KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO
PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2011 M. LIEPOS 11 D. ĮSAKYMO NR. Į-230 „DĖL NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS AKTO FORMOS PILDYMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. sausio 18 d. Nr. Į-11
Vilnius
Pakeičiu Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašą, patvirtintą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Kultūros paveldo departamento prie
Kultūros ministerijos direktoriaus
2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230
(2017 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. Į- 11 redakcija)
NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS AKTO FORMOS PILDYMO APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto (toliau – Aktas) ir jo priedų sudėtį ir apimtį, Akto formos pildymo, keitimo reikalavimus, Akto pateikimą nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms (toliau – Taryba) bei Kultūros vertybių registro (toliau – Registras) tvarkymo įstaigai.
2. Aprašu privalo vadovautis Tarybos, teikiančios Registro tvarkymo įstaigai Aktą, ir kiti asmenys, teikiantys Taryboms Aktų projektus.
II. AKTO IR JO PRIEDŲ SUDĖTIS IR APIMTIS
4. Akto formą sudaro pagrindinė dalis ir Į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedas. Prie Akto pridedami ir papildomi priedai.
5. Pagrindinę dalį sudaro:
5.1. rekvizitai – Akto sudarytojo pavadinimas, sudarymo data, registracijos numeris (suteikia Tarybos) ir sudarymo vieta;
5.3. dėstomoji dalis – tekstas tarp žodžių junginių „nustato, kad“ ir „Taryba šiuo aktu“. Dėstomoji dalis suskirstyta punktais ir papunkčiais;
6. Į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedą sudaro:
7. Papildomus Akto priedus sudaro:
7.1. privalomi papildomi priedai:
7.1.1. kultūros paveldo objekto bei apsaugos zonos apibrėžtų teritorijos ribų planas arba kultūros paveldo vietovės apibrėžtų ribų planas (toliau – nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų planas), kuriame pateikiama ir situacijos schema. Kultūros paveldo objektų apibrėžtos apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo" 9-18 punktų reikalavimais;
7.1.2. nekilnojamosios kultūros vertybės (toliau – vertybė) apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų planas, kuriame pateikiama ir situacijos schema;
7.1.3. nekilnojamosios kultūros vertybės (toliau – vertybė) ir (ar) jos kiekvienos vertingosios savybės fiksacijos medžiaga, gauta įvairiais prietaisais;
7.2. kiti galimi papildomi priedai:
7.2.4. dokumentų, publikacijų, pagrindžiančių vertybės vertingųjų savybių pobūdį ar pobūdžius bei jos reikšmingumo lygmenį, taip pat susijusių su kitais Akte nurodytais duomenimis, kopijos, nuorašai, išrašai;
8. Papildomų priedų apimtys ir skaičius neribojamas. Tokiuose prieduose rekomenduojama naudoti ne didesnius kaip A3 (420x297 mm) formato dydžio lapus. Papildomuose prieduose pateikiamos dokumentų kopijos, jeigu dokumentų originalai saugomi jų buvimo vietose.
9. Papildomuose prieduose pateikiama vaizdinė medžiaga turi būti fiksuota kopijuojant, o ne klijuojant ar kitaip tvirtinant prie lapo. Taip pat rekomenduojama, jog spalvotu būdu būtų padauginta ne tik spalvota, bet ir pilkos ar jai artimos spalvos vaizdinė medžiaga. Garsinė, kintančio vaizdo (pvz., filmuota) arba specialių prietaisų pagalba gauta fiksacijos medžiaga, Tarybai nusprendus, pridedama kaip papildomas priedas. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) gali parengti ir patvirtinti papildomiems priedams keliamų reikalavimų aprašus.
III. BENDRIEJI AKTO FORMOS PILDYMO REIKALAVIMAI
10. Akto forma pildoma vadovaujantis Dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“.
12. Jeigu duomenų nereikia pateikti arba jų nėra, Akto formos eilutės centre dedamas trumpas horizontalus brūkšnys (pvz., „–“), skaitiniai įrašai neįrašomi (pvz., koordinatės), o žymimieji langeliai nežymimi.
13. Pagrindinė dalis ir Į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedas užpildomi naudojantis jų skaitmeninėmis formomis, pateiktomis Registro tvarkymo įstaigos interneto tinklalapyje. Pildant Akto formą, naudojamas Times New Roman 12 punktų dydžio šriftas (pvz., teksto rengyklėje „Microsoft Office Word“ šriftas būtų „Times New Roman 12 pt Normal“). Intervalo dydis tarp eilučių – šrifto dydžio („Single“).
14. Tarybai priėmus sprendimą ir Tarybos steigėjui įrašius Tarybos narių vardus, pavardes, informaciją apie patvirtintus Tarybos nuostatus, pasirašomas Registro duomenų teikimo sistemos generuotas PDF formato aktas.
15. Akto formos pildymui reikalingi unikalūs identifikavimo kodai pateikiami iš atitinkamų valstybės registrų, kadastrų ar klasifikatorių. Keli unikalūs identifikavimo kodai atskiriami kabliataškiais.
16. Akte datos išreiškiamos skaitmenimis, išskyrus datas, pateiktas archyvų dokumentuose. Kai Akte datos pateikiamos dienos tikslumu, jos rašomos pagal Dokumentų rengimo taisykles (pvz., 2005-09-01). Kai Akte datos pateikiamos metų tikslumu, jos rašomos skaitmenimis su metų santrumpa „m.“ Kai Akte pateikiami tūkstantmečiai, amžiai ar jų santykinės dalys ir pusės, datos rašomos romėniškais skaitmenimis, trumpinant žodžius, išreiškiančius laiko santykines dalis ar puses (pvz., II t-mečio pr. prieš Kr., XVI a. pab., XVIII a. II p.). Paprastai žodžių junginys „po Kristaus“ nerašomas. Nurodant ketvirčius ar dešimtmečius, jie rašomi arabiškais skaitmenimis su atitinkamo linksnio galūne (pvz., XVIII amžiaus 2-as ketvirtis, XX amžiaus 7-ame dešimtmetyje). Nurodant laiko tarpą tarp ankstyviausios ir vėlyviausios datos, paprastai dedamas horizontalus brūkšnys (pvz., „XIX a. pab.–XX a. pr.“), bet galima rašyti įžambų, į dešinę pasvirusį brūkšnį, prieš jį ir po jo paliekant tarpus (pvz., 1990-01-12/1990-01-13). Pateikiant kitų kalendorių datas, prie datos nurodamas kalendoriaus pavadinimas, o skliausteliuose tokios datos išraiška pagal Grigaliaus kalendorių (pvz., 1905-11-21 pagal Julijaus kalendorių (1905-12-04).
17. Apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų posūkio taškų bei kitos Akte nurodomos koordinatės, išskyrus archyvų dokumentuose nurodytas koordinates, turi būti pateiktos metrinėje 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje (toliau – LKS-94). Jeigu kartu su koordinatėmis nurodomi geopotencialiniai aukščiai, jie turi būti pateikti valstybinėje Lietuvos aukščių sistemoje arba Baltijos (Kronštato) normalinių aukščių sistemoje. Koordinačių ir geopotencialinių aukščių skaičiai rašomi šimtųjų tikslumu.
18. Koordinatės grafiniu analitiniu būdu nustatomos iš skaitmeninių vektorinės grafikos rinkmenų (kartografinių duomenų bazių), kurios kartografuotos ne smulkesniu masteliu kaip 1:500 ir pagal oficialius Nekilnojamojo turto kadastro vektorinius duomenis. Nustatant apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų posūkio taškų koordinates, rekomenduojama vadovautis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ .
19. Statinio, vietos ar kito nekilnojamojo daikto, turinčio vertingųjų savybių, atveju apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų planai rengiami ne smulkesniu masteliu kaip 1:10 000, o jų teritorijose esančioms vertingosioms savybėms vaizduoti taikomas 1:500 arba stambesnis mastelis, kultūros paveldo vietovės atveju – ne smulkesniu masteliu kaip 1:50 000, o jos vertingosioms savybėms vaizduoti taikomas 1:2000 arba stambesnis mastelis.. Jeigu tokio plano pagrindui sudaryti nebuvo atlikti topografiniai matavimai, tokio plano pagrindu naudojami planai ir žemėlapiai, nurodyti Oficialių žemėlapių sąraše, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1P-42 „Dėl Valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių ir georeferencinio pagrindo žemėlapių sąrašo patvirtinimo“. Apibrėžtų teritorijos ribų planų projektuose nurodomi į apibrėžti siūlomą teritoriją iš dalies ir (ar) visiškai patenkančių ar tokią teritoriją apimančių teisės aktų nustatyta tvarka suformuotų daiktinės teisės objektų (pvz., žemės sklypų, statinių) ribos, jų registro ar kadastro Nr. Nekilnojamojo turto registre ir apibrėžtos vertybės teritorijos bei apsaugos zonos plotai. Tokiuose projektuose plotai pateikiami kvadratiniais metrais, sveikais skaičiais. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apibrėžtų teritorijos ribų planuose naudojami sutartiniai ženklai pateikti Aprašo priede.
20. Pateikiant Aktus tų vertybių, kurių siūlomos keisti teritorijos bei apsaugos zonos ribos, būtina pateikti senus teritorijos bei apsaugos zonos ribų planus bei medžiagą (istorinius planus, planavimo projektus ir pan.), paaiškinimus, kurių pagrindu siūlomi pakeitimai.
21. Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorija yra vientisa, o nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane būtina pažymėti:
21.1. kultūros paveldo objektus ir vietoves, kurioms Aktu nustatomos ar tikslinamos vertingosios savybės, ir tokių objektų teritorijų bei vietovių ribas;
21.3. teritorijoje bei už jos ribų esančius, bet į teritorijos ribų plano brėžinį patenkančius ir (ar) iš dalies patenkančius kultūros paveldo objektus, vietoves bei jų apsaugos zonas, jei tokių yra;
21.4. teritorijoje esančius vertingųjų savybių požymių turinčius objektus, kurie jau yra vietovės vertingoji savybė ir galimai turi kitų vertingųjų savybių, kurioms nustatyti rengiamas atskiras Akto projektas ir teikiamas Tarybai svarstyti dėl apsaugos reikalingumo kaip pavieniams arba į kompleksą įeinantiems kultūros paveldo objektams (statinius, vietas, kitus nekilnojamuosius daiktus, esančius kultūros vertybės teritorijoje), jei tokių yra;
21.5. urbanistinės struktūros objektus, t.y. kultūros paveldo urbanistinio vertingųjų savybių pobūdžio arba tokio pobūdžio derinio su kitu ar kitais vertingųjų savybių pobūdžiu ar pobūdžiais objektus (statinius, vietas, gamtinius elementus ir pan., esančius urbanizuotoje vietovėje, išskyrus kitus objektus), kurie yra urbanistinės vietovės vertingoji savybė, reikšminga savo vieta ir tūriu (fizine apimtimi), jei tokių yra;
21.6. teritorijoje esančius kitus objektus, jei tokių yra, turimais duomenimis nesusijusius su kultūros paveldo objektų, vietovių nustatytomis, nustatomomis ar tikslinamomis vertingosiomis savybėmis. Kitiems objektams, esantiems kultūros paveldo objekto teritorijoje ar vietovėje, taip pat taikomi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai;
21.7. už kultūros paveldo objekto teritorijos ribų apibrėžtą ar vietovės ribų nustatytą vertybės apsaugos zoną. Jei apsaugos zona nenustatyta, apie tai teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane daroma žyma;
22. Kai vertybių vertingosios savybės gali būti aprašytos erdviškai (pvz., sampilai, pylimai, grioviai, architektūrinės konstrukcijos ar detalės, architektūrinė išraiška, planinė erdvinė struktūra ir pan.), rekomenduojama sudaryti vertybės vertingųjų savybių schemas ar abrisus (pvz., statinio fasado schema, patalpos interjero abrisas, pilkapių išsidėstymo schema ir pan.). Jie rengiami laisva forma, tačiau turi būti susieti su LKS-94. Tokios schemos arba abrisai gali būti nurodyti apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane. Rengiant tokius dokumentus, rekomenduojama vadovautis geodeziniais ir kartografiniais techniniais reglamentais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ . Vertybių vertingųjų savybių schemų ar abrisų pagrindais privaloma naudoti tam tikslui pagal atliktus topografinius matavimus sudarytus planus arba oficialius žemėlapius ir (ar) oficialius, naujausius statinių planus.
23. Bibliografinės nuorodos sudaromos vadovaujantis Lietuvos standartais: LST ISO 690:2002 „Dokumentai. Bibliografinės nuorodos. Turinys, forma ir sandara“ ir LST ISO 690-2:1999 „Informacija ir dokumentai. Bibliografijos nuorodos. 2-oji dalis. Elektoriniai dokumentai ir jų dalys“. Bibliografinių nuorodų sąrašas pateikiamas abėcėline tvarka, atsižvelgiant į rašmenis ir tos kalbos abėcėlinę tvarką. Pirmiausia pateikiamos bibliografinės nuorodos lietuvių kalba ir lotyniškais rašmenimis. Kitų kalbų padėtis tokiame sąraše nustatoma abėcėline tvarka pagal kalbos pavadinimą (lietuvių kalboje).
24. Papildomuose prieduose pateikiamai grafinei medžiagai keliami šie reikalavimai:
24.1. pridedamoms nuotraukoms nurodoma:
24.1.3. jeigu galima nustatyti, autorius, autorių turtinių teisių turėtojai bei teisės aktų nustatyta tvarka tokių turėtojų sutikimas panaudoti nuotrauką Akte ir Registre;
24.2. jeigu pridedama planinė medžiaga (pvz., abrisas, schema, planas, žemėlapis ir pan.), grafiškai ir (ar) tekstu nurodoma:
24.2.2. kuo tikslesnė planinės medžiagos sudarymo ir tokiai medžiagai sudaryti atliktų matavimų data;
24.2.3. planinės medžiagos sudarytojai ar autoriai, jei teisės aktai nustato, tokios medžiagos autorių turtinių teisių turėtojai bei teisės aktų nustatyta tvarka tokių turėtojų sutikimas panaudoti planinę medžiagą Akte ir Registre;
24.2.4. planinės medžiagos mastelis (linijinis ir (ar) išreikštas skaitmenimis) bei tokios planinės medžiagos padėtis šiaurės atžvilgiu;
IV. SPECIALIEJI AKTO FORMOS PILDYMO REIKALAVIMAI
25. Kompleksinio objekto atveju, pagrindinės dalies 11 punkto ir į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedo 8 punkto žymėjimas gali skirtis, nes pirmu atveju nustatomas reikšmingumo lygmuo kompleksui (kaip visumai), antru atveju – reikšmingumo lygmuo kompleksą sudarančiam objektui (kaip daliai).
26. Akto formos pagrindinė dalis bei į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedas pildomi vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150„Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“ , nuostatomis.
27. Pagrindinės dalies 5 punkte ir Į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedo 2 punkte vertybės pavadinimas nurodomas pagal Registro pavadinimų klasifikatorių, o jeigu siūlomas pavadinimas neįtrauktas į tokį klasifikatorių, teikiamas siūlymas Registro tvarkymo įstaigai papildyti klasifikatorių. Registro tvarkymo įstaigai nusprendus, jog siūlomas pavadinimas neturi semantinio atitikmens klasifikatoriuje, jis nustatyta tvarka papildomas siūlomu pavadinimu. Atsisakius papildyti klasifikatorių siūlomu pavadinimu, Registro tvarkymo įstaiga raštu apie tai informuoja Tarybą.
28. Pagrindinės dalies 4 punkte ir Į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedo 1 punkte laikantis lietuvių kalbos rašybos taisyklių nurodomas vertybei suteikiamas pavadinimas su vardu ar vardais. Pradedama rašyti didžiąja raide (pvz.: Verkių dvaro sodyba; Rašytojo Anzelmo Matulevičiaus-Matučio sodyba; Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bei Šv. Benedikto bažnyčios ir benediktinų vienuolyno statinių kompleksas; Palėvenės dominikonų vienuolyno statinių ansamblis; Vytautavos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia; Bukiškio Dievo Motinos Globėjos cerkvė; Ukmergės kino teatro „Draugystė“ pastatas; Visuomenės veikėjo Jono Šliūpo namas; Mikėnų vėjo malūnas; Raubonių vandens malūnas-verpykla-karšykla; Adomo Mickevičiaus paminklas; Grafų Tiškevičių žemės valdos pirmas riboženklis; De Reusų ir Broel-Pliaterių šeimų koplyčia-mauzoliejus; 1831 m. sukilėlio kunigo Anupro Labučio kapas; Lietuvos partizanų Povilo Medelinsko, Jono ir Petro Balčiūnų kapas; Visuomenės veikėjo Vinco Kudirkos kapas; Lietuvos pasienio policininko Jurgio Kybarto žuvimo vieta; Vigodkos, Dūkšto, Saksoniškės pilkapynas; Vigodkos, Dūkšto, Saksoniškės II pilkapynas; Kaniutiškių akmuo su ženklais; Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 10-osioms metinėms; Paminklas Vytauto Didžiojo mirties 500-osioms metinėms; Vytauto Didžiojo paminklas (kai pavaizduotas asmuo); Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas; Raudonosios armijos penktas bunkeris). Vardai gali būti rašomi kabutėse (pvz., skulptūra „Stovinti mergina“). Gali būti naudojamas trumpinys „vad.“ (pvz.: Daukšių piliakalnis, vad. Papilio kalnu; Rotinėnų piliakalnis, vad. Pilale, Juodkalniu; Kauno miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu). Kai nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinime ar pavadinime su vardu vartojami žodžiai „su“ (išskyrus pavienį ar į kompleksą įeinantį kultūros paveldo objektą akmenį) arba „sodyba”, tai reiškia, kad kultūros paveldo objektas yra kompleksinis. Kitų kalbų vardai rašomi vadovaujantis Rašybos ir skyrybos nuostatomis, patvirtintomis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“.
29. Vardus be tradicinių vietinių gyventojų vartotų ar vartojamų toponimų, kurie paprastai kartu su vertybės pavadinimu vartojami įnagininko arba vardininko linksniu ir prieš pirmąjį tokį vardą rašoma santrumpa „vad.“, gali sudaryti:
29.1. esamos ir buvusios gyvenamosios vietovės pavadinimai, kurie vartojami kilmininko linksniu (pvz., Kaltinėnų, Vilniaus). Gyvenamosios vietovės pavadinime esant kelintiniam skaitvardžiui, jis rašomas romėniškais skaičiais (pvz., Kurklių II kaimo);
29.2. esami ir buvę geografiniai pavadinimai, į kurių aprėptį patenka vertybės užimama teritorija. Tokie vardai paprastai kartu su vertybės pavadinimu vartojami kilmininko linksniu bei nurodant geografinio pavadinimo subjektą (pvz., Barzdžio miško, Čepkelių raisto), o vertybei esant po vandeniu – vietininko linksniu, prieš vardą rašant atitinkamai žodžius „esantis“ arba „esanti“ bei nurodant vandens telkinio tipą, išskyrus Baltijos jūrą ir pavadinimus, kuriuose yra žodis „marios“ (pvz., esantis Baltijoje, esantis Kuršių mariose, esantis Kauno mariose, esanti Bebrusų ežere, esantis Merkyje, esantis Varduvos tvenkinyje);
29.3. šaltiniuose, literatūroje, oficialiuose dokumentuose minimi arba suteikti vardai, kurie dažniausiai vertybei duoti vertybių tyrinėtojų, autorių ar valdytojų (pvz., Šventosios 23-ioji gyvenvietė, Biržulio sąsmaukos 1-oji akmens amžiaus stovykla, skulptūra „Moteris su gėlėmis“), įvairių institucijų (pvz., Dariaus ir Girėno tiltas) bei žymintys buvusią vertybės paskirtį, tipą ar praeityje turėtą oficialų pavadinimą (pvz., Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto pastatas). Taip pat prie suteiktų vertybės vardų gali būti priskiriami: su vertybe susijusio kilnojamojo daikto pavadinimas (vardas), kodas, tipas, markė, pagaminimo būdas ar žodžių junginys, nusakantis tokio daikto veikimo principą. Jeigu pats kilnojamasis daiktas jau turi praeityje ar dabartiniuose žinynuose, sąrašuose, klasifikatoriuose suteiktą vardą ar kodą, jis rašomas kabutėse, prieš tai nurodant kilnojamojo daikto bendrinį tipą, pagaminimo būdą ar veikimo principą (pvz., Laivo (bet ne škunos) „Emma“ nuskendimo vieta, Laivo „W-12“ nuskendimo vieta). Kai vardas nusako tik kilnojamojo daikto tipą, pagaminimo būdą ar veikimo principą, toks vardas nerašomas kabutėse (pvz., Laivų nuskendimo vietos, Luoto nuskendimo vieta). Šaltiniuose, literatūroje, oficialiuose dokumentuose minimuose arba suteiktuose varduose kelintiniai skaitvardžiai, žymintys vertybės ar kitą eiliškumą (serijos numerį ir pan.), rašomi arabiškais rašmenimis, pridedant atitinkamas galūnes;
29.4. vardai, susiję su istoriniais įvykiais, istorinėmis asmenybėms ar religiniais siužetais bei veikėjais. Jeigu vardą sudaro asmenvardis, jame rašomi visi pilni asmens vardai, taip pat gali būti nurodoma asmens profesija, socialinė padėtis ar pareigos, tačiau gimimo ir mirties datos nerašomos. Asmenvardyje taip pat gali būti nurodomi žinomi asmens pseudonimai, padėtis bažnytinėje hierarchijoje (pvz., popiežius, vyskupas, kunigas), ar asmuo laikomas šventuoju, palaimintuoju.
30. Vertybėms ir vertingųjų savybių požymių turintiems ar kitiems neturintiems objektams, esantiems tuo pačiu pavadinimu kompleksinio ar pavienio kultūros paveldo objekto apibrėžtų ribų teritorijoje, t. y. toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, gatvėje ar net tuo pačiu numeriu, reikia nurodyti vardus (nesant galimybės to padaryti – apsiriboti bevardžio pavadinimo variantu) panaudojus:
30.1. kelintinio skaitvardžio eilės numerį (pvz., Antra klėtis; Penktas sandėlis; Pryšmančių kapinynas II, vad. Varnų pušynėliu; Akmeniškių II ir pan.);
30.3. arba lokalizuojantį, struktūrinį požymį (pvz., Kiemo namas; Triaukštis pastatas; Dviejų korpusų pastatas ir pan.);
31. Į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedo 1 punkte nurodomas komplekso pavadinimas su vardu ar vardais, po jo – į kompleksą įeinančio objekto pavadinimas su vardu ar vardais (pvz. Aleksoto malūno statinių komplekso trečias sandėlis).
32. Pagrindinės dalies 3 punkte nurodant į kompleksą įeinančius objektus, pateikiamas tokio objekto pavadinimas vardininko linksniu su vardu ar vardais. Po to skliaustuose nurodomas tokio objekto kodas ir į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedo numeris (kodas nuo priedo numerio atskiriamas kableliu). Į kompleksą įeinantys objektai vienas nuo kito skiriami kabliataškiu.
33. Pagrindinės dalies 9 punkte nurodomi (per kabliataškį arba Akto priedo, kuriame jie pateikiami, Nr.) nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų ribų teritorijoje esantys objektai:
33.1. vertingųjų savybių požymių turintys objektai – nurodomas pavadinimas iš Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės, jei objektas nėra ten registruotas, jam suteikiamas pavadinimas pagal šio Aprašo 30 punkto reikalavimus;
34. Pagrindinės dalies 6 punkte ir Į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedo 3 punkte nurodomas vertybės adresas nenurodo visų patenkančių į apibrėžtą vertybės teritoriją adresų, bet yra vertybei ar komplekso objektui artimiausios gyvenamosios vietovės, statinio, žemės sklypo, kuriame numatyta statyti pastatus ar statinius, adresas. Jis rašomas laikantis šių principų:
34.1. vietoms ir kultūros paveldo vietovėms adresas detalizuojamas iki gyvenamosios vietovės, statiniams ir kitiems nekilnojamiesiems daiktams, esantiems miestuose ir urbanizuotose kaimo vietovėse – iki gatvės ir (ar) adreso objekto, o esantiems kaimo vietovėse – iki gyvenamosios vietovės;
34.2. jeigu artimiausia gyvenamoji vietovė ir (ar) adreso objektas yra kitame administraciniame vienete negu apibrėžta vertybės teritorija, tai vertybės adrese nurodoma to administracinio vieneto, į kurį patenka apibrėžta vertybės teritorija, artimiausia gyvenamoji vietovė ir (ar) adreso objektas;
34.3. vertybei esant miške (kai jis nėra priskirtas gyvenamajai vietovei), po vandeniu arba saloje (kai ji nėra priskirta gyvenamajai vietovei), jos adrese pateikiamas artimiausios gyvenamosios vietovės adresas;
34.4. vertybę dalijant kelioms gyvenamosioms vietovėms, administraciniams vienetams arba apimant daugiau negu vieną adresų objektą, vertybės adrese pateikiamas gyvenamosios vietovės adresas ir (ar) adreso objektas, kuriame vertybė užima didžiausią ploto dalį arba koncentruojasi didžioji vertingųjų savybių dalis;
34.5. vertybei užimant didesnį negu 500 ha plotą arba esant linijinei (pvz., kanalas, geležinkelis ir pan.), vertybės adrese pateikiamas artimiausios ir didžiausios pagal gyventojų skaičių gyvenamosios vietovės adresas arba adrese nurodoma tik savivaldybė ar savivaldybė ir seniūnija, kurioje vertybė užima didžiausią ploto dalį arba koncentruojasi didžioji vertingųjų savybių dalis.
35. Pagrindinės dalies 12 punkte vertybės apibrėžtos teritorijos ribos apibrėžiamos geografinėmis koordinatėmis, aprašant tokių ribų posūkio taškų ir tarp jų einančių atkarpų padėtį aplinkos atžvilgiu geokodais ir (ar) glaustu tekstu. Į kompleksą įeinančiam objektui teritorijos ribos neapibrėžiamos. Tarp apibrėžtų teritorijos ribų posūkio taškų einančios atkarpos gali būti neaprašomos (tokiu būdu joms aprašyti reikalingos lentelėje eilutės panaikinamos). Vertybei esant mieste arba urbanizuotoje kaimo vietovėje, privaloma nurodyti apibrėžtos teritorijos ribų posūkio taškų geokodus.
36. Pagrindinės dalies 13 punkte vertybės apsaugos zonos ribos apibrėžiamos geografinėmis koordinatėmis, aprašant tokių ribų posūkio taškų ir tarp jų einančių atkarpų padėtį aplinkos atžvilgiu geokodais ir (ar) glaustu tekstu. Tarp apibrėžtų apsaugos zonos ribų posūkio taškų einančios atkarpos gali būti neaprašomos (tokiu būdu joms aprašyti reikalingos lentelėje eilutės panaikinamos). Vertybei esant mieste arba urbanizuotoje kaimo vietovėje, privaloma nurodyti apibrėžtų apsaugos zonos ribų posūkio taškų geokodus.
37. Pateikiant apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų geografines koordinates, geokodais arba glaustu tekstu posūkio taškų ir tarp jų einančių atkarpų padėtį aplinkos atžvilgiu, keliami šie reikalavimai:
37.1. skiltyje „Taško Nr., Atkarpa“ kas antroje eilutėje (nelyginėje) pateikiama apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų posūkio taško tęstinė numeracija, o atkarpoms kas antroje eilutėje (lyginėje) suteikiami kodai, jungiant pirmo posūkio taško numerį per brūkšnelį su antrojo taško numeriu ir t. t. Po paskutinio apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų posūkio taško nurodama atkarpa ir jos kodas, jungiant paskutinį ir pirmą ribų posūkio taškų numerius per brūkšnelį. Paskutinėje eilutėje pakartojami pradinio apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų posūkio taško duomenys;
37.2. skiltyje „Būdas“ nurodamas koordinačių nustatymo būdo kodas: „L“ – lauko sąlygomis, „K“ – kameraliai, „N“ -pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis;
37.3. skiltyje „Tikslumas“ nurodoma kiekvieno apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų posūkio taško koordinačių paklaida, ją pateikiant centimetrais (nenurodant žymens „cm“) pagal naudoto prietaiso, programinės įrangos rodmenis arba paskaičiavus, taikant geodezinius-kartografinius metodus. Šioje skiltyje nurodoma paklaida suprantama kaip ribinė paklaida (pvz., nurodžius 30 cm, ji suprantama kaip ± 30 cm);
37.4. skiltyse „X (abscisė)“ ir „Y (ordinatė)“ pateikiamos apibrėžtų teritorijos ribų posūkio taškų koordinatės. Abscisės reikšmė skaičiuojama nuo ekvatoriaus, o ordinatės – nuo LKS-94 ašinio meridiano;
37.5. skiltys „Geokodas“ ir „Aprašymas“ pildomos pasirenkant, išskyrus atvejį, kai objektas įeina į kompleksą ir jo teritorijos ribos neapibrėžiamos. Geokodas nurodomas vadovaujantis Integruotos geoinformacinės sistemos geoduomenų specifikacija (toliau – InGis), patvirtinta Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro ir Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 46/32„Dėl Integruotos geoinformacinės sistemos geoduomenų specifikacijos patvirtinimo“. Nepateikiant geokodų, glaustai aprašoma teritorijos ir apsaugos zonų ribų posūkio taško buvimo vieta arba tokius taškus jungiančios atkarpos linijos padėtis aplinkoje (pvz., tvora, tvoros kampas, kelio sankasos pakraštys, pastato kampas, miško, krūmynų arba žemės sklypo riba, vaismedžių eilė, upės arba ežero krantas, geodezinis ženklas ir pan.);
37.6. pagrindinės dalies 12 punkto 2 papunktyje „plotas yra“ užrašomas pagal nustatytų apibrėžtų teritorijos ribų posūkio taškų koordinates suformuoto poligono plotas, kurio tikslumo paklaida negali viršyti 4 procentų nuo nurodytų posūkio taškų koordinačių suformuojamo ploto (kv. m);
37.7. pagrindinės dalies 13 punkto 1.2 ir 2.2 papunktčiuose „plotas yra“ užrašomas pagal nustatytų apibrėžtos apsaugos zonos ribų posūkio taškų koordinates suformuoto poligono plotas, kurio tikslumo paklaida negali viršyti 4 procentų nuo nurodytų posūkio taškų koordinačių suformuojamo ploto (kv. m).
38. Vertingosios savybės apibūdinamos vadovaujantis tyrimų duomenimis bei kita dokumentacija. Kultūros paveldo objektui Tarybos sprendimu tapus kito kultūros paveldo objekto vertingąja savybe (taip pat teritorijoje esančia vertingąja savybe), jo teisinė apsauga, kaip pavienio ar į kompleksą įeinančio kultūros paveldo objekto, teisės aktų nustatyta tvarka naikinama.
39. Pagrindinės dalies 7 punkte ir į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedo 5 punkte nurodant vertingąsias savybes vadovaujamasi Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo priedu. Nurodomos vertingosios savybės bei kiti duomenys, kaip vertybės data, autorystė, stilistinė priklausomybė numeruojami eilės tvarka pagrindinės dalies 7 punkto arba Į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedo 5 punkto papunkčiais. Kiekviena vertingoji savybė išdėstoma atskira pastraipa, kurios gale dedamas kabliataškis bei laikomasi šių reikalavimų:
39.1. pagal nustatytą vertybės lemiantį vertingųjų savybių pobūdį pagrindinės dalies 7 punkte ir Į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedo 5 punkte tarp žodžių „Vertybės“ ir „vertingosios savybės“ skliaustuose nurodoma: vertybės datos (įsteigimo, įkūrimo, esminių pertvarkymų, naudojimosi datos ir pan.) ir (ar) vertybės autorystė (taip pat fundacija, statytojas ir pan.), ir (ar) stilistinė bei kultūrinė (taip pat etninė, religinė, socialinė ir pan.) priklausomybė, pateikiama datos, autorystę, stilistinę ar kultūrinę priklausomybę bei kitus duomenis nurodantis faktas. Taip pat gali būti pateiktos nuorodos į papildomus priedus, kurie susiję su tokių duomenų (faktų) pagrindimu (pvz., fundacijos rašto kopija, atliktų tyrimų išvadų kopija, nuotrauka, kurioje užfiksuota ant pastato esanti pastatymo data ir pan.). Duomenys grupuojami pagal jų tipą kilmininko linksniu (pvz., statinio, pastatyto 1567 m., pertvarkyto XIX a. pab.; 3; kapinyno, priskiriamo Kuršių ir Žemaičių gentims; rekonstruoto pagal Lauryno Gucevičiaus projektą ir pan.);
39.2. toliau eilės tvarka pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo priedo punktuose pateiktą vertingųjų savybių grupavimą pateikiama reikalinga vertingųjų savybių grupė, dedamas trumpas brūkšnys ir paryškintu šriftu vienu arba keliais žodžiais įvardinama vertingoji savybė, nurodant jos charakteringus bruožus ir ypatybes (pvz., kultūrinis sluoksnis, planinė erdvinė struktūra ir kt.), parenkant jos skaitinę formą (pvz., pylimas arba pylimai), bei skliausteliuose pateikiant šią informaciją: trumpą vertingosios savybės aprašymą (apimtis, dalių skaičius, išmatavimai), jos būklę (išlikimas, nustatyti sužalojimai, naujadarai ir kiti veiksniai, keliantys grėsmę autentiškumui), nuorodas į susijusius Akto priedus (jų numeriai, kurie vienas nuo kito atskiriami kableliais) ir vertingosios savybės aprašymo datą metų tikslumu. Skliausteliuose pateikiamos dalys skiriamos kabliataškiu ir pradedamos rašyti mažąja raide. Kiekvienos dalies paskutiniame sakinyje taškas nededamas (pvz., 7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kultūrinis sluoksnis su archeologiniais radiniais (sudarytas iš 25-75 cm storio miškožemio ir smėlio sluoksnio; visa teritorija apardyta prieš 30–40 m. sodinant pušyną; TRP, 14; 2010 m.); arba – 7.1.3.3. įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos – granitinis antkapinis paminklas su reljefiniu kryžiumi ir atminimo tekstu „1881 AMZINA. ATILSI. USZ. DUSIE. ANTONA“ (–; būklė gera;FF Nr. 1, 2, 3; 2003); arba – 7.1.3.1. planavimo sprendiniai – dvaro sodybos ir sakralinių statinių komplekso planinė erdvinė kompozicija (-; nepakitusi; TRP, FF Nr. 13, 15, 21; 2010 m.).
40. Pagrindinės dalies 8 punkte ir į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedo 6 punkte nurodomi kilnojamieji daiktai, kurie yra statinio vertingosios savybės bei saugomi pagal Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą. Čia pateikiami tokių daiktų pavadinimai, jeigu turi, su vardais bei skliausteliuose Registro tvarkymo įstaigos suteiktas unikalus identifikavimo kodas. Kilnojamosios kultūros vertybės vardinamos per kablelį. Į kompleksą įeinančio objekto duomenų priede nurodomos tos kilnojamosios kultūros vertybės, kurios yra į kompleksą įeinančiame objekte, o komplekso atveju Akto pagrindinėje dalyje – tik tos, kurios gali būti priskirtos kompleksui. Kilnojamajai kultūros vertybei esant kompleksinei, nurodomas tik komplekso pavadinimas, jeigu turi, su vardu ar vardais bei skliausteliuose Registro tvarkymo įstaigos kompleksui suteiktas unikalus identifikavimo kodas.
41. Pagrindinės dalies 14 punkte, dėstant šio punkto papunkčiais, šio Aprašo 23 punkto nustatyta tvarka pateikiamos bibliografinės nuorodos į šaltinius (tyrimų ataskaitas, rankraščius, dienoraščius, abrisus, schemas, žemėlapius, planus, nuotraukas, jų negatyvus ir kitą archyvinę medžiagą) bei literatūrą (monografijas, studijas, straipsnius ar kitas publikacijas). Komplekso atveju pagrindinės dalies 14 punkte pateikiamos šaltinių ir literatūros bibliografinės nuorodos, susijusios su kompleksą sudarančiais objektais.
42. Baigiamojoje dalyje pateikiamos išvados: ar vertybei reikalinga apsauga, ar Aktu patikslinami vertybės duomenys ar teisinė apsauga netaikoma. Jeigu kompleksinio objekto duomenys ir tikslinami Registre, ir jis papildomas nauja sudėtine dalimi, tada pažymimi abu žymimieji langeliai. Jeigu kompleksinis objektas papildomas nauja sudėtine dalimi ir tuo pačiu kitai sudėtinei daliai teisinė apsauga netaikoma, tada pažymimi antras ir trečias žymimieji laukeliai. Nurodomas vertybės unikalus identifikavimo kodas Registre.
V. AKTO DUOMENŲ KEITIMAS
44. Keičiant Akte esančius duomenis, priimamas naujas Tarybos aktas, kurio pildymui taikomi šiame Apraše nustatyti reikalavimai.
46. Pakeitus buvusius nekilnojamosios kultūros vertybės duomenis, atsakomybė už nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių, pažeidimą, sunaikinimą nustatoma ir vertinama pagal tokios veikos padarymo metu galiojusį Aktą.
VI. AKTO PATEIKIMAS TARYBOMS IR REGISTRO TVARKYMO ĮSTAIGAI
48. Pagrindinė dalis ir Į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedas užpildomi Kultūros vertybių registro informacinės sistemos duomenų bazėje, o priedai įkeliami į minėtą bazę vadovaujantis 46 punkte nurodytais reikalavimais. Kiekvienam į kompleksą įeinančiam objektui pildomas atskiras Į kompleksą įeinančio objekto duomenų priedas. Rengėjų pasirašytas generuoto PDF formato Akto ir jo priedų projektų vienas egzempliorius Tarybai teikiamas atspausdintas ant popieriaus.
49. Papildomi priedai skaitmeninėje formoje gaunami kiekvieną jų puslapį nuskenuojant ar kitu būdu gaunant tokio puslapio JPG ar PDF formato taškinės grafikos rinkmeną, kuri turi atitikti šiuos reikalavimus:
49.1. skiriamoji geba turi būti 300 taškų colyje, tačiau atskirais atvejais (mažas dokumento formatas, nekokybiškas vaizdas ir pan.) gali būti padidintas iki 600 taškų colyje;
49.2. spalvotos taškinės grafikos skiriamoji spalvų geba turi būti ne mažesnė kaip 16 milijonų spalvų arba jos vienas grafinio taško vaizdas koduotas ne mažiau kaip 24 bitais;
49.3. papildomiems priedams esant spalvotiems arba vienspalviams, bet ne pilkos spalvos, taškinė grafika turi būti išreikšta RŽM spalviniame modelyje;
49.4. papildomiems priedams esant juodai baltiems, linijiniams arba tik tekstiniams, taškinis grafikos vaizdas turi būti nespalvinis (juodai baltas);