DOK-3496
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01253-2020-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 13 d. paduotu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovo ginančio viešąjį interesą Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinys buvo patenkintas visiškai. Teismas nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ 1.1 punktą ir juo patvirtinto Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano dalį, susijusią su sklypo Nr. 1 sprendiniais ir infrastruktūros teritorijos – (duomenys neskelbtini) atkarpos už sklypo Nr. 1 pietinės ribos suplanavimu.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 2.3-3579-(01) valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre dalį dėl suformuoto 8681 kv. m valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
Panaikinti valstybės įmonės Turto banko valdybos 2013 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. SK2-33 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) turto aukciono sąlygų patvirtinimo“ dalį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) aukciono sąlygų – kiaulidei, sandėliui, kiaulidei – nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini) priskirto nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijai išnuomojamo 0,8681 ha žemės sklypo.
Panaikinti valstybės įmonės Turto bankas aukciono Nr. 13/51, 2013 m. balandžio 10 d. protokolo Nr. 51 aukciono vedėjo sprendimą dėl G. R. pripažinimo aukciono laimėtoju dalyje dėl nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini) priskirto 0,8681 ha dydžio žemės sklypo.
Pripažinti negaliojančia 2013 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutarties, kuria Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, pardavė G. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su E. Č. R. pastatus (duomenys neskelbtini) dalį dėl turtui priskirto 0,8681 ha žemės sklypo, ir įpareigojimo išsinuomoti turtui priskirtą 0,8681 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-373, kuria Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo, G. R. ir E. Č. R. išnuomojo 0,8681 ha ploto valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 80 metų.
Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovų G. R. ir E. Č. R. 0,8681 ha ploto valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-191008-01035.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimas pakeistas, panaikinta sprendimo dalis dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ 1.1 punktą ir juo patvirtinto Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano dalį, susijusią su sklypo Nr. 1 sprendiniais ir infrastruktūros teritorijos – (duomenys neskelbtini) atkarpos už sklypo Nr. 1 pietinės ribos suplanavimu, ir reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 2.3-3579-(01) „Valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre“ dalį dėl suformuoto 8681 kv. m valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir ši civilinės bylos dalis nutraukta; kita sprendimo dalis, kuria teismas panaikino administracinius aktus, pripažino negaliojančiomis 2013 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartį, 2013 m. rugpjūčio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir valstybinės žemės sklypą priteisė valstybei, palikta nepakeista.
Kasaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo dalis pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo ginančio viešąjį interesą Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinio reikalavimus, reiškiamus Nacionalinei žemės tarnybai, atmesti.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-31 iki 2010-11-23) buvo patvirtintas Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas, pagal kurio 16.1 papunktį Statiniai ir Žemės sklypas yra priskirti parduodamo neatitinkančio valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas nekilnojamajam turtui ir jam priskirtam valstybinės žemės sklypui (atnaujinimo būdas – rekonstravimas). Teismai nesikreipė į Lietuvos Konstitucinį Teismą, ar šio nutarimo dalis neprieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 8-1 straipsnio 1 daliai, 16 straipsnio 1 daliai, 2 daliai, 3 daliai, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 daliai, Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktui, 26 straipsnio 1, 3 daliai.
2. Be to, abiejų instancijų teismai, panaikindami visa apimtimi 2013 m. rugpjūčio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, neatsižvelgė į pirmą kartą apeliacine tvarka bylą nagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes, kad tai, jog prokurorei neginčijant teisės į nuomą, visos nuomos teisės panaikinimas, naikinant nuomos sutartį ir grąžinant žemės sklypą valstybei, prieštarauja ne tik viešojo intereso gynimo principui, bet ir teisinio apibrėžtumo bei asmens teisėtų lūkesčių principams.
3. Remiantis skundžiamais teismų sprendimu ir nutartimi, susiduriama su situacija, kai atskirų teisių įgyvendinimas, kuris yra susijęs taip, jog įgyvendinus vieną teisę – pardavus statinius, negalimas kitų teisių – žemės sklypo valdymo ir pardavimo/nuomos įgyvendinimas ir atvirkščiai, tačiau tai prieštarauja teisinio apibrėžtumo bei asmens teisėtų lūkesčių principams bei teismų praktikai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-831-415/2021).
4. Bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose pripažinus negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį, buvo netinkamai aiškintos ir taikytos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalies ir kitų šiai situacijai aktualių įstatymo nuostatų, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir juo patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) normos bei Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas, patvirtintas Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1082 (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-31 iki 2010-11-23), taip pat buvo padaryti procesinių teisės normų (įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų) pažeidimai. Be to, nukrypta nuo kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus; jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-421/2017 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyje (sprendime) netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą kaip valstybės institucija, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Tačiau atsakovė nėra ieškovė, pareiškusi viešajam interesui ginti ieškinį. Todėl atsakovės kasacinis skundas apmokestinamas 220 Eur žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 7 dalį, 82 straipsnį, o žyminis mokestis nesumokėtas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,