PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo
ir sporto ministro 2023 m. birželio 15 d.
įsakymu Nr. V-838
NACIONALINIŲ FIZINIO AKTYVUMO PROGRAMŲ SĄRAŠAS
1. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa, skirta mokyti vaikus plaukti ir formuoti saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens įgūdžius.
2. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa, skirta masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti.
3. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa, skirta sportinio švietimo plėtotei.
part_2ce8de61ea7848f3b25c40715956aa04_end
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo
ir sporto ministro 2023 m. birželio 15 d.
įsakymu Nr. V-838
REIKALAVIMAI NACIONALINEI FIZINIO AKTYVUMO PROGRAMAI, SKIRTAI MOKYTI VAIKUS PLAUKTI IR FORMUOTI SAUGAUS ELGESIO VANDENYJE IR PRIE VANDENS ĮGŪDŽIUS
1. Nacionaline fizinio aktyvumo programa, skirta mokyti vaikus plaukti ir formuoti saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens įgūdžius (toliau – Mokymo plaukti programa), turi būti pasiekti šie tikslai:
1.1. išmokyti dalyvius saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens;
1.2. išmokyti dalyvius adaptuotis vandens aplinkoje;
1.3. išmokyti dalyvius judėjimo vandenyje įgūdžių ir juos tobulinti Mokymo plaukti programos vykdymo metu;
1.4. išmokyti dalyvius plaukti.
2. Mokymo plaukti programa turi būti vykdoma laikantis Mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programas, mokymo plaukti proceso vykdymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-1087 „Dėl Mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programas, mokymo plaukti proceso vykdymo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), skirtų įgyvendinti aštuoniolika mokymo plaukti užsiėmimų.
3. Mokymo plaukti programos veiklos turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
4. Mokymo plaukti programoje turi dalyvauti vaikai, besimokantys pagal pradinio ugdymo programas (antros arba trečios klasės mokiniai).
5. Esant galimybei, atsižvelgiant į ribotą vietų skaičių, prioritetas dalyvauti užsiėmimuose turėtų būti suteikiamas vaikams, turintiems mažiausiai (arba neturintiems jokių) plaukimo įgūdžių. Dalyvių plaukimo įgūdžiai turi būti vertinami prieš ir po dalyvavimo Mokymo plaukti programos veiklose.
6. Mokymo plaukti programa turi būti vykdoma ne mažiau kaip trisdešimtyje Lietuvos savivaldybių.
7. Mokymo plaukti programoje turi dalyvauti: 2023 m. – ne mažiau nei 13 300 dalyvių; 2024 m. – ne mažiau nei 13 500 dalyvių; 2025 m. – ne mažiau nei 14 000 dalyvių; 2026 m. – ne mažiau nei 16 000 dalyvių (iš viso per 4 metus – ne mažiau nei 56 800 unikalių dalyvių). Unikaliu Mokymo plaukti programos dalyviu laikomas vaikas, dalyvaujantis aštuoniolikoje mokymo plaukti užsiėmimų programoje vieną kartą visu Mokymo plaukti programos įgyvendinimo laikotarpiu.
8. Vienas Mokymo plaukti programos dalyvis turi dalyvauti ne mažiau nei aštuoniolikoje praktinių plaukimo užsiėmimų (vieno užsiėmimo trukmė – 45 min.) ir ne mažiau nei penkiuose teoriniuose užsiėmimuose.
9. Mokymo plaukti programa kasmet turi būti pradėta vykdyti ne anksčiau nei rugsėjo 1 d. ir baigta ne vėliau nei gruodžio 13 d.
10. Mokymo plaukti programos užsiėmimai gali būti jungiami, bet ne daugiau kaip po
du.
11. Vienas treneris vieno užsiėmimo metu gali dirbti su ne daugiau kaip 12 dalyvių grupe, dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais dalyviais, – ne daugiau kaip su 6 dalyvių grupe.
12. Plaukimo užsiėmimai turi būti vykdomi baseine, kurio ilgis ne trumpesnis nei 15 metrų, ir užsiėmimui skiriami ne mažiau kaip du nuo kitų baseino vartotojų atskirti plaukimo takeliai. Įgytų praktinių plaukimo gebėjimų patikrinimas vykdomas baseine, kurio gylis bent vienoje pusėje ne mažesnis nei 1,5 metro.
