Administracinė byla Nr. eAS-476-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00967-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Ž. P., E. B., V. D., R. K., V. K., I. L., M. S.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu sudarytos Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos (toliau –Atrankos komisija) 2020 m. kovo 6 d. sprendimą atrinkti į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius (toliau – Sprendimas); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą ir uždrausti teisingumo ministrui pagal šį sprendimą atrinktus Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) narius teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamas sprendimas nėra jam teisines pasekmes sukeliantis administracinis aktas, jo panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nepakeistų, todėl šio akto teisėtumas nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir jo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-321-261/2020 pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo J. K. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 26 d. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Sprendimą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) 1 ir 3 punktus; 3) priteisti iš atsakovo Teisingumo ministerijos bylinėjimosi išlaidas; 4) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Sprendimo, kuriuo priimtas sprendimas atrinkti į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius galiojimą, ir laikinai sustabdyti Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktų galiojimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktų panaikinimo, o likusią skundo dalį (dėl Sprendimo panaikinimo) priėmė.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. buvo kreipęsis į teismą su prašymu panaikinti Sprendimą, tačiau teismas, laikydamas, kad šis sprendimas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, 2020 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi panaikino 2020 m. kovo 19 d. nutartį, ir grąžino skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Po šios nutarties pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, todėl teismas laikė, kad skundą formuluoja paskutiniame pateiktame (2020 m. gegužės 25 d.) dokumente. Atsižvelgęs į tai, teismas skundo priėmimo klausimą nagrinėjo pagal pastarojo dokumento turinį.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo laikyti, jog nepraleido termino skundui dėl Vyriausybės nutarimo paduoti, o jeigu praleido – šį terminą atnaujinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas remiasi tuo, jog tik 2020 m. gegužės 20 d. LVAT priėmus nutartį šioje byloje sužinojo apie tai, kad Vyriausybės nutarimas jam sukelia teisines pasekmes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad Vyriausybės nutarimas teisės aktų registre užregistruotas 2020 m. kovo 26 d., o tai reiškia, kad nuo šio momento teisės aktas tapo viešai prieinamu, todėl terminas skundui paduoti dėl šio Vyriausybės nutarimo, laikant jį ir administraciniu aktu ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, pradedamas skaičiuoti nuo 2020 m. kovo 26 d. ir pasibaigė 2020 m. balandžio 26 d. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pateikė skundą su reikalavimu panaikinti Vyriausybės nutarimo dalį tik 2020 m. gegužės 26 d., teismas sprendė, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas.

Teismas, įvertinęs ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia apie savo teisių pažeidimą dėl Vyriausybės nutarimo sužinojęs iš LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutarties. Minėtoje LVAT nutartyje nėra jokios naujos informacijos apie Vyriausybės nutarimą, kuri iki tol nebūtų buvusi prieinama pareiškėjui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad situacija iš dalies yra neįprasta, nes Vyriausybės nutarimas paprastai negali būti skundžiamas administraciniam teismui (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Teismas akcentavo, kad, vertinant individualiai pagal rūpestingo ir atidaus elgesio standartą, šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjas, kaip matyti iš skundo, pats yra buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariu, taip pat naudojasi advokato pagalba. Pirminį skundą pareiškėjas teismui pateikė 2020 m. kovo 13 d., t. y. dar iki priimant skundžiamą Vyriausybės nutarimą. Tai rodo, kad šis aktas buvo priimtas pareiškėjui jau žinomos situacijos, dėl kurios jis buvo apsisprendęs kelti ginčą, eigoje. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius skiria Vyriausybė, o teikia Teisingumo ministras. Teismas vertino, kad pareiškėjui tokia narių skyrimo eiga turėjo būti žinoma. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad, nors ir nebuvo nurodyta akto apskundimo tvarka ir teisės aktas nebuvo adresuotas tiesiogiai pareiškėjui, pareiškėjas ir jo atstovas buvo pakankamai kvalifikuoti, kad galėtų suprasti ir žinoti, kad Vyriausybės nutarimas turi būti priimtas, galėjo sekti įvykių eigą. Taip turėjo būti žinoma, kad apskundimo terminas pasibaigs, jeigu su skundu dėl Vyriausybės nutarimo pareiškėjas nesikreips per ABTĮ 29 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Skundas teismui pateiktas 2020 m. gegužės 26 d. (pasirašytas 25 d.), taigi terminas skundui pateikti praleistas ženkliai, beveik 1 mėnesį. Teismas vertino, kad nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad skundo pateikimas pasibaigus terminui įvyko dėl kokių nors objektyvių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad vėlyvas skundo pateikimas priklausė nuo paties pareiškėjo valios. Teismas nenustatė galimybės vertinti aptartas aplinkybes, kaip parodančias, kad pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, teismo nuomone, kitoks aiškinimas prieštarautų termino atnaujinimo instituto esmei ir paskirčiai. Todėl teismas neatnaujino termino skundui dėl Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktų paduoti ir atsisakė priimti šią skundo dalį (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktų panaikinimo, tenkinti pareiškėjo J. K. prašymą ir atnaujinti terminą patikslintam skundui dėl Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktų panaikinimo paduoti, pareiškėjo J. K. 2020 m. gegužės 25 d. patikslinto skundo dalies dėl Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktų panaikinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijama 2020 m. birželio 3 d. nutartimi taikydamas tiek ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, dviprasmiškai pasisakė dėl galimybės Vyriausybės nutarimą skųsti administraciniam teismui. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal teismų praktiką teismo sprendimas negali būti grindžiamas abejonėmis, todėl ir vien šiuo pagrindu ginčijama nutartis naikintina.

Pareiškėjas teigia, kad, kadangi Vyriausybės nutarimas yra individualus administracinis aktas (ABTĮ 2 str. 9 d.) ir skirtas konkretiems asmenims, todėl jis be jokių abejonių gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamojoje byloje LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi konstatavus, jog pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančio Atrankos komisijos sprendimo pagrindu buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, tai pareiškėjas iš karto kaip išvestinį bei taip pat sukeliantį pareiškėjui teisines pasekmes patikslintu skundu ėmėsi ginčyti ir Vyriausybės nutarimą iš dalies (jo 1 ir 3 punktus), kuris, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo priimtas jau po pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. skundo pateikimo teismui. Pareiškėjas nurodo, kad teismui nagrinėjamojoje byloje tenkinus pareiškėjo priimtą skundą ir panaikinus Atrankos komisijos sprendimą, vadovaujantis ir pamatiniu principu ex in juria non oritur jus (iš neteisės neatsiranda teisė), tokio teismo sprendimo pagrindu pareiškėjui atsirastų prejudicinis ryšys (pagrindas) dar kartą kreiptis į administracinį teismą ir užvedant naują bylą teismo prašyti panaikinti Vyriausybės nutarimą iš dalies.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, tačiau visiškai nesprendęs patikslinto skundo išvestinio (tiesiogiai susijusio) reikalavimo dėl Vyriausybės nutarimo iš dalies panaikinimo priėmimo ir nagrinėjimo vienoje byloje, nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, iš esmės pažeidė pareiškėjo realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus bei netinkamai taikė ABTĮ 24, 26, 29 ir 33 straipsnių normas, ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartyje nurodo, jog nesulaukęs jo atskirojo skundo išnagrinėjimo ir LVAT nutarties, pareiškėjas turėjo veikti aktyviai, rūpestingai ir iškelti teisme naują bylą teikdamas skundą, kaip teismas pats išaiškino, ir dėl pareiškėjui teisinių pasekmių nesukeliančio išvestinio (tiesiogiai susijusio) Vyriausybės nutarimo, kas ir nelogiška, o be to priešingai, dar nesant aiškumo pareiškėjui jau teisme keliant dar vieną bylą, kaip jam teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi išaiškinta dėl jam teisinių pasekmių nesukeliančio administracinio akto (Vyriausybės nutarimo), pareiškėjo veiksmus galima būtų vertinti kaip piktnaudžiavimą administraciniu procesu (ABTĮ 11 str., 36 str. 4 d., 83 str.), bet ne jo tinkamą aktyvumą ir rūpestingumą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad apie tai, jog Sprendimas jam sukelia teisines pasekmes, kaip ir jo pagrindu priimtas išvestinis (tiesiogiai susijęs) Vyriausybės nutarimas, dėl ko gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškėjui (kaip ir pirmosios instancijos teismui), tapo žinoma tik priėmus LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartį, o pareiškėjas Vyriausybės nutarimą iš karto ginčija, todėl pareiškėjo manymu, jis termino skundui dėl Vyriausybės nutarimo paduoti nepraleido. Pareiškėjas pažymi, kad, net jei ir laikyti, kad terminas praleistas, tai pripažintina, kad pareiškėjas terminą praleido dėl nurodytų svarbių priežasčių (pirmosios instancijos teismo klaidingo išaiškinimo, neaiškumo įvedimo ir kt., nes teismui be klaidos iš karto priėmus pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. skundą, tuo pagrindu 2020 m. kovo 25 d. tik priėmus pareiškėjas būtų skundęs ir Vyriausybės nutarimą iš dalies bei jokio termino nepraleidęs), kurių pagrindu šis terminas nagrinėjamu atveju ir atnaujintinas apeliacinio teismo (ABTĮ 29 ir 30 str.).

Pareiškėjas nurodo, kad Vyriausybės nutarime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir šis teisės aktas nebuvo adresuotas pareiškėjui, todėl šiuo konkrečiu atveju ir teismo jau nustatytais pagrindais terminas skundui dėl Vyriausybės nutarimo iš dalies panaikinimo paduoti atnaujintinas vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybės nutarimas teisės aktų registre užregistruotas 2020 m. kovo 26 d., todėl pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas netinkamai atskirai spręsdamas patikslinto skundo išvestinio (tiesiogiai susijusio) reikalavimo dėl Vyriausybės nutarimo panaikinimo iš dalies termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė ir į Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 25 d. raštą „Dėl tam tikrų procesinių klausimų sprendimo karantino laikotarpiu“ Nr. 36P-53-(7.1.10) Lietuvos Respublikos teismams, kuriame nurodyta, jog šiuo laikotarpiu pasitaikę pavėluoto procesinių dokumentų pateikimo teismui atvejai turi būti vertinami kruopščiai ir neformaliai, įvertinant šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos įtaką bei taikytus ribojimus visų asmenų bei valstybės institucijų veiklai. Todėl, pareiškėjo vertinimu, esant ir nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, dėl ko naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktų panaikinimo, praleidus skundo padavimo terminą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vėlyvas skundo pateikimas priklausė nuo paties pareiškėjo valios, neatnaujino termino skundui dėl Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktų panaikinimo, ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimt šią pareiškėjo skundo dalį. Pareiškėjas atskirajame skunde su prieš tai nurodytomis pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis nesutinka, teigia, kad apie tai, jog Sprendimas, kaip ir jo pagrindu priimtas išvestinis (tiesiogiai susijęs) Vyriausybės nutarimas, jam sukelia teisines pasekmes, dėl ko gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškėjui (kaip ir pirmosios instancijos teismui) tapo žinoma tik priėmus LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartį.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia ( be kita ko, įskaitant) laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS¹⁴³-652/2014; 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-504-502/2016). Pabrėžtina, kad asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 10 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 1 p.) (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁸²²-168/2009; 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁰-621/2013; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-882-492/2016).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas skundą padavė praleidęs įstatyme nustatytą terminą, todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁵⁰²-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴³⁸-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁸²²-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Remiantis byloje surinktais dokumentais, nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi patenkinęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT teisėjų kolegija paminėtoje nutartyje, vadovaudamasis Teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-51 patvirtino Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijų narius atrankos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis (14 p., 30 p., 32 p., 35 p.), išaiškino, kad būtent Atrankos komisijos sprendimas paskelbti atrankos laimėtojus sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad Aprašo 32 punkte nurodyta, jog Teisingumo ministerija parengia ir pateikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl pretendento (-ų) skyrimo Ginčų komisijos nariu (-iais). Įgyvendinant minėtą Aprašo punktą, nagrinėjamu atveju buvo priimtas Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“, kurio 1 ir 2 punktais ketveriems metams buvo sudaryta atitinkamos sudėties Lietuvos administracinių ginčų komisija ir šios komisijos teritoriniai padaliniai.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas operatyviai kreipėsi į teismą tiek dėl Sprendimo panaikinimo (priimtas 2020 m. kovo 6 d., pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą 2020 m. kovo 13 d.), tiek dėl Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktų panaikinimo (LVAT nutartis priimta 2020 m. gegužės 20 d., pareiškėjas patikslintą skundą pateikė 2020 m. gegužės 26 d.).

Paminėtas aplinkybes įvertinusi visų byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su skundo ir patikslinto skundo pateikimu, kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai, procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo teiginiu, kad apie tai, jog Sprendimas, kaip ir jo pagrindu priimtas Vyriausybės nutarimas, jam sukelia teisines pasekmes, pareiškėjui tapo žinoma tik priėmus LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi pareiškėjo veiksmai teikiant skundą ir vėliau jį tikslinant rodo, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o jo elgesys iš dalies buvo nulemtas ir pirmosios instancijos teismo, kuris nurodė, kad Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdamas, o kreipimosi į teismą dėl Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktų panaikinimo terminą jis praleido dėl objektyvių priežasčių. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą šios skundo dalies padavimo terminą. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties dalis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo dalies dėl Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktų panaikinimo padavimo terminą tenkinamas, o šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi šiame bylos nagrinėjimo etape administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, todėl šioje bylos stadijoje pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėjamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“ 1 ir 3 punktų panaikinimo, panaikinti.

Atnaujinti terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“ 1 ir 3 punktų panaikinimo paduoti ir perduoti pareiškėjo J. K. skundo dalies dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“ 1 ir 3 punktų panaikinimo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                            Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė