Joniškio rajono savivaldybės
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL Joniškio RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016–2020 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO
2016 m. kovo 31 d. Nr. T-54
Joniškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. SR-5274 „Dėl mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano 2016–2020 m. rengimo“ ir į darbo grupės, sudarytos Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. A-1090 „Dėl darbo grupės Joniškio rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2018 metų bendrajam planui parengti“, pasiūlymus, Joniškio rajono savivaldybės taryba
n u s p r e n d ž i a:
Patvirtinti Joniškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą (pridedama).
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis.
PATVIRTINTA
Joniškio rajono savivaldybės tarybos
2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-54
JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS bendrojo ugdymo MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016–2020 METŲ BENDRASIS PLANAS
I SKYRIUS
ĮVADAS
2016–2020 metų bendrasis planas – tai Joniškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) mokyklų, teikiančių bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, pertvarkos trumpalaikė strategija, kuria siekiama sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą savivaldybėje, pakankamai turėti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programų teikėjų, sudaryti kokybiškas sąlygas visiems vietos bendruomenės nariams ugdytis ir užtikrinti pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą. Gerai sutvarkytas bendrojo ugdymo mokyklų tinklas – tai patogiai ir greitai pasiekiama, moderni ir šiuolaikiška, tinkamai aprūpinta mokymo priemonėmis mokykla, gebanti sukurti jaukią mokymosi aplinką, suburti stiprius mokytojus ir kitus darbuotojus, galinčius mokiniams padėti įgyti kokybišką išsilavinimą.
Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrasis planas yra skirtas mokymo ir mokymosi kokybei mokyklose gerinti, švietimo prieinamumui užtikrinti skirtingo amžiaus ir socialinių grupių asmenims pagal bendrojo ugdymo mokyklų ir neformaliojo švietimo programas, didinti mokyklų ekonomiškumą, laiduoti sveiką mokymosi aplinką ir saugų kelią į mokyklą.
Pertvarkant mokyklų tinklą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, ir įstatymų lydimųjų teisės aktų reikalavimais.
Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka nuo 2005 metų buvo nuosekliai įgyvendinama pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005–2012 m., kurie buvo įgyvendinami dviem etapais: I etapas – 2005–2007 m., II etapas – 2008–2012 m., o vėliau 2012–2015 m.
Besikeičianti demografinė padėtis rajone, šalies vidaus ir išorės migracija, ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mokinių skaičiaus kaita, kintantys gyventojų švietimo poreikiai ir kiti veiksniai, susiję su šalies kultūrine, socialine ir ekonomine situacija, įpareigoja parengti Joniškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016 – 2020 metų bendrąjį planą.
Mokyklų tinklo pokyčiai yra sudėtingas procesas, todėl svarbu ne tik parengti bendrąjį planą, bet būtina įvertinti bendrojo plano įgyvendinimo problemas, pasekmes ir rezultatą.
Savivaldybės formaliojo švietimo įstaigų tinklo struktūriniai pokyčiai 2016–2020 metais bus įgyvendinami pagal Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, vidaus struktūros pertvarkos 2016–2020 metų planą (1 priedas).
II SKYRIUS
RAJONO ŠVIETIMO ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR PROGNOZĖS
Mokyklų tinklo pertvarka vykdoma siekiant sukurti optimalų Savivaldybės mokyklų, vykdančių įvairias ugdymo programas, tinklą, racionaliai naudoti švietimui skirtas lėšas.
Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. A-1090 sudaryta darbo grupė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, rengdama Joniškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą (toliau – Bendrasis planas), atliko Savivaldybės ugdymo įstaigų esamos būklės analizę – įvertino demografinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius aspektus, ugdymosi poreikių tenkinimą, ugdymo kokybę, mokyklų tinklo efektyvumą.
Švietimo kontekstas
Švietimo raidos perspektyvoms savivaldybėje įtakų turi gyventojų teritorinis pasiskirstymas ir tankumas, gyventojų struktūra pagal amžių, darbo rinkoje vykstantys procesai, socialinės rizikos šeimų statistika, mokyklų skaičius, jų dydis, bendrojo ugdymo mokyklų teikiamų programų įvairovė. Šie veiksniai yra svarbūs planuojant savivaldybės mokyklų tinklą, siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą, socialinį teisingumą ir lygias galimybes, veiksmingumą ir kokybę bei sukurti prielaidas mokymuisi visą gyvenimą.
Demografinis kontekstas
Pertvarka – sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl sunku tiksliai numatyti būsimus ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius, kurie tiesiogiai veikia švietimo kaitą.
2016 m. Joniškio rajono savivaldybės plotas 1151 km2, t. y. 13,5 procento Šiaulių apskrities ploto.
Mažėjantis gyventojų skaičius lėmė ir gyventojų tankio rodiklio mažėjimą. 2011 m. pradžioje gyventojų tankis Joniškio rajone sudarė 22,9 gyv./km2, o 2016 m. pradžioje šis rodiklis nukrito iki 20,1 gyv./km2. Joniškio rajono gyventojų tankio vidurkis mažesnis nei šalies (44,7 gyv./km2) ar apskrities (32,6 gyv./km2).
Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, (naudoti 2011–2016 metų pradžios duomenys) sudarytos diagramos.
Rajono ugdymo įstaigų tinklo pertvarką lemia ir demografinės tendencijos.
Diagramoje parodytas gyventojų skaičiaus pokytis per šešerius metus nuo 2011 m. pradžios iki 2016 m. pradžios:
Pastebima, kad mažėja tiek šalies, tiek Joniškio rajono savivaldybės gyventojų skaičius.
Per 2011–2016 m. laikotarpį rajone sumažėjo 2515 gyventojų, arba 9,6 proc.
Diagramoje parodytas gyventojų pokytis Joniškio rajono kaimuose ir gyventojų pokytis miestuose:
Rajone yra du miestai – Joniškis ir Žagarė. Per paskutiniuosius šešerius metus (nuo 2011-01-01 iki 2016-01-01) miesto gyventojų skaičius sumažėjo 3162 gyventojais, arba 12,0 proc. Kaimo gyventojų Joniškio rajone sumažėjo 1991 gyventoju arba 13,6 proc.
Joniškyje gyventojų pokytis parodytas diagramoje:
Per šešerius metus Joniškyje sumažėjo 926 gyventojais, arba 9,3 proc. Jei gyventojų mažės tokia pat tendencija, tai dar po penkerių metų, t. y. 2020 m., gyventojų sumažėtų dar apie 730 ir Joniškyje gyventų apie 8300 gyventojų.
Gyventojų mažėja ir Žagarėje. Per šešerius metus sumažėjo 245 gyventojais, arba 14,2 proc. 
Mokyklų skaičiaus kaitai įtaką turi vaikų gimstamumas. Gimstamumas Joniškio rajone 2005–2015 metais parodytas diagramoje (naudoti Joniškio Teisės ir metrikacijos skyriaus duomenys):
Daugeliu atveju gimstamumo rodikliai yra netikslūs (realiai gimusieji buvo registruoti Joniškio rajone, bet negyveno), neužtikrina būsimų mokinių skaičiaus planavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visi vaikai, gimę Joniškio rajone, po septynerių metų ateina į pirmą klasę, galima konstatuoti, kad Joniškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2020 m. pirmokų skaičius bus dar mažesnis.
Ekonominės ir socialinės būklės kontekstas
Savivaldybės darbo rinkoje vykstantys procesai daro įtaką gyventojų užimtumui, o šis savo ruožtu – gyventojų švietimo poreikiams.
Paskutiniais Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, gyventojų amžiaus struktūra kito pagal amžiaus grupes: 2015 m. rajone vaikų (0–16 m. amžiaus) buvo 3900, tai sudarė 16,4 proc. rajono gyventojų, 17–19 metų gyventojų buvo 1011 arba 4,2 proc., darbingo amžiaus joniškiečiai (16-64 metai) sudarė 63,2 proc., pensinio amžiaus gyventojų buvo 4866, tai sudarė 20,4%
2016 metų pradžioje rajone 0–16 metų amžiaus vaikų buvo 3421, tai sudarė 14,8 procentus rajono gyventojų, 17–19 metų gyventojų buvo 969, arba 4,2 proc. visų rajono gyventojų, darbingo amžiaus joniškiečiai (16–64 metai) sudarė 64,1 proc., pensinio amžiaus gyventojų buvo 4891, tai sudarė 21,1 proc.
Kasmet gyventojų mažėja. Per metus gyventojų iki 16 metų sumažėjo 479, arba 12,3 proc., 17–19 metų jaunuolių sumažėjo 4,2 proc., nežymiai padaugėjo darbingo amžiaus žmonių, tačiau padaugėjo ir pensinio amžiaus gyventojų.
Galima teigti, kad demografinė situacija rajone dėl vykstančių socialinių procesų ir pokyčių visuomenės vertybių sistemoje blogėjo: mažėjo santuokų, mažėjo gimimų, mažėjo natūralus gyventojų prieaugis.
2016 m. sausio mėn. Šiaulių Teritorinės Darbo Biržos Joniškio skyriuje buvo registruoti 1867 bedarbiai, iš kurių: 859 moterys, t. y. 46 proc., 1125 kaimo gyventojai – 60,3 proc., 35 absolventai – 1,9 proc., 297 jaunuoliai iki 29 metų (15,9 proc.), 159 jaunuoliai iki 24 m. (8,5 proc.).
Nedarbo lygis rajone 2016 m. sausio 1 d. buvo 12,96 proc., Šiaulių apskrityje – 9,9 proc., šalyje – 9 proc.
Jaunimo iki 29 m. amžiaus nedarbo lygis rajone buvo 6,9 proc., Šiaulių apskrityje – 5,8 proc., šalyje – 5,3 proc. Pagal išsilavinimą Joniškio rajone registruoti jaunuoliai iki 29 m. amžiaus pasiskirsto taip: apie 10 proc. su aukštuoju išsilavinimu, 57 proc. su profesiniu, 33 proc. – nekvalifikuoti (17 asmenų turi pradinį, 38 pagrindinį, 34 vidurinį išsilavinimą).
Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, socialinės rizikos šeimų skaičius Joniškio rajone per paskutiniuosius trejus metus mažėjo: 2012 m. tokių šeimų buvo 161, jose augo 391 vaikas, 2013 m. 127 šeimos, jose augo 326 vaikai, 2014 m. 110 šeimų, 291 vaikas, 2015 m. 103 šeimos, 268 vaikai.
Mažėjant bendram savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičiui, probleminio elgesio vaikų skaičius taip pat nežymiai mažėja. Tačiau savivaldybėje išlieka aktuali tokių vaikų priežiūros ir užimtumo problema nepamokiniu ir popamokiniu metu.
Mažas pajamas turinčių šeimų mokiniams skiriamas nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti.
2015 m. mokinių nemokamo maitinimo ataskaitoje pažymėta, kad nemokamą maitinimą gavo 1315 mokinių, iš jų 1258 bendrojo ugdymo mokyklose, 57 ikimokyklinėse įstaigose. Lyginant su 2014 metais, nemokamai maitinamų mokinių skaičius sumažėjo 218. Švietimo įstaigų valgyklose 2014 m. metais buvo nemokamai maitinami 1533 mokiniai (53 proc.), 2013 m. – 1798 mokiniai (59 proc.).
Tai parodyta diagramoje:
Mažėjant bendram savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičiui, nemokamai maitinamų mokinių skaičius taip pat mažėja.
Ugdymosi poreikių tenkinimo būklės kontekstas
Mokyklų tinklo tankumas ir mokyklų pasiekiamumas atskleidžia bendrojo ir neformaliojo ugdymo prieinamumą pagal savivaldybės gyventojų poreikius ir gebėjimus, lygias ugdymosi galimybes.
Mažėjant mokyklinio amžiaus mokinių, Joniškio rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklas keitėsi.
2015–2016 mokslo metais Savivaldybės gyventojų švietimo poreikiams tenkinti veikia 11 bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas: (3 gimnazijos ir 1 jų skyrius, 1 progimnazija, 5 pagrindinės mokyklos, 1 jaunimo ir suaugusiųjų, 1 specialioji mokykla, 1 mokykla-daugiafunkcis centras).
Rajone veikia 2 formalųjį švietimą papildančios ugdymo įstaigos (Sporto centras ir Algimanto Raudonikio meno mokykla, turinti Žagarės filialą), 1 Švietimo centras su Pedagogine psichologine tarnyba ir buhalterinės apskaitos tarnyba.
Joniškyje esanti Žemės ūkio mokykla (steigėja – Švietimo ir mokslo ministerija) vykdo pagrindinio, vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas.
2015 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, bendrojo ugdymo įstaigose mokėsi 2709 mokiniai. Iš jų: 1–12 klasių 2656 mokiniai ir 53 priešmokyklinio amžiaus ugdytiniai. Mokyklose ugdyti ir 139 ikimokyklinio amžiaus ugdytiniai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo 555 ugdytiniai. Jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje – 71, Žagarės specialiojoje mokykloje – 39 ugdytiniai. Formalųjį švietimą papildančiose mokyklose buvo ugdomi 636 mokiniai.
Priešmokyklinis ugdymas teikiamas 3 Joniškio vaikų darželiuose, Bariūnų (dabar – skyrius), Žagarės vaikų darželiuose, Skaistgirio gimnazijos ir 3 pagrindinių mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupėse.
Rajone tenkinami ikimokyklinio ugdymo poreikiai. 2015 m. rugsėjo mėnesį ikimokyklinis ugdymas buvo vykdomas 3 Joniškio miesto vaikų darželiuose, Bariūnų, Žagarės vaikų darželiuose, Gasčiūnų pagrindinės mokyklos, Kriukų pagrindinės mokyklos ir Skaistgirio gimnazijos ikimokykliniuose skyriuose.
Per paskutinius ketverius metus ikimokyklinį ugdymą vykdančių įstaigų tinklas rajone plėtėsi. Keturių darbo valandų ikimokyklinio ugdymo grupes suformavo ir veiklą vykdo Gasčiūnų pagrindinė mokykla, Gataučių Marcės Katiliūtės mokykla, Plikiškių mokykla-daugiafunkcis centras.
Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai ugdomi rajono bendrojo ugdymo mokyklose, Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos Specialiojo ugdymo skyriuje ir Žagarės specialiojoje mokykloje.
2015–2016 mokslo metais rajono mokyklose mokėsi 511 specialiųjų poreikių vaikų, tai sudarė 18,9 proc. bendro mokinių skaičiaus. Per ketverius metus šis mokinių skaičius padidėjo.
Mokymosi sėkmingumas
Išanalizavus mokymosi sėkmingumo duomenis, matyti, kad dalis mokinių paliekami kurso kartoti arba keliami į aukštesnę klasę su nepatenkinamais pažymiais.
Pasibaigus 2014–2015 mokslo metams, bendrojo ugdymo mokyklose kurso kartoti liko 20 mokinių: 1–4 klasėse – 3 mokiniai, 5–10 klasėse – 8 mokiniai, 11–12 klasėse – 9 mokiniai.
Paliktų kartoti kursą mokinių kaita parodyta lentelėje:
| Mokslo metai |
||||
| 2011–2012 |
2012–2013 |
2013–2014 |
2014–2015 |
|
| Kursą kartoti likusių mokinių skaičius |
28 |
38
|
16 |
20 |
Mokymosi sėkmingumas atsispindi ir tolimesnėje mokinių veikloje.
2015 m. 92,8 proc. abiturientų gavo brandos atestatą. Tolimesnės abiturientų studijos parodytos diagramoje:
2015 m. 93,3 proc. 10 klasės mokinių gavo išsilavinimo pažymėjimus. Iš baigusių 10 klasę mokinių 63,6 proc. tęsia mokslą pagal vidurinio ugdymo programą, 27,2 proc. mokinių mokosi profesinėse mokyklose, 1,4 proc. mokinių niekur nesimoko ir nedirba, 1,8 proc. mokinių pradėjo dirbti , 2,5 proc. išvyko į užsienį. Tai parodyta diagramoje:
Palyginus 2015 m. dešimtokų tolimesnę veiklą su praėjusiais mokslo metais, daugiau mokinių tęsia mokslą pagal vidurinio ugdymo programą bendrojo ugdymo mokyklose, mažiau mokinių nuėjo mokytis į profesines mokyklas.
Mokymosi sėkmingumą padidina specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas. Rajono mokyklose veikia vaiko gerovės komisijos, teikiančios mokiniams specialiąją pedagoginę, psichologinę, socialinę pedagoginę pagalbą. Šiuo metu rajone specialiąją pedagoginę pagalbą bendrojo ugdymo mokyklose teikia 16 specialiųjų pedagogų, 10 socialinių pedagogų ir 7 psichologai. Kadangi specialiųjų poreikių mokinių integracijos sėkmė daugiausia priklauso nuo įvairiapusės, visavertės, kompleksinės specialistų (logopedų, specialiųjų pedagogų, pedagogų padėjėjų ir kt.) pagalbos, mokyklose turėtų būti specialistų tiek, kiek reikia.
Nuo 2015 metų spalio 1 d. buvo įvestas neformaliojo ugdymo krepšelis (15 eurų per mėnesį), kuriam 2015–2016 m. m. iš Švietimo ir mokslo ministerijos biudžeto skirta 27317 Eur. Lėšos neformaliojo vaikų švietimo programoms skiriamos švietimo pedagogų darbo užmokesčiui, ugdymo priemonėms ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su neformaliojo vaikų švietimo programos vykdymu.
Mokinių skaičiaus kaita ir prognozės
Mokyklų skaičiaus kaitai, jų įgyvendinamoms programoms tiesioginę įtaką turi mokinių skaičius. Mokyklose mokinių kasmet mažėja. 2012 m. rugsėjo 1 d. rajono mokyklose mokėsi 3346 mokiniai, o 2015 m. rugsėjo 1 d. – 2709 mokiniai. Per ketverius metus rajone sumažėjo 637 mokiniais (19 proc.).
Mokinių skaičiaus kitimas savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose:
Prognozuojant tolimesnę mokinių skaičiaus kaitą, kiekvienais mokslo metais ir toliau numatomas mokinių skaičiaus mažėjimas.
Beveik visose mokyklose mokinių kasmet mažėja:
Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. (per vienerius metus) rajone sumažėjo 197 mokiniais, arba 6,8 proc.
Diagramoje parodytas klasės mokinių skaičiaus vidurkis rajono mokyklose:
Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. rajone pagal klasių koncentrus sumažėjo 620 mokinių. Mokinių skaičiaus sumažėjimas pagal koncentrus:
| Mokslo metai |
1–4 kl. |
5–8 kl. |
9–10 kl. |
11–12 kl. |
Iš viso |
|
| 2012–2013 |
970 |
1173 |
690 |
443 |
3276 |
|
| 2013–2014 |
903 |
1079 |
612 |
435 |
3029 |
|
| 2014–2015 |
829 |
1025 |
586 |
415 |
2855 |
|
| 2015–2016 |
771 |
962 |
542 |
381 |
2656 |
|
| Iš viso |
-190 |
-211 |
-148 |
-62 |
-620 |
|
| Procentai |
-19,6% |
-18% |
-21,4% |
-14% |
-18,9% |
Ne visi vaikai, gimę Joniškio rajone, po 7 metų, ateina į pirmą klasę. Vaikų, gimusių 2005–2009 m. ir atėjusių į pirmą klasę 2012–2015 metais, santykis parodytas lentelėje:
| Gimė vaikų 2005 metais |
Iš 2005 m. gimusių vaikų, 2012–2013 m. m. atėjo į I klasę mokinių |
Procentas nuo gimusių vaikų |
Gimė vaikų 2006 metais |
Iš 2006 m. gimusių vaikų , 2013–2014 m. m. atėjo į I kl. mokinių |
Procentas nuo gimusių vaikų |
Gimė vaikų 2007 metais |
Iš 2007 m. gimusių vaikų, 2014–2015 m. m. atėjo į I kl. mokinių |
Procentas nuo gimusių vaikų |
Gimė vaikų 2008 metais |
Iš 008 m. gimusių vaikų, 2015–2016 m. m. atėjo į I kl. mokinių |
Procentas nuo gimusių vaikų |
Iš viso 2005–2008 metais gimė vaikų |
Iš viso 2012–2015 mokslo metais atėjo į I klasę mokinių |
Procentas nuo gimusių vaikų |
Neatėjo į I klasę mokinių |
Neatėjusių į I klasę procentas |
Atėjo į I klasę daugiau (proc.) vaikų , negu rajone gimė |
| 263 |
196 |
74,5 |
234 |
208 |
88,9 |
237 |
180 |
75,9 |
262 |
198 |
75,6 |
996 |
782 |
78,5 |
214 |
21,5 |
0 |
Iš visų, per 2005–2008 m. laikotarpį, Joniškio rajone gimusių vaikų ir po septynerių metų atėjusių į pirmą klasę mokinių (duomenys rugsėjo 1 d.) skaičiaus santykis išreikštas procentais diagramoje:
Per 2005–2008 m. laikotarpį gimusių vaikų į pirmą klasę neatėjo 214 mokinių. Tai sudaro 21,5 proc. Jei tokiomis pačiomis tendencijomis ir vėliau mokiniai neateis į pirmą klasę, tai 2020 m. iš 235 vaikų, gimusių 2013 metais, į pirmą klasę ateitų apie 179 mokinius:
Atsižvelgiant į mokinių mažėjimą, nustatant mokinių skaičiaus prognozes 2016–2020 m., skaičiuota, kad į pirmas klases ateis 78,5 proc. vaikų, gimusių prieš 7 metus, o baigusių 10 klasių į 11 klasę ateis 63 proc. mokinių.
Mokinių kaita ugdymo įstaigose 2012–2015 metais ir prognozes 2020 m. rugsėjo 1 d.:
| Pavadinimas |
Mokinių kaita mokyklose (su PUG) |
Sumažėjo |
Procentas |
||||||
| 2012–2013 m. m. |
2013–2014 m. m. |
2014–2015 m. m. |
2015–2016 m. m. |
Prognozė |
|||||
| 2020-09-01 |
|||||||||
| „Aušros“ gimnazija |
557 |
536 |
515 |
493 |
64 |
-11,5% |
435 |
||
| Žagarės gimnazija |
337 |
326 |
297 |
271 |
66 |
-19,6% |
218 |
||
| Žagarės gimnazijos Gaižaičių skyrius |
61 |
48 |
38 |
29 |
32 |
-52,5% |
15 |
||
| Skaistgirio gimnazija |
330 |
296 |
295 |
273 |
57 |
-17,3% |
178 |
||
| Mato Slančiausko progimnazija |
449 |
417 |
401 |
370 |
79 |
-17,6% |
305 |
||
| „Saulės“ pagrindinė mokykla |
826 |
744 |
711 |
649 |
177 |
-21,4% |
510 |
||
| Gataučių Marcės Katiliūtės mokykla |
186 |
167 |
153 |
159 |
27 |
-14,5% |
136 |
||
| Gasčiūnų pagrindinė mokykla |
134 |
130 |
126 |
125 |
9 |
-6,7% |
117 |
||
| Gasčiūnų pagrindinės mokyklos Kirnaičių skyrius |
|
0 |
|
|
|
|
|||
| 9 |
9 |
-100,0% |
|||||||
| Kriukų pagrindinė mokykla |
149 |
126 |
131 |
116 |
33 |
-22,1% |
90 |
||
| Mindaugių pagrindinė mokykla |
85 |
78 |
71 |
69 |
16 |
-18,8% |
56 |
||
| Plikiškių mokykla- daugiafunkcis centras |
43 |
44 |
31 |
27 |
16 |
-37,2% |
17 |
||
| Jaunimo ir suaugusiųjų mokykla |
130 |
110 |
100 |
89 |
41 |
-31,5% |
61 |
||
| Žagarės specialioji mokykla |
50 |
51 |
37 |
39 |
11 |
-22,0% |
32 |
||
| Iš viso mokinių |
3346 |
3073 |
2906 |
2709 |
660 |
-19,7% |
2170 |
||
Prognozuojama, kad rajono mokyklose 2020 m. rugsėjo 1 d. mokysis 2170 mokinių, t. y. 19,7 proc. mažiau nei 2015 m. rugsėjo 1 d.
Mokinių skaičiau prognozės 2020 m. rugsėjo 1 d.:
Prognozuojant tolimesnę mokinių skaičiaus kaitą, kiekvienais mokslo metais ir toliau numatomas mokinių skaičiaus mažėjimas.
Ugdymo kokybė
Ugdymo kokybė vertinama atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, mokymosi sėkmingumą, ugdymo diferencijavimą ir individualizavimą, lankomumą ir kt. mokytojo kompetencijas.
Mokymosi sėkmę mokykloje lemia mokymosi programų veiksmingumas, mokymosi aplinka, mokytojų asmeninės savybės, tėvų ir visos šeimos teikiama mokymosi pagalba ir asmeninės vaiko savybės, tokios kaip: noras pažinti, motyvacija mokytis, gebėjimas susieti informaciją, pasitikėjimas savimi, gebėjimas sutelkti dėmesį, gebėjimas keistis bei pritaikyti turimas žinias ir kitos savybės, kurių pagrindai įgyjami dar iki mokyklos.
Mokymosi pasiekimai
2015 metų brandos egzaminų pagrindinėje sesijoje laikyti brandos egzaminus bendrojo ugdymo mokyklose registravosi 202 mokyklų (gimnazijų) abiturientai (2014 m. – 193), Joniškio žemės ūkio mokykloje – 108 moksleiviai (2014 m. – 108).
Iš pasirenkamųjų brandos egzaminų bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai daugiausia rinkosi ir laikė anglų kalbos – 157 (2014 m. – 96, 2013 m. – 111), matematikos – 118 (2014 m. – 86, 2013 m. – 110), istorijos – 115 (2014 m. – 111, 2013 m. – 122) valstybinius brandos egzaminus. Daugiau abiturientų negu praėjusiais metais rinkosi ir laikė geografijos valstybinį brandos egzaminą – 89 (2014 m – 69, 2013 m. – 53).
Pagrindinės sesijos respublikos ir rajono rezultatų palyginimas pateikiamas lentelėje:
| Egzaminas |
Respublikos rezultatai |
Rajono rezultatai |
|||||||
| Laikė |
Išlai-kė |
Išlai-kiusiųjų dalis % |
Neišlai- kiusiųjų skaičius |
Neišlai kiusiųjų dalis %
|
Lai-kė |
Išlaikė |
Išlai-kiusiųjų dalis % |
Neišlai- kiusiųjų dalis % |
|
| Užsienio k. (anglų) |
20956 |
20904 |
99,75 |
52 |
0,25 |
140 |
139 |
99,29 |
0,71 |
| Užsienio k. (rusų) |
2002 |
1995 |
99,65 |
7 |
0,35 |
2 |
2 |
100 |
|
| Lietuvių k. ir literatūra |
20582 |
18507 |
89,92 |
2075 |
10,08 |
155 |
139 |
89,68 |
10,32 |
| Informaci- nės technologi- jos |
2467 |
2325 |
94,24 |
142 |
5,76 |
13 |
13 |
100 |
|
| Matematika |
14163 |
12896 |
91,05 |
1267 |
8,95 |
105 |
99 |
94,29 |
5,71 |
| Geografija |
5392 |
5289 |
98,09 |
103 |
1,91 |
89 |
88 |
98,88 |
1,12 |
| Biologija |
7887 |
7558 |
95,83 |
329 |
4,17 |
76 |
75 |
98,68 |
1,32 |
| Istorija |
11902 |
11841 |
99,49 |
61 |
0,51 |
92 |
91 |
98,91 |
1,09 |
| Chemija |
2774 |
2668 |
96,18 |
106 |
3,82 |
31 |
29 |
93,55 |
6,45 |
| Fizika |
3001 |
2867 |
95,53 |
134 |
4,47 |
32 |
31 |
96,88 |
3,12 |
Rajono apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rodiklis geresnis už šalies savivaldybių rezultatų vidurkį. Iš atskirų mokomųjų dalykų, lyginant su respublikos rezultatais, ženkliai geresnis geografijos valstybinio brandos egzamino rodiklis. Lenkia respublikos vidurkį ir fizikos, biologijos, chemijos valstybinių brandos egzaminų rodikliai.
Standartizuotas visų įvertinimų vidurkis atspindi bendrą savivaldybės darbo kokybę, rengiant mokinius brandos egzaminams. Šis rodiklis apskaičiuotas visų egzaminus laikiusių mokinių gautų
valstybinių brandos egzaminų įvertinimų balais sumą padalinus iš įvertinimų skaičiaus ir gautą
skaičių paverčiant standartizuotais taškais.
|
|
Mokslo metai |
Iš viso dalyvavusių patikrinime |
Įvertinimas balais ir juos gavusiųjų skaičius |
|||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|||
| Respublikos rezultatai |
2012–2013 m. m. |
27610 |
89 |
351 |
760 |
3471 |
5012 |
5735 |
5725 |
3864 |
2213 |
390 |
| 2013-2014 m. m. |
30351 |
135 |
499 |
1054 |
3656 |
5082 |
5516 |
5749 |
4596 |
3219 |
841 |
|
| 2014–2015 m. m. |
29526 |
88 |
431 |
842 |
3311 |
5150 |
5912 |
5842 |
4286 |
2962 |
710 |
|
| Rajono rezultatai |
2012–2013 m. m. |
311 |
1 |
7 |
28 |
47 |
59 |
55 |
65 |
38 |
9 |
2 |
| 2013–2014 m. m. |
267 |
2 |
4 |
11 |
50 |
55 |
48 |
48 |
35 |
13 |
1 |
|
| 2014–2015 m. m. |
283 |
2 |
1 |
12 |
40 |
64 |
54 |
62 |
32 |
12 |
4 |
|
Valstybinių brandos egzaminų įvertinimų vidurkiai leidžia tarpusavyje palyginti atskirų mokomųjų dalykų rezultatus tarpusavyje ir su respublikos savivaldybių rezultatų vidurkiais.
Baigiantieji pagrindinio ugdymo programą dalyvauja privalomajame pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime. 2015 m. lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 283 mokiniai. 2014 m. lietuvių kalbos – 267 kandidatai, matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime – 263, 2013 m. lietuvių kalbos ir matematikos – 311 rajono bendrojo ugdymo mokyklų 10 klasės mokinių.
2013–2015 metų respublikos ir rajono mokyklų mokinių rezultatai pateikiami lentelėse:
Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo 2013–2015 metų rezultatai:
|
|
Mokslo metai |
Iš viso dalyvavusių patikrinime mokinių skaičius |
Gavusių 1–3 balų įvertinimą (skaičiaus dalis proc.) |
Gavusių 9–10 balų įvertinimą (skaičiaus dalis proc.) |
Įvertinimų vidurkis |
|
| Respublikos rezultatai |
2012–2013 m. m. |
27610 |
4,35 |
9,43 |
6,2 |
|
| 2013–2014 m. m. |
30351 |
5,56 |
13,38 |
6,32 |
|
|
| 2014–2015 m. m. |
29256 |
4,65 |
12,44 |
6,33 |
|
|
| Rajono rezultatai
|
2012–2013 m. m. |
311 |
11,58 |
3,54 |
5,7 |
|
| 2013–2014 m. m. |
267 |
6,37 |
5,24 |
5,8 |
||
| 2014–2015 m. m. |
283 |
5,3 |
5,65 |
5,94 |
|
Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo 2013–2015 metų rezultatai:
|
|
Mokslo metai |
Iš viso daly-vavu-sių patik-rinime |
Įvertinimas balais ir juos gavusiųjų mokinių skaičius |
|||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|||
| Res-publi-kos rezul-tatai |
2012– 2013 m. m. |
20337 |
754 |
1895 |
2660 |
4337 |
3181 |
1922 |
2335 |
1821 |
973 |
459 |
| 2013–2014 m. m. |
30261 |
782 |
1766 |
2371 |
5499 |
3890 |
4181 |
3235 |
3113 |
2530 |
2894 |
|
| 2014–2015 m. m. |
29412 |
1685 |
2486 |
2543 |
4538 |
3848 |
3542 |
2847 |
3169 |
2395 |
2359 |
|
| Rajo-no rezul-tatai |
2012– 2013 m. m. |
311 |
18 |
37 |
50 |
65 |
66 |
20 |
33 |
12 |
6 |
4 |
| 2013–2014 m. m. |
263 |
6 |
20 |
35 |
54 |
35 |
37 |
20 |
25 |
12 |
19 |
|
| 2014–2015 m. m. |
283 |
31 |
36 |
37 |
32 |
35 |
41 |
25 |
19 |
11 |
16 |
|
Pagrindinio ugdymo pasiekimų įvertinimo palyginimas:
|
|
Mokslo metai |
Iš viso dalyva- vusių patikrinime mokinių skaičius |
Gavusių 1–3 balų įvertinimą (skaičiaus dalis proc.) |
Gavusių 9–10 balų įvertinimą (skaičiaus dalis proc.) |
Įvertini-mų vidurkis |
|
| Respublikos rezultatai |
2012–2013 m. m. |
20337 |
26,11 |
7,04 |
4,99 |
|
| 2013–2014 m. m. |
30261 |
16,26 |
17,92 |
5,86 |
|
|
| 2014–2015 m. m. |
29412 |
22,83 |
16,16 |
5,55 |
|
|
| Rajono rezultatai
|
2012–2013 m. m. |
311 |
33,76 |
3,22 |
4,41 |
|
| 2013–2014 m. m. |
263 |
23,19 |
11,79 |
5,33 |
|
|
| 2014–2015 m. m. |
283 |
36,75 |
9,54 |
4,78 |
|
Akademinius mokinių pasiekimus atspindi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai bei valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
Neformalusis vaikų švietimas
Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas bendrojo ugdymo mokyklose rodo, kiek dėmesio yra skiriama mokinių užimtumui ir socializacijai.
Neformalusis vaikų švietimas suteikia ugdymosi alternatyvų, nukreiptas į socialinių, bendrųjų kompetencijų, gebėjimų ugdymą, saviraiškos poreikių tenkinimą bei asmenybės tobulėjimą. Neformalusis ugdymas taip pat padeda spręsti jaunų žmonių socialinės integracijos ir nusikalstamumo prevencijos klausimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą 2014–2020 metams. Vienas iš šios programos tikslų – plėtoti vaikų ir jaunimo neformaliojo ugdymosi galimybes.
Neformaliojo vaikų švietimo mokyklas 2015–2016 mokslo metų pradžios duomenimis lankė 636 mokiniai (2014 m. – 617 mokinių.) Iš jų: 310 – Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokykloje, 327 – Joniškio sporto centre (2014 m. – 314).
Mokyklose palyginti gerai išplėtota neformaliojo vaikų švietimo forma – mokinių pažintinė veikla, skirta vaikų tautiniam, pilietiniam, kultūriniam ugdymui. Lengviau įgyvendinti neformaliojo švietimo misiją mokykloms padeda jų bendradarbiavimas su kultūros, kitomis valstybinėmis įstaigomis, verslo įmonėmis, įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
Dauguma mokyklų, siekdamos gauti lėšų neformaliajam mokinių ugdymui, aktyviai dalyvauja įvairių programų, projektų konkursuose.
Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje viena iš numatytų prioritetinių sričių yra neformalusis vaikų švietimas. Prioriteto įgyvendinimo rodiklis – mokinių užimtumas neformaliuoju švietimu.
Mokyklų pastatų būklė
Tinkama mokyklų pastatų ir patalpų būklė yra svarbus ugdymo sąlygų ir kokybės veiksnys. Per 2015 m. ugdymo įstaigų pastatų ir patalpų renovacijai skirta 367528 Eur lėšų. Iš jų, Joniškio Mato Slančiausko progimnazijos pastato rekonstrukcijai – 129375 Eur, Joniškio r. Žagarės gimnazijos pastato rekonstrukcijai – 238.153 Eur.
Joniškio r. savivaldybėje vienam mokiniui tenka 14,7 m2 bendro mokyklos ploto (0,4 m2 daugiau negu vidutiniškai respublikoje).
Mokyklų tinklo efektyvumas
Mokyklos finansuojamos iš dviejų pagrindinių šaltinių – Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamo ugdymo reikmėms mokinio krepšelio (MK) ir savivaldybės skiriamų lėšų mokyklų aplinkai išlaikyti.
Mokinio krepšelio lėšas lemia mokinių ir klasių komplektų skaičius mokykloje bei klasės komplekte esančių mokinių skaičius.
Žagarės specialioji mokykla ir Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos Specialiojo ugdymo skyrius gauna valstybės dotaciją – ūkio lėšas.
Diagramoje pavaizduotas rajono mokyklų finansavimas iš savivaldybės biudžeto (SB) ir Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamo ugdymo reikmėms mokinio krepšelio (MK): 
Diagramoje pavaizduotas bendras mokyklų finansavimas (tūkst. Eur):
Daugiausiai lėšų gavo Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla (1277,5 tūkst. Eur.), mažiausiai – Plikiškių mokykla-daugiafunkcis (108,1 tūkst. Eur).
Mokinio krepšelio (MK) ir Savivaldybės biudžeto (SB) lėšų kiekis eurais tenkantis vienam mokiniui:
Daugiausiai lėšų vienam mokiniui išlaikyti skirta: Žagarės specialiajai mokyklai ir Kriukų pagrindinei mokyklai.
Savivaldybės biudžeto lėšų (Eur) tenkantis vienam mokiniui:
Gerai sutvarkytas mokyklų, teikiančių bendrąjį ugdymą, tinklas užtikrina valstybės numatytų švietimo paslaugų teikimą nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tai yra viena svarbiausių švietimo prieinamumo ir lygių galimybių sąlygų.
Mokyklų tinklo efektyvumas yra susijęs su mokyklų dydžiais, mokyklų patalpų užpildymu, tuščiomis mokymosi vietomis, klasių komplektų dydžiais, vidutinėmis vieno mokinio ugdymo išlaidomis.
Rajono mokyklų užpildomumas netolygus. Kai kurių mokyklų užpildomumas yra mažas.
Nevienodai pasiskirsčiusios ir tuščios mokymosi vietos. Tuščia mokymosi vieta yra tada, kai klasės komplekte trūksta vaikų pagal Mokinio krepšelio metodikos normatyvus – pradinėje klasėje turi būti ne mažiau kaip 22 moksleiviai mieste, 20 (15, 12 ar 10) gyvenvietėje (kaime), vyresnėse klasėse – 25 moksleiviai mieste, 22 (15, 12 ar 10) gyvenvietėje (kaime).
Diagramoje pavaizduotos laisvos mokymosi vietos rajono mokyklose:
Rajono bendrojo ugdymo mokyklose 2015–2016 m. m. buvo 26 laisvos mokymosi vietos, kurios buvo finansuotos. Daroma prielaida, kad mokyklų tinklo optimizavimas būtinas vien todėl, kad lėšas, kurios dabar tenka ir ateityje tektų laisvoms mokymosi vietoms finansuoti, būtų galima investuoti į ugdymo kokybės sąlygų modernizavimą.
Per pastaruosius penkerius metus tinklas buvo tvarkomas. Vykdyta klasių komplektavimo priežiūra. Nesant pakankamo mokinių skaičiaus klasėje, bendrojo ugdymo mokyklose buvo formuojami jungtiniai klasių komplektai. Tokie komplektai suformuojami tik kaimo teritorijoje esančiose mokyklose. Jungtinių klasių komplektų formavimas padeda ekonomiškai naudoti mokinio krepšelio lėšas, be to, tai yra būdas pristabdyti kaimo teritorijoje esančių mokyklų nykimą. Vykę pokyčiai sudarė prielaidas ne tik efektyviai naudoti mokinio krepšelio lėšas, bet turėjo įtaką ir taupant aplinkos lėšas.
Rajono mokyklų vidutinis mokinių skaičių klasėje:
Mokinio krepšelio lėšos skiriamos mokykloms pagal sutartinių mokinių skaičių (ugdymo programą, mokinių skaičių mokykloje, klasės mokinių skaičiaus vidurkį ir vietovę, kurioje yra mokykla – miestas, miestelis, kaimas). Ne visoms mokykloms pakanka mokinio krepšelio lėšų, todėl Joniškio rajono savivaldybės taryba dalį mokinio krepšelio lėšų perskirsto.
Pedagogai ir vadovai
Vadovai
2015–2016 mokslo metais švietimo įstaigoms vadovavo 19 direktorių (4 ugdymo įstaigų direktorių pareigas laikinai atlieka pavaduotojai ugdymui), 18 pavaduotojų ugdymui ir 6 skyrių vedėjai. Iš jų (direktorių ir jų pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų): 15 (37,5 proc.) yra įgiję trečiąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją, 15 (37,5 proc.) yra įgiję antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją, 10 vadovų yra neatestuoti.
Pedagogai
Švietimo sistemos gebėjimą padėti vaikams ir jaunuoliams pasirengti ateityje gyventi prisitaikant prie sparčios socialinės, ekonominės ir kultūrinės kaitos lemia mokytojų pajėgumas suvokti visuomenės poreikius ir su išsilavinimu siejamus lūkesčius. Todėl viena svarbiausių švietimo kokybės sąlygų yra mokytojų dalykinė ir profesinė kompetencija.
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-774, „Dėl reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“. Rajono mokyklose atskirų dalykų programas vykdo pedagogai, įgiję pedagogo išsilavinimą ir turintys dėstomo dalyko specialybę. 97 procentai mokytojų yra dėstomo dalyko specialistai.
Joniškio rajono savivaldybės švietimo įstaigose, 2015 m. spalio 1 d. duomenimis, dirbo 462 pedagogai.
Atskirose įstaigų grupėse pedagogai pasiskirsto taip:
- bendrojo ugdymo mokyklose – 334 mokytojai;
- Sporto centre – 19 mokytojų;
- Algimanto Raudonikio meno mokykloje – 30 mokytojų;
- ikimokyklinio ugdymo įstaigose – 79 pedagogai.
Joniškio rajono savivaldybės mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo ir įdarbinimo planas pateikiamas 2 priede.
Kvalifikacija
Mokytojų kvalifikacija – vienas svarbiausių ugdymo kokybės veiksnių.
2015 m. spalio 1 d. duomenimis, rajone dirbo 2 pedagogai, turintys mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją, 135 pedagogai turėjo mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, 228 pedagogai buvo įgiję vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją.
Joniškio rajono atestuotų mokytojų palyginimas su šalies rodikliu:
Pagal turimus duomenis, rajone atestuota 98,7 proc. pedagogų.
Pensinio amžiaus pedagogai
2015–2016 mokslo metais rajono mokyklose mokomuosius dalykus dėstė 8 (2,4 proc.) mokytojai pensininkai. 4 mokytojai pensininkai dirbo „Saulės“ pagrindinėje mokykloje, 2 „Aušros“ gimnazijoje, po 1 Gataučių Marcės Katiliūtės mokykloje, Žagarės gimnazijoje. Iki 2020 m. pensinio amžiaus sulauktų dar 21 mokytojas (6,3 proc.).
Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus ir klasių komplektų skaičiaus pirmiausia būtų atleidžiami pensinio amžiaus mokytojai. Rajono bendrojo ugdymo mokyklose naujų mokytojų poreikis labai mažas. Išėjus mokytojams į pensiją prognozuojama, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. reikalingi būtų 2 chemijos mokytojai, 1 istorijos mokytojas. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. 1 istorijos mokytojas, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. reikėtų 2 rusų k. mokytojų. Iš viso 6 mokytojų.
Mokytojų ir mokinių santykis
Mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis yra vienas rodiklių, kurį didinant mažinamos išlaidos darbo užmokesčiui. Mažas mokinių ir mokytojų santykis rodo, kad klasės yra mažos.
Rajono vienam bendrojo ugdymo mokyklos mokytojui teko vidutiniškai 8,7 mokinio.
Mokinių pavėžėjimas
Į mokyklą pavežami visi mokiniai, gyvenantys kaimo vietovėje toliau kaip 3 km nuo mokyklos.
2015–2016 mokslo metais (2015 m. spalio 1 d. duomenimis) iš viso į mokyklą važiavo 1133 mokiniai. 1052 mokiniams važiavimas buvo kompensuotas, kiti į mokyklą atvykdavo privačiu transportu ar kitais būdais.
Mokinių vežiojimo būklės analizė 2015 m. spalio 1 d.:
| Koncentrai |
Mokinių skaičius |
Pavežamų mokinių skaičius |
Vežiojamų mokinių dalis nuo bendro mokinių skaičiaus, procentais |
| Priešmokyklinio ugdymo grupė |
53 |
39 |
73,6 |
| 1–4 klasės |
771 |
283 |
36,7 |
| 5–8 klasės |
962 |
419 |
43,6 |
| 9–10 klasės |
542 |
262 |
48,3 |
| 11–12 klasės |
381 |
130 |
34,1 |
| Iš viso |
2709 |
1133 |
41,8 |
Mokykliniu transportu ir geltonaisiais autobusais buvo pavėžėti 343 mokiniai, tai sudarė 12,7 proc. visų mokinių.
Autobusų parkas pavėžėjo 709 mokinius, tai sudarė 26,2 proc. visų rajono mokinių.
Mokyklos mokiniams pavežti turi 18 autobusų, iš kurių 13 geltonieji mokykliniai autobusai. Du iš jų pritaikyti vežioti mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgiantiems patiems atvykti į mokyklą (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje). Daugelyje mokyklų mokiniai geltonaisiais mokykliniais autobusais į mokyklą pavėžėjami dviem reisais. Penki geltonieji mokykliniai autobusai eksploatuojami 10 ir daugiau metų. Tokių autobusų priežiūrai reikia daugiau savivaldybės biudžeto lėšų.
2014–2015 metais mokiniams pavežti visuomeniniu transportu išleista 271563,62 Eur. Vidutinė vieno mokinio vežimo kaina – 296 Eur.
Joniškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių pavėžėjimo 2016–2020 metais užtikrinimo planas pateikiamas 3 priede.
III SKYRIUS
esamos mokyklų tinklo būklės stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės
Stiprybės:
IV skyrius
Mokyklų tinklo pertvarkos strateginis tikslas
ir principinės nuostatos
Joniškio rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų strateginis tikslas – prieinamumas užtikrinant kokybę.
Siekiant įgyvendinti numatytą tikslą, mokyklų tinklo pokyčiai 2016–2020 metais bus vykdomi pagal šias principines nuostatas:
2. vykdoma nuolatinės švietimo būklės stebėsena ir jos kontekste vertinami bei planuojami tinklo pokyčiai;
V SKYRIUS
NUMATOMOS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS
VERTINIMAS
Esama rajono mokyklų sistema racionali ir veiksminga. Mokyklų tinklo pertvarkos paskirtis – sukurti tokią mokyklų sistemą, kuri leistų kiekvienam mokiniui įgyvendinti savo teises į kokybišką ugdymą, pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą, išsilavinimo įgijimą pagal valstybės nustatytus standartus.
Mokyklų tinklo pertvarkai sunku tiksliai numatyti būsimus ekonominius, demografinius, socialinius ir kitus pokyčius, kurie tiesiogiai veikia švietimo kaitą. Norint sėkmingai įgyvendinti Bendrąjį mokyklų tinklo pertvarkos planą, būtina nuolat stebėti ir esant mokinių mažėjimui tikslinti mokyklų struktūrinių pokyčių programą, pedagogų įdarbinimo galimybes, spręsti naujai iškilusius mokinių pavėžėjimo klausimus.
Galimas socialinis ir ekonominis poveikis, vykdant bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką:
| Eil. Nr. |
Rodiklis |
Minimalus rezultatas |
Maksimalus rezultatas |
| 1. |
Optimalus švietimo įstaigų tinklo savivaldybėje suformavimas |
Bendrasis išsilavinimas bus prieinamas visiems vaikams ir suaugusiesiems pagal jų gebėjimus ir pasirinktą mokymosi formą ar mokyklos tipą |
Švietimui skirtos lėšos panaudojamos racionaliai |
| 2. |
Lygių ugdymo galimybių mieste ir kaimo teritorijoje gyvenantiems vaikams sudarymas |
Bus sudarytos vienodos sąlygos priešmokyklinio ugdymo prieinamumui ir sukurtos lygios sąlygos mokinių mokymosi pradžiai. Visų tipų mokyklų mokiniams teikiama psichologinė, socialinė ir specialioji pedagoginė pagalba mažiau skatins mokinius palikti kaimiškosios teritorijos mokyklas ir vykti ieškoti geresnės ugdymo kokybės miesto mokyklose |
Kaimiškosios teritorijos mokyklos stiprėja, gauna daugiau mokinio krepšelio lėšų ir taip mažėja perskirstomų mokinio krepšelio lėšų suma. Nedidėja mokiniams pavežti skiriamų lėšų poreikis
|
| 3. |
Racionalus ir taupus mokinio krepšelio lėšų naudojimas pertvarkant negausias ugdymo įstaigas |
Prijungus negausias mokyklas prie didesnių mokyklų, mokiniams sudaromos sąlygos gauti kokybišką psichologinę, specialiąją pedagoginę ir socialinę pagalbą. Padidėja ugdymo kokybė, nes nelieka jungtinių klasių komplektų, jungiančių po dvi ar tris klases |
Savivaldybės mokyklose ugdymui finansuoti pakanka mokinio krepšelio lėšų, nereikia papildomų lėšų iš savivaldybės biudžeto. Pertvarkius mokyklas sutaupytos administravimo ir aplinkos lėšos naudojamos kitoms švietimo reikmėms |
| 4. |
Vaikų užimtumas neformaliojo ugdymo srityje |
Stabilus vaikų užimtumas |
Nuolat gerėjantis vaikų užimtumas |
| 5. |
Pagalbą mokiniui teikiančių darbuotojų skaičius |
Pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis stabilus |
Pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis gerėja |
| 6. |
Pagerinti mokyklų pedagoginio personalo kokybinę sudėtį |
Ne mažiau kaip 100 proc. privalomųjų mokomųjų dalykų pamokų veda mokytojai specialistai |
100 proc. privalomųjų mokomųjų dalykų pamokų veda mokytojai specialistai |
Joniškio rajono savivaldybės
bendrojo ugdymo mokyklų tinklo
pertvarkos 2016– 2020 metų
bendrojo plano
1 priedas
MOKYKLŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, VIDAUS STRUKTŪROS PERTVARKOS
2016–2020 Metų PLANAS
| Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos formaliojo ugdymo programos |
Mokyklos reorganizavimas, steigimas, vidaus struktūros pertvarka |
Planuojama reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkos pabaigos data |
Mokyklos pavadinimas po reorganizavimo ir vidaus struktūros pertvarkos |
Mokyklos tipas, vykdomos formaliojo ugdymo programos po reorganizacijos, vidaus struktūros pertvarkos |
Pastabos |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
| Joniškio „Aušros“ gimnazija. Pagrindinio ugdymo programos II dalis ir vidurinio ugdymo programa |
|
|
|
|
Be struktūrinių pakeitimų
|
|
| Joniškio Mato Slančiausko progimnazija. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos I dalis |
|
|
|
|
Atskiru savivaldybės tarybos sprendimu mokykla gali būti pertvarkoma, reorganizuojama esant nepakankamam mokinio krepšeliui pagal mokinio krepšelio metodiką |
|
| Joniškio r. Skaistgirio gimnazija. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programa |
|
|
|
|
Atskiru savivaldybės tarybos sprendimu mokykla gali būti pertvarkoma, reorganizuojama esant nepakankamam mokinio krepšeliui pagal mokinio krepšelio metodiką |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
| Joniškio r. Žagarės gimnazija. Ikimokyklinio, priešmokyklinio pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programa |
|
|
|
|
Atskiru savivaldybės tarybos sprendimu mokykla gali būti pertvarkoma, reorganizuojama esant nepakankamam mokinio krepšeliui pagal mokinio krepšelio metodiką |
|
| Žagarės specialioji mokykla. Specialiojo ugdymo programa |
|
|
|
|
Atskiru savivaldybės tarybos sprendimu mokykla gali būti pertvarkoma, reorganizuojama esant nepakankamam mokinio krepšeliui pagal mokinio krepšelio metodiką |
|
| Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla. Pradinio, pagrindinio ir specialiojo ugdymo programa
|
|
|
|
|
Atskiru savivaldybės tarybos sprendimu mokykla gali būti pertvarkoma, reorganizuojama esant nepakankamam mokinio krepšeliui pagal mokinio krepšelio metodiką |
|
| Joniškio rajono Gasčiūnų pagrindinė mokykla. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programa |
|
|
|
|
Atskiru savivaldybės tarybos sprendimu mokykla gali būti pertvarkoma, reorganizuojama esant nepakankamam mokinio krepšeliui pagal mokinio krepšelio metodiką |
|
| Joniškio r. Gataučių Marcės Katiliūtės mokykla. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programa |
|
|
|
|
Atskiru savivaldybės tarybos sprendimu mokykla gali būti pertvarkoma, reorganizuojama esant nepakankamam mokinio krepšeliui pagal mokinio krepšelio metodiką |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
| Joniškio r. Mindaugių pagrindinė mokykla. Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programa
|
|
|
|
|
Atskiru savivaldybės tarybos sprendimu mokykla gali būti pertvarkoma, reorganizuojama esant nepakankamam mokinio krepšeliui pagal mokinio krepšelio metodiką |
|
| Joniškio r. Kriukų pagrindinė mokykla. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programa |
|
|
|
|
Atskiru savivaldybės tarybos sprendimu mokykla gali būti pertvarkoma, reorganizuojama esant nepakankamam mokinio krepšeliui pagal mokinio krepšelio metodiką |
|
| Joniškio jaunimo ir suaugusiųjų mokykla. Pagrindinio, vidurinio ugdymo programa
|
|
|
|
|
Atskiru savivaldybės tarybos sprendimu mokykla gali būti pertvarkoma, reorganizuojama esant nepakankamam mokinio krepšeliui pagal mokinio krepšelio metodiką |
|
| Joniškio r. Plikiškių mokykla-daugiafunkcis centras |
|
|
|
|
Atskiru savivaldybės tarybos sprendimu mokykla gali būti pertvarkoma, reorganizuojama esant nepakankamam mokinio krepšeliui pagal mokinio krepšelio metodiką |
|
Joniškio rajono savivaldybės bendrojo
ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos
2016–2020 metų bendrojo plano
2 priedas
JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJos
ATNAUJINIMO IR ĮDARBINIMO PLANAS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo ir įdarbinimo planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 straipsniu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, 35.2 papunkčiu, Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680, ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2668 „Dėl išimties atvejų, kada leidžiama dirbti daugiau negu 36 valandas per savaitę“.
2. Mokyklos vadovas mokytojus priima ir atleidžia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokytojas priimamas dirbti atrankos būdu (pokalbis).
II skyrius
Situacijos analizė
4. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, yra įtvirtinta nuostata, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui įgyvendinti rengiamas jo priedas – Mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo ir įdarbinimo planas. To paties teisės akto 35.5 papunktyje yra nurodyta, kad savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus rengia savivaldybės vykdomoji institucija, tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija, tačiau šios institucijos neturi teisinių galimybių įdarbinti mokytoją, nes, vadovaujantis Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680, į darbą mokytojus priima mokyklos vadovas.
5. Siekiant numatyti mokytojų įdarbinimo galimybes, buvo surinkti duomenys apie Joniškio rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbančius mokytojus ir atlikta išsami jų analizė.
6. Mokytojų kvalifikacija – vienas svarbiausių ugdymo kokybės veiksnių. Pagal turimus duomenis, rajone atestuota 98,7 proc. pedagogų.
7. Rajono mokyklose atskirų dalykų programas vykdo pedagogai, įgiję pedagogo išsilavinimą ir turintys dėstomo dalyko specialybę (97 procentai mokytojų yra dėstomo dalyko specialistai).
III skyrius
bendras Įdarbinimo galimybių veiksmų lanas
9. Mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo ir įdarbinimo tikslas – siekiant užtikrinti ugdymo(si) kokybę, išlaikyti aukštos kvalifikacijos mokytojus bendrojo ugdymo įstaigose.
10. Jei dėl su mokyklų tinklo pertvarka susijusių sprendimų mažėtų mokytojų krūvis ir dėl to nebūtų užtikrinamas pakankamas atlygis, tikslinga atsisakyti dalies mokytojų, kurie dirba antraeilėse pareigose, optimaliai paskirstyti krūvius ir tartis su socialines garantijas turinčiais mokytojais dėl jų veiklos ne visu darbo krūviu ar tolimesnės veiklos perspektyvų.
11. Rajono mokyklų vadovai:
11.1. kiekvienais metais iki birželio 1 d. pateikia Švietimo ir sporto skyriui visų privalomų mokomųjų dalykų mokytojų, netenkančių pedagoginio krūvio dėl mokyklų struktūros pertvarkymo, sąrašą;
11.2. siekdami išvengti ar sušvelninti neigiamas pasekmes ir iki minimumo sumažinti pedagogų atleidimą:
11.2.1. siekia, kad vieną darbo vietą (viena pareigybė) sudarytų 18 pedagoginių darbo valandų darbo krūvis, jeigu yra mokykloje pedagogų, neturinčių darbo arba turinčių ne visą darbo krūvį;
11.2.2. tarifikuoja tik tiek pamokų (pavaduotojams ugdymui, skyrių vedėjams), kurios įeina į vadovo etatą (5 pamokos);
11.2.4. ieško galimybių teikti mokamas švietimo paslaugas mokyklose, esant poreikiui steigti pailgintos darbo dienos grupes ar kt.;
12. Atsiradus mokykloje laisvai darbo vietai, informaciją apie laisvą mokytojo pareigybę mokykla skelbia savo, Darbo biržos interneto svetainėje ir informuoja Švietimo ir sporto skyrių. Informacijoje nurodoma: mokyklos pavadinimas, pareigybės pavadinimas, darbo krūvis, darbo sutarties rūšis, kvalifikaciniai reikalavimai iki kurios pateikiami dokumentai (dokumentams priimti nurodomas 14 dienų terminas, įskaitant paskelbimo dieną) ir adresas, taip pat pateikiami pasiteiravimo telefonu numeriai, elektroninio pašto adresas ir kita reikalinga informacija.
13. Švietimo ir sporto skyrius:
13.1. apie laisvas darbo vietas informaciją skelbia Joniškio rajono savivaldybės interneto svetainėje;
13.2. kaupia ir atnaujina duomenų bankus:
14. Joniškio rajono savivaldybė:
14.1. nesudaro su mokyklų direktoriais sutarčių dėl papildomo darbo (sutartyje nesulygto), jeigu rajone yra to paties dalyko specialistų, neturinčių darbo arba turinčių ne visą darbo krūvį (mažiau kaip 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę);
14.2. rekomenduoja mokyklų direktoriams mažinti laikinųjų arba dirbančių antraeilėse pareigose darbuotojų skaičių;
14.3. siūlo mokyklų direktoriams mokyklose apriboti ar visai atsisakyti mokomųjų dalykų ir profesijų sugretinimo, jeigu yra mokytojų, kitų specialistų, neturinčių darbo arba turinčių ne visą darbo krūvį (mažiau kaip 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę);
14.4. neleidžia dirbti mokytojams ilgesnės kaip 36 valandų darbo savaitės, jeigu rajone yra to paties dalyko specialistų, neturinčių darbo arba turinčių ne visą darbo krūvį (mažiau kaip 18 pedagoginių valandų per savaitę) ir jie sutiktų dirbti mokykloje pasiūlytu savaitiniu darbo krūviu;
Joniškio rajono savivaldybės bendrojo
ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos
2016–2020 metų bendrojo plano
3 priedas
joniškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų MOKINIŲ pavėžėjimo 2016–2020 METAIS užtikrinimo PLANAS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Joniškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) bendrojo ugdymo mokyklų mokinių pavėžėjimo 2016–2020 metais užtikrinimo plano tikslas – siekti, kad Savivaldybės reorganizuojamų mokyklų mokiniai saugiai ir greitai atvyktų į artimiausias mokyklas, įgyvendinančias tinkamas bendrojo ugdymo programas.
2. Mokinių pavėžėjimo 2016–2020 metais užtikrinimo planas parengtas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, 35.2 papunkčiu.
3. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Mokiniai į atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas) vežami visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Priešmokyklinio ugdymo ir 1–8 klasių mokiniai vežami į artimiausią atitinkamą ugdymo programą įgyvendinančią mokyklą.“
II SKYRIUS
Situacijos analizė
4. Pagal esamą mokinių pavėžėjimo situacijos analizę vykdoma mokyklų tinklo pertvarka didesnių papildomų problemų dėl mokinių pavėžėjimo nesukeltų, nes kiekvienoje savivaldybės dalyje sudarytos sąlygos mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje pagal pradinio ugdymo programą, kaip numatyta Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, 7 punkte.
5. Vadovaujantis klasių komplektavimo nuostata, besimokantieji pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas priimami į mokyklas pagal savivaldybės tarybos priskirtą teritoriją. Tai užtikrina mokinių mokymąsi arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje. Besimokančių mokinių pagal vidurinio ugdymo programą srautai nebuvo reguliuojami.
6. Mokinių pavėžėjimo plano tikslas – užtikrinti ugdymo programų prieinamumą, užtikrinant galimybes mokiniams saugiai pasiekti pasirinktas ugdymo įstaigas, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.
7. Principinės nuostatos:
7.2. Derinant autobusų vykimo grafikus, atsižvelgiama į galimybę mokiniams lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus.
7.3. Siekiama pagal galimybes 1–5 klasių mokinius į mokyklą atvežti vėliau ir parvežti į namus anksčiau.
III SKYRIUS
Mokinių pavėžėjimo planas
8. Siekiant užtikrinti sklandų mokinių pavėžėjimo organizavimą, numatytos šios konkrečios priemonės, vykdymo terminai ir atsakingi vykdytojai:
| Eil. Nr. |
Priemonė |
Vykdymo terminai |
Atsakingi vykdytojai |
|
8.1. |
Švietimo ir sporto skyriui teikiama informacija iš mokyklų apie mokinių pavėžėjimo problemas |
Kasmet iki rugsėjo 15 d. |
Mokyklų vadovai |
|
8.2. |
Mokyklų interneto svetainėse teikiama informacija apie galimybes saugiai pasiekti mokyklą (maršrutas, tvarkaraščiai) |
Kasmet |
Mokyklų vadovai |
| 8.3. |
Su konkurso būdu parinktu vežėju suderinami grafikai, maršrutai, vežamų mokinių skaičius |
Kasmet iki spalio 1 d. |
Mokyklų vadovai |
| 8.4. |
Autobusų maršrutai ir mokinių sąrašai tikslinami kiekvieną mėnesį |
Nuolat |
Mokyklų vadovai |
| 8.5. |
Pamokų pradžia ir pabaiga koreguojama atsižvelgiant į viešojo transporto grafikus |
Kasmet pagal aplinkybes |
Mokyklų vadovai |
| 8.6. |
Sudaromas, suderinamas ir patvirtinamas mokyklinių autobusų maršrutų tvarkaraščiai kiekvienais mokslo metais |
Kasmet iki rugsėjo 15 d. |
Mokyklų vadovai |
| 8.7. |
Rengiamos ir teikiamos paraiškos gauti geltonųjų mokyklinių autobusų |
Kasmet iki LR švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto termino |
Švietimo ir sporto skyrius |
| 8.8. |
Prižiūrima autobusų techninė būklė |
Nuolat |
Mokyklų vadovai |
| 8.9. |
Mokinių pavėžėjimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir kitų įstatymų bei įstatymų lydimųjų aktų reikalavimais |
Nuolat |
Švietimo ir sporto skyrius |