LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. spalio 5 d. Nr. V-1034
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Visuomenės sveikatos studijų krypties aprašu iki 2016 m. birželio 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. ISAK-276 „Dėl Studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“ (su visais Visuomenės sveikatos studijų krypties reglamento pakeitimais ir papildymais).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. spalio 5 d.
įsakymu Nr. V-1034
VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Visuomenės sveikatos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami visuomenės sveikatos studijų krypties programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. Rengiant Aprašą, remtasi Europos regiono visuomenės sveikatos mokyklų asociacijos (ASPHER) parengtu Europos pagrindinių visuomenės sveikatos magistro kompetencijų (European Core Competences for MPH Education – ECCMPHE) aprašu ir tarptautinės Visuomenės sveikatos studijų akreditacijos agentūros (APHEA) rekomendacijomis.
3. Visuomenės sveikatos specialistai rengiami universitetinėse studijų programose. Aprašo reikalavimai taikomi pirmosios ir antrosios studijų pakopų universitetinėms studijų programoms.
4. Aprašo tikslas:
4.1. Apibrėžti visuomenės sveikatos studijų krypties programų specifiškumą, atskirų studijų pakopų studijų rezultatus ir jų lygmenis;
4.2. Pateikti gaires ekspertams, kurie vertina visuomenės sveikatos studijų krypties studijų programas;
5. Visuomenės sveikatos studijų kryptis priskiriama biomedicinos mokslų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupei. Visuomenės sveikatos studijų kryptis apima tokias šakas: epidemiologija, aplinka ir sveikata, profesinė sveikata, veterinarinė maisto sauga.
6. Baigus visuomenės sveikatos studijų krypties studijas įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
6.1. Baigus pirmosios studijų pakopos studijas įgyjamas visuomenės sveikatos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu;
7. Pirmosios pakopos visuomenės sveikatos studijų krypties studijose gali būti vykdomos dviejų krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus suteikiamas pagrindinės krypties ir gretutinės krypties kvalifikacinis laipsnis.
8. Suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis atitinka šeštąjį, magistro kvalifikacinis laipsnį – septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis.
9. Visuomenės sveikatos studijų krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine forma. Studijų programų sandara, apimtis, studijų rezultatai, studijų turinys, susijęs su pamatinėmis visuomenės sveikatos specialisto kompetencijomis, turi būti vienodi, nepriklausomai nuo studijų formos.
10. Studento savarankiškas darbas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų kiekvieno studijų dalyko (modulio) apimties.
11. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai:
11.1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios;
12. Magistrantūros studijų programos apraše ir priėmimo taisyklėse turi būti nurodyta, kurios studijų krypties ar krypčių (šakos ar šakų) bakalauro kvalifikacinis laipsnis yra pakankama sąlyga atitinkamoms magistrantūros studijoms (šiais atvejais papildomųjų studijų nereikia).
13. Jei studijos organizuojamos nuotoliniu būdu, aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galiojančius teisės aktus, nustato nuotolinių studijų dalykų ir kreditų apimtį. Tiesioginės tarpusavio sąveikos, refleksijos ir praktinių įgūdžių reikalaujantys gebėjimai negali būti ugdomi nuotolinių studijų būdu.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA
15. Šiuolaikinės visuomenės sveikatos sistemos misija – institucijų ir visuomenės organizuotos veiklos pastangomis pagerinti gyventojų sveikatą ir mažinti sveikatos netolygumus.
16. Visuomenės sveikatos studijose išskiriamos šios pagrindinės mokymo turinio sritys: visuomenės sveikatos tyrimo metodai; gyventojų sveikata ir jos socialiniai bei ekonominiai veiksniai, psichologiniai veiksniai, aplinkos fizikiniai, cheminiai, biologiniai veiksniai; sveikatos politika, ekonomika ir vadyba; sveikatos ugdymas ir mokymas, sveikatos stiprinimas, ligų profilaktika ir sveikatos sauga; tarpdisciplininės su visuomenės sveikata susijusios temos (visuomenės sveikata ir biologija, sveikatos etika, teisė, lyderystė, profilaktinė medicina ir kitos).
17. Visuomenės sveikatos specialistai atlieka epidemiologinius aplinkos ir socialinių veiksnių įtakos įvairių gyventojų grupių sveikatai ir gyvenimo kokybei tyrimus, tiria socialinių, ekonominių veiksnių, aplinkos, sveikatos priežiūros organizavimo modelių įtaką gyventojų sveikatai, priima sprendimus sveikatos labui ir užtikrina jų įgyvendinimą, įtraukdami į sveikatos stiprinimo veiklą įvairių žinybų atstovus ir bendruomenę.
18. Visuomenės sveikatos specialistai privalo aktyviai dirbti didžiausią poveikį asmens ir visuomenės sveikatai turinčių veiksnių srityse – aplinkos veiksnių ir gyvensenos, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo, analizuoti sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimą ir įtaką gyventojų sveikatai, vertinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.
19. Visuomenės sveikatos studijų krypties studijų tikslas – parengti visuomenės sveikatos specialistus, gebančius atlikti sveikatos ir jai įtaką darančių veiksnių vertinimą, vykdyti stebėseną ir vertinti gyventojų sveikatos pokyčius, diegti sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos priemones ir sveikatos programas bendruomenėse, pažeidžiamose populiacijos grupėse, gebančius skleisti informaciją, ugdyti suvokimą apie sveikos gyvensenos vertybes, propaguoti sveikatą palaikančią ir stiprinančią elgseną visuomenėje, atlikti ligų ir sveikatą žalojančių veiksnių kontrolę ir dalyvauti formuojant sveikatos politiką, skatinti sveikos aplinkos kūrimą, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimą, sveikatos netolygumų mažinimą, vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms.
20. Visuomenės sveikatos studijų krypties pirmosios studijų pakopos studijos orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir profesinių gebėjimų ugdymą.
21. Antrosios studijų pakopos visuomenės sveikatos studijų krypties studijų programa turi padėti pasirengti savarankiškam mokslo arba praktikos darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Antrosios studijų pakopos visuomenės sveikatos studijomis gali būti įgyjamas bendrasis visuomenės sveikatos krypties kvalifikacinis laipsnis ir (arba) atitinkama visuomenės sveikatos srities specializacija.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
22. Šiame skyriuje nurodyti siekiami pamatiniai visuomenės sveikatos studijų krypties studijų rezultatai, tačiau tai nėra studijų programos ar studijų dalykų detalaus turinio specifikacija.
23. Visuomenės sveikatos studijų krypties pirmosios studijų pakopos bendrieji studijų rezultatai:
23.1. Žinios, jų taikymas:
23.2. Socialiniai gebėjimai:
23.2.5. Gebėti naudotis šiuolaikinėmis komunikacinėmis priemonėmis ir socialiniais tinklais perteikiant profesinę ir kitą informaciją;
23.2.6. Suprasti socialinio aktyvumo svarbą planuojant ir įgyvendinant asmeninę, kolektyvinę veiklą ir vertinti jos kokybę;
23.3. Asmeniniai gebėjimai:
23.3.1. Suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, savarankiškai formuoti aktualius mokymosi tikslus ir planuoti profesinį ir asmeninį mokymąsi;
23.4. Gebėjimai atlikti tyrimus:
23.4.1. Suprasti pagrindinius mokslinio tiriamojo darbo principus ir metodus, mokslinių tyrimų etikos reikalavimus ir gebėti jų laikytis;
24. Antrosios studijų pakopos (magistrantūros) bendrieji studijų rezultatai:
24.1. Žinios, jų taikymas:
24.1.1. Žinoti naujausias biomedicinos, socialinių, humanitarinių ir kitų mokslų teorijas ir koncepcijas, gebėti jas kritiškai vertinti ir siūlyti naujas modernias idėjas, naujas technologijas, modelius;
24.2. Socialiniai gebėjimai:
24.2.1. Gebėti kūrybiškai mąstyti ir dirbti visuomenės gerovei remiantis demokratinėmis ir etinėmis vertybėmis, jausti atsakomybę už savo šalies mokslo ir kultūros plėtrą;
24.2.2. Gebėti demonstruoti analitinio mąstymo įgūdžius, gebėti savo nuomonę argumentuoti naujausiomis mokslo žiniomis;
24.3. Asmeniniai gebėjimai:
24.3.1. Gebėti strategiškai mąstyti, gebėti taikyti vadybos ir lyderystės teorijas ir vadovauti grupės veiklai;
24.3.3. Gebėti dirbti nuolat besikeičiančioje aplinkoje, numatyti pokyčius ir planuoti užduočių sprendimo derinius;
24.3.6. Gebėti savarankiškai priimti inovatyvius sprendimus, įvertinant galimas visuomenines ir etines veiklos pasekmes;
24.4. Gebėjimai atlikti tyrimus:
24.4.1. Gebėti taikyti mokslinio tiriamojo darbo principus ir metodus, mokslinių tyrimų etikos reikalavimus;
24.4.2. Gebėti įžvelgti visuomenės sveikatos mokslo ir praktikos problemas, rinkti duomenis naudojantis informacinėmis sistemomis ir duomenų bazėmis, empirinio tyrimo metodais, analizuoti ir vertinti rezultatus, jais remiantis numatyti problemų sprendimo būdus;
25. Visuomenės sveikatos studijų krypties pirmosios studijų pakopos specialieji studijų rezultatai:
25.1. Visuomenės sveikatos sauga:
25.1.1. Gebėti nustatyti aplinkos fizikinius, cheminius ir biologinius veiksnius, turinčius įtakos sveikatai, siūlyti jų tyrimo metodus ir aplinkos poveikio sveikatai valdymo būdus;
25.1.2. Suprasti visuomenės sveikatos saugos reglamentavimo principus, išmanyti nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, kuriais reglamentuojama visuomenės sveikatos sauga, gebėti įvertinti realios situacijos atitiktį teisės aktų reikalavimams;
25.1.3. Išmanyti valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės vykdymo, visuomenės sveikatos saugos organizavimo ir vartotojų teisių apsaugos bei gynimo principus;
25.2. Gyventojų sveikatos stebėsena:
25.2.1. Žinoti visuomenės sveikatos stebėsenos (duomenų rinkimo, analizės, interpretavimo ir informavimo planuojant, diegiant ir vertinant visuomenės sveikatos programas (intervencijas) principus;
25.2.2. Suprasti gyventojų sveikatos pokyčių dėsningumus, sveikatai įtakos turinčius veiksnius ir gebėti nustatyti prioritetines visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatos problemas;
25.2.3. Gebėti suprasti sveikatos netolygumus ir jiems reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus veiksnius;
25.2.4. Gebėti išskirti bendruomenių sveikatos poreikius ir pagrįsti sveikatos ugdymo arba stiprinimo programų reikalingumą.
25.3. Sveikatos ugdymas, stiprinimas ir ligų profilaktika:
25.3.1. Gebėti skleisti žinias apie sveiką gyvenseną, ligų ir traumų prevenciją įvairiose gyventojų grupėse, vykdyti vaikų ir suaugusiųjų sveikatos stiprinimą naudojant įvairius informacijos perdavimo ir sveikatos ugdymo ar mokymo būdus;
25.3.2. Gebėti apibrėžti pagrindines šiuolaikines sveikatos ugdymo, stiprinimo ir ligų profilaktikos teorijas ir jas taikyti renkantis poveikio metodus ir būdus, skatinti bendruomenių sveiką gyvenseną;
25.4. Sveikatos politikos plėtojimas ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas:
25.4.1. Gebėti suprasti ir apibrėžti šiuolaikinius pasaulio, šalies ir vietinės sveikatos politikos principus, politinių sprendimų poveikį populiacijos gyvensenai ir sveikatai;
25.4.2. Suprasti sveikatos priežiūros modelius, sveikatos reformų tikslą, uždavinius, strategijas, prioritetines sveikatos politikos kryptis;
25.4.4. Išmanyti ir gebėti efektyviai taikyti praktikoje teisės aktus, kuriais reglamentuojama sveikatos priežiūra;
25.4.5. Gebėti propaguoti visuomenėje ir diegti praktikoje šiuolaikines visuomenės sveikatos idėjas, kūrybingai taikyti vadybos teorijas ir koncepcijas;
26. Antrosios studijų pakopos (magistrantūros) specialieji studijų rezultatai:
26.1. Visuomenės sveikatos sauga:
26.1.1. Gebėti nustatyti ir vertinti aplinkos fizikinius, cheminius ir biologinius veiksnius, turinčius įtakos sveikatai, ir išmanyti, kaip kompleksiškai valdyti neigiamą aplinkos veiksnių įtaką sveikatai;
26.1.2. Gebėti organizuoti ir vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą (gebėti pagrįsti priežiūros būtinumą, tikslus ir uždavinius, formuluoti ligos (ligų) atvejų ar jos (jų) sindromų apibrėžtis, nustatyti reikiamų duomenų rinkimo sistemą, duomenų analizės apimtį ir turinį, parinkti apibendrintos epidemiologinės informacijos platinimo sistemą);
26.1.3. Gebėti nustatyti ligų protrūkius, atlikti jų epidemiologinį tyrimą, pagrįsti jų likvidavimo rekomendacijas ir organizuoti kovos su epidemija priemonių įgyvendinimą;
26.1.4. Gebėti apibūdinti populiacijos sveikatą, analizuoti ir interpretuoti gyventojų sveikatos rodiklius, organizuoti ir vykdyti populiacijos sveikatos stebėseną ir vertinimą;
26.1.6. Gebėti pagrįsti ir rengti infekcinių ir neinfekcinių ligų prevencijos programas, sveikatos aplinkos gerinimo ir saugos projektus ir mokėti juos įgyvendinti;
26.1.7. Suprasti visuomenės sveikatos saugos reglamentavimo principus, maisto tvarkymo saugos kontrolę, asmenų gyvenamosios aplinkos, darbo aplinkos saugą, teritorijų planavimo ir sanitarinių apsaugos zonų visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo principus, teoriją ir praktiką, išmanyti nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, kuriais reglamentuojama visuomenės sveikatos sauga, gebėti įvertinti realios situacijos atitiktį teisės aktų reikalavimams;
26.1.8. Išmanyti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės vykdymo, visuomenės sveikatos saugos organizavimo ir vartotojų teisių apsaugos bei gynimo teoriją ir praktinį įgyvendinimą.
26.1.9. Išmanyti visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) efektyvumo stebėseną (monitoringą), higienos normas ir taisykles, kuriomis reglamentuojama fizinių ir juridinių asmenų veikla, gebėti numatyti ir taikyti organizacines, teisines, ekonomines, technines, socialines ir kitas priemones, padedančias išsaugoti, stiprinti ir kontroliuoti visuomenės sveikatą.
26.2. Sveikatos stiprinimo politikos plėtra ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas:
26.2.1. Suprasti sveikatos priežiūros modelius, sveikatos reformų tikslą, uždavinius, strategijas, prioritetines sveikatos politikos kryptis;
26.2.2. Išmanyti sveikatos priežiūros sistemos valdymą ir vertinimą, šiuolaikinius poveikio sveikatai vertinimo principus;
26.2.3. Gebėti propaguoti visuomenėje ir diegti praktikoje šiuolaikines visuomenės sveikatos idėjas;
26.2.4. Gebėti vertinti (ekspertuoti) įvairių lygmenų strateginės sveikatos stiprinimo veiklos efektyvumą;
26.2.5. Gebėti teikti siūlymus ir bendradarbiauti priimant sprendimus dėl šalies visuomenės sveikatos stiprinimo ir plėtros;
26.2.7. Gebėti taikyti sveikatos etikos ir teisės žinias, dokumentus, kuriais reglamentuojama sveikatos priežiūra;
26.2.8. Gebėti formuluoti sveikatos priežiūros sistemos ir organizacijų strateginius tikslus, numatyti jiems įgyvendinti reikalingus išteklius ir priemones, užtikrinti pasirinktų strategijų įgyvendinimą;
26.2.9. Gebėti taikyti vadybos teorijas ir koncepcijas valdant sveikatos priežiūros sistemą ir jos organizacijas;
26.3. Tyrimų planavimas, organizavimas ir vykdymas:
26.3.1. Gebėti apibūdinti aktualias visuomenės sveikatos problemas, kelti tyrimo tikslą, uždavinius, parinkti tinkamą epidemiologinio ar kito populiacinio tyrimo tipą ir veiksmų planą;
26.3.2. Gebėti organizuoti epidemiologinius ar kitus populiacinius tyrimus ir užtikrinti kokybišką duomenų kaupimą;
26.3.3. Gebėti pasirinkti tinkamus statistinius metodus duomenų analizei atlikti, mokėti analizuoti duomenis, kontroliuoti atsitiktines ir sistemines tyrimų klaidas, interpretuoti gautus rezultatus, formuluoti išvadas ir pateikti rezultatus;
26.4. Sveikatos stiprinimo ir/ar prevencinių programų kūrimas, valdymas ir vertinimas:
26.4.1. Gebėti apibendrinti ir išskirti svarbiausius įvairaus amžiaus populiacijų sveikatos stiprinimo prioritetus;
26.4.3. Gebėti vadovaujantis šiuolaikinėmis visuomenės sveikatos teorijomis pagrįsti nacionalinio lygmens prevencines programas;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
27. Visuomenės sveikatos studijų organizavimo, mokymosi ir vertinimo strategija turi atspindėti visuomenės sveikatos studijų pobūdį ir skatinti aktyvų studentų dalyvavimą studijų procese. Ji turi būti aiškiai apibrėžta ir aprašyta visuomenės sveikatos studijų krypties studijų programose.
28. Studijų procese turi būti skatinama mokymosi visą gyvenimą idėja, studentai turi būti rengiami ir skatinami būti atsakingi už savo mokymąsi. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijoms naudoti ir kitus galimus išteklius ir šaltinius, o dėstytojus – į studijų procesą įtraukti naujoves.
29. Turi būti taikomi aktyvūs, į studentą orientuoti studijų metodai. Gali būti taikomi šie metodai: grupių diskusijos, debatai, seminarai, refleksija, informacijos paieška, konsultacijos ir praktikumai, vaidybiniai žaidimai, darbas grupėse, savarankiškas mokymasis, projektų rengimas, praktika grįstas mokymasis, paskaitos ir įtraukiamosios paskaitos, pristatymai, demonstravimas, filmų peržiūros, minčių lietus, sąvokų žemėlapių sudarymas, atvejų analizė, problemų sprendimas, projektų rengimas, savarankiškas analitinių rašto darbų rengimas, klaidų analizė, rašiniai, pateikčių rengimas. Studijose gali būti taikomi tiek tradiciniai studijų metodai (paskaitos, seminarai, laboratoriniai darbai), tiek probleminis mokymasis (tutoriniai užsiėmimai, diskusijos, minčių lietus, savarankiškos studijos), taip pat nuotolinis, internetinis ar mišrus mokymas, virtualios studijos ir kita.
30. Studijų programų aprašuose turi būti aiškiai suformuluoti studijų rezultatai, su jais turi būti susieti studentų pasiekimų vertinimo kriterijai. Studijų pasiekimų vertinimo metodai turėtų apimti tiek žinių, tiek gebėjimų lygmenį, leisti studentams pademonstruoti specifinius ir bendruosius gebėjimus, supratimą ir žinias.
31. Studentų pasiekimų vertinimo metodų taikymas turėtų skatinti studentų savarankiškumą ir kūrybiškumą. Studentams turi būti suteikta galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų pasiekimų vertinimo metodų ir kriterijų, užduočių skaičiaus ir apimties.
32. Vertinant visuomenės sveikatos studijų krypties studentų pasiekimus rekomenduojama taikyti sumuojamą vertinimą. Šis vertinimo būdas leidžia kritiškai analizuoti ir koreguoti mokymosi eigą, sumuoti ir apibendrinti studijų pasiekimus.
33. Taikytini tokie studijų pasiekimų vertinimo metodai: esė, rašinių vertinimas, žodinis ar raštiškas egzaminavimas, atvejų analizės vertinimas, grupių projektų ir užduočių vertinimas, reflektyvių dienoraščių rašymas ir asmeninių pasiekimų aplankų kaupimo vertinimas, literatūros apžvalga, naujo modelio rengimas, projektas, demonstravimas, praktinės veiklos ataskaitų rengimas, žodinių pranešimų, užduočių vertinimas, pateikčių rengimas ir pristatymas, techninės įskaitos, praktinių įgūdžių vertinimas, testas, kontrolinis darbas, egzaminas.
34. Vertinant studentų gebėjimą naudotis informacinėmis technologijomis atkreipiamas dėmesys į jų gebėjimus atlikti statistinę duomenų analizę ir naudotis sveikatos statistikos duomenų bazėmis.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
36. Nustatomi tokie bendrieji reikalavimai dėstytojams ir studijų programų turiniui:
36.1. Reikalavimai dėstytojams:
36.1.1. Abiejose visuomenės sveikatos studijų programų pakopose visuomenės sveikatos studijų krypties ir bendruosius dalykus turi dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę dėstomo studijų dalyko atitinkančios studijų krypties aukštojo mokslo kvalifikaciją; visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomą dalyką turi sieti su visuomenės sveikatos problematika, teorines žinias iliustruoti praktinės veiklos pavyzdžiais;
36.1.2. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip visuomenės sveikatos studijų krypties ar kitos panašios pagal specifiką studijų krypties magistro ar jam prilyginamą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažesnę kaip trejų metų praktinės veiklos patirtį visuomenės sveikatos ar kitoje šios studijų programos ypatumus atitinkančioje srityje;
36.1.3. Ne mažiau kaip pusę pirmosios studijų pakopos studijų krypties dalykų (modulių) apimties (studijų kreditais) turi dėstyti mokslinį laipsnį turintys dėstytojai; ne mažiau kaip 80 procentų antrosios studijų pakopos visų studijų dalykų dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų studijų krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus. Ne mažiau kaip 20 procentų studijų krypties dalykų apimties antrosios pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai. Jeigu studijų programa antrojoje studijų pakopoje orientuota į praktinę veiklą, iki 40 procentų studijų krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne mažiau kaip 3 metų profesinės veiklos patirtį, atitinkančią dėstomus taikomuosius studijų dalykus (modulius). Programos apraše pažymėtų taikomųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina.
36.2. Abiejų studijų pakopų visuomenės sveikatos studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu):
36.2.1. Baigiamojo bakalauro darbo (projekto) rengimui ir gynimui skiriama ne mažiau kaip 12 studijų kreditų;
36.2.2. Baigiamasis bakalauro darbas turi būti pagrįstas savarankiškais tyrinėjimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus ir studijų rezultatus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) bakalauras turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus visuomenės sveikatos studijų krypties darbus, savarankiškai studijuoti ir atlikti visuomenės sveikatos studijų krypties tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas bei rekomendacijas pagal universiteto patvirtintus reikalavimus;
36.2.3. Ne mažiau kaip 30 studijų kreditų skiriama baigiamojo magistro darbo rengimui ir gynimui arba baigiamajam darbui ir, kai tai nustatyta norminiuose teisės aktuose, baigiamajam egzaminui;
36.2.4. Baigiamasis magistro darbas turi būti pagrįstas savarankiškais taikomaisiais moksliniais tyrinėjimais ir žinių taikymu ir atskleisti programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus nacionalinius ir tarptautinius visuomenės sveikatos studijų krypties darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti visuomenės sveikatos studijų krypties tyrimus, pateikti tyrimo rezultatų interpretacijas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir pateikti praktines rekomendacijas, atsižvelgdamas į gautus mokslinių tyrinėjimų duomenis pagal universiteto patvirtintus reikalavimus.
37. Visuomenės sveikatos studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti pakankamai akademinio ir pagalbinio personalo, materialiųjų ir informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti. Materialioji ir metodinė bazė turi tenkinti šiuos minimalius reikalavimus:
37.1. Visuomenės sveikatos ir darbų saugos reikalavimus atitinkančios auditorijos, aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra;
37.2. Specialios patalpos (su stumdomaisiais baldais, įranga), tinkamos dirbti grupėse, bendravimo įgūdžiams lavinti ir panašiai;
37.3. Pakankamas skaičius kompiuterių su tekstų, kiekybinių ir kokybinių duomenų apdorojimo bei inovatyviomis mokymo programomis;
37.4. Bibliotekos ir skaityklos, turinčios pakankamai studijų programai įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų, reikiamos literatūros lietuvių, anglų ir kitomis užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su internetine prieiga prie tarptautinių duomenų bazių;
38. Praktikos reikalavimai:
38.1. Visuomenės sveikatos studijų krypties studijų praktika turi būti integrali ir privaloma visų studijų programų dalis, per ją studento įgytos žinios ir gebėjimai įtvirtinami ir tobulinami praktinėje profesinėje veikloje;
38.2. Praktikos apimtis pirmosios studijų pakopos studijų programose turi būti ne mažiau kaip 15 kreditų. Antrosios studijų pakopos studijų programose, orientuotose į praktinę veiklą, praktikai turi būti skiriama ne mažiau kaip 5 kreditai;
38.3. Praktika priskiriama prie studijų krypties dalykų. Praktika gali būti atskiras studijų dalykas ar modulis arba sudėtinė dalyko ar modulio dalis;
38.4. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis universiteto parengtu praktikos organizavimo tvarkos aprašu, kuriame apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečios praktikos užduotys, tikėtini rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui per praktiką, taip pat kriterijai, pagal kuriuos vertinami per praktiką studento įgyti įgūdžiai;
38.5. Rekomenduojamas reflektyvus praktikos užduočių pobūdis (dienoraščio rašymas, reflektyvi analitinė praktikoje įgytos patirties analizė praktikos ataskaitoje ir kita);
38.6. Praktikos vadovai turi būti įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą;
38.8. Praktika bakalauro studijų programose organizuojama taip, kad studentas per studijų laikotarpį susipažintų su įvairiomis paslaugas teikiančiomis institucijomis ir galėtų ugdyti profesines kompetencijas – nuo stebėtojo vaidmens iki savarankiško darbų atlikimo, prižiūrint praktikos vadovui;
38.9. Universitetas turi supažindinti studentus su galimų praktikos bazių, su kuriomis yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys, sąrašu. Visuomenės sveikatos studijų krypties praktika organizuojama visuomenės sveikatos centruose, savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose ir kitose institucijose, kurias nustato aukštoji mokykla. Pasirinkus instituciją praktikai, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos;
VI SKYRIUS
PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
40. Skiriami šie studijų pasiekimų lygmenys: tipinis (standartiniai, vidutiniai reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniai reikalavimai):
40.1. Tipinis lygmuo. Visuomenės sveikatos studijų krypties supratimas geras, tačiau apsiriboja tuo, kas pateikiama privalomojoje studijų programoje. Absolventas supranta, kokias žinias galima taikyti besikeičiančiose situacijose. Lengvai ir užtikrintai įgyja naujų žinių. Geba pagrįsti epidemiologinių ir kitų populiacinių tyrimų metodo parinkimą ir jį taikyti tyrimuose. Demonstruoja gerus specialiuosius gebėjimus. Bendrieji gebėjimai yra geri ir atsiskleidžia kasdienėje ir profesinėje veikloje;
40.2. Puikus lygmuo. Visuomenės sveikatos studijų krypties supratimas yra išsamus, viršijantis informaciją, kuri suteikiama per programos studijas. Absolventas kritiškai ir lanksčiai taiko įgytas žinias besikeičiančiose situacijose. Naujų žinių įgyja greitai ir užtikrintai. Atsižvelgdamas į tiriamą visuomenės sveikatos problemą, geba pasirinkti tinkamiausią epidemiologinio ar kitokio populiacinio tyrimo metodą, jį išsamiai ir argumentuotai pagrįsti ir taikyti tyrimuose. Savarankiškai parenka tinkamiausius situacijai darbo metodus ir geba juos profesionaliai taikyti. Savo profesinę veiklą planuoja ir grindžia naujausiais mokslinio tyrimo duomenimis. Turi aiškių lyderio savybių. Kūrybiškai pritaiko specialiuosius gebėjimus. Išsiskiria puikiais asmeniniais gebėjimais ir juos taiko kasdienėje ir profesinėje veikloje.