13. Mokymo plaukti programos vykdytojas privalo užtikrinti, kad Mokymo plaukti programos dalyvis būtų pasitikrinęs sveikatą pagal Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (turi gauti tėvų / globėjų patvirtinimą, kad vaikas turi 027-1/a formos pažymą).
14. Mokymo plaukti užsiėmimų metu turi būti registruojamas dalyvių lankomumas, užtikrinant jų registravimo kontrolę.
15. Mokymo plaukti programos vykdytojas yra atsakingas už dalyvių saugumą plaukimo
užsiėmimų metu.
16. Mokymo plaukti programos dalyviui mokymo plaukti užsiėmimo metu turi būti užtikrintos reikiamos higienos paslaugos (spintelė, rūbinė, dušo ir tualeto patalpos).
17. Mokymo plaukti programos vykdytojui draudžiama imti bet kokį papildomą atlygį
už mokymo plaukti paslaugų teikimą Mokymo plaukti programos dalyviams, taip pat jis privalo užtikrinti, kad tokio atlygio iš vaikų ir kitų asmenų neims ir jokie kiti įgyvendinant Mokymo plaukti programą dalyvaujantys asmenys.
18. Mokymo plaukti programos vykdytojas yra atsakingas už plaukimo užsiėmimų organizavimą bei administravimą (dalyvių paiešką, baseinų nuomą, trenerių samdymą, pamokų vykdymą, dalyvių teorinių žinių ir praktinių gebėjimų įvertinimą, bendradarbiavimą su bendrojo ugdymo mokyklomis ir plaukimo temų suderinamumą su bendrųjų ugdymo programų tematika, dalyvių pavėžėjimo į baseinus ir iš jų koordinavimą, bendros mokymo plaukti metodikos naudojimo pamokose užtikrinimą, dokumentacijos tvarkymą ir kt.).
19. Mokymo plaukti programos veiklomis turi būti ugdomi šie dalyvių gebėjimai:
19.1. laikytis saugaus elgesio taisyklių prie vandens ir vandenyje;
19.2. laikytis higienos įgūdžių baseine;
19.3. įvertinti judėjimo vandenyje ypatumus, judėti pirmyn ir atgal, šonu, keičiant kryptį, šuoliuoti, kai vandens gylis yra iki krūtinės;
19.4. netrikdomai, be baimės nuleisti veidą į vandenį, visu kūnu pasinerti po vandeniu, stebėti aplinką po vandeniu;
19.5. sulaikyti kvėpavimą pasinėrus po vandeniu (bent 5 sek.), ritmingai įkvėpti pakėlus galvą virš vandens ir išpūsti orą po vandeniu;
19.6. plūduriuoti vandenyje horizontalioje (ant krūtinės ir ant nugaros) ir vertikalioje padėtyse (bent 10 sek., jas keičiant);
19.7. slinkti vandens paviršiumi ant krūtinės ir ant nugaros, atsispirti nuo dugno ar sienelės ir slinkti vandeniu nuo baseino sienelės ar link jos, slinkti vandenyje be pagalbinių priemonių bent 10 metrų, pranerti bent 5 metrus sulaikius kvėpavimą;
19.8. atlikti taisyklingus judesius kojomis ir rankomis taip, kad būtų judama į priekį, nuplaukti be pagalbinės priemonės ar su viena pagalbine priemone bent 50 metrų;
19.9. įšokti į vandenį nuo baseino krašto ir panerti į 1–1,5 metro gylį, paimti nuo dugno
daiktus, saugiai išlipti iš vandens;
19.10. žaisti vandenyje nesiužetinius ir siužetinius, estafečių tipo žaidimus.
20. Mokymo plaukti programos veiklomis turi būti išugdyti šie dalyvių gebėjimai:
20.1. priprasti prie vandens, įveikti vandens baimę;
20.2. įgyti kvėpavimo kontrolės vandenyje įgūdžių (gebėti sulaikyti kvėpavimą pasinėrus, atlikti 5–6 įkvėpimus ir iškvėpimus į vandenį pakaitom – „burbulai“). Iškvėpimo pratimai atliekami per burną ir per nosį;
20.3. gebėti sulaikyti kvėpavimą ir orientuotis po vandeniu (ištraukti ant dugno gulintį daiktą iš ne mažiau kaip 1 metro gylio);
20.4. gebėti plūduriuoti horizontalioje ir vertikalioje padėtyje (15 sek.), keisti kūno padėtį;
20.5. gebėti slinkti ant krūtinės ir nugaros, kai skirtinga rankų padėtis, keisti kūno padėtį, išlaikyti pusiausvyrą vandenyje;
20.6. gebėti atlikti šuoliuką į vandenį nuo bortelio ant kojų (negilioje ir gilioje baseino dalyje);
20.7. gebėti saugiai išlipti iš vandens arba pasiekti saugią vietą, t. y. sienelę, takelį ar negilią baseino vietą;
20.8. gebėti judėti į priekį (25 metrus) atliekant ritmingus kojų judesius su lenta ant nugaros ir iškvepiant į vandenį ant krūtinės;
20.9. gebėti nuplaukti 25 metrus ant nugaros arba ant krūtinės be pagalbinės priemonės.
21. Programos teorinė dalis turi apimti šias temas:
21.1. saugaus elgesio taisyklės baseine;
21.2. kaip tinkamai pasirengti plaukimo pamokoms (higiena ir asmeniniai plaukimo reikmenys);
21.3. mokėjimo plaukti svarba, teigiamas vandens ir plaukimo poveikis sveikatai;
21.5. saugus ir ekologiškas elgesys prie atvirų vandens telkinių;
21.6. pagalba ištikus nelaimei vandenyje, skęstančiųjų gelbėjimas ir gelbėtojų veikla;
21.7. plaukimas – olimpinė sporto šaka.
22. Papildomai teorinės žinios dalyviams turi būti perteiktos ir kitų renginių metu: diskusijose klasėje, popietėje, konkursuose, susitikimuose su profesionaliais gelbėtojais ir kt., tam kasmet skiriant ne mažiau kaip 5 valandas kiekvienai vaikų grupei.
23. Mokymo plaukti programos veiklomis turi būti užtikrinta, kad dalyviai supras ir žinos:
23.1. saugaus elgesio taisykles baseine ir atviruose vandens telkiniuose;
23.2. vandens teikiamus malonumus ir galimus pavojus, skendimų priežastis;
23.3. higienos reikalavimus lankant baseiną, reikalingų socialinių įgūdžių – prausimosi prieš pratybas ir po jų – svarbą, aprangos maudantis ir plaukiojant baseine specifiškumą, asmeninių daiktų (kostiumėlių, glaudžių, maudymosi kepuraitės, akinukų, rankšluosčio, muilo, kempinės, baseino šlepečių) saugos tvarką;
23.4. dėl didelio vandens klampumo apsunkinto judėjimo vandenyje ypatumus;
23.5. povandeninės aplinkos vaizdą ir potyrius pasinėrus;
23.6. kvėpavimo judant vandenyje specifiškumą;
23.7. kvėpavimo sulaikymo pasinėrus būtinumą ir ritmingo kvėpavimo judant vandenyje būdus;
23.8. kaip išpūsti orą per nosį ir burną, panardinus veidą į vandenį;
23.9. apie žmogus kūno plūdumą, kaip apsisukti iš plūduriavimo ant krūtinės į plūduriavimo ant nugaros padėtį ir atvirkščiai, po to pereinant į vertikalią padėtį, kaip laikytis vandens paviršiuje;
23.10. aptakios padėties vandenyje ypatumus slenkant horizontalioje padėtyje ant krūtinės ir ant nugaros, gulint šonu, žinos taisyklingą kūno padėtį plaukiant, rankų padėtį slenkant vandenyje, kaip pasinerti po vandeniu;
23.11. kaip atlikti kojų ir rankų judesius gulint ant krūtinės ir ant nugaros;
23.12. saugaus nušokimo į vandenį taisykles, panirimo po vandeniu nedideliame gