LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS VYSTYMO SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2016 m. rugsėjo 19 d. Nr. 3-306(1.5 E)/D1-632
Vilnius
t v i r t i n a m e Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministro ir Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo19 d.
įsakymu Nr. 3-306(1.5 E)/D1-632
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS VYSTYMO SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų (toliau – planas) organizavimo, rengimo, keitimo, koregavimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, registravimo ir galiojimo tvarką, teritorijų planavimo objektą ir tikslus, plano sudėties ir turinio reikalavimus, planavimo proceso dalyvių santykius.
2. Taisyklės privalomos specialiojo teritorijų planavimo (toliau – planavimas) organizatoriams, planų rengėjams, planavimo sąlygas rengiančioms ir pateikiančioms institucijoms, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdančioms, teritorijų planavimo dokumentus derinančioms ir tvirtinančioms institucijoms, kitiems asmenims, dalyvaujantiems elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo planavimo procese.
3. Planai pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšį priskiriami specialiojo teritorijų planavimo dokumentams.
4. Pagal teritorijų planavimo lygmenis planai skirstomi į:
4.1. valstybės lygmens – planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys, išsiskiriančios administraciniu (regionai, apskritys) ar funkciniu bendrumu, taip pat kontinentinis šelfas ir išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje (planai rengiami masteliu M 1:100 000–1:400 000; plano rengėjas gali papildomai naudoti ir kitus mastelius sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti);
4.2. savivaldybės lygmens – planuojama teritorija, išsiskirianti administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (planai rengiami masteliu M 1:20 000–M 1:50 000; plano rengėjas gali papildomai naudoti ir kitus mastelius sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti);
5. Plano sprendiniai konkretizuoja valstybės ir savivaldybės bendrojo plano sprendinius:
5.1. savivaldybės tarybos sprendimu planas pripažįstamas savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi;
5.2. valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus; valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams; taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
6. Planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas) ir Taisyklėmis.
II SKYRIUS
PLANAVIMO OBJEKTAS IR TIKSLAI
8. Planavimo objektas – elektroninių ryšių infrastruktūrai priklausantys bokštai ir stiebai, priskiriami ypatingiems statiniams (toliau – bokštai ir stiebai).
III SKYRIUS
PLANAVIMO ORGANIZATORIAI, iniciatoriai, PLANų RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS
10. Planavimo organizatoriai:
10.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) – rengiant valstybės lygmens planus;
11. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai, turintys planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai), vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, gali teikti pasiūlymus planavimo organizatoriams dėl vietovės lygmens planų rengimo, keitimo, koregavimo ir (ar) finansavimo. Priėmus sprendimą rengti, koreguoti ar keisti siūlomą vietovės lygmens planą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, o prieš tvirtinant planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašo plano sprendinių įgyvendinimo sutartį.
12. Plano rengėją pasirenka planavimo organizatorius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, išskyrus atvejus, kai, sudarydamas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, planavimo iniciatorius pasirenka teritorijų planavimo dokumentų rengėją.
13. Planai rengiami:
13.1. valstybės lygmens ir savivaldybės lygmens – valstybės biudžeto, savivaldybės ir (ar) Europos Sąjungos lėšomis;
IV SKYRIUS
PLANAVIMO PROCESAS
14. Valstybės lygmens planas pradedamas rengti susisiekimo ministrui priėmus sprendimą dėl plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
15. Savivaldybės ir vietovės lygmens planas pradedamas rengti savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
16. Parengiamajame etape planavimo organizatorius Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Visuomenės informavimo nuostatai), nustatyta tvarka viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl plano rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą.
17. Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pasiūlymus dėl vietovės lygmens plano rengimo gali teikti ir planavimo iniciatoriai. Savivaldybės administracijos direktorius (planavimo organizatorius) per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pateikto pasiūlymo arba motyvuotai jį atmesti.
18. Planavimo procesą sudaro 3 etapai – parengiamasis, plano rengimo ir baigiamasis. Kiekvienas plano rengimo etapas pradedamas tik užbaigus ankstesnįjį. Plano rengimo proceso metu planavimo organizatorius turi pritarti kiekvieno etapo sprendiniams.
19. Planavimo organizatorius parengiamojo etapo metu pagal nustatytus planavimo tikslus parengia ir patvirtina planavimo darbų programą.
20. Planavimo organizatorius planavimo darbų programoje:
20.2. atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir teritorijų planavimo lygmenį, nustato konkrečius plano uždavinius:
20.2.2. numatyti bokštų, stiebų ir (ar) teritorijų apsaugos zonas, nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas;
20.2.3. numatyti motyvuotai pagrįstas konkrečias vietas ir plotus žemei visuomenės poreikiams paimti;
20.4. vadovaudamasis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodo, ar bus atliekamas plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV);
21. Prieš pradėdamas rengti planą, planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo parengia planavimo sąlygas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tvirtinamo Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Taisyklių 22 ar 23 punktuose nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis dėl valstybės lygmens planų pateikiamas per 15 darbo dienų, dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens planų – per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepateiktas motyvuotas atsakymas, kuriame nurodomos neišdavimo priežastys, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti planą.
22. Planavimo sąlygas valstybės lygmens planams rengti išduoda arba motyvuotą atsakymą apie neišdavimo priežastis teikia:
22.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojama teritorija yra pasienio ruože;
23. Planavimo sąlygas savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens planams rengti išduoda arba motyvuotą atsakymą apie neišdavimo priežastis teikia:
23.2. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys, kai į planuojamą teritoriją patenka nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės ir (ar) jų apsaugos zonos;
23.3. Aplinkos apsaugos agentūra pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tvirtinamą Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašą;
23.4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kai planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė;
23.7. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojama teritorija (ar jos dalis) yra:
23.7.1. pasienio ruože ir joje planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti bokštai ir stiebai yra 30 m aukščio nuo žemės paviršiaus ir aukštesni;
23.7.2. 500 metrų pločio juostoje į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir su Rusijos Federacija, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis;
23.7.3. 100 metrų pločio juostoje į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Latvijos Respublika ir su Lenkijos Respublika, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis;
23.7.4. 100 metrų pločio juostoje neurbanizuotose teritorijose, 50 metrų pločio juostoje urbanizuotose teritorijose – nuo pasienio kontrolės punktų, esančių prie automobilių kelių ir upių, teritorijų ribos;
23.8. saugomos teritorijos direkcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tvirtinamą Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašą;
23.9. Civilinės aviacijos administracija, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti bokštai ir stiebai yra:
23.10. Lietuvos kariuomenės vadas, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti bokštai ir stiebai yra:
23.10.3. specialiosiose radiolokatorių apsaugos zonose ir yra 50 m aukščio ar aukštesni virš žemės paviršiaus;
24. Planavimo organizatorius sudaro sutartį su plano rengėju ir jam pateikia sprendimą dėl plano rengimo, planavimo darbų programą ir planavimo sąlygas, išrašą iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, naujausius georeferencinio pagrindo kadastro duomenis ir (ar) kitus valstybinius erdvinių duomenų rinkinius, Miškų valstybės kadastro, Saugomų teritorijų valstybės kadastro, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, Kultūros vertybių registro, Žemės gelmių registro duomenis, atliktų mokslinių tyrimų ataskaitų (būtinų planui rengti) ir kitų planavimo dokumentų ir priimtų sprendimų bokštų ir stiebų plėtros srityje. Teikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas priklauso nuo plano rengimo sutartyje nustatytų planavimo tikslų ir plano uždavinių, todėl duomenys, būtini planui rengti, ir jų pateikimo terminai kiekvienu konkrečiu atveju gali būti numatomi plano rengimo sutartyje. Projektui rengti reikalingus duomenis skaitmenine arba spausdintine forma projekto rengėjas gauna iš planavimo organizatoriaus arba iš šių duomenų oficialių teikėjų ar platintojų.
25. Plano rengimo etapą sudaro šios stadijos:
25.1. esamos būklės įvertinimas – atsižvelgiant į planavimo tikslus, planavimo darbų programą ir vadovaujantis atitinkamo bendrojo plano sprendiniais, planuojamoje teritorijoje atliekama esamos elektroninių ryšių infrastruktūros būklės analizė: esamo bokštų ir stiebų vystymo poreikio analizė ir įvertinimas; esamos būklės vertinimo stadijoje, atsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius planuojamoje teritorijoje, parengiamas brėžinys, kuriame nurodoma esama elektroninių ryšių infrastruktūra: bokštai ir stiebai, kuriuose įrengtos ar planuojamos įrengti radijo ryšio stotys, jų aukštis, esamos aprėpties spinduliai, taip pat kita, bokštams ir stiebams funkcionuoti reikalinga elektroninių ryšių infrastruktūra; nurodomos bokštų ir stiebų apsaugos zonos, esama susisiekimo komunikacijų inžinerinė infrastruktūra ir jos apsaugos zonos, saugomos teritorijos ir jų apsaugos zonos, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos ir jų apsaugos zonos, privatūs ir valstybiniai miškai, gamtinės kliūtys; atsižvelgiant į rengiamo plano mastelį, gali būti pažymimos esamų žemės sklypų ribos;
25.2. bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į planuojamą teritoriją, teritorijų planavimo lygmenį, atitinkamo lygmens bendrojo plano nuostatas, nustatomi bokštų ir stiebų vystymo prioritetai ir galimybių vertinimas: perspektyvinis bokštų ir stiebų vystymo poreikio įvertinimas; bokštų ir stiebų vystymo galimybių prognozė; išnagrinėjamos į planuojamą teritoriją patenkančios žemės nuosavybės formos; Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV (jeigu parengiamajame etape buvo priimtas sprendimas jį atlikti); parengiama koncepcija (jeigu planavimo darbų programoje buvo numatyta ją parengti), kuriai raštu turi pritarti planavimo organizatorius; šioje stadijoje plano rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas pateikusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo, o planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas; plano rengėjas privalo raštu informuoti rengiamame plane numatomo viešpataujančiojo daikto savininką apie servituto nustatymo administraciniu teisės aktu procedūrą ir galimybę pareikšti valią Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo;
25.3. sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenį, parengiami konkretūs planuojamos bokštų ir stiebų plėtros sprendiniai, aiškinamasis raštas ir brėžiniai, kuriuose apibrėžiama:
26. Atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir plano uždavinius, planavimo organizatorius gali planavimo darbų programoje numatyti sujungti plano rengimo etapo stadijas.
27. Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos:
27.1. plano sprendinių viešinimo stadija – plano viešinimas; viešinimo procedūros atliekamos pagal Visuomenės informavimo nuostatuose nustatytą supaprastintą teritorijos planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarką; planavimo organizatorius savo nuožiūra gali (tačiau neprivalo) atlikti papildomus viešinimą užtikrinančių procedūrų veiksmus: apklausą dėl plano sprendinių, jų pristatymą visuomenės informavimo priemonėse, susitikimus su suinteresuota visuomene ir panašiai; fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kuriems dėl visuomenės (viešojo) intereso numatoma nustatyti papildomus žemės ir kito nekilnojamojo turto apribojimus, informuojami apie rengiamą planą Visuomenės informavimo nuostatų nustatyta tvarka; žemės ir kito nekilnojamojo turto apribojimai dėl kitų asmenų privataus intereso planu gali būti nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pagrindais;
27.2. plano derinimo stadija – parengto plano derinimas planavimo sąlygas išdavusiose institucijose (valstybės lygmeniu) ar Teritorijų planavimo komisijoje, sudarytoje pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies reikalavimus (savivaldybės ar vietovės lygmeniu);
27.3. plano tikrinimo stadija – parengto plano tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje (toliau – valstybinę priežiūrą atliekanti institucija);
28. Planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo ir Visuomenės informavimo nuostatų reikalavimais.
29. Susipažinti su rengiamu ar koreguojamu planu skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis nuo jo paskelbimo. Per susipažinti skirtą laiką planavimo organizatorius privalo registruoti pasiūlymus dėl plano sprendinių, juos išnagrinėti ir raštu atsakyti pasiūlymus teikusiems asmenims per 5 darbo dienas nuo susipažinimo laikotarpio pabaigos, nurodydamas, ar atsižvelgta į pasiūlymus, neatsižvelgus – nurodyti priežastį, kodėl neatsižvelgta.
V SKYRIUS
PLANo SUDĖTIS ir turinys
31. Planą, kuris rengiamas 3 egzemplioriais, sudaro plano sprendinių grafinė (brėžiniai) ir tekstinė (aiškinamasis raštas) dalys ir planavimo procedūrų dokumentai. Sutartyje su plano rengėju gali būti numatytas kitas rengiamo plano egzempliorių skaičius. Plano sprendiniai įrašomi į kompiuterinę laikmeną.
32. Pagrindiniame brėžinyje, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenį, pažymima grafiškai arba nurodoma tekstu:
32.2. pagal numatytas prioritetines kryptis nustatytos bokštų ir stiebų plėtrai reikalingos teritorijos, valstybinės ir privačios žemės plotai;
32.3. jei planavimo darbų programoje numatyta, – žemės sklypai (ar jų dalys), kuriuos numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirus sklypus, paimamus visuomenės poreikiams;
32.4. esami ir planuojami bokštai ir stiebai, jų vystymo ar išdėstymo reikalavimai, pažymint inžinerinių komunikacijų koridorius, susisiekimo komunikacijas, kitų inžinerinių statinių išdėstymą;
32.5. bokštų, stiebų ir (ar) teritorijų apsaugos zonos, nustatytos gatvių raudonosios linijos, servitutų zonos, inžineriniai tinklai ir jų technologiniai priklausiniai;
32.6. atsižvelgiant į rengiamo plano mastelį – esamų žemės sklypų ribos, jų kadastriniai numeriai ar žemės reformos žemėtvarkos projekto projektiniai numeriai;
33. Brėžinių grafiniai ir spalviniai žymėjimai turi atitikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tvirtinamoje Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijoje, Lietuvos standarte LST 1569 „Statinio projektas. Lauko inžinerinių tinklų grafiniai ženklai“ nurodytus žymėjimus. Sprendiniai ir kita informacija pažymima brėžiniuose jų reikšmes nurodant sutartinių ženklų aprašomosiose lentelėse.
34. Jeigu viename brėžinyje neįmanoma pažymėti visų sprendinių, siekiant raiškiausio jų atvaizdavimo būdo, gali būti rengiami kiti brėžiniai. Plano brėžiniai pagal planuojamos teritorijos dydį, teritorijų planavimo lygmenį ir sprendinių konkretizavimo lygį rengiami Lietuvos geodezinių koordinačių sistemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“:
34.1. valstybės – planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys, rengiami ant naujausio GDR50LT;
34.2. savivaldybės – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu, rengiami ant naujausio GDR10LT, skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio;
34.3. vietovės – planuojamos savivaldybės teritorijos dalys ant naujausio GDR5LT, GDR10LT, skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio. Planai M 1:500–M 1:2 000 rengiami ant ne senesnio kaip 3 metų skaitmeninio topografinio plano (atitinkamu masteliu). Topografinis planas gali būti tikslinamas (jei reikia) plano rengimo metu.
35. Plano tekstinėje dalyje (aiškinamajame rašte) apibūdinami planavimo tikslai, plano uždaviniai, pateikiami planuojamos teritorijos esamos būklės įvertinimo rezultatai, aprašomi ir pagrindžiami plano sprendiniai, naudota plano rengimo metodika ir kiti su plano rengimu susiję paaiškinimai.
36. Planavimo procedūrų dokumentus sudaro:
36.7. derinimo ir išvadų dėl valstybės lygmens plano dokumentai, Teritorijų planavimo komisijos posėdžio dėl savivaldybės ir vietovės lygmens plano protokolas;
VI SKYRIUS
PLANO DERINIMAS, TIKRINIMAS IR TVIRTINIMAS
37. Planų derinimo procedūrą atlieka planavimo sąlygas išdavusios institucijos (valstybės lygmeniu) (toliau – derinančios institucijos) ir Teritorijų planavimo komisija, sudaroma Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio nustatyta tvarka (savivaldybės ir vietovės lygmeniu), kurioms pateikiami planavimo procedūrų dokumentai, nurodyti Taisyklių 36 punkte. Derinančios institucijos planus turi išnagrinėti ir išvadą dėl valstybės lygmens plano derinimo ar atsisakymo jį derinti turi pateikti per 20 darbo dienų, Teritorijų planavimo komisija dėl savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens plano – per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti planus pateikimo dienos.
38. Derinančios institucijos, gavusios planus, pagal kompetenciją patikrina, ar:
38.2. planas suderintas su galiojančiais aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre;
38.3. plano turinys neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planų rengimą, visuomenės (viešajam) interesui;
39. Valstybės lygmens planas yra suderintas, jeigu jam pritarė ir pateikė išvadas visos derinančios institucijos (įskaitant likviduotų ar reorganizuotų planavimo sąlygas išdavusių institucijų funkcijas perėmusi institucija). Jeigu išvada dėl pateikto plano derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą neišduodama ir planavimo organizatoriui nepranešta apie išvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad planas yra suderintas, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą planą teikti valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.
40. Savivaldybės ir vietovės lygmens planas yra suderintas, jeigu tam pritaria visi Teritorijų planavimo komisijos nariai (dalyvavę posėdyje ar pritarimą pateikę raštu). Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria plano derinimui, jis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka nepritarimo motyvus pateikia Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui, kuris gali kreiptis į instituciją, delegavusią šį komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais komisijos nario motyvus. Jeigu planui nepritariama, turi būti pateikti nepritarimo motyvai, išdėstyti derinimo procedūros protokole.
41. Suderintą planą planavimo organizatorius teikia tikrinti valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Tikrinimui teikiami plano sprendiniai (grafinė ir tekstinė dalys) ir planavimo procedūrų dokumentai. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, patikrinusi planą, valstybės lygmens plano patikrinimo aktą pateikia per 20 darbo dienų, o savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens plano – per 15 darbo dienų nuo prašymo patikrinti planą pateikimo planavimo organizatoriui dienos.
42. Planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl plano tvirtinimo yra neigiama. Planas teikiamas tvirtinti tik tuo atveju, kai ištaisomi valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akte nurodyti trūkumai ir ši institucija pritaria plano teikimui tvirtinti. Valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
43. Planavimo organizatorius, gavęs teigiamą patikrinimo išvadą, teikia tvirtinti:
43.1. valstybės lygmens planą – Susisiekimo ministerijai; valstybės lygmens planas patvirtinamas arba atsisakoma jį tvirtinti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo plano pateikimo tvirtinti dienos;
44. Tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti pateiktą planą tik šiais atvejais:
44.1. kai planavimo iniciatorius su savivaldybės administracijos direktoriumi atsisako pasirašyti Taisyklių 11 punkte nurodytą plano sprendinių įgyvendinimo sutartį;
45. Planavimo organizatorius duomenis apie patvirtintą planą ir teisės aktus, kuriais planas patvirtintas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrui privalomai teikia registruoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo plano patvirtinimo dienos.
46. Teisės aktas ir juo patvirtintas planas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl plano patvirtinimo nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Oficialus informacinis pranešimas apie patvirtinimą skelbiamas planą tvirtinančios institucijos svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
VII SKYRIUS
PLANO KEITIMAS, KOREGAVIMAS IR GALIOJIMAS
47. Planas keičiamas, kai nusprendžiama iš esmės keisti plano sprendinius arba kai planuojami keisti plano sprendiniai susiję su viešuoju interesu.
48. Planai keičiami sprendimą rengti planą priėmusios institucijos sprendimu dėl plano keitimo taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą planų rengimo procesą ir tą pačią plano tvirtinimo procedūrą.
49. Sprendimą dėl plano koregavimo priima planavimo organizatorius. Planavimo iniciatorius Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka gali pasiūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens planą.
50. Planas koreguojamas:
50.1. įvertinus visuomenės pasiūlymus, kai numatomi keisti plano sprendiniai neprieštarauja nustatytiems planavimo tikslams ir plano uždaviniams;
50.2. kai atliekami plano esmės (planavimo tikslų ir plano uždavinių) nekeičiantys pakeitimai:
50.2.1. taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje), plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos;
51. Prieš koreguojant planą planavimo organizatorius konkrečiu atveju įvertina, ar reikia Aprašo nustatyta tvarka kreiptis į Taisyklėse nurodytas institucijas dėl planavimo sąlygų, ar bus atliekamas SPAV, ar bus rengiama koncepcija.
52. Taisyklių 50.2.1 papunktyje nurodytais atvejais koreguotas planas yra tvirtinamas planavimo organizatoriaus sprendimu, neteikiamas derinti ir tikrinti.
53. Kitais atvejais koreguotas planas viešinamas, derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
55. Plano sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką plano sprendiniams.
56. Rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybių lygmens bendruosius planus savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens planų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir integruojami į bendrųjų planų sprendinius.
57. Planas privalomas visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.
58. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
59. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir asmenų, kurių interesai galimai pažeisti, skundų, ginčų tarp teritorijų planavimo proceso dalyvių ar asmenų pranešimų dėl galimų įstatymų pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas.