Administracinė byla Nr. eA-931-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01878-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 7.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. A1-919 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“, kuriuo pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundas teikiamas nepraleidus vieno mėnesio termino nuo skundžiamo įsakymo gavimo dienos. Pareiškėjas įsakymo nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), negavo. Pareiškėjas visiškai atsitiktinai 2017 m. liepos pradžioje sužinojo iš atsakovo atsakingų darbuotojų paskambinęs telefonu, kad jis yra išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo dėl to, kad iki 2017 m. gegužės 1 d. nepateikė turto ir pajamų deklaracijos, tačiau pats įsakymas pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įteiktas. Pareiškėjo atstovė skundžiamą įsakymą gavo 2017 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu paštu iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus elektroniniu paštu. Skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, išbraukė pareiškėją iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) eilės Nr. 584.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jis į Buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašą, eilės Nr. 462, buvo įtrauktas vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. A-336 „Dėl šeimų ir asmenų, turinčių teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, sąrašų tvirtinimo“. Šie sąrašai buvo sudaromi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) nuostatomis. Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto redakcija įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., tuo metu Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatose sąraše esantiems asmenims nebuvo numatytos prievolės dėl metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų teikimo, už kurių nevykdymą jie būtų išbraukiami iš sąrašo. Tokiu atveju, asmenys, esantys Sąraše, turėjo būti informuoti atsakovo apie pasikeitusias Sąrašo dalyvių pareigas ir nurodyti šių pareigų nevykdymo teisines pasekmes. Tačiau nei 2015 m., nei vėliau pareiškėjas nebuvo informuotas apie pasikeitusias teisės normas, kurių nevykdymas turės konkrečias pasekmes. Pareiškėjas, nežinodamas apie Įstatymo pakeitimus, tačiau įsigaliojus Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatai, metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pasibaigus nustatytam įstatyme terminui, už 2015 m. pateikdamas 2016 m. birželio 27 d., o už 2014 m. pateikdamas 2015 m. rugsėjo 17 d., tačiau atsakovas nepriėmė jokio sprendimo, susijusio su pareiškėjo šalinimu iš Sąrašo. Tokie pareiškėjo veiksmai ilgainiui tapo standartiniu įpročiu teikti metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas panašiu laikotarpiu antroje metų pusėje, nes niekas jam rašytine forma nuo 2015 m. neteikdavo įspėjimų dėl įstatymo pažeidimų ir galimų pasekmių dėl jo nesilaikymo. Pareiškėjo nuomone, tokiu atveju savivaldybės įstaiga savalaikiai neužtikrino pareiškėjo informavimo apie tai, kad pasikeitusios įstatymo nuostatos ir jų nesilaikymas nulems išbraukimą iš minėto Sąrašo. Taip pat atsakovas net du metus (2015 – 2016 m.) nesiimdamas pareigos užtikrinti, kad būtų vykdomi įstatymo reikalavimai sąraše esantiems asmenims, sudarė dviprasmišką situaciją pareiškėjui, kuris manė, jog teikdamas tokiu laikotarpiu metines gyventojo turto deklaracijas nedaro jokių pažeidimų, už kuriuos būtų pašalintas iš Sąrašo. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas atsakovo sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime teigiama, kad konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta valstybės priedermė saugoti ir ginti žmogaus orumą, konstitucinis teisinės valstybės principas (inter alia konstituciniai teisingumo, proporcingumo reikalavimai) lemia tai, kad paramos teikimas (aprūpinant būstu) neturėtų būti nutraukiamas, jeigu asmuo (šeima) negali apsirūpinti kitu bent minimalius socialiai priimtinus jo (jos) poreikius atitinkančiu būstu. Atsakovas pažeidė įrodinėjimo pareigos taisyklę bei kitus teisės ir viešojo administravimo subjektų veiklos principus.
4. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktą, asmenys ir šeimos iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. sausio 13 raštu Nr. 53-2-70 pareiškėją informavo, kad, vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, asmenys ir šeimos, įrašyti į šį sąrašą, kasmet privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka iki gegužės 1 d. deklaruoti turtą ir pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas už 2016 metus nedeklaravo turto ir pajamų iki 2017 m. gegužės 1 d., Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius skundžiamu įsakymu išbraukė pareiškėją iš Sąrašo. Vadovaujantis socialinio teisingumo principu, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas. Pareiškėjas nepateikė iki įstatyme nurodytos datos turto deklaracijos, dėl ko jo pajamų ir turto nebuvo galima įvertinti, todėl jis buvo išbrauktas iš minėto Sąrašo. Pažymėjo, kad informacija, jog asmenys, išsinuomoję savivaldybės socialinį būstą, bei pageidaujantys tokį būstą išsinuomoti, privalo deklaruoti turtą ir pajamas iki gegužės 1 d., buvo skelbiama visuomenės informavimo priemonėse bei savivaldybės internetiniame puslapyje. Akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad nuo 2017 m. sausio mėn. iki gegužės mėn. dėl objektyvių priežasčių (ligos, senelio mirties ar kt.) neturėjo jokios galimybės įvykdyti teisės aktais jam imperatyviai paskirtos pareigos. Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis, pagrįstai pareiškėją išbraukė iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, todėl naikinti skundžiamo administracinio akto dalies nėra pagrindo.
II.
6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu skundą tenkino visiškai – panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. A1-919 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ dalį, kuriuo pareiškėjas G. M. buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.
7. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. A1-919 teisėtumo, kuriuo pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, pareiškėjui iki 2017 m. gegužės 1 d. nedeklaravus pajamų ir turto Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
8. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2010 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriui pateikė prašymą dėl įrašymo į Asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą. Tuo pagrindu pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. A-336 buvo įrašytas į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, skundžiamu įsakymu išbraukė pareiškėją iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, kadangi pareiškėjas iki gegužės 1 d. nedeklaravo turto ir pajamų už praėjusius kalendorinius metus (2016 m.) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. sausio 12 d. rašte Nr. 53-2-70 pareiškėjui nurodė, jog asmenys, įrašyti į Sąrašą, kasmet privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d. ir neįvykdę šios pareigos nurodytu terminu bus išbraukti iš minėto Sąrašo. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. birželio 15 d. raštu Nr. 62-2-867 informavo pareiškėją, jog jis skundžiamu atsakovo įsakymu išbrauktas iš Sąrašo. Pareiškėjas nurodytų atsakovo raštų, siųstų adresu (duomenys neskelbtini), negavo. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas, jog pareiškėjui siųstas laiškas sugrįžo neįteiktas.
9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, ir, nustatęs, kad pareiškėjui informacija apie skundžiamą įsakymą (skundžiamo akto pavadinimą, priėmimo datą, jo turinį ir pasekmes), kuri reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, tampo žinoma tik 2017 m. rugpjūčio 4 d., pareiškėjo atstovei advokatei el. paštu iš atsakovo gavus skundžiamą įsakymą, konstatavo, kad pareiškėjas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kreipdamasis į teismą su skundu dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. A1-919 panaikinimo, nepraleido termino skundui paduoti nuo sužinojimo apie skundžiamą įsakymą dienos.
10. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu.
11. Teismas pažymėjo, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalims, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai privalo turimą turtą ir gautas pajamas deklaruoti, deklaracija už kalendorinius metus teikiama iki einamųjų metų gegužės 1 dienos.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2016 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė pavėluotai, t. y. 2017 m. rugpjūčio 7 d., neįvykdant Gyventojų turto deklaravimo įstatymo reikalavimo deklaruoti turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatomis, turėjo teisėtą pagrindą išbraukti pareiškėją iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.
13. Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju būtina įvertinti minėtos pareiškėjo pareigos – deklaruoti pajamas ir turtą, nevykdymo išskirtines aplinkybes, atsižvelgiant Įstatymo paskirtį, tikslus bei konstitucinius teisinės valstybės principo elementus: teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, taip pat konstitucinio proporcingumo principus.
14. Teismas nurodė, kad atsakovas Įstatymo prasme formaliai turėjo teisę išbraukti pareiškėją iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, tačiau vertindamas individualią ginčo situaciją atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2016 metus buvo pateikta, tačiau pavėluotai, nevengiant šios pareigos ir nesiekiant šių duomenų nuslėpti. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nenumanė apie gręsiančias pasekmes dėl pareigos laiku deklaruoti turtą ir pajamas nevykdymo. Pareiškėjas kelis metus iš eilės nevykdė šios pareigos, tačiau pasekmių dėl to įprastai nekildavo. Įsigaliojus Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatai, metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas pareiškėjas teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pasibaigus nustatytam įstatyme terminui, t. y. už 2015 metus pateikė 2016 m. birželio 27 d., už 2014 metus pateikė 2015 m. rugsėjo 17 d. Atsakovas dėl tokio pareiškėjo elgesio nepriėmė jokio sprendimo, susijusio su pareiškėjo išbraukimu iš Sąrašo, neinformavo pareiškėjo apie pareigos pateikti deklaraciją už praėjusius kalendorinius metus (2016 m.) iki gegužės 1 d. nevykdymo galimas pasekmes. Taigi atsakovas elgėsi nenuosekliai, nes tik 2017 metais ėmėsi veiksmų informuoti pareiškėją dėl įstatymo pažeidimų ir galimų pasekmių. Tokiu būdu atsakovo neveikimas ir nenuoseklus elgesys sudarė objektyvias sąlygas susiformuoti, pareiškėjo įsitikinimu, saugos elgesio standartui, kurį atsakovas toleravo ir kuris nulėmė tai, kad pareiškėjas kelis metus iš eilės teikė deklaracijas pasibaigus nustatytam terminui, o atsakovas, kaip viešojo administravimo institucija, nevykdė savo pareigos, numatytos Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte, išbraukti pareiškėją iš Sąrašo.
15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas negavo siųsto paštu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 12 d. rašto Nr. 53-2-70, kuriame buvo nurodyta pareiškėjui informacija, jog asmenys, įrašyti į Sąrašą, kasmet privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d. ir neįvykdę šios pareigos nurodytu terminu bus išbraukti iš minėto Sąrašo. Minėtas raštas sugrįžo iš pašto atsakovui kaip neįteiktas pareiškėjui. Taigi atsakovas neužtikrino, jog pareiškėjas būtų tinkamai informuotas apie pasikeitusio nuo 2015 m. sausio 1 d. Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatas ir pasekmes, bei atitinkamai pasikeitusį atsakovo veikimą, taikyti poveikio priemones už tą patį elgesį, kuris anksčiau tomis pačiomis sąlygomis atsakovo buvo toleruojamas. Atsakovas neišnaudojo visų galimybių išsamiai informuoti pareiškėją apie nuo 2015 m. sausio 1 d. pasikeitusio Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatas ir pasekmes, atsakovui buvo žinomas pareiškėjo telefono numeris. Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, nesilaikė objektyvumo, proporcingumo bei atsakomybės už priimtus sprendimus principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, taip pat paneigė teisinės valstybės principo elementus, t. y. teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo elementus.
16. Teismas pažymėjo, jog viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvo, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, procedūrą vykdyti nešališkai ir objektyviai.
17. Teismo nuomone, atsakovas buvo nenuoseklus ir neatsakingas, nes toleravo pareiškėjo deklaracijų pavėluotą teikimą už 2014 ir 2015 metus, neišbraukdamas pareiškėjo iš Sąrašo. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai sudarė sąlygas pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams, jog esant toms pačioms aplinkybėms, t. y. pareiškėjui pavėluotai pateikus deklaraciją už 2016 metus, jis nebus išbrauktas iš Sąrašo ir jam dėl to nekils jokių teisinių pasekmių. Todėl, įvertinus nurodytą situaciją, teismo nuomone, atsakovo taikytos poveikio priemonės – pareiškėjo išbraukimas iš Sąrašo, nelaikytinos teisingomis ir adekvačiomis bei motyvuotomis poveikio priemonėmis, užtikrinančiomis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą socialinio teisingumo principo įgyvendinimą, garantuojantį teisę asmenims gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia.
18. Teismo teigimu, įvertinus tai, jog šiuo metu pareiškėjas negali apsirūpinti kitu bent minimalius socialiai priimtinus jo (jos) poreikius atitinkančiu būstu, skundžiamo įsakymo dalis, kuria pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, yra formaliai teisėta, tačiau neteisinga, kadangi, įvertinus pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, atsakovas pažeidė Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą socialinio teisingumo principą, garantuojantį teisę asmenims gauti paramą tuomet, kai jos labiausiai reikia, bei gero administravimo principą, įtvirtintą Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, reiškiantį, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, procedūrą vykdyti nešališkai ir objektyviai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime atkreipė dėmesį į tai, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų, jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti bendruosius teisės principus. Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie nevykdo teisingumo pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kas nesiderina su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).
19. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, teismų praktiką, ginant pagrindines moralines vertybes ir teisingumą, Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą gero administravimo principą, reiškiantį, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą socialinio teisingumo principo įgyvendinimą, garantuojantį teisę asmenims gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, skundžiamą įsakymo dalį, kuria pareiškėjas buvo išbrauktas iš Sąrašo (Eilės Nr. 584), panaikino.
20. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas netiksliai suformulavo skundo reikalavimą ir prašė panaikinti visą skundžiamą įsakymą, tačiau iš pareiškėjo skundo turinio ir aplinkybių matyti, jog pareiškėjas skundė įsakymo dalį, kuri susijusi tik su pareiškėjo išbraukimu iš Sąrašo, todėl pareiškėjo skundas tenkino pilna apimtini ir panaikino tik skundžiamo sprendimo dalį, kuri susijusi su pareiškėju.
III.
21. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, tame tarpe, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių. Minėtų Įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad asmenys, pretenduojantys į socialinio būsto nuomą, privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas). Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte nustatyta, kad asmenys ir šeimos iš Sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima, pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos), nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Atsakovas, vykdydamas imperatyvias įstatymo nuostatas, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą administracinį aktą, kurio teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo panaikinti.
21.2. Atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, vadovavosi Įstatymu ir jame įtvirtintais paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiamais principais ir tikslais, vienas iš kurių yra didinti asmenų ir šeimų, pagal Įstatymą turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius. Taigi įvertinus tai, kad pareiškėjas praleido Įstatyme nustatytą terminą deklaracijai pateikti, būdamas lygus kitiems deklaracijų nepateikusiems asmenims ar šeimoms, buvo išbrauktas iš eilės socialiniam būstui gauti, t. y. buvo pritaikytas lygiateisiškumo principas, neišskiriant pareiškėjo iš kitų dėl šios priežasties iš eilės socialiniam būstui gauti išbrauktų asmenų atžvilgiu. Vadovaujantis socialinio teisingumo principu, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas.
21.3. Vadovaujantis Įstatyme įtvirtintu pasirinkimo principu 2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. 53-2-70 pareiškėjui buvo siūlyta pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija. Minėtu raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad asmenys ir šeimos, nedeklaravę Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka turto (įskaitant pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d. ir nepateikę Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2016 metus iš Sąrašo bus išbraukiami. Ši informacija buvo skelbiama viešai.
21.4. Pareiškėjas turto deklaraciją pateikė 2017 m. rugpjūčio 7 d., o pats nurodo, kad apie įsakymą sužinojo 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. deklaraciją jis pateikė kitą darbo dieną po to kai gavo ginčijamą įsakymą, nors savo skunde teigia, kad apie tai, kad yra išbrauktas iš Sąrašo, sužinojo „2017 m. liepos mėnesio pradžioje.“
21.5. Sąraše Kauno mieste šiuo metu eilėje būstui gauti laukia 940 asmenų. Atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas, numatančias, kokias sąlygas turi atitikti asmenys, kad būtų įtraukti į eilę, nepagrįstai būtų išskirtas pareiškėjas, kuomet kitiems, iš esmės tai pačiai socialinei asmenų grupei priklausantiems asmenims, galiotų Įstatyme įtvirtinti imperatyvai, o pareiškėjui būtų taikomos išlygos, kas būtent pažeistų kitų šiai grupei priklausančių asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Būtent pats pareiškėjas, suinteresuotas savo teisių įgyvendinimu, ginčo atveju privalėjo būti aktyvus ir savalaikiai įgyvendinti išskirtinai jo kompetencijai priskirtiną įstatymo imperatyvą.
21.6. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikinta teisėtu pripažinto ginčo įsakymo dalis, būtų įtvirtintas precedentas, kuriuo vadovaujantis asmenys, esantys įrašyti į Sąrašą, galėtų nevykdyti Įstatyme įtvirtinto imperatyvo ir reikalauti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija priimtų sprendimą ne pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją ir pareigas, o vadovaujantis „teisingumo“ principu subjektyviais, o ne Įstatymo įtvirtintais kriterijais, vertindamas kiekvienos deklaracijos nepateikimo atvejį.
21.7. Pareiškėjas nurodo terminą deklaracijoms pateikti praleidęs dėl nežinojimo. Konstitucijos 7 straipsnis nurodo jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Galiojant šiam teisės principui, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymus, laikytis juose nustatytų pareigų, įpareigojimų, terminų. Taigi įstatymų nežinojimas teismų praktikoje nuosekliai laikoma subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, t. y. asmuo turi žinoti įstatymus, elgtis taip, kad jų nepažeistų, ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai yra skelbiami viešai. Taigi pareiškėjas, būdamas protingas, atsakingas, atidus ir rūpestingas pilietis, turėjo rūpintis ir domėtis savo teisėmis bei pareigomis kylančiomis iš viešai skelbiamų įstatymų nuostatų.
21.8. Informacija apie pasikeitusį teisinį reguliavimą taip pat buvo skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir žiniasklaidos priemonėse ir toks informavimo apie teisinio reguliavimo pasikeitimą būdas laikytinas pakankamu, kad asmenys, veikdami pagal vidutiniškai rūpestingo piliečio elgesio standartus, galėtų tinkamai sureaguoti ir pateikti reikalingus dokumentus. Juolab, kad savivaldybės pareigūnai teisės aktais nebuvo įpareigoti raštu informuoti atskirai kiekvieną asmenį (šeimą) apie socialinio būsto nuomos reglamentavimo pasikeitimą bei apie tai, kad jie iki 2017 m. gegužės 1 d. (atitinkamai ir ankstesniais metais) turi pateikti turto ir pajamų deklaraciją.
21.9. Teismas nenurodė jokių administracinio akto panaikinimo pagrindų, kadangi jis buvo priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
21.10. Atsakovo 2017 m. birželio 15 d. raštas Nr. 62-2-867, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog jis skundžiamu atsakovo įsakymu išbrauktas iš Sąrašo, buvo siųstas ne tik adresu: (duomenys neskelbtini), bet ir pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė gyvenantis ir besimokantis Vilniuje, tačiau apie galbūt pasikeitusią gyvenamąją vietą ir laikiną išvykimą pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos neinformavo. Viešuosiuose registruose pareiškėjas deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo ieškoti alternatyvių dokumentų įteikimų būdų, nes apie pareigą deklaruoti pajamas ir turtą pareiškėjui turėjo būti žinoma bent jau iš žiniasklaidos priemonių, kuriose Kauno miesto savivaldybė platino informaciją apie paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatų pakeitimą.
21.11. Vien ta aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nesiėmė prieš pareiškėją jokių veiksmų, kai jis 2016 m. ir 2015 m. pavėluotai pateikė gyventojų pajamų ir turto deklaracijas, dar nereiškia, kad pareiškėjo veiksmai teisėti ir jam 2017 m. pavėlavus pateikti pajamų ir turto deklaraciją Kauno miesto savivaldybės administracija nebeturi teisės išbraukti jo iš Sąrašo. Be to, vien tik ta aplinkybė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijai galbūt buvo žinomas pareiškėjo nurodytas telefono numeris, neįrodo Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigos skambinti ir pranešti visiems Sąraše esantiems asmenims apie jų pareigą deklaruoti turtą ir pajamas. Toks reikalavimas būtų neproporcingai didelis siekiant informuoti asmeniškai kiekvieną asmenį apie teisės aktų pasikeitimus, kai 1) teisės aktas buvo priimtas ir įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. ir 2) kai pareiškėjui ir taip buvo siųsti informaciniai raštai tiek jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek ir jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu.
21.12. Teismo argumentas, kad pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių pažeidžia ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) principą.
21.13. Teismo argumentas, kad išbraukimo iš Sąrašo sankcija yra neproporcinga deklaracijos nepateikimui, yra neteisingas, kadangi pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi šių sąlygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė. Sąraše yra 940 asmenų, kurie laiku ir teisingai pateikė turto ir pajamų deklaracijas, todėl jie turi teisę būti minėtame Sąraše ir gauti socialinį būstą, tuo metu pareiškėjas neįvykdęs jam Įstatymu pavesto pareigos šios teisės neturi. Pareiškėjui nėra kliūčių kreiptis su nauju prašymu į atsakovą ir būti įrašytam į Sąrašą, jei jis atitiks visus Įstatymo reikalavimus.
22. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą.
23. Pareiškėjas nurodo, kad apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti teisiniai argumentai ir motyvai dar kartą patvirtina tai, jog viešojo administravimo subjektas nėra kompetentingas racionaliai ir prasmingai bei įžvalgiai vertinti teismo sprendimus, individualus teisinis ginčas negali būti sutapatinamas su hipotetinėmis prielaidomis, nukreiptomis į su šiuo ginču nesusijusius asmenis, bei svarbiausia – viešojo administravimo subjektui nėra suprantama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, jos tinkamas įgyvendinimas arba bent siekiamybė tai užtikrinti. Taip pat atsakovo kritiško požiūrio stoka dėl savo paties veiksmų siekiant užtikrinti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus viešojo administravimo principus bei teisės normų reikalavimus nulėmė ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. A1-919 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“, kuriuo pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, pareiškėjui iki 2017 m. gegužės 1 d. nedeklaravus pajamų ir turto Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą gero administravimo principą, reiškiantį, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą socialinio teisingumo principo įgyvendinimą, garantuojantį teisę asmenims gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, skundžiamą įsakymo dalį, kuria pareiškėjas buvo išbrauktas iš Sąrašo, panaikino. Teismas konstatavo, kad atsakovas priėmė formaliai teisėtą, bet neteisingą sprendimą.
26. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog jis, vykdydamas imperatyvias įstatymo nuostatas, pagrįstai priėmė skundžiamą įsakymą, kurio teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo panaikinti.
27. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (1 str.). Šio įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 4 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog savivaldybės vykdomoji institucija nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus. Minėtos dalies 4 punkte numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos informuoja paramą būstui išsinuomoti gaunančius asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas).
28. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo pricipai. Vienas iš jų – socialinio teisingumo principas nustato, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gautas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius (3 str. 2 p.).
29. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A1-919 pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu.
30. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kai asmenys ir šeimos išbraukiami iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų. Minėtos dalies 9 punkte įtvirtintas pagrindas – asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.
31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas iki kitų metų gegužės 1 dienos nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos už 2016 metus. Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija pateikta 2017 m. rugpjūčio 7 d., t. y. po skundžiamo atsakovo įsakymo priėmimo.
32. Vadovaujantis šiais duomenimis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama jai Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte numatytą pareigą, formaliai turėjo teisę išbraukti pareiškėją iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas individualią ginčo situaciją, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas negavo siųsto paštu atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 13 d. rašto Nr. 53-2-70, kuriame buvo nurodyta pareiškėjui informacija apie pareigą deklaruoti turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d. ir šios prievolės neįvykdymo pasekmes, į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas anksčiau (iki 2017 m.) būtų reiškęs pareiškėjui kokias nors pastabas dėl netinkamo deklaravimo ar kitų pareigų nevykdymo, kad pareiškėjo Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2016 metus buvo pateikta, tačiau pavėluotai, nevengiant šios pareigos ir nesiekiant šių duomenų nuslėpti.
34. Atsižvelgdama į šioje byloje esančias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje esant nustatytoms išskirtinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. A1-919 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“, dalį, kuria pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.
35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija