Kasacinio skundo Nr. DOK-2560/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09492-2023-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sauliaus Kulikausko kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prokuroras S. Kulikauskas prašo: 1) perduoti bylą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 3 dalis, tiek, kiek ji nenustato galimybės teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti iš ikiteisminį tyrimą inicijavusio pareiškėjo ar nukentėjusiojo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams; 3) panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, padarė esminį BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Prokuroro teigimu, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-648/2023 pateiktas išaiškinimas, kad asmeniui, kuriam baudžiamoji byla teismo nutartimi nutraukta pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, procese patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra atlygintinos iš valstybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išvadoms, kuris teisės aktų prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino tik išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, ir nepagrįstai išplečia teisę į advokato teikiamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.
Skunde pažymima, kad kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-1214/2024 pateikta išvada, jog asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo pripažįstama, kad asmuo padarė nusikaltimą, tačiau dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų už jį bausmė neskiriama, o šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytinos tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis. Prokuroro teigimu, priimant sprendimą dėl bylos nutraukimo esant būtinajai ginčiai taip pat pripažįstama, kad nusikalstama veika ir žala padaryta, tačiau yra aplinkybė, dėl kurios asmeniui atsakomybė netaikoma. Taigi abiem atvejais asmuo padaro nusikalstamos veikos požymius turinčią veiką. Skirtinga teismų praktika, taikant ir aiškinant BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, sudaro pagrindą bylą perduoti nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai.
Kasatoriaus vertinimu, BPK 106 straipsnio 3 dalis, tiek, kiek ji nenustato galimybės teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti iš ikiteisminį tyrimą inicijavusio pareiškėjo ar nukentėjusiojo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams. Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš valstybės M. V. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, išsamiai neišsprendė klausimo dėl visų ar dalies išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nukentėjusiojo D. P., taip pažeisdamas BPK 324 straipsnio 6 dalį, dėl to yra pagrindas šioje dalyje bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasatoriaus teigimu, žemesnės instancijos teismai byloje tinkamai nenustatė visų faktinių aplinkybių, nepašalino prieštaravimų, todėl sprendimą priėmė išsamiai neišnagrinėję visų bylos aplinkybių, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė motyvų, kodėl M. V. duotus parodymus jis laiko įrodymu, taip pat nuosprendyje nebuvo nustatyta, kokia buvo smurtinių veiksmų atlikimo eiga. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikė viena kitai prieštaraujančias išvadas – nurodė, kad M. V. parodymais pagrindo netikėti nėra, tačiau įrodymu pripažino ir priešingus nukentėjusiojo D. P. parodymus ir jais nustatė kitokias, nei apylinkės teismas, faktines aplinkybes. Be to, nevertino visos įvykių eigos, M. V. atliktų veiksmų – D. P. stūmimo, jo smurtinių veiksmų pobūdžio – smūgių sudavimo į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvą, kurie savo pobūdžiu yra puolamieji. Kasaciniame skunde aptartos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-7-89-511/2023 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame kasacinio apskundimo pagrindai nurodomi formaliai. Kasaciniame skunde nors ir nurodomas kasacijos pagrindas – esminis BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimas, tačiau kasacinio skundo esmė siejama ne su žemesnės instancijos teismų sprendimuose padarytais esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, bet su nagrinėjamoje byloje precedento galią turinčio kasacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumu, t. y. kasaciniu skundu iš esmės siekiama revizuoti kasacinės instancijos teismo sprendimą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-648/2023, o tai nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko. Šiuo aspektu kaip deklaratyvūs vertinti ir kasatoriaus argumentai dėl kasacinės instancijos teismo sprendimų prieštaringumo, nagrinėjant advokato darbo apmokėjimo atlyginimo klausimą, nes kasatoriaus pateiktuose kasacinės instancijos teismo sprendimuose analizuotos teisinės situacijos nėra tapačios. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-648/2023 advokato darbo apmokėjimo atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas, kai baudžiamoji byla nutraukta teismo nutartimi pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę (BPK 254 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-1214/2024 advokato darbo apmokėjimo klausimas buvo sprendžiamas, kai baudžiamoji byla buvo nutraukta teismo nuosprendžiu dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, t. y. atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).
Kasatorius skunde taip pat kelia klausimą dėl BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, kuriuo nenustatyta teisė teismui priteisti visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš ikiteisminį tyrimą inicijavusio pareiškėjo ar nukentėjusiojo, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą Nr. KT55-N8/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta teisė teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo (nukentėjusiojo) asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimą, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vienas iš esminių tokios išvados argumentų yra tai, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio asmens, kuris išteisintas baudžiamajame procese arba kuriam administracinio nusižengimo byla nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių, išlaidų advokatui atlyginimo teisinio reguliavimo, kuriuo būtų nepagrįstai pasunkinamas asmenų teisės pranešti apie nusikaltimus ar administracinius nusižengimus, teisės kreiptis į teismą dėl jų galimai pažeistų teisių gynimo, įgyvendinimas. Taigi, atrankos teisėjų kolegijos vertinimu, pakartotinis šio klausimo nagrinėjimas Konstituciniame Teisme neturi teisinės prasmės ir realios perspektyvos.
Iš kasacinio skundo turinio taip pat matyti, kad prokuroras kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad M. V. veikė esant būtinajai ginčiai. Tačiau skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų vertinimą ir deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Iš skundo turinio matyti, kad jame analizuojami žemesnės instancijos teismų vertinti įrodymai, ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikiamos savo išvados dėl įrodymų turinio ir jų vertinimo, nustatytinų bylos aplinkybių. Šie kasacinio skundo motyvai nėra teisiniai argumentai, pagrindžiantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo G. Girgždžio ir nukentėjusiojo D. P. bei jo atstovo advokato R. Dobrovolskio apeliacinių skundų argumentus, be kita ko, dėl įrodymų vertinimo ir BK 28 straipsnio taikymo. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad skundu siekiama, jog kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų bylą nagrinėjusių teismų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,