VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

NUTARIMAS

DĖL valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl energetikos įmonių investicijų projektų derinimo valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ PAKEITIMO

2017 m. liepos 12 d. Nr. O3E-318

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Dujų ir elektros departamento Dujų ir Elektros skyrių 2017 m. birželio 29 d. pažymą Nr. O5E-165 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“, Komisija n u t a r i a:

Pakeisti Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“:

1.   Pakeisti 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, 15 straipsnio 5 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi, 31 ir 37 straipsniais, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 4 straipsniu, 31 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 39 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais ir 67 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (toliau – Reglamentas), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB 2009 m. liepos 13 d. dėl gamtinių dujų vidaus rinkos taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB, ir taikomas Komisijos reguliuojamoms energetikos įmonėms.“

2.   Pakeisti 20 punktą ir išdėstyti jį taip:

„20. Jeigu bendrai derinamų investicijų sąraše numatomos investicijos, skirtos Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo plane nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti ir (arba) Elektros ir Dujų įmonių investicijos į išmaniąsias matavimo priemones, Komisija jų įtaką reguliuojamoms kainoms įvertina atskirai nuo visų kitų bendrai derinamų investicijų sąraše numatytų investicijų.“

3.   Pakeisti 49.1 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„49.1. investicijos, atliekamos Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo plane nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą, Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai įgyvendinti, saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, investicijos, kurios galiojančiuose teisės aktuose yra paminėtos kaip privalomos atlikti energetikos įmonėms, Elektros ir Dujų įmonių investicijos į išmaniąsias matavimo priemones;“

4.   Pakeisti 61 punktą ir išdėstyti jį taip:

„61. Investicijoms, kurios nedidina transportuojamo energijos kiekio, finansinis investicijų pagrindimas neteikiamas (išskyrus Elektros ir Dujų įmonių investicijas į išmaniąsias matavimo priemones, Elektros ir Dujų Bendro intereso projektus).“

5.   Pakeisti 66 punktą ir išdėstyti jį taip:

„66. Dujų, SND ir Elektros įmonės turi siekti, kad Komisijai teikiamų derinti investicijų kaštų ir naudos analizės rezultatai būtų išreikšti pinigine verte, ir atlikdamos kaštų ir naudos analizę turi remtis patikrintais ir patikimais duomenimis (įskaitant, bet neapsiribojant kitų šalių patirtimi, gamintojų rekomendacijomis, techninėmis specifikacijomis ir kt.). Komisija, nustačiusi, kad atlikta kaštų ir naudos analizė neatitinka šio reikalavimo, gali pareikalauti įmonės pateikti pataisytą kaštų ir naudos analizę. Dujų ir Elektros įmonės, spręsdamos dėl investicijų generuojamų naudų kaštų ir naudos analizės metu investicijų į išmaniąsias elektros energijos matavimo priemones atveju, turi atsižvelgti į 2012 m. kovo 9 d. Europos Komisijos rekomendaciją Nr. 2012/148/ES dėl pasirengimo diegti pažangiąsias apskaitos sistemas, o dėl investicijų į išmaniąsias gamtinių dujų matavimo priemones atveju – turi atsižvelgti į Gamtinių dujų pažangių matavimo sistemų ilgalaikės trukmės išlaidų ir naudos rinkai ekonominiu vertinimą, patvirtintą Komisijos 2014 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. O3-229 „Dėl gamtinių dujų pažangiųjų matavimo sistemų ilgalaikės trukmės išlaidų ir naudos rinkai ekonominio vertinimo projekto derinimo.“

6.   Pakeisti 92 punktą ir išdėstyti jį taip:

„92. Komisija kontroliuoja suderintų efektyvių investicijų įvykdymą, atsižvelgdama į energetikos įmonės su Komisija suderintus investicijų projektų rodiklius:

92.1. Jei efektyvi investicija, kuri buvo suderinta su Komisija, nepasiekia derinimo metu nustatytų rodiklių ir dėl to pasikeičia esminiai investicijos vertinimo kriterijai, nurodyti Tvarkos aprašo 1 priede, kuriais Komisija vadovaudamasi priėmė sprendimą dėl investicijos suderinimo, tada koreguodama kainų viršutines ribas ar kt. reguliuojamas kainas (gamtinių dujų, SND ir elektros energijos sektoriuose) bei nustatydama ar perskaičiuodama šilumos bazinių kainų dedamąsias (šilumos sektoriuje), Komisija įvertina energetikos įmonės įvykdytų investicijų efektyvumą, atsižvelgdama į energetikos įmonės su Komisija suderintus investicijų projektų rodiklius.

92.2. Elektros ir Dujų įmonių investicijų į išmaniąsias matavimo priemones projekto vykdytojai turi sukurti stebėsenos sistemą, kuri veiktų kaip kontrolės sistema įgyvendinant tokias investicijas ir turėtų užtikrinti įgyvendinamo projekto efektyvumo priežiūrą. Projekto vykdytojai ne rečiau kaip kartą per reguliavimo periodą turi teikti Komisijai ataskaitas, įskaitant pagrindžiančius dokumentus, apie projekto vykdymo eigą ir sukurtų naudų atitiktį Komisijos suderintų investicijų projektų rodikliams tam, kad Komisija galėtų vykdyti tokių investicijų įgyvendinimo priežiūrą.“

7.   Pakeisti 1 priedą ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).

Komisijos pirmininkė                                                                                                  Inga Žilienė

Energetikos įmonių investicijų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo 1 priedas

Energetikos įmonių investicijų vertinimo kriterijai

Eil. Nr.	Investicijos	Finansinis investicijos pagrindimas			Ekonominis investicijos vertinimas
		Finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV)	Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN)	Įmonės finansinio pajėgumo įvertinimas	Kaštų ir naudos analizė	Įtaka reguliuojamoms kainoms	Kiti socialiniai-ekonominiai ir sistemos saugumo aspektai
1.	Investicijos, skirtos pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti, Nacionalinį elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo planą, Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai įgyvendinti, paminėtos galiojančiuose teisės aktuose, kaip privalomos atlikti energetikos įmonėms, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti bei esamos sistemos atnaujinimui, elektros gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių prijungimui, šilumos vartotojų prijungimui centralizuoto šilumos tiekimo zonose.	Nevertinama.	Nevertinama.	Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.	Nagrinėjamos Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijos (išskyrus Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijas, skirtas ilgalaikio turto atnaujinimui bei elektros gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių prijungimui, bei investicijas, nurodytas Tvarkos aprašo 52.4 punkte) turi teikti grynąją naudą.	Įvertinama ir nurodoma įtaka reguliuojamoms kainoms.	Nurodoma socialinė-ekonominė, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo nauda.
2.	Elektros ir Dujų įmonių investicijos į išmaniąsias matavimo priemones, Elektros ir Dujų Bendro intereso projektai.	Apskaičiuojama ir nurodoma investicijos FGDV.	Apskaičiuojama ir nurodoma investicijos FVGN.	Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.	Nagrinėjama investicija turi teikti grynąją naudą.	Įvertinama ir nurodoma įtaka reguliuojamoms kainoms.	Nurodoma socialinė-ekonominė nauda.
3.	Investicijos, skirtos energetikos sistemų plėtrai, naujų vartotojų prijungimui (neapima naujų šilumos vartotojų prijungimo centralizuoto šilumos tiekimo zonose investicijų).	FGDV turi būti didesnė arba lygi nuliui*.	FVGN turi būti ne mažesnė kaip atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma*.	Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.	Nagrinėjama Elektros, Dujų ar SND įmonės investicija turi teikti grynąją naudą.	Neturi didinti kainos esamiems vartotojams (išskyrus prijungimo investicijas elektros sektoriuje).
4.	Investicijos, skirtos esamų energetikos sistemų efektyvumo didinimui modernizuojant sistemas.	FGDV turi būti didesnė arba lygi nuliui*.	FVGN turi būti ne mažesnė kaip atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma*.	Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.	Nagrinėjama Elektros, Dujų ar SND įmonės investicija turi teikti grynąją naudą.	Neturi didinti kainos esamiems vartotojams.	Nurodoma socialinė-ekonominė, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo nauda.
5.	Reguliuojamų NŠG, kurie neužtikrina šilumos generavimo šaltinių galios rezervo, investicijos.					Neturi didinti kainos esamiems šilumos vartotojams.

* Investicijoms, kurios didina transportuojamos energijos kiekį. Šilumos sektoriaus įmonei kapitalo grąžos norma yra lygi įmonės vidutinei svertinei kapitalo kainai (WACC), kuri skaičiuojama vadovaujantis šilumos sektoriaus kainų nustatymo metodika pagal paskutinius audituotus konkrečios įmonės balanso duomenis.

______________