bendrą skaičių ir unikalių fizinių asmenų, gaunančių sudėtines kompleksines paslaugas šeimai, skaičių);
18.4. duomenys apie suteiktų darbo su bendruomene paslaugų skaičių renkami teikiant darbo su bendruomene paslaugą;
18.5. duomenys apie šeimų (gavėjų) skaičių renkami teikiant šeimos konferencijos paslaugą (suminis gavėjų skaičius);
18.6. duomenys apie bendrą gavėjų (unikalių fizinių asmenų) skaičių renkami teikiant atvirojo darbo su jaunimu paslaugą;
18.7. duomenys apie bendrą gavėjų (unikalių fizinių asmenų) skaičių renkami teikiant mobiliojo darbo su jaunimu paslaugą;
IV SKYRIUS
KOMPLEKSINĖS PASLAUGOS ŠEIMAI IR JŲ TEIKIMO ATVEJAI
19. Kompleksinės paslaugos šeimai – tai prevencinės socialinės paslaugos, apibrėžtos Socialinių paslaugų katalogo 7.2 papunktyje:
19.1. individualios ir (ar) grupinės konsultacijos – paslaugos, teikiamos asmenims (šeimoms), kurie susiduria su sunkumais dėl įvairių socialinių veiksnių ir kuriems gresia išgyventi gilią krizę, patirti sunkius traumuojančius emocinius išgyvenimus, siekiant juos sumažinti, pvz., susiduriantiems su vaiko elgesio sunkumais, tarpusavio santykių problemomis, besilaukiančioms, pagimdžiusioms kūdikį moterims ir jų artimiesiems, asmenims, išgyvenantiems žemos savivertės jausmą, vienišumo jausmą, įvairias baimes, patiriantiems patyčias, kitus socialinės rizikos veiksnius. Konsultacijų tikslas – padėti asmeniui (šeimai) išspręsti problemas, kurių jis negali išspręsti be specialisto pagalbos, atpažinti ir pakeisti neveiksmingus elgesio modelius, ugdyti įgūdžius, padedančius įveikti sunkumus ir kylančius iššūkius, įsisąmoninti vidinius psichologinius trikdžius, sustiprinti savivertę, gebėjimus atpažinti savo poreikius;
19.2. savitarpio pagalbos grupės – paslaugos, skirtos asmenims, kuriuos vienija panaši išgyvenimų patirtis ir patiriami sunkumai, kuriais dalindamiesi ir kuriuos analizuodami asmenys palaiko vienas kitą, keičia požiūrį, įgyja problemų sprendimo įgūdžių, pvz., skyrybas išgyvenantiems, negalią turinčiojo artimiesiems, artimąjį slaugantiems asmenims, tėvams, auginantiems vaikus, turinčius raidos, elgesio sutrikimų, asmenims, susiduriantiems su priklausomybėmis šeimoje, ir kt.;
19.3. socialinių įgūdžių ugdymo grupių vaikams ir paaugliams organizavimas ir užsiėmimų vedimas – struktūruoti užsiėmimai, organizuojami vaikams ir (ar) paaugliams, kurių metu įgyjama reikalingų socialinių įgūdžių, stiprinami gebėjimai savarankiškai spręsti iškilusias problemas, atpažinti emocijas, spręsti konfliktus, valdyti impulsus ir pan., pvz., konfliktų sprendimo įgūdžių, jausmų atpažinimo ir valdymo, priklausomybių prevencijos mokymai, užsiėmimai patiriantiems tėvų skyrybų krizę, jausmų (emocijų) atpažinimo ir valdymo mokymai ir kt.;
19.4. tėvystės mokymų organizavimas ir teikimas – mokymai bei paskaitos, organizuojami tėvams (įtėviams, globėjams, rūpintojams ar kitiems vaikus auginantiems asmenims), kurie siekia įgyti naujų žinių, tobulinti tėvystės įgūdžius ar kuriems trūksta žinių apie vaiko elgesį, vaikų raidos etapų ypatumus. Mokymuose gali būti derinamos teorinės ir praktinės užduotys, skatinama diskutuoti, dalytis patirtimi, aptarti realias situacijas ir kt.;
19.5. šeimos mediacija – neteisminės mediacijos paslauga, skirta padėti šalims neteisminio ginčo atveju, išgryninti tarpusavio santykių konfliktus, skirtingus interesus, poreikius, rasti bendro sąlyčio taškus, kurie padėtų spręsti konfliktinius santykius;
19.6. šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose – paslauga, skirta asmeniui (šeimai), kuris patiria stiprius emocinius išgyvenimus (pvz., stiprų nerimą, depresiją, potrauminį stresą) ir kuriam dėl to sudėtinga atvykti į paslaugos teikimo vietą. Šia paslauga siekiama suteikti asmeniui (šeimai) emocinę (psichologinę) pagalbą jo gyvenamoje aplinkoje, stengiantis pastebėti asmens (šeimos) patiriamus iššūkius, užkirsti kelias didesnių problemų ar jų pasekmių atsiradimui (pvz., išgyvenant stiprų nerimą, depresiją, potrauminį stresą);
19.7. pavėžėjimo paslauga – paslauga, organizuojama ir teikiama paslaugos gavėjui, kuris neturi galimybių naudotis viešuoju transportu ar asmeniniu transportu, siekiant, kad paslaugos gavėjas laiku atvyktų į kompleksinių paslaugų šeimai teikimo vietą ir (ar) parvyktų atgal;
20. Kompleksines paslaugas šeimai savivaldybės teritorijoje organizuojantys, o prireikus – ir teikiantys bendruomeniniai šeimos namai atrenkami savivaldybės mero nustatyta tvarka. Bendruomeninių šeimos namų atranka neatliekama, jei savivaldybės taryba suteikė įgaliojimus bendruomeninių šeimos namų funkcijas vykdyti socialinių paslaugų įstaigai, kuri yra savivaldybės biudžetinė įstaiga arba viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra savivaldybė.
21. Atrenkant ar paskiriant bendruomeninius šeimos namus, rekomenduojama teikti prioritetą nevyriausybinėms organizacijoms ir nustatyti reikalavimą socialinių paslaugų įstaigoms turėti kompleksinių paslaugų šeimai organizavimo patirties.
22. Savivaldybės administracija užtikrina bendruomeninių šeimos namų veiklos kokybės priežiūrą, kompleksinių paslaugų šeimai atitikties gyventojų poreikiams vertinimą ir nustato bendruomeninių šeimos namų veiklai taikomus kriterijus, kurių neatitikus sprendžiamas atrinktų ar paskirtų bendruomeninių šeimos namų veiklos stabdymo ir naujų bendruomeninių šeimos namų atrankos vykdymo ar paskyrimo klausimas. Darbuotojai, dalyvaujantys vykdant bendruomeninių šeimos namų funkcijas, turi turėti šioms funkcijoms vykdyti reikiamą kvalifikaciją ir gebėjimų (pvz., socialiniai darbuotojai).
23. Savivaldybės administracija arba bendruomeninių šeimos namų funkcijas vykdanti socialinių paslaugų įstaiga, savivaldybės mero nustatyta tvarka atrenka kompleksinių paslaugų šeimai teikėjus savivaldybėje. Kompleksinių paslaugų šeimai teikėjų savivaldybėje atranka turi būti skaidri, vieša ir objektyvi.
Kompleksinių paslaugų šeimai teikėjų atranka gali būti neatliekama, jeigu bendruomeninių šeimos namų funkcijas vykdanti socialinių paslaugų įstaiga, kuriai savivaldybės taryba suteikė įgaliojimus, yra savivaldybės biudžetinė įstaiga arba viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra savivaldybė ir kuri organizuoja ir pati teikia kompleksines paslaugas šeimai.
Apie paskirtus, atrinktus ir (ar) pasikeitusius kompleksinių paslaugų šeimai teikėjus bendruomeniniai šeimos namai paštu ar elektroniniu paštu nedelsdami informuoja koordinuojančią instituciją, nurodydami jų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus.
24. Atrenkant kompleksinių paslaugų šeimai teikėjus, turi būti atsižvelgiama į jų kvalifikaciją ir patirtį, įgytą teikiant sudėtines kompleksinių paslaugų šeimai paslaugas, taip pat turi būti laikomasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 2 priede „Projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašo ir jų vertinimo metodika“ nustatytų reikalavimų partneriams. Atrenkant kompleksinių paslaugų šeimai teikėjus, rekomenduojama prioritetą teikti nevyriausybinėms organizacijoms.
25. Organizuodami ir teikdami kompleksines paslaugas šeimai, bendruomeniniai šeimos namai ir atrinkti (paskirti) kompleksinių paslaugų šeimai teikėjai naudojasi Metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro teikiama metodine pagalba (dalyvauja organizuojamuose mokymuose, konsultacijose ir kt.) – tobulina darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių kompleksines paslaugas šeimai, profesinę kompetenciją, nuolat gerina šių paslaugų kokybę. Bendruomeniniai šeimos namai ir koordinuojanti institucija, bendradarbiaudami su Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru, teikia jam informaciją, reikalingą kompleksinių paslaugų šeimai kokybei gerinti (pvz., informaciją apie kompleksinių paslaugų šeimai gavėjų skaičių, jų amžiaus grupes, užimtumą, kitą svarbią informaciją, išskyrus informaciją, pagal kurią galima nustatyti asmens tapatybę), dalydamiesi gerąja kompleksinių paslaugų šeimai organizavimo ir teikimo patirtimi.
26. Specialistai (psichologai, socialiniai darbuotojai, mediatoriai, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistai, Jaunimo reikalų agentūros sertifikuoti jaunimo darbuotojai ir kiti specialistai), teikiantys kompleksines paslaugas šeimai, turi būti kompetentingi ir susipažinę su kompleksinių paslaugų šeimai turiniu, turėti atitinkamą išsilavinimą konkrečiai sudėtinei kompleksinei paslaugai šeimai teikti. Neturintys atitinkamo išsilavinimo specialistai turi turėti darbo patirties teikiant individualias ir (ar) grupines konsultacijas, savitarpio pagalbos grupes, socialinių įgūdžių ugdymo grupių vaikams ir paaugliams paslaugas, tėvystės mokymus. Socialinių paslaugų įstaiga, organizuodama kompleksines paslaugas šeimai ir atrinkdama specialistus, turi įsitikinti jų kompetencija, turima patirtimi ir supažindinti su kompleksinių paslaugų šeimai turiniu.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios ir (ar) organizuojančios prevencines socialines paslaugas, priimti sprendimai ir veiksmai (neveikimas) dėl netinkamo prevencinių socialinių paslaugų teikimo gali būti apskųsti Socialinių paslaugų įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka.
28. Savivaldybė viešai savo interneto svetainėje ar jos skiltyje (rekomenduojama), taip pat kitomis informavimo priemonėmis (pvz., per visuomenės informavimo priemones, renginius ir pan.) skelbia informaciją apie jos teritorijoje organizuojamas ir teikiamas prevencines socialines paslaugas: teikiamų prevencinių socialinių paslaugų turinį bei siekiamą rezultatą, prevencinių socialinių paslaugų teikėjus (jų pavadinimus, kontaktinę informaciją – telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus), prevencinių socialinių paslaugų gavimo tvarką, prevencinių socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą reglamentuojančius teisės aktus.
29. Asmens duomenys, organizuojant ir (ar) teikiant prevencines socialines paslaugas, tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.