LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PAJŪRIO JUOSTOS ŽEMYNINĖS DALIES TVARKYMO PLANO RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2018 m. sausio 12 d. Nr. D1-17
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pajūrio juosto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsniu 8 dalimi,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2018 m. sausio 12 d.
įsakymu Nr. D1-17
PAJŪRIO JUOSTOS ŽEMYNINĖS DALIES TVARKYMO PLANO RENGIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) struktūrą, jo organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo, keitimo, koregavimo tvarką.
2. Tvarkymo planas priskiriamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, rengiamiems valstybės lygmeniu.
3. Tvarkymo plano organizatorių ir tvirtinančią instituciją nustato Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas.
4. Tvarkymo planas pradedamas rengti aplinkos ministrui priėmus sprendimą dėl Tvarkymo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
II SKYRIUS
TVARKYMO PLANO PLANAVIMO PRADŽIA
6. Sprendimo dėl Tvarkymo plano rengimo ir planavimo tikslų projektas paskelbiamas Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka.
7. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius parengia ir patvirtina planavimo darbų programą (toliau – Programa) bei atlieka kitus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatytus veiksmus. Tvarkymo plano viešinimo procedūra atliekama pagal Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Visuomenės informavimo nuostatai), reikalavimus. Programoje planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į planavimo tikslą, Tvarkymo plano uždavinius, nurodo, ar bus ir kokie bus atliekami tyrimai, rengiamos galimybių studijos, ar bus rengiamos Tvarkymo plano sprendinių alternatyvos ir rengiama teritorijos vystymo koncepcija, ar numatoma atlikti jos nepriklausomą profesinį vertinimą. Programoje, vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatoma, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.
8. Patvirtinęs Programą, planavimo organizatorius pagal Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, raštu kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinius padalinius, Klaipėdos, Palangos, Neringos savivaldybių administracijas, Valstybinę miškų tarnybą, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, VĮ Šventosios valstybinio jūrų uosto direkciją, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojus dėl planavimo sąlygų gavimo.
9. Planavimo organizatorius Tvarkymo plano rengėjus parenka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.
10. Planavimo organizatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, su Tvarkymo plano rengėju sudaro sutartį Tvarkymo planui parengti. Tvarkymo plano rengėjai ir vadovai turi atitikti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.
11. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su Tvarkymo plano rengėju, jam pateikia Tvarkymo planui rengti reikalingus duomenis ir dokumentus:
III SKYRIUS
TVARKYMO PLANO STRUKTŪRA IR RENGIMAS
12. Tvarkymo plano rengėjas, rengdamas pasiūlymus dėl konkrečių kraštovaizdžio tvarkymo zonų bei jų ribų nurodymo, atsižvelgia į krantotvarkos poreikius, gamtos ir kultūros vertybių išsidėstymą teritorijoje, jų apsaugos ekologinius ir kitus poreikius, kad būtų užtikrintas darnus pajūrio juostos žemyninės dalies naudojimas ir tvarkymas, išsaugant jos savitus kraštovaizdžio bruožus, ekologinį stabilumą, saugomas rūšis ir buveines.
13. Tvarkymo plano rengimo etapą sudaro šios stadijos:
13.1. esamos būklės įvertinimas – teritorijos gamtinės aplinkos, jos būklės ir kaitos tendencijų (ypač kranto stabilumo), kraštovaizdžio, gamtos vertybių ir jų būklės, rekreacinio poveikio pajūrio juostos kraštovaizdžio gamtos vertybėms įvertinimas, žemės naudotojų, valstybės ir visuomenės poreikių pajūrio juostoje subalansuoto naudojimo analizė ir su tuo susijusių tendencijų ir problemų nustatymas;
13.2. bendrųjų sprendinių formavimas – nustatomi planuojamos teritorijos vystymo prioritetai, parengiama koncepcija (jei koncepciją rengti yra numatyta Programoje), teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka atliekamas teritorijų planavimo dokumento strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, jei tai numatyta Programoje;
15. Tvarkymo plano brėžinyje ir (ar) brėžiniuose, atsižvelgiant į šio plano uždavinius:
15.1. pažymimos pajūrio juostos žemyninės dalies ribos, nurodomos ant ortofotografinio pagrindo su georeferencinio erdvinių duomenų rinkinio elementais (keliais, gyvenvietėmis, hidrografinio tinklo elementais bei jų pavadinimais);
15.2. nurodomas Tvarkymo plano pavadinimas, legenda (sutartiniai ženklai), įkarpa, nurodanti planuojamos teritorijos padėtį Lietuvoje arba regione, linijinis mastelis, koordinačių tinklelis ir (ar) jo žymos bei koordinačių sistemos pavadinimas, metrika (įrašai, nurodantys planavimo organizatorių, Dokumento rengėją, naudojamų duomenų nuosavybę);
15.5. pažymimos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos ir jų apsaugos zonos;
15.6. nustatomos kraštovaizdžio tvarkymo zonos nurodant jų kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus;
16. Brėžinyje ir (ar) brėžiniuose gali būti pateikiami kiti sprendinius pagrindžiantys elementai, papildomos (jei reikalingos) įkarpos (lentelės, schemos, diagramos, tekstas).
17. Tvarkymo plano brėžinys ir (ar) brėžiniai pateikiami masteliu M 1:10000 ir (ar) M 1:5000, jei Programoje nenumatyta kitaip.
18. Tvarkymo plano aiškinamąjį raštą sudaro:
18.1. įvadas (nurodomi pajūrio juostos žemyninės dalies vystymo prioritetai, apsaugos ir tvarkymo tikslai, apibūdinami Tvarkymo plano uždaviniai);
18.3. raštu išreikšti sprendiniai:
18.3.2. biologinės įvairovės apsaugos, pažeistų gamtos kompleksų bei objektų atkūrimo priemonės, gamtos apsaugos ir tvarkymo kryptys, rekomenduojamos pagrindinės krantotvarkos priemonės;
18.3.6. numatomos priemonės, mažinančios neigiamą ūkinės veiklos poveikį teritorijai ir saugančios vizualinę (regimąją) aplinką;
19. Planavimo procedūrų dokumentus sudaro:
20. Tvarkymo plano grafinė dalis rengiama skaitmeniniame formate pagal 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos (LKS-94), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“, reikalavimus. Visos ribos turi atitikti M 1:10000 arba M 1:5000 tikslumo reikalavimus, t. y. turi būti įskaitmenintos naudojant tikslų ne smulkesnio mastelio nei M 1: 10000 kartografinį pagrindą – oficialių žemėlapių sąraše, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2005 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1P-42 „Dėl Valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių ir georeferencinio pagrindo žemėlapių patvirtinimo“, esančius žemėlapius arba duomenų bazes. Ribų įskaitmeninimui naudojami naujausi ortofotografiniai žemėlapiai bei Lietuvos Respublikos teritorijos georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys M 1:10000. Ribos, kurios nustatomos žemės paviršiaus arba menamais elementais, atsispindinčiais georeferencinių erdvinių duomenų rinkiniuose arba registruose, turi būti sutapatinamos su tuose rinkiniuose arba registruose esančiomis ribomis. Visas kartografinių duomenų rinkinys turi būti paruoštas kaip geoinformacinė duomenų bazė, remiantis Integruotos geoinformacinės sistemos (toliau – InGIS) geoduomenų specifikacija, patvirtinta valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro ir Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 46/32 „Dėl Integruotos geoinformacinės sistemos geoduomenų specifikacijos patvirtinimo“. InGIS specifikacijoje nenurodytų temų informacija koduojama laisvai, tačiau kodavimo specifikacija aprašoma ir pateikiama kartu su duomenimis.
21. Erdviniam duomenų rinkiniui sukuriami metaduomenys pagal tarptautinio standarto ISO 19115 reikalavimus. Erdvinius duomenis apie ribas Tvarkymo plano rengėjas ruošia ir pateikia planavimo organizatoriui skaitmeniniu formatu, tinkančiu atviram duomenų apsikeitimui (shp formatu), taip pat kitais formatais.
22. Pajūrio juostos žemyninės dalies kraštovaizdžio tvarkymo zonos nustatomos laikantis šių nuostatų:
22.1. šių zonų ribos nustatomos taip, kad į pajūrio juostą patektų visa gamtos ir (ar) kultūros paveldo vertybės teritorija;
22.2. ribos, kurios nustatomos inžinerinės infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais), nustatomos pagal infrastruktūros objekto pakraštį taip, kad infrastruktūros objektai patektų į mažesnių apribojimų teritorijas. Keliu arba geležinkeliu nustatoma riba nustatomos ortofotografiniame žemėlapyje matomu kelkraščiu (geležinkelio pylimo arba sankasos briauna). Miesto teritorijoje riba nustatoma važiuojamosios dalies arba šaligatvio (jei jis yra) pakraščiu;
22.3. hidrografinio tinklo elementais nustatomos ribos nustatomos tų elementų kranto linijomis. Upės ar kanalo krantu nustatoma riba sutapatinama georeferencinių erdvinių duomenų rinkinyje esančia upės kranto linija arba ašine linija, jei upė yra labai siaura ir georeferencinių erdvinių duomenų rinkinyje saugoma tik ašinė linija. Ribą nustatant melioracijos grioviu, ji nustatoma griovio šlaito viršumi. Ežero, tvenkinio ar jūros krantu nustatoma riba sutapatinama su georeferencinių erdvinių duomenų rinkinyje esančia vandens telkinio kranto linija;
22.4. ribos, kurios nustatomos miško pakraščiu, nustatomos sutapatinant su georeferencinių erdvinių duomenų rinkinyje esančiomis miško ribomis arba Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – Miškų kadastras) įregistruotomis taksacinių miško sklypų ribomis. Ribos, kurios nustatomos miško viduje, nustatomos sutapatinant su Miškų kadastre įregistruotomis taksacinių miško sklypų arba miško kvartalų ribomis;
22.5. ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į raiškias reljefo formas, nustatomos naudojant topografinius žemėlapius bei matavimo duomenis;
22.7. tais atvejais, kai Tvarkymo plano ribos nesutampa su matomų žemės paviršiaus elementų, valstybės registruose ar georeferencinių erdvinių duomenų rinkiniuose įregistruotų objektų ribomis ar dėl kitų priežasčių negali būti nubrėžtos pagal šių Taisyklių 22.1 – 22.6 papunkčių reikalavimus, jų posūkių taškai pažymimi ribų plane nurodant koordinates 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94).
23. Ribų žymėjimo brėžiniuose reikalavimai:
23.1. išorinė Tvarkymo plano riba žymima linija su šešėliu į Tvarkymo plano išorę, linijos storis – 1 mm, šešėlio – 4 mm. Linijos ir šešėlio spalvinis žymėjimas pasirenkamas taip, kad būtų įskaitomi kiti plano duomenys;
IV SKYRIUS
TVARKYMO PLANO DERINIMAS, TIKRINIMAS IR TVIRTINIMAS
24. Tvarkymo plano viešinimo procedūros atliekamos pagal Visuomenės informavimo nuostatuose numatytus reikalavimus.
25. Tvarkymo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka per 15 darbo dienų derina savivaldybės (savivaldybių) teritorijų planavimo komisija (komisijos). Teikdamas derinti, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo kartu su parengtu Tvarkymo planu pateikia ir dokumentus, įrodančius, kad planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojai ir naudotojai ar kito nekilnojamojo turto savininkai buvo informuoti apie galimybes susipažinti su parengto Tvarkymo plano sprendiniais supaprastinta tvarka (skelbimų ir išsiųstų registruotų laiškų kopijos, klausimų ir atsakymų kopijos, pašto kvitų kopijos).
26. Suderintą Tvarkymo planą planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo teikia tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrina Tvarkymo planą ir per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus ar jo įgalioto asmens prašymo patikrinti Tvarkymo planą pateikimo dienos pateikia jam Tvarkymo plano patikrinimo aktą. Jeigu Tvarkymo plano patikrinimo aktas per numatytą terminą nepateikiamas, laikoma, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrino ir pritarė parengtam Tvarkymo planui.
27. Tuo atveju, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija Tvarkymo plano patikrinimo aktu nepritaria Tvarkymo plano teikimui tvirtinti, Tvarkymo planas tvirtinti neteikiamas. Tvarkymo planas teikiamas tvirtinti tik tuomet, kai ištaisomi teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akte nurodyti Tvarkymo plano trūkumai ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pritaria Tvarkymo plano teikimui tvirtinti.
29. Patvirtintą Tvarkymo planą planavimo organizatorius pateikia registruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
TVARKYMO PLANO KEITIMAS, KOREGAVIMAS
30. Tvarkymo planas keičiamas, kai galiojančio Tvarkymo plano sprendinius numatoma pakeisti iš esmės arba visa apimtimi. Kai atliekami Tvarkymo plano sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, tai laikoma koregavimu.
31. Planavimo organizatorius, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį, dėl kurio reikia keisti Tvarkymo plano sprendinius, priima sprendimą dėl Tvarkymo plano keitimo ar jo koregavimo.
32. Tvarkymo plano koregavimas, išskyrus šių Taisyklių 33 punkte nurodytą techninės klaidos ištaisymą, atliekamas šia tvarka:
32.1. planavimo organizatorius patvirtina Programą, kurioje:
32.1.2. įvertina, į kurias Taisyklių 8 punktuose nurodytas institucijas reikia kreiptis į dėl planavimo sąlygų;
32.2. koreguojant Tvarkymo planą, teritorijos vystymo koncepcija nerengiama ir nepriklausomas profesinis vertinimas neatliekamas;
32.3. sprendimai dėl Tvarkymo plano korektūros rengimo pradžios ir dėl Programos patvirtinimo, teritorijų planavimo procesas, koreguojami Tvarkymo plano sprendiniai viešinami supaprastinta tvarka, numatyta Visuomenės informavimo nuostatuose;
32.4. planavimo sąlygos iš Programoje nurodytų institucijų gaunamos pagal Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
32.5. asmenys, kurių valdomai žemei ar kitam nekilnojamajam turtui nustatomi papildomi naudojimo ar ūkinės veiklos apribojimai, informuojami registruotais laiškais Tvarkymo plano rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadijoje;
33. Techninių klaidų ištaisymas – Tvarkymo plano koregavimas, apimantis brėžiniuose ir (ar) tekstinėje dalyje pastebėtų spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų ir kitų neatitikimų ištaisymą. Techninių klaidų Tvarkymo plane ištaisymui netaikoma taisyklių 32.6 papunktyje nurodyta viešinimo, derinimo ir tikrinimo tvarka. Toks patikslintas Tvarkymo planas tvirtinamas aplinkos ministro ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Planavimo organizatorius kartu su Tvarkymo plano rengėju atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei tinkamą dokumentų įforminimą.