VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBOS
PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL GLOBOJAMO (RŪPINAMO) VAIKO TURTO ADMINISTRAVIMO IR PALIKIMO PRIĖMIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
2021 m. sausio 4 d. Nr. BV-1
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.238 straipsnio 2 dalimi, 3.271 straipsniu bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo”, 9 punktu ir 10.23 papunkčiu:
1. T v i r t i n u „Globojamo (rūpinamo) vaiko turto administravimo ir palikimo priėmimo rekomendacijas“ (pridedama);
2. P a v e d u vidaus administravimo skyriaus vyriausiajai specialistei Maženai Ivanovai su šiuo įsakymu supažindinti Tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.
PATVIRTINTA
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos direktoriaus
2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. BV-1
GLOBOJAMO (RŪPINAMO) VAIKO TURTO ADMINISTRAVIMO IR PALIKIMO PRIĖMIMO REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Globojamo (rūpinamo) vaiko turto administravimo ir palikimo priėmimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) skirtos vaikų globėjams (rūpintojams) – fiziniams asmenims, globos centrams, šeimynoms ir vaikų socialinės globos institucijoms, bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teritoriniams skyriams (toliau – Tarnybos teritoriniai skyriai).
2. Šiomis Rekomendacijomis siekiama padėti vaikų globėjams (rūpintojams) ir Tarnybos teritoriniams skyriams įgyvendinti funkcijas, susijusias su globojamo (rūpinamo) vaiko turto administravimu ir palikimo priėmimu. Rekomendacijos nustato, į ką turėtų atsižvelgti vaikų globėjai (rūpintojai) ir Tarnybos teritoriniai skyriai, spręsdami klausimus, susijusius su globojamam (rūpinamam) vaikui nuosavybės teise priklausančio turto administravimu ir palikimo priėmimu.
3. Rekomendacijose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Vaiko globos organizavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 „Dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“, vartojamas sąvokas.
4. Administruojant globojamo (rūpinamo) vaiko turtą ar priimant palikimą, vadovaujamasi CK, CPK, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, teismų suformuota praktika, taip pat geriausių vaiko interesų pirmumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurie reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise imantis bet kokių veiksmų, susijusių su globojamo (rūpinamo) vaiko turto administravimu.
5. Šiose Rekomendacijose vaiko turtas suprantamas kaip vaikui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ir piniginiai indėliai, vaikui išlaikyti skirtos lėšos, našlaičio pensija, tėvų vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos ir pan., pajamos (nuompinigiai, stipendija, vaiko uždirbtos lėšos ir pan.) ir / ar kitas turtas.
6. Šių rekomendacijų nuostatos CK 3.250 str. 4 d. nustatytais atvejais taikomos Tarnybai, veikiančiai kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, atliekant skubius ir būtinus veiksmus, užtikrinant vaiko turtines teises ir interesus, iki kol bus paskirtas tėvų globos netekusio vaiko globėjas (rūpintojas) arba turto administratorius. Nustačius globą (rūpybą) ir / ar paskyrus turto administratorių, visa Tarnybos turima informacija apie vaiko turtą ir turtines teises nedelsiant perduodama vaiko turto administratoriui.
II SKYRIUS
GLOBOJAMO (RŪPINAMO) VAIKO TURTO ADMINISTRAVIMAS
7. Administruojant vaiko turtą, būtina vadovautis CK ir CPK nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad:
7.1. asmens (tame tarpe ir vaiko) globa (rūpyba) apima ir jo turto globą (CK 3.238 straipsnio 2 dalis), kuria siekiama apsaugoti turtinius vaiko interesus, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu laikinos globos (rūpybos) atveju ar teismo nutartimi, nuolatinės globos (rūpybos) atveju, paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas), jeigu nėra paskiriamas kitas vaiko turto administratorius, vykdo ir globotinio (rūpintinio) turto globą bei administravimą;
7.2. globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo, pateikęs jo paskyrimą (globėju) rūpintoju ir vaiko turto administratoriumi patvirtinantį dokumentą;
7.3. turto administravimas gali būti nustatomas: teismo nutartimi, įstatymu, ar administraciniu aktu, kuriais patvirtinamas turto administravimo faktas;
7.4. tuo atveju, jei nustatant vaikui globą (rūpybą), globėjas (rūpintojas) nebuvo paskirtas vaiko turto administratoriumi, Tarnybos teritorinis skyrius, vykdantis vaiko globos (rūpybos) priežiūrą, nedelsiant kreipiasi į teismą dėl šio globėjo (rūpintojo) ar kito asmens paskyrimo vaiko turto administratoriumi (CK 493 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl turto administravimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos, o dėl kilnojamojo daikto – pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Iškilus būtinybei vaiko turto administratorių pakeisti kitu asmeniu arba nušalinti paskirtąjį nuo pareigų, Tarnybos teritorinis skyrius, vykdantis vaiko globos (rūpybos) priežiūrą, nedelsiant kreipiasi į Teismas, kuris paskyrė turto administratorių (CK 493 straipsnio 3 dalis);
7.5. globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo, jeigu jis teismo nutartimi yra paskirtas vaiko turto administratoriumi, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip vaiko turto administratorius;
7.6. globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo, jeigu jis yra paskirtas vaiko turto administratoriumi, nekilnojamojo daikto administravimo faktą turi užregistruoti viešame registre;
7.7. už vaikus iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro globėjas. Globėjas atsako pagal vaiko iki keturiolikos metų sutartines prievoles, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jo kaltės. Vaikas iki keturiolikos metų turi teisę savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma;
7.8. vaikas nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi teisę sandorius sudaryti pats, turėdamas rūpintojo sutikimą. Jis turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas. Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius. Vaikas pats atsako pagal savo sutartines prievoles;
7.9. esant pakankamam pagrindui, rūpintojas gali pateikti pareiškimą teismui dėl vaiko nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu apribojimo ar atėmimo. Vaiko neatsakingas disponavimas savo turtu ir pajamomis gali būti pakankamas pagrindas kreiptis į teismą dėl šios teisės apribojimo ar atėmimo;
7.10. globėjas (rūpintojas) privalo vaiko turtą ir iš jo gaunamas pajamas ir vaisius tvarkyti apdairiai, sąžiningai ir išimtinai vaiko interesais. Globėjo (rūpintojo) ketinami sudaryti sandoriai ne tik neturi prieštarauti globotinio (rūpintinio) interesams, bet turi būti jam naudingi;
7.11. globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Globojamam (rūpinamam) vaikui priteistą išlaikymą, kuris išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos), našlaičio pensiją, išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmoką globėjas (rūpintojas), privalo naudoti išimtinai vaiko interesams;
7.12 veikdamas išimtinai vaiko interesais, globėjas (rūpintojas) privalo būti aktyvus atlikdamas veiksmus bei priimdamas sprendimus susijusius su vaiko gaunamomis piniginėmis lėšomis ir / ar turtu: laiku ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti prašymus dėl vaikui priklausančių išmokų skyrimo, priimti savalaikius sprendimus susijusius su išlaikymo išieškojimu, jei tėvai vengia jį teikti, jei priteistas netinkamos formos ir (ar) dydžio išlaikymas, turi imtis veiksmų dėl išlaikymo priteisimo ir (ar) dydžio formos keitimo bei atlikti kitus veiksmus, siekiant užtikrinti tinkamą visų globojamo (rūpinamo) vaiko turtinių teisių įgyvendinimą bei jo turto administravimą.
7.13. Vaikui priteistas išlaikymas mokamas ir / arba antstolio išieškotos vaiko išlaikymui skirtos lėšos gali būti pervedamos į vaiko turto administratoriaus nurodytą sąskaitą. Jeigu vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, yra globojamas (rūpinamas) vaikų globos institucijoje, vaikų globos institucija atidaro kiekvieno išlaikymą gaunančio vaiko sąskaitą valstybės kontroliuojamoje kredito įstaigoje. Šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis įstatymų nustatyta tvarka savo interesais gali disponuoti pats vaikas ar vaiko interesais – jo globėjas (rūpintojas), kaip tai nustatyta CK 3.202 straipsnio 2 dalyje;
7.14. Disponavimą globojamo (rūpinamo ) vaiko turtu riboja CK 3.188 ir 3.244 straipsniai, kurie numato atvejus, kokiems sandoriams reikalingas išankstinis teismo leidimas. Globėjas (rūpintojas) turi kreiptis į teismą ir gauti leidimą tais atvejais, kai ketina:
7.14.2. perleisti vaiko turtą kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, kai tai yra būtina vaiko skoloms apmokėti arba vaiko turto vertei išlaikyti;
7.14.6. vaiko vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimaliųjų mėnesinių algų dydį. Ši nuostata taikoma tiek tais atvejais, kai skolinamos vaiko lėšos, tiek ir tais atvejais, kai paskolos gavėjas yra pats vaikas;
7.14.7. investuoti vaiko pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimaliųjų mėnesinių algų dydį. Ši nuostata taikytina, kai už vaikui priklausančias pinigines lėšas ketinama pirkti nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, akcijas ir kt.;
7.14.9. sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio vaiko turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos vaiko daiktinės teisės. Taikant šią nuostatą, turto sumažėjimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į turto pobūdį ir sandorio prigimtį. Dėl vaiko sąskaitoje, į kurią lėšos pervedamos per Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruotą kredito įstaigą ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją, esamų lėšų, skirtų vaikui išlaikyti (kas mėnesį mokamos periodinės išmokos, našlaičio pensija), naudojimo tiesioginiam vaiko išlaikymui kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo nereikia;
7.15. rūpintojas turi kreiptis į teismą dėl išankstinio teismo leidimo ir tais atvejais, kai jis ketina duoti sutikimą vaikui pačiam sudaryti šių Rekomendacijų 7.14 papunktyje numatytus sandorius. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą;
7.16. prašymas išduoti teismo leidimą pateikiamas globėjo (rūpintojo) gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Prašymas teismui turi būti motyvuotas, pagrindžiant, kodėl sandoris geriausiai atitiks vaiko interesus. Prašyme taip pat turi būti nurodyta vaiko sąskaita, į kurią per Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruotą kredito įstaigą ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją būtų pervedamos iš sandorio gautos lėšos, ir kaip jos būtų panaudotos vaiko interesais. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi teismui sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo (vaiko gimimo faktą patvirtinantis dokumentas, jeigu duomenų apie vaiko gimimą nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, dokumentai, patvirtinantys turto priklausomybę (sutartys, paveldėjimo teisės liudijimai, valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimai, transporto priemonės registravimo liudijimai, banko sąskaitų išrašai, aktualūs išrašai iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės ir kt.), ir dokumentas, patvirtinantis, kad prašymą paduodantis asmuo yra vaiko globėjas (rūpintojas). Jeigu prašymas pagrindžiamas rašytiniais įrodymais, prie prašymo turi būti pridėti šių įrodymų originalai ar nuorašai, patvirtinti teismo, notaro ar byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Jei trūksta reikalingų dokumentų klausimui išspręsti, vadovaudamasis CPK nuostatomis, teismas prašymo nesvarsto. Tokiu atveju, pareiškėjas, patikslinęs prašymą ir pridėjęs visus reikalingus dokumentus, dėl teismo leidimo išdavimo turi kreiptis į teismą pakartotinai;
7.17. CPK numato, kad prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka. Šio proceso esmė ta, kad klausimai dėl teismo leidimų išdavimo sprendžiami greitai – prašymai turi būti išnagrinėjami nė vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos, be to, jie yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant pareiškėjų į teismo posėdį. Retais atvejais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas gali nuspręsti nagrinėti prašymus žodinio proceso tvarka. Tokiu atveju pareiškėjai yra kviečiami dalyvauti teismo posėdyje;
7.18. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko ar globojamo asmens teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į šių asmenų interesus. Jei teismas manys, kad būsimas sandoris, kuriam sudaryti prašomas teismo leidimas, pažeis nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesus, teismo leidimo gali ir neišduoti. Todėl itin svarbu iš karto teismui pateikti visus reikalingus su sandoriu susijusius dokumentus. Teismo nutartys išduoti ar atsisakyti išduoti teismo leidimus nėra skundžiamos apeliacine tvarka, tačiau asmuo, patikslinęs prašymą ir pridėjęs visus reikalingus dokumentus, dėl teismo leidimo išdavimo gali kreiptis į teismą pakartotinai.
7.20. globėjas (rūpintojas), jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu (rūpintiniu), išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio (rūpintinio) interesus;
7.21. globėjas (rūpintojas) turi teisę pareikšti su vaiko turto tvarkymu ir administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su vaiko turtu;
7.22. globėjas (rūpintojas) neatsako už vaiko turto normalų nusidėvėjimą, tačiau yra atsakingas už turto vertės sumažėjimą ar turto žuvimą, išskyrus, jei tai įvyko dėl nenugalimos jėgos;
7.23. jei globėjas (rūpintojas) administruodamas / tvarkydamas vaiko turtą, pažeidžia teisėtus vaiko interesus, priemonių vaiko interesams užtikrinti gali imtis Tarnybos teritorinis skyrius ar prokuroras. Tarnybos teritorinis skyrius arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti globėją (rūpintoją) nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo.
8. Vadovaujantis šių Rekomendacijų 7 punktu bei CK nuostatomis, globėjas (rūpintojas) turi:
8.1. globojamo vaiko vardu sudarydamas sandorius ar duodamas rūpintiniui sutikimą sandoriams sudaryti, nurodyti, kad jis veikia kaip vaiko globėjas (rūpintojas);
8.2. administruojant vaiko turtą veikti išimtinai vaiko interesais ir rūpintis vaiko turtu kaip rūpestingas turto savininkas, įvertinti turto vertės pokyčius ir vaiko galimybę (poreikį) naudotis šiuo turtu ateityje bei užtikrinti vaikui aplinką, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, rūpintis vaiko sveikata ir jo auklėjimu;
8.3. priimant sprendimus, susijusius su vaiko turto administravimu, bendradarbiauti su Tarnybos teritoriniu skyriumi, o kai globėjas (rūpintojas) yra juridinis asmuo – ir su institucijos steigėju;
8.5. vaiko turto išlaikymo išlaidoms padengti pirmiausia naudoti iš turto gaunamas pajamas, o vaikui išlaikyti skiriamas lėšas naudoti tik užtikrinus vaiko asmeninių poreikių patenkinimą. Turto perleidimo kitiems asmenims klausimą spręsti išimtinai tuo atveju, jeigu vaikui išlaikyti skirtos lėšos žymiai sumažėja skiriant dalį jų turto išlaikymui ir dėl to nėra galimybės užtikrinti tinkamo vaiko asmeninių poreikių patenkinimo;
8.6. tais atvejais, kai sprendime, kuriuo paskirtas turto administratorius, nurodyta sudaryti turto aprašą ir šį turtą apdrausti, turto administratorius, vadovaudamasis CK 4.245 straipsnio 2 dalimi, turi sudaryti kiekvieno vaiko atskirą turto aprašą (jei globojama (rūpinama) daugiau nei vienas vaikas), apdrausti vaiko turtą nuo vagystės, gaisro ar kitokio galimo žuvimo ar praradimo, apdrausti savo civilinę atsakomybę. Vaiko turtas ir turto administratoriaus civilinė atsakomybė gali būti draudžiami iš vaiko turto gaunamų pajamų;
8.7. tais atvejais, kai turto administratorius privalo sudaryti turto aprašą, vaiko turto apraše turi būti nurodyta daiktų rūšis, jų vertė, paskirtis ir individualūs požymiai, vertybiniai popieriai ir grynieji pinigai, su turtu susijusios teisės ir prievolės. Vaiko turto aprašo sudarymo dieną jame nurodytas turtas suprantamas kaip tinkamos kokybės, jeigu neįrodyta kitaip. Turto aprašą administratorius pateikia jį paskyrusiam asmeniui ar institucijai, o akto kopijas – Tarnybos teritoriniam skyriui ir globėjui (rūpintojui), jei turto administratorius yra kitas asmuo. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti turto aprašą ir reikalauti atlikti turto inventorizaciją iš naujo, vadovaujantis CK 4.245 straipsnio 4 dalimi.
9. Tarnybos teritorinis skyrius, vykdydamas vaiko globos (rūpybos) priežiūrą turi įvertinti ar globėjas (rūpintojas) tinkamai naudoja ir tvarko vaikui priteistą išlaikymą, gaunamas išmokas, iš vaiko turto gaunamas pajamas ir išlaidas ar kitą vaiko turtą. Gavęs arba pats nustatęs informaciją, dėl galimai netinkamo globojamo (rūpinamo) vaiko turto administravimo, Tarnybos teritorinis skyrius turi teisę susipažinti su vaiko piniginių lėšų ir / ar kito turto, gaunamų pajamų ir išlaidų vykdoma apskaita bei susijusiais dokumentais;
10. Vaiko vardu atidarytoje sąskaitoje, į kurią lėšos pervedamos per Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruotą kredito įstaigą ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją, esamas lėšas, skirtas vaikui išlaikyti (kas mėnesį mokamas periodines išmokas, išmokas vaikui, našlaičio pensiją ir pan.), globėjas (rūpintojas) privalo naudoti vaiko poreikiam tenkinti ir atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
11. Vaikui sulaukus keturiolikos metų, rūpintojas gali duoti sutikimą raštu, kad vaikas jo vardu atidarytoje sąskaitoje, į kurią lėšos pervedamos per Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruotą kredito įstaigą ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją, esamomis lėšomis galėtų disponuoti savarankiškai. Šį sutikimą rūpintojui rekomenduojama pateikti kredito įstaigai asmeniškai.
12. Tais atvejais, kai vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (vertybiniai popieriai, akcijos, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal Tarnybos teritorinio skyriaus prašymą ar savo iniciatyva (jei bylos nagrinėjimo metu yra įvertinama, kad siūlomas turto administratorius negebės tinkamai vykdyti šių pareigų) paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Globėjas (rūpintojas) turėtų įvertinti savo galimybes administruoti vaiko turtą ir atitinkamai apie tai informuoti Tarnybos teritorinį skyrių.
13. Tarnybos teritorinis skyrius, siekdamas užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir jo įstatymų saugomų interesų apsaugą, turi bendradarbiauti su vaiko globėju (rūpintoju) vaiko turto globos ir (ar) turto administratoriaus skyrimo klausimais. Tuo tikslu Tarnybos teritorinis skyrius turi aptarti minėtą klausimą su globėju (rūpintoju), išsiaiškinti jo poziciją dėl galimybės vykdyti vaiko turto administravimą ar kito vaiko turto administratoriaus skyrimo klausimą. Turto administratoriumi gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas, todėl nesant galimybės vaiko turto administratoriumi paskirti vaiko globėją (rūpintoją) ar kitą fizinį asmenį, kuris sutinka ir galėtų tinkamai vykdyti turto administratoriaus pareigas, rekomenduotina spręsti klausimą dėl galimybės turto administratoriumi skirti juridinį asmenį. Visais atvejais, Tarnybos teritorinis skyrius spręsdamas dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo vaiko turto administratoriumi ar ieškodamas kito fizinio / juridinio asmens, dėl kurio paskyrimo vaiko turto administratoriumi bus kreipiamasi į teismą, turi įvertinti vaiko turimo turto ir turtinių teisių sudėtį, dydį, rūšį ir kitas reikšmingas su turtu susijusias aplinkybes, galinčias turėti reikšmingos įtakos užtikrinant tinkamą šio turto administravimą, taip pat turto administratoriumi skirtino asmens galimybes tinkamai atlikti šias pareigas, turto administratoriaus teisę į atlyginimą ir kitas, individualiu atveju svarbias aplinkybes.
14. Teismo paskirtam turto administratoriui jo teises ir pareigas išaiškina teismas. Įsakymu, sandoriu ar administraciniu aktu paskirtam turto administratoriui jo teises ir pareigas išaiškina Tarnybos teritorinis skyrius pirmojo globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo metu. Paskirtas vaiko turto administratorius turtą tvarko CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
GLOBOJOMAM (RŪPINAMAM) VAIKUI PRIKLAUSANČIO PALIKIMO PRIĖMIMAS IR ATSISAKYMAS JĮ PRIIMTI
15. Globojamo (rūpinamo) vaiko vardu priimant palikimą ar atsisakant jį priimti, privaloma vadovautis CK ir CPK nuostatomis, kuriomis įtvirtinta, kad:
15.1. globojamo vaiko iki keturiolikos metu amžiaus vardu palikimą priima ar atsisako jį priimti globėjas;
15.2. Vaikas nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, gavus išankstinį teismo leidimą, palikimą priimti ar jo atsisakyti gali pats;
15.3. prašymas išduoti teismo leidimą paduodamas globėjo (rūpintojo) gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Prašymas teismui turi būti motyvuotas, nurodant, kodėl palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti geriausiai atitiks vaiko interesus. Prašyme turi būti nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi: materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo reikalavimo teisės ir prievolės, intelektinės nuosavybės objektai ir kitos įstatymų nustatytos teisės bei pareigos, taip pat pateikti įrodymai apie paveldimo turto sudėtį. Suinteresuotais asmenimis nurodomi globėjui (rūpintojui) žinomi palikėjo kreditoriai. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi teismui sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, ir dokumentas, patvirtinantis, kad prašymą paduodantis asmuo yra vaiko globėjas (rūpintojas). Jeigu prašymas pagrindžiamas rašytiniais įrodymais, prie prašymo turi būti pridėti jų originalai ar nuorašai, patvirtinti teismo, notaro ar byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens;
15.4. kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti privalu per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo arba nuo teisės į palikimą atsiradimo dienos;
15.5. jeigu nustatytas palikimui priimti 3 mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, globėjas (rūpintojas) turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino pratęsimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti;
15.6. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nepilnamečio turto administravimas – tai ne tik vaikui priklausančio turto, bet ir skolinių įsipareigojimų valdymas. Palikimo administratoriaus tikslas yra užtikrinti visų naudos gavėjų, visų pirma kreditorių, o paskui visų įpėdinių, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir paveldėjimo būdo, interesus;
15.7 CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyti du palikimo priėmimo būdai: faktinis paveldimo turto valdymas ir kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Priėmus palikimą turto valdymo perėmimu arba padavus pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Atvejais kai palikėjas gyveno ne kartu ir nėra žinoma, ar jis turėjo kokį nors verslą, ar buvo sudaręs lizingo sutarčių, ar buvo pasirašęs vekselių ir pan., patartina palikimą priimti sudarant paveldimo turto apyrašą. Priėmęs palikimą pagal apyrašą, įpėdinis įgyja ribotą atsakomybę už palikėjo skolas – už jas atsakoma tik paveldėto turto verte. Apyrašas veikia kaip teisinis saugiklis nuo palikimo vertę viršijančių skolinių įsipareigojimų.
15.9. globėjas (rūpintojas), kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti. Globėjas (rūpintojas), po palikimo apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą arba skolines teises ir pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą papildyti turto apyrašą įpėdinis ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.
16. Tais atvejais, kai paveldima įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, globėjas (rūpintojas), įvertinęs savo galimybes administruoti paveldėtą turtą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytinių ar bankroto bylos iškėlimo.
17. Globėjas (rūpintojas), gavęs teismo leidimą atsisakyti vaiko vardu priimti palikimą, pateikia pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
18. Tarnybos teritorinis skyrius, sužinojęs, kad globėjas (rūpintojas) nesiėmė veiksmų, reikalingų užtikrinti tinkamą vaiko paveldėjimo teisių įgyvendinimą, turi aplankyti globojamą (rūpinamą) vaiką, aiškintis aplinkybes, vertinti ar nėra pažeidžiamos vaiko teisės, esant poreikiui, organizuoti neeilinę globos (rūpybos) peržiūrą ir vertinti globėjo (rūpintojo) pareigų vykdymą, išaiškinti vaiko globėjui (rūpintojui) jo pareigas, paaiškinti jam, kokių veiksmų nedelsiant privaloma imtis bei prižiūrėti ar globėjas (rūpintojas) ėmėsi būtinų veiksmų ir atitinkamai vertinti, ar globėjas toliau tinkamai atstovauja vaikui sprendžiant palikimo priėmimo / atsisakymo priimti palikimą vaiko vardu klausimus. Nustačius, kad vaiko globėjas (rūpintojas) vaiko paveldėjimo teisėms užtikrinti reikiamų veiksmų neatliko / negali atlikti dėl objektyvių priežasčių arba, kad globėjas (rūpintojas) ir toliau vengia atlikti veiksmus, būtinus tinkamai įgyvendinti vaiko paveldėjimo teises, Tarnybos teritorinis skyrius turi būti aktyvus ir vadovaudamasi CK 3.163 straipsnio 5 dalimi ir CPK 49 straipsnio nuostatomis, nedelsiant pagal kompetenciją imtis veiksmų palikimui globojamo (rūpinamo) vaiko vardu priimti ar atsisakyti jį priimti ir užtikrinti tinkamą šios vaiko teisės įgyvendinimą.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19. Visi su globojamo (rūpinamo) vaiko turto globa ir administravimu susiję dokumentai gauti Tarnybos teritoriniame skyriuje, turi būti saugomi globojamo (rūpinamo) vaiko byloje.
20. Rekomendacijose nurodyti duomenų valdytojai privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.