LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2021 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

 

2020 m. rugsėjo 23 d. Nr. A1-869

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11 ir 8.11.8 papunkčiais, Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, 4.3.5 papunkčiu, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.11 papunktį:

1. T v i r t i n u Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2021 metų veiksmų planą (pridedama).

2. R e k o m e n d u o j u savivaldybėms, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai bei nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti įgyvendinant šio įsakymo 1 punkte nurodytą veiksmų planą ir iš savivaldybių biudžetų skirti lėšų jam įgyvendinti.

3.  P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministras                                               Linas Kukuraitis

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2020 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. A1-869

 

 

smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2021 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2021 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) nustato 2021 metų priemones, kuriomis siekiama stiprinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numatyti lėšų poreikį priemonėms įgyvendinti, už priemonių įgyvendinimą atsakingus subjektus, Veiksmų plano vertinimo kriterijus ir jų reikšmes.

2. Veiksmų plano paskirtis – mažinti smurto artimoje aplinkoje lygį, gerinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims.

3. Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

 

4. Smurtas artimoje aplinkoje ir toliau Lietuvoje išlieka plačiai paplitęs. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2019 m. balandžio 12–26 d. asociacijos „Moterų informacijos centras“ užsakymu atliktos reprezentatyviosios Lietuvos gyventojų apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje duomenimis (toliau – Apklausa), kas penktas suaugęs Lietuvos gyventojas (19 proc.) teigė patyręs smurtą artimoje aplinkoje.

5. Smurtas artimoje aplinkoje yra viena iš labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų Lietuvos visuomenėje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai 2019 m. sudarė 16,2 proc. visų užregistruotų nusikaltimų, nukentėjusieji nuo smurto artimoje aplinkoje – apie 25 proc. visų nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų. Vertinant pagal lytį ir amžių, aštuoni iš dešimties nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje (užregistruotų nusikaltimų statistikos duomenimis) – moterys, kas dešimtas nukentėjęs asmuo – vaikas iki 18 metų, 89,8 proc. smurtautojų – vyrai.

6. Statistikos duomenys tik patvirtina visame pasaulyje paplitusį smurtą artimoje aplinkoje, nuo kurio dažniausiai nukenčia moterys. Šis reiškinys yra glaudžiai susijęs su lyčių nelygybe. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje smurtą artimoje aplinkoje nurodė patyrusios 24 proc. moterų, Latvijoje – 32 proc., Lenkijoje – 13 proc., Europos Sąjungoje (toliau – ES) – vidutiniškai 22 proc. moterų (ES pagrindinių teisių agentūros tyrimas „Smurtas prieš moteris“, 2014 m.).

7. Smurtas artimoje aplinkoje išlieka latentiškas (paslėptas) reiškinys. Apklausos duomenimis, 60 proc. smurtą patyrusių asmenų pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų, 54 proc. moterų). 2019 m. atlikto kokybinio tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ (G. Purvaneckienė, V. Venslovaitė, I. Stokuvienė, R. Žiliukaitė) (toliau – kokybinis tyrimas) duomenimis, pagrindinės kliūtys tinkamai pagalbai nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinti yra visuomenės stereotipai ir klaidingas požiūris į nukentėjusįjį, dėl smurto proveržio kaltinant jį, o ne smurtautoją, nepakankamos žinios apie pagalbos galimybes.

8. Aukštą smurto artimoje aplinkoje lygį lemia šios tarpusavyje glaudžiai susijusios priežastys:

8.1. Visuomenėje paplitę lyčių stereotipai. 2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuoto lyčių stereotipų ir smurto tyrimo (toliau – lyčių stereotipų ir smurto tyrimas) duomenimis, didžiosios dalies apklaustųjų nuomone, moteris privalo vyrą aptarnauti seksualiai ir buityje (41 proc. apklaustųjų sutinka, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga, 58 proc. – kad žmonos pareiga – pasirūpinti vyro buitimi, 61 proc. mano, kad vyras turi uždirbti daugiau už savo žmoną ar partnerę). Todėl vėliau, tokio elgesio nesulaukęs, vyras gali imtis įvairių veiksmų arba netgi smurto, siekdamas priversti žmoną atlikti „savo pareigas“, būti paklusnią ir atitikti išankstinį lūkestį. Lyčių stereotipų ir smurto tyrimo rezultatai parodė, kad visuomenėje nėra aiškaus sutarimo, kaip vertinti berniukų elgesį su mergaitėmis, kai pasireiškia ankstyvieji smurto ir priekabiavimo požymiai (pavyzdžiui, tampoma už kasų (45 proc. apklaustųjų mano, kad tai yra nekaltas dėmesio rodymas), kilnojamas sijonas). Bandant pateisinti tokį berniukų elgesį jų prigimtiniu agresyvumu ir nepaklusnumu, neišnaudojamos švietimo ir auklėjimo galimybės, mokant pagarbiai bendrauti su kitos lyties asmeniu.

8.2. Smurtą artimoje aplinkoje skatina ir nesmurtinio konfliktų tarp asmenų sprendimo įgūdžių stoka, informacijos apie smurto formas ir jų atpažinimą, apie galimą pagalbą susiklosčius smurtiniams santykiams trūkumas. Jei augdamas asmuo nejuto pagarbos savo interesams iš aplinkinių, nematė pavyzdžių, kaip veiksmingai galėtų būti sprendžiami konfliktai šeimoje, mokykloje ar kitose socializacijos erdvėse (dalyvaudamas įvairių bendrų interesų siejamose grupėse ar pan.), pats patyrė smurtą ar kitokį pažeminimą ir neturėjo galimybių konstruktyviai suvokti savo neigiamas patirtis, matė ir (ar) buvo įtrauktas į konfliktų „sprendimą“ pasitelkiant smurtą, labai tikėtina, kad šeimoje kilus sunkumų toks asmuo gali smurtauti.

8.3. Visuomenės nuostatos, kuriomis pateisinamas smurtas artimoje aplinkoje. Apklausos dalyviams pateikus klausimą „Kaip Jūs manote, ar būna tokių situacijų gyvenime, kad būtų galima pateisinti ar atleisti kai kurias smurto artimoje aplinkoje formas?“, 17 proc. respondentų atsakė galintys pateisinti įvairias smurto formas. Tai rodo, kad nuostatos, pateisinančios smurtą artimoje aplinkoje, išlieka gana plačiai paplitusios.

8.4. Tarp Lietuvos gyventojų vis dar gaji nuomonė, kad smurto prieš moteris priežastis – pačios moterys. 2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuoto tyrimo dėl smurto prieš moteris (vykdytojas – „Spinter research“) duomenimis, 46 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu, jog esą vyrų smurtą patyrusios moterys žinojo, į kokius santykius veliasi, jos „sutirština spalvas“ (48 proc.) arba pačios išprovokuoja partnerio smurtą (45 proc.).

8.5. Nepakankama valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims srityse, profesinė kompetencija. Kokybinio tyrimo išvadose konstatuojama, kad pagalbą nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje teikiantiems asmenims būtini nuolatiniai mokymai. Šis poreikis atsiranda dėl darbuotojų ir savanorių kaitos valstybės institucijose bei nevyriausybinėse organizacijose, priimtų naujų teisės aktų, besikeičiančios teisės aktų taikymo praktikos, naujų pagalbos modelių ir įrankių.

8.6. Nepakankamai efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Efektyvi smurto artimoje aplinkoje prevencija ir pagalba įmanoma tik vykstant nuolatiniam tarpinstituciniam bendradarbiavimui ir valstybės, ir savivaldos lygmeniu. Pagrindinės tarpinstitucinio bendravimo kliūtys, kokybinio tyrimo duomenimis, yra informacijos apie institucijų atsakomybes trūkumas, asmenų, dalyvaujančių tarpinstitucinio bendradarbiavimo grupėse, kaita, komunikacijos spragos (silpni horizontalieji ryšiai tarp specialistų, dirbančių su tuo pačiu atveju, neveiksminga vertikalioji komunikacija), tarpinstitucinio pasitikėjimo stoka. Su nukentėjusiaisiais dirbančioms institucijoms trūksta žinių apie kitų apsaugos ir pagalbos procese dalyvaujančių institucijų atsakomybes bei funkcijas.

8.7. Smurtinio elgesio keitimo programos ir priemonės įgyvendinamos fragmentiškai, ne visi asmenys, siekiantys pakeisti savo elgesį, sulaukia pagalbos, todėl svarbu stiprinti valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų veiklą, siekiant prisidėti prie smurtinio elgesio mažinimo.

9. Lietuvoje sukurta ir veikia pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims sistema. Jos pagrindas yra nuo 2012 metų veikiantis specializuotos pagalbos centrų (toliau – SPC) tinklas, kurį administruoja nevyriausybinės organizacijos. SPC veiklos tikslas – užtikrinti specializuotos kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems asmenims teikimą. Teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui (toliau – kompleksinė pagalba), padedama įveikti krizę, suteikiama specializuota psichologo, teisinė pagalba, informuojama ir konsultuojama, kokią pagalbą ir kur nukentėjusysis gali gauti, tarpininkaujama valstybės ir (ar) savivaldybės institucijose bei įstaigose. 2019 m. SPC kompleksinė pagalba buvo suteikta daugiau nei 10 tūkstančių asmenų.

10. Atsižvelgiant į Veiksmų plano 4–9 punktuose aptartą situaciją ir pagrindines smurto artimoje aplinkoje priežastis, nurodytas Veiksmų plano 8 punkte, svarbu vykdyti veiklas, siekiant:

10.1. plačiau supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto apraiškomis, jo padariniais ir būtinybe užkirsti jam kelią, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui:

10.1.1. šviesti visuomenę smurto artimoje aplinkoje prevencijos klausimais, mokyti atpažinti smurto apraiškas, ugdyti nepakantumą visų rūšių smurtui;

10.1.2. tobulinti valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims srityse, profesinę kompetenciją;

10.1.3. kurti ir įgyvendinti prevencines smurtinio elgesio priemones;

10.2. tobulinti kompleksinės pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims mechanizmą, pagrįstą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų įstaigų, organizacijų bei visuomenės bendradarbiavimu:

10.2.1. tobulinti paslaugų teikimo smurtą patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams sistemą, gerinti paslaugų kokybę bei prieinamumą;

10.2.2. stiprinti valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą.

 

 

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

 

11. Veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpis – 2021 metai.

12. Veiksmų plano įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

13. Veiksmų planas finansuojamas iš 2021 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos ir kitų struktūrinių fondų paramos lėšų, tarptautinių programų, taip pat iš kitų teisėtai gautų lėšų.

14. Veiksmų plano IV skyriuje nurodytų priemonių atsakingi vykdytojai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki 2022 m. sausio 25 d. teikia informaciją apie Veiksmų plano vykdymą.

15. Veiksmų plano vertinimo kriterijai ir jų reikšmės pateikti Veiksmų plano V skyriuje.

 

IV SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI, ĮGYVENDINANČIOSIOS INSTITUCIJOS

 

Eil. Nr.

Veiksmo pavadinimas

Numatomos lėšos

(tūkst. Eur)

Atsakingi vykdytojai

1.

Tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto apraiškomis, jo padariniais ir būtinybe užkirsti jam kelią, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui.

1.1.

Uždavinys – šviesti visuomenę smurto artimoje aplinkoje prevencijos klausimais, mokyti atpažinti smurto apraiškas, ugdyti nepakantumą visų rūšių smurtui.

1.1.1.

Skirti lėšų nevyriausybinių organizacijų projektams, skirtiems smurto artimoje aplinkoje prevencijai

170 (VB*)

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.1.2.

Oficialiosios statistikos portale skelbti statistinę informaciją apie policijoje užregistruotus pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, užregistruotus nusikaltimus ir asmenis, nukentėjusius nuo nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje, smurtautojus, pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, parengtą vadovaujantis Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašu, patvirtintu Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. DĮ-107 „Dėl Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašo patvirtinimo“

8,3 (VB)[1]

 

Lietuvos statistikos departamentas

1.1.3.

Organizuoti teisinio švietimo renginius smurto artimoje aplinkoje prevencijos tema

 

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

1.1.4.

Teikti aktualią informaciją interneto svetainėje www.bukstipri.lt, skirtoje smurtui artimoje aplinkoje mažinti

 

 

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

1.1.5

Parengti metinę ataskaitą „Nuo nusikalstamų veikų nukentėjusios moterys“, kuri skelbiama interneto svetainėje „Būk stipri“ (pagal Nusikalstamų veikų žinybiniame registre sukauptus duomenis apie smurtą artimoje aplinkoje patiriančias moteris)

 

 

 

 

Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

1.1.6.

Organizuoti bendruomenės pareigūnų susitikimus vietos bendruomenėse smurto artimoje aplinkoje netoleravimo tema

 

 

 

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

1.1.7.

Atnaujinti Socialinio, emocinio, sveikatos, lytiškumo, rengimo šeimai ugdymo ir žmogaus saugos bendrąją programą

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

1.2.

Uždavinys – tobulinti valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims srityse, profesinę kompetenciją.

1.2.1.

Organizuoti mokymus vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams smurto artimoje aplinkoje tema

 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

1.2.2.

Organizuoti mokymus, skirtus prokurorų ir prokurorų padėjėjų gebėjimams dirbti su smurto artimoje aplinkoje bylomis stiprinti

77,1

(Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšos)

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

1.2.3.

Organizuoti policijos pareigūnų mokymus, kaip efektyviau reaguoti smurto artimoje aplinkoje atvejais

 

 

 

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

1.2.4.

Parengti metodinę medžiagą ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams apie smurto ir patyčių prevenciją

33 (ES)

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

1.2.5.

Tobulinti bausmių vykdymo sistemos specialistų, dirbančių su teisės pažeidėjais, teistais už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kompetencijas

 

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

1.3.

Uždavinys – sukurti ir įgyvendinti prevencines smurtinio elgesio keitimo priemones.

1.3.1.

Finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su asmenimis, siekiančiais atsisakyti smurtinio elgesio, projektus

195 (VB)

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.2.

Išanalizuoti smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo galimybes instituciniu ir bendruomeniniu lygmenimis

 

Lietuvos teisės institutas, partnerė – Lietuvos probacijos tarnyba

2.

Tikslas – tobulinti kompleksinės pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims mechanizmą, pagrįstą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų įstaigų, organizacijų bei visuomenės bendradarbiavimu.

2.1.

Uždavinys – tobulinti paslaugų teikimo smurtą patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams sistemą, gerinti paslaugų kokybę, prieinamumą.

2.1.1.

Sukurti SPC registruojamų smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų apskaitos modulį Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS)

 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.1.2.

Konkurso būdu atrinkti ir finansuoti SPC projektus, skirtus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimui smurtą patyrusiems asmenims užtikrinti

1 530 (VB)

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.1.3.

Finansuoti emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės (psichologinės) pagalbos telefonu paslaugas

687 (VB)

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.1.4.

Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje ir elektroninių paslaugų portale sukurti smurtiniu nusikaltimu (taip pat ir smurto artimoje aplinkoje) padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui procesą

Projektui Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0015 „Elektroninių paslaugų, skirtų fiziniams ir juridiniams asmenims ikiteisminio tyrimo vykdymo metu, sukūrimas“ skirtos lėšos

Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

 

2.2.

Uždavinys – stiprinti valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą.

2.2.1.

Organizuoti darbo grupės prevencijos ir apsaugos nuo smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje klausimams koordinuoti ir spręsti veiklą

 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

2.2.2.

Organizuoti policijos įstaigų ir SPC susitikimus, skirtus aktualiems bendradarbiavimo klausimams spręsti

 

 

 

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

2.2.3.

Teikti duomenis kompetentingoms valstybės institucijoms apie nukentėjusiuosius (nuo smurtinių nusikaltimų, taip pat ir smurto artimoje aplinkoje) ir asmenims paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmokų į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą mokėjimą

 

 

 

 

Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

 

V SKYRIUS

2021 METŲ VEIKSMŲ PLANO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

 

Veiksmo Nr.

Veiksmas

Vertinimo kriterijaus reikšmė 2021 m.

Įgyvendinančioji institucija

1.

Tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto apraiškomis, aptarti jo padarinius ir pabrėžti būtinybę užkirsti jam kelią, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui.

1.1.

Uždavinys – šviesti visuomenę smurto artimoje aplinkoje prevencijos klausimais, mokyti atpažinti smurto apraiškas, ugdyti nepakantumą visų rūšių smurtui.

1.1.1.

Skirta lėšų nevyriausybinių organizacijų projektams, skirtiems smurto artimoje aplinkoje prevencijai

Finansuoti 6 nevyriausybinių organizacijų projektai

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.1.3.

Suorganizuoti teisinio švietimo renginiai smurto artimoje aplinkoje prevencijos tema

Suorganizuoti 5 teisinio švietimo renginiai

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

1.1.5.

Parengta metinė statistinių duomenų ataskaita „Nuo nusikalstamų veikų nukentėjusios moterys“ paskelbta interneto svetainėje www.bukstipri.lt

Paskelbta 2020 m. statistinių duomenų ataskaita „Nuo nusikalstamų veikų nukentėjusios moterys“

Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

1.1.6.

Surengti bendruomenės pareigūnų susitikimai vietos bendruomenėse smurto artimoje aplinkoje netoleravimo tema

Kiekvienas bendruomenės pareigūnas surengė ne mažiau nei 4 susitikimus bendruomenėse

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

1.1.7.

Atnaujinta Socialinio, emocinio, sveikatos, lytiškumo, rengimo šeimai ugdymo ir žmogaus saugos bendroji programa

Parengtas Socialinio, emocinio, sveikatos, lytiškumo, rengimo šeimai ugdymo ir žmogaus saugos bendrosios programos projektas

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

1.2.

Uždavinys – tobulinti valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims srityse, profesinę kompetenciją.

1.2.1.

Suorganizuoti ir įvykę mokymai vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams smurto artimoje aplinkoje tema

Mokymus baigė 300 vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

1.2.2.

Surengti mokymai, skirti prokurorų ir prokurorų padėjėjų gebėjimams dirbti su smurto artimoje aplinkoje bylomis stiprinti

Sustiprintos 100 besispecializuojančių prokurorų ir prokurorų padėjėjų kompetencijos ir gebėjimai

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

1.2.3.

Suorganizuoti policijos pareigūnų mokymai, kad jie efektyviau reaguotų smurto artimoje aplinkoje atvejais

Surengtas 1 kvalifikacijos tobulinimo renginys, mokymuose per metus dalyvavo –50 asmenų

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

1.2.4.

Parengta metodinė medžiaga apie smurto ir patyčių prevenciją ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams

Parengta viena metodinė medžiaga

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

1.2.5.

Patobulinta bausmių vykdymo sistemos specialistų, dirbančių su teisės pažeidėjais, teistais už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kompetencija

Kompetenciją patobulino ne mažiau kaip 40 specialistų

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

1.3.

Uždavinys – sukurti ir įgyvendinti prevencines smurtinio elgesio keitimo priemones.

1.3.1.

Skirta lėšų nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su asmenimis, siekiančiais atsisakyti smurtinio elgesio, projektams

Finansuoti 5 nevyriausybinių organizacijų projektai

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.2.

Išanalizuotos smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo galimybės instituciniu ir bendruomeniniu lygmenimis

Atliktas mokslinis tyrimas „Smurtinės elgsenos artimoje aplinkoje kaita: darbo su smurtautojais instituciniu ir bendruomeniniu lygmenimis plėtros perspektyvos“ (SMEAK) (vadovė – dr. Ilona Michailovič), projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) (pagal sutartį Nr. S-GEV-20-4)

Lietuvos teisės institutas, partnerė – Lietuvos probacijos tarnyba

 

2.

Tikslas – tobulinti kompleksinės pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims mechanizmą, pagrįstą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų įstaigų, organizacijų bei visuomenės bendradarbiavimu.

2.1.

Uždavinys – tobulinti paslaugų teikimo smurtą patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams sistemą, gerinti paslaugų kokybę, prieinamumą.

2.1.1.

Sukurtas SPC registruojamų smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų apskaitos modulis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS)

Veikiantis apskaitos modulis

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.1.2.

Visoje Lietuvos teritorijoje veikia SPC

Smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, gavusių pagalbą SPC, skaičius – 14 tūkst.

 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.1.3.

Teikiama emocinė (psichologinė) pagalba telefonu

Pagalbos telefonu tarnybų atsakytų skambučių skaičius per metus – 250 tūkst.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.1.4.

Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje ir elektroninių paslaugų portale sukurtas smurtiniu nusikaltimu (taip pat ir smurto artimoje aplinkoje) padarytos žalos kompensavimo nukentėjusiam asmeniui procesas

Sukurta elektroninė paslauga 

Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

2.2.

Uždavinys – stiprinti valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą.

2.2.1.

Veikia darbo grupė prevencijos ir apsaugos nuo smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje klausimams koordinuoti ir spręsti

3 darbo grupės susitikimai

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.2.2.

Suorganizuoti policijos įstaigų ir SPC susitikimai, skirti aktualiems bendradarbiavimo klausimams spręsti

4 susitikimai per metus kiekvienos apskrities vyriausiajame policijos komisariate

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

2.2.3.

Kompetentingoms valstybės institucijoms užtikrintas duomenų apie nukentėjusiuosius (nuo smurtinių nusikaltimų, taip pat ir smurto artimoje aplinkoje) ir asmenims paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – įmokų į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą mokėjimą – teikimas

Per 2021 m. pateikti duomenys Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriui – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

_____________________

 


* Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

[1] Lėšos skiriamos iš priemonės atsakingo vykdytojo bendrųjų asignavimų.