Administracinė byla Nr. AS-743-520/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03484-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus darželio-mokyklos „Saulutė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus darželio-mokyklos „Saulutė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus darželis-mokykla „Saulutė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. Dl-527 „Dėl Klimato kaitos programos subsidijos lėšų, skirtų Vilniaus darželio-mokyklos „Saulutė“ projektui „Vilniaus darželio-mokyklos „Saulutė“ pastato atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“, teikimo nutraukimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo 2 punkto vykdymą, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.
Pareiškėjas teigė, kad teismas turėtų įvertinti, ar skundas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Pareiškėjo nuomone, skunde aiškiai suformuluotas reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo ir tokiam reikalavimui pagrįsti nurodyti Įsakymo panaikinimo argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, Įsakymo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimas, lemiantis būtinybę jį įvykdyti dar iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo, sukels didelę žalą, kurios atitaisymas vėliau bus itin sudėtingas.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus darželio-mokyklos „Saulutė“ pastato atnaujinimo darbai yra įvykdyti, šiam projektui skirtas finansavimas yra realiai panaudotas, todėl 229 496,51 Eur sumos grąžinimas šiuo atveju reikštų ypatingai didelės piniginės sumos neplanuotą netekimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Vilniaus darželio-mokyklos „Saulutė“ skundą nagrinėti, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas nustatė, kad Įsakymu buvo nutrauktas pareiškėjo projektui „Vilniaus darželio- mokyklos „Saulutė“ pastato atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. Dl-503 skirtų subsidijų teikimas. Įsakymo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyta, kad pareiškėjas per 60 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos privalo grąžinti 229 496,51 Eur išmokėtą subsidijų dalį į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, APVA) sąskaitą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas šiuo atveju nenurodė ir nepateikė įrodymų, kaip 229 496,51 Eur sumos grąžinimas paveiks ugdymo įstaigos veiklos galimybes, todėl pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie galimus neigiamus finansinius padarinius negali būti pakankamu pagrindu prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnį skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, būtų pagrindas taikyti ABTĮ 94 straipsnyje numatytas administracinio akto panaikinimo pasekmes.
III.
Pareiškėjas Vilniaus darželis-mokykla „Saulutė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir tenkinti pareiškėjo prašymą – sustabdyti Įsakymo 2 punkto vykdymą, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepakankamai įsigilino į faktinę situaciją ir nepakankamai jautriai sprendė klausimą, kuris susijęs su visuomenei ypač svarbiu ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo organizavimu tautinių mažumų lenkų ir rusų kalbomis. Tokiu būdu teismas sudaro sąlygas nukentėti viešajam interesui – mažamečiai tautinių mažumų vaikai nebegautų ugdymo arba jo kokybė ženkliai kristų. Pareiškėjas paaiškina, kad jis yra viešasis juridinis asmuo – biudžetinė įstaiga, kuri vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo veiklą tautinių mažumų interesais – rusų ir lenkų kalbomis. Pareiškėjo veiklos tikslas yra padėti vaikui tenkinti jo prigimtinius, kultūrinius poreikius, plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, bendrąsias ir esmines dalykines kompetencijas, būtinas tolesniam mokymuisi pagal pradinio ugdymo programą. Išdėstytos aplinkybės rodo neabejotiną viešąjį interesą, kad pareiškėjo veikla būtų pakankamai finansuojama, nepertraukiama ar kitaip netrikdoma, kadangi pareiškėjo veikla liečia itin jautrų visuomenės sluoksnį – tautinių mažumų vaikų ugdymą, jų prigimtinių, kultūrinių poreikių tenkinimą, dvasinių, intelektinių ir fizinių galių ugdymą.
Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nenurodė išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, jog jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjo nuomone, jau vien nurodytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjo finansinė situacija turi būti saugoma, siekiant užtikrinti tolimesnį nepertraukiamą vaikų ugdymą. Taip pat pareiškėjas paaiškina, jog pastato atnaujinimo darbai yra įvykdyti, o šiam projektui įgyvendinti skirtas finansavimas realiai panaudotas (lėšos sumokėtos rangovams), todėl 229 496,51 Eur sumos grąžinimas reikštų ypatingai didelės piniginės sumos neplanuotą netekimą.
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į teismo pateiktas pastabas dėl finansinių duomenų pateikimo, nurodo, jog pareiškėjo biudžetas yra 1 128 900 Eur, iš kurio darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms skirta 875 600 Eur, atkreipia dėmesį, kad 2019 m. spalio 22 d. likutis yra tik 258 574,50 Eur, kuris pareiškėjui reikalingas baigti finansinius metus, kadangi 226 158,58 Eur suma yra skirta darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms iki 2019 m. gruodžio 31 d. sumokėti. Pareiškėjas pažymi, kad grąžinus 229 496,51 Eur išmokėtą subsidijos dalį, taptų neaišku, ar pareiškėjas galėtų toliau tęsti savo veiklą.
Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas yra pastatomas į visišką proceso šalių interesų pusiausvyros neatitinkančią padėtį, pažeidžiančią viešąjį interesą – iš pareiškėjo yra atimamos būtinos lėšos ugdymo veiklai vykdyti, o ginčo suma valstybei nėra tokia didelė ir neatidėliotinai reikalinga.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovo vertinimu, valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principai negali paneigti pareiškėjo atsakomybės, kuri Įsakymu jam pritaikyta už 2016 m. rugsėjo 6 d. Projektų finansavimo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis teikiant subsidiją sutarties Nr. KKS-S-25(2016) (toliau – ir Finansavimo sutartis) ir Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. Dl-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatų pažeidimus.
Atsakovo teigimu, lėšos, kurias pagal Įsakymo 2 punktą privalo grąžinti pareiškėjas, yra tikslinės lėšos, t. y. Klimato kaitos programos lėšos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, klimato kaitos valdymo priemonėms papildomai finansuoti sudaroma Klimato kaitos programa, kurios lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir planuojamos valstybės biudžete. Kadangi atsakovas yra biudžetinė įstaiga, kuriai taikomi imperatyvūs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, todėl nepagrįsti yra pareiškėjo teiginiai apie tai, kad lėšų grąžinimas prieštarauja viešojo turto naudojimo principams, nes šios lėšos būtų panaudotos auklėtojų, mokytojų ir kitų įstaigos darbuotojų atlyginimams, kitoms įstaigos ir vaikų reikmėms.
Atsakovo nuomone, lėšų trūkumas neturėtų būti vertinamas kaip aplinkybė sudaranti pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas, neturėdamas pakankamai lėšų padengti savo prievolėms, turi galimybę kreiptis į biudžetinės įstaigos savininką (Vilniaus miesto savivaldybę) dėl reikalingų lėšų skyrimo.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodytos neigiamos pasekmės, kurios jam neva kils dėl Įsakymo nesustabdymo, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl Įsakymo vykdymo kilsiančių turtinio pobūdžio neigiamų pasekmių pašalinimas ateityje būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus apie tai, kad vadovaujantis Finansavimo sutarties nuostatomis pareiškėjas teikė atsakovui projekto įgyvendinimo ataskaitas, o projektui įgyvendinti išmokėta subsidijos dalis buvo realiai panaudota pareiškėjo pastatui atnaujinti: buvo atliktas stogo, rūsio perdangos, išorės atitvarų elementų šiltinimas, šilumos sistemos modernizavimas ir kt., t. y. buvo įgyvendinti visi numatyti sprendiniai, susiję su energijos suvartojimo sąnaudų sumažinimu. Nesustabdžius Įsakymo 2 punkto vykdymo, šis administracinis aktas realiai sukels neigiamas pasekmes pareiškėjui ir viešajam interesui, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, bus nebeįmanomas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų visiškai adekvati ir proporcinga priemonė apsaugoti pareiškėjo veiklą nuo žlugimo ir užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą, tautinių mažumų vaikų ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo pareiškėjo įstaigoje tęstinumą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėjas Vilniaus darželis-mokykla „Saulutė“ atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. Dl-527 2 punkto vykdymą.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, kt.).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; kt.).
Pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. Dl-527 2 punkto, kuriame nustatyta, kad pareiškėjas per 60 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos privalo grąžinti 229 496,51 Eur, vykdymą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, jog jam – darželiui-mokyklai, biudžetinei įstaigai, organizuojančiai tautinių mažumų lenkų ir rusų kalbomis ikimokyklinį ir bendrąjį ugdymą, ypatingai didelės piniginės sumos netekimas, gali nulemti tolimesnę darželio-mokyklos „Saulutė“ veiklą bei ugdymo įstaigos veiklos sutrikdymą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (įsakymo Nr. D1-266 redakcija nuo 2019 m. gegužės 8 d.) 145 punkte nurodoma, kad jeigu pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo sutarties dėl paskolos per kredito įstaigą suteikimo pareiškėjui sąlygų, Aplinkos ministerija priima sprendimą dėl finansavimo sustabdymo, sumažinimo, išmokėtų lėšų ar jų dalies susigrąžinimo ir (ar) finansavimo sutarties dėl paskolos per kredito įstaigą suteikimo pareiškėjui nutraukimo arba šių finansinių korekcijų netaikymo. <...> Aplinkos ministerija priima sprendimą dėl finansavimo sustabdymo, nutraukimo, sumažinimo ir (ar) išmokėtų lėšų ar jų dalies susigrąžinimo arba šių finansinių korekcijų netaikymo. Tvarkos aprašo 149 punkte nustatyta, kad pareiškėjai turi teisę apskųsti Aplinkos ministerijos ir atsakingosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo skyrimo ar neskyrimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Įsakymą, skunde nurodė faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių nesutinka su Įsakymu ir prašo jį panaikinti.
Kaip jau minėta, Įsakymo 2 punktu nustatyta pareiškėjui per 60 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos grąžinti 229 496,51 Eur. Įsakymas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Teisės aktų registre (Įsakymo 3 p.). Tai reiškia, kad pagal Įsakymą būtent pareiškėjas, o ne biudžetinės įstaigos savininkas (Vilniaus miesto savivaldybė) Įsakyme nustatyta tvarka privalo per pakankamai trumpą laiką sumokėti 229 496,51 Eur. Be to, pagal Finansavimo sutarties 6.5 punktą, negrąžinus sumos per nurodytą terminą pareiškėjas privalės mokėti 0,01 procento dydžio delspinigius už grąžintiną lėšų sumą už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną.
Šioje byloje pareiškėjas nurodo, jog gautus pinigus (Klimato kaitos programos lėšas) yra panaudojęs pagal jų paskirtį ir neturi gautų 229 496,51 Eur, kurie buvo skirti atlikti pastato atnaujinimo darbus. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas pagal nuostatus yra viešasis juridinis asmuo – biudžetinė įstaiga, kuri vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo veiklą, pareiškėjo biudžetas yra 1 128 900 Eur, iš kurio darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms skirta 875 600 Eur, 2019 m. spalio 22 d. likutis yra 258 574,50 Eur.
Pareiškėjo pateikti duomenys apie susiklosčiusią finansinę situaciją leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjui skubiai sumokėjus Įsakyme nurodytą sumą gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes būtų sutrikdyta pareiškėjo veikla, kurią atsižvelgiant į jos pobūdį pareiškėjas privalo vykdyti nepertraukiamai. Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nagrinėjamu atveju turi būti patenkintas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų, kurie sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principą, atsakovo teises ir teisėtus interesus.
Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl nutarties dalis, kuria netenkintas šis prašymas, panaikinama, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išsprendžiamas iš esmės, t. y. sustabdomas Įsakymo 2 punkto vykdymas iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Vilniaus darželis-mokykla „Saulutė“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria pareiškėjo Vilniaus darželio-mokyklos „Saulutė“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atmestas, ir klausimą dėl šio pareiškėjo prašymo išspręsti iš esmės.
Sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. Dl-527 „Dėl Klimato kaitos programos subsidijos lėšų, skirtų Vilniaus darželio-mokyklos „Saulutė“ projektui „Vilniaus darželio-mokyklos „Saulutė“ pastato atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“ 2 punkto vykdymą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.