LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

dėl kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. ĮV-251 „dėl KONCERTINĖS ĮSTAIGOS Lietuvos nacionalinĖS FILHARMONIJOS nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

2024 m. gegužės 9 d. Nr. ĮV-405

Vilnius

1.    P a k e i č i u  koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-251 „Dėl koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos nuostatų patvirtinimo“ ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama). 

2. P a v e d u  koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinei direktorei Rūtai Prusevičienei teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui šiuo įsakymu pakeistus koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos nuostatus ir atlikti kitus veiksmus (įskaitant, bet neapsiribojant prašymų, raštų ir kitų dokumentų pasirašymu bei tvirtinimu), susijusius su koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos nuostatų įregistravimo Juridinių asmenų registre.

Kultūros ministras                                                                                          Simonas Kairys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-251

(Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2024 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. ĮV-405

redakcija)

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija (toliau – Filharmonija) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga (juridinio asmens kodas 300011619), turintis sąskaitą (-as) banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Filharmonijos buveinės adresas – Aušros Vartų g. 5, Vilnius, Lietuvos Respublika. Sprendimą dėl Filharmonijos buveinės pakeitimo priima Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

2. Filharmonijos savininkė yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Kultūros ministerija, kuri atlieka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas.

3. Filharmonijos finansavimo šaltiniai – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

ir kitos Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme nurodytos lėšos.

4. Filharmonijos vieši pranešimai skelbiami Filharmonijos interneto svetainėje (https://filharmonija.lt), socialinio bendravimo svetainėje „Facebook“ ir gali būti skelbiami kitose visuomenės informavimo priemonėse.

5. Filharmonija įgyvendina valstybės politiką Lietuvos Respublikos akultūros ministrui pavestoje profesionaliojo ir mėgėjų meno srityje.

6. Filharmonijos nuostatai keičiami Biudžetinių įstaigų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

FILHARMONIJOS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

7. Filharmonijos veiklos sritis – profesionalusis scenos menas. Scenos meno rūšis – muzika.

8. Filharmonijos veiklos tikslai – pristatyti nacionalinius ir užsienio muzikos meno pasiekimus, reprezentuoti aukštos meninės vertės muzikos kūrybą, formuoti Lietuvos kultūros įvaizdį, nuosekliai plėtoti tarptautinę kūrybinę partnerystę, ugdyti profesionaliajam scenos menui imlią visuomenę ir užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms.

9. Filharmonija, įgyvendindama veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas:

9.1. organizuoja profesionaliojo scenos meno kūrimą ir viešą atlikimą;

9.2. vykdo kultūrinę edukaciją;

9.3. rengia gastroles šalyje ir užsienyje.

III SKYRIUS

FILHARMONIJOS TEISĖS

10. Filharmonija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę:

10.1. pasirinkti kūrybinės veiklos kryptį, kūrybinius darbuotojus, autorius, atlikėjus ir formuoti įvairių stilių, formų ir žanrų repertuarą, aprėpiantį šiuolaikinius ir klasikinius nacionalinių ir užsienio autorių kūrinius;

10.2. savarankiškai nustatyti bilietų, kitų teikiamų mokamų paslaugų kainas, įkainius, tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė ar Europos Sąjungos teisės aktai;

10.3. įsigyti ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

10.4. gauti pajamas iš turto nuomos ir paslaugų teikimo;

10.5. plėtoti kūrybinius ryšius su Lietuvos ir užsienio valstybių partneriais, sudaryti sutartis ir susitarimus su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl scenos meno programų ir kitų tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo projektų vykdymo;

10.6. įsigyti autorių turtines teises į kūrinius, užsakyti kūrinius ir juos viešai atlikti;

10.7. sudaryti darbo grupes ir (ar) komisijas Filharmonijos kūrybinės ir ūkinės veiklos klausimams nagrinėti;

10.8. stoti į pelno nesiekiančias asociacijas bei dalyvauti jų veikloje;

10.9. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

10.10. gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų informaciją ir pasiūlymus Filharmonijos kompetencijai priskirtais klausimais;

10.11. organizuoti konferencijas, seminarus, Filharmonijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kursus ir kitus renginius scenos meno klausimais.

11. Filharmonija gali turėti ir kitas įstatymų bei kitų teisės aktų suteiktas teises.

IV SKYRIUS

FILHARMONIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

12. Filharmonijai vadovauja generalinis direktorius, kurį Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Profesionaliojo scenos meno įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia kultūros ministras. Asmuo negali eiti Filharmonijos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Kultūros ministerija sudaro su generaliniu direktoriumi terminuotą 5 metų darbo sutartį. Generalinis direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas kultūros ministrui.

13. Filharmonijoje muzikinę veiklą vykdo šie meno kolektyvai: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, kamerinis ansamblis „Musica humana“, Valstybinis Vilniaus kvartetas ir Čiurlionio kvartetas.

14. Filharmonijos veikla organizuojama vadovaujantis strateginiu veiklos ir metiniu veiklos planais, kuriuos tvirtina kultūros ministras, ir šiais nuostatais.

15. Filharmonijos administracijos padalinių veikla ir vidaus tvarka reglamentuojama Filharmonijos generalinio direktoriaus tvirtinamais administracijos padalinių nuostatais, Filharmonijos darbo reglamentu, vidaus tvarkos taisyklėmis, darbuotojų pareigybių aprašymais.

16. Filharmonijos generalinis direktorius:

16.1. vykdo Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas;

16.2. priima įsakymus, pasirašo sutartis, susitarimus, kitus dokumentus, kontroliuoja jų vykdymą arba jų kontrolę paveda kitiems Filharmonijos darbuotojams;

16.3. atstovauja Filharmonijai arba suteikia įgaliojimus Filharmonijos darbuotojams atstovauti Filharmonijai teisme ir kitose Lietuvos ir užsienio institucijose, įstaigose, įmonėse ar organizacijose;

16.4. teikia Kultūros ministerijai Filharmonijos strateginio veiklos ir metinės veiklos ataskaitas;

16.5. vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam nustatytas funkcijas bei Kultūros ministerijos pavedimus.

17. Laikinai nesant Filharmonijos generalinio direktoriaus, jo funkcijas atlieka kultūros ministro paskirtas Filharmonijos darbuotojas.

18. Filharmonijos vidaus auditą vykdo Kultūros ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius.

19. Filharmonijos finansinės veiklos kontrolę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir kitos institucijos.

V SKYRIUS

MENO TARYBOS SUDARYMAS, JOS KOMPETENCIJA IR VEIKLA

20. Filharmonijoje dvejų metų laikotarpiui sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti 11 narių meno taryba, kurios sudėtį, Filharmonijos generalinio direktoriaus teikimu, tvirtina kultūros ministras. Meno tarybos darbo reglamentą tvirtina Filharmonijos generalinis direktorius.

21. Meno tarybą sudaro Filharmonijos darbuotojų keturi atstovai, Filharmonijos generalinio direktoriaus paskirti keturi atstovai ir kultūros ministro paskirti trys atstovai. Meno tarybai negali vadovauti Filharmonijos generalinis direktorius.

22. Meno taryba:

22.1. svarsto ir vertina strateginius ir metinius veiklos planus ir jų ataskaitas;

22.2. svarsto profesionaliojo scenos meno kūrinius, kūrybinei veiklai reikšmingus kitus renginius bei profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinę edukaciją;

22.3. svarsto gastrolių planus ir repertuarą;

22.4. svarsto biudžetinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą klausimą.

23. Meno taryba, apsvarsčiusi 22 punkte nurodytus klausimus, teikia siūlymus Filharmonijos generaliniam direktoriui.

24. Meno taryba iš savo narių išsirenka pirmininką. Meno tarybos pirmininkas organizuoja Meno tarybos darbą ir atsako už jos veiklą.

25. Meno tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių.

26. Jeigu Meno tarybos narys atlieka savo pareigas netinkamai arba dėl pateisinamų priežasčių tinkamai jų atlikti negali, į jo vietą Filharmonijos generalinio direktoriaus teikimu kultūros ministras skiria kitą narį likusiam kadencijos laikui.

27. Jeigu nepasibaigus kadencijai pasikeičia daugiau nei 2/3 Meno tarybos narių, tvirtinama nauja Meno tarybos sudėtis.

28. Meno tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29. Filharmonija gali būti reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

_____________________________