Administracinė byla Nr. R-63-624/2024
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00074-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija 5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Lietuvos liaudies partijos atstovės rinkimams D. T. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,
nustatė:
I.
Pareiškėja Lietuvos liaudies partijos atstovė rinkimams D. T. (toliau – ir pareiškėja) su 2024 m. spalio 21 d. pateiktu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama nutraukti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) neveikimą bei įpareigoti priimti sprendimą dėl pareiškėjos Lietuvos liaudies partijos, Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. spalio 13 d. rinkimų politinės kampanijos dalyvio, atstovės rinkimams D. T. su 2024 m. spalio 17 d. prašymo.
Pareiškėja nurodė, kad 2024 m. spalio 17 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu pateikti informaciją: 1) balsavimo biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų gavimo kiekvienoje rinkimų apygardoje iš Komisijos (ar iš kitur) perdavimo-priėmimo aktus – uždarosios akcinės bendrovės „Lodvila“ važtaraščius; 2) balsavimo biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų perdavimo iš rinkimų apygardos i rinkimų apylinkių komisijas perdavimo–priėmimo aktus; 3) visų rinkinių apygardų ir rinkinių apylinkių balsų skaičiavimo protokolus. Komisija atsakymo nepateikė.
Pareiškėja paaiškino, kad rinkimų stebėtojų surinkta informacija iš apygardų, kuriose pavyko gauti nurodytus dokumentus, yra šokiruojanti: apygardose, neperduodant apylinkėms, buvo pasilikti didžiuliai kiekiai griežtos atskaitomybės dokumentų – balsavimo biuletenių.
Pareiškėja teigė, kad skundas yra dėl neteisėto biuletenių naudojimo, todėl pagal Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 ir 6 dalis yra teismingas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjos skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti tinkamai pasirašytą skundą ir argumentuotai pagrįsti, kodėl, pareiškėjos nuomone, ginčas yra priskirtinas rinkimų ginčams ir yra teismingas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pareiškėja 2024 m. spalio 23 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tinkamai pasirašytą patikslintą skundą, kuriame nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi teismui pateiktame 2024 m. spalio 21 d. skunde.
II.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, pirmiausia pažymi, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam priskirtas nagrinėti konkretus ginčas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024, 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024).
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.
Vadovaujantis Rinkimų kodekso 182 straipsnio 1 dalimi, rinkimų ginčai – asmenų skundų, prašymų, pranešimų (toliau kartu – skundai) dėl šio kodekso pažeidimų nagrinėjimas. Skundų nagrinėjimo rinkimų komisijose tvarką nustato Komisija. To paties straipsnio 2 dalyje 1 punkte yra nustatyta, kad Komisija nagrinėja: a) visus rinkimų ginčus ne rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat rinkimų ginčus rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, kurie nepatenka į apygardos, savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją; b) rinkimų ginčus, kurie rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu apima dvi ar daugiau rinkimų apygardų, kai reikia užtikrinti vienodą jų išnagrinėjimą
Rinkimų kodekso 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad Komisija gautą skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai šiame kodekse nustatyta kitaip. Sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai yra: 1) skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą – per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną; 2) skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės – per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos; 3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas (Rinkimų kodekso 185 str. 2 d.).
Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Komisijos sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. Komisijos sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ ir Rinkimų kodekso nuostatas, susijusias su skundo dėl Komisijos sprendimo teikimo tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, yra nurodęs, kad skundai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai ir vienintelei instancijai, gali būti teikiami tik griežtai vadovaujantis Rinkimų kodekso nuostatomis (žr., pvz., 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024, 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024, 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-23-602/2024, 2024 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-24-463/2024, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-25-556/2024, 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-28-525/2024, 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-30-624/2024, kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad turi rimtų įtarimų, kad skunde minimos apygardos, disponuodamos dideliais kiekiais laisvų biuletenių, galėjo manipuliuoti jais ir paveikti išankstinio balsavimo paštu procesą, o atvejis ambasadoje Jungtinės Karalystės yra niekaip kitaip nepaaiškinamas, kaip dokumentų klastojimu arba griežtos atskaitomybės dokumentų vagyste. Dėl nurodytų priežasčių skundas, vadovaujantis Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 ir 6 dalimis, teikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nes yra skundas dėl neteisėto rinkimų biuletenių naudojimo 2024 m. Seimo rinkimų balsavime. Tik išreikalavus prašomus rinkimų dokumentus ir rinkimų komisijų veiklos dokumentus, būtų galima atlikti Seimo rinkimų pirmo turo auditą ir įsitikinti rinkimų skaidrumu, sąžiningumu ir teisėtumu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra pabrėžęs, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai (vienintelei) instancijai, skundžiamas ne bet koks Komisijos neveikimas, o tik toks Komisijos neveikimas, kuris yra aiškiai įvardytose srityse, – kai nėra priimami sprendimai Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, taip pat sprendimai dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo ir rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. R-10-629/2024, 2024 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-15-815/2024).
Taigi pagal Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalį, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip vienintelei instancijai, skundžiami ne bet kokie Komisijos sprendimai, o būtent nurodyti Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje bei dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo, taip pat Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti skundžiamas su tuo susijęs Komisijos neveikimas.
Teisėjų kolegija vertinimu, pareiškėjos 2024 m. spalio 17 d. prašymas VRK, į kurį pareiškėja skundo pateikimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui metu nebuvo gavusi atsakymo, yra iš esmės prašymas dėl informacijos ir konkrečių dokumentų pateikimo, todėl ginčas dėl Komisijos neveikimo neatsakant į prašymą / nepriimant sprendimo dėl prašymo nelaikytinas ginču dėl rinkimų biuletenių (Rinkimų kodekso 185 str. 2 d. 2 p.). Kadangi pareiškėjos nurodomas VRK neveikimas nėra susijęs su sprendimais, aptartais Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo ir rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo, jis (neveikimas) negali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmosios (vienintelės) instancijos teismui. Pareiškėja su tokio pobūdžio skundu įstatymų nustatyta tvarka turėtų kreiptis į Regionų administracinį teismą (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).
Atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėjamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio
2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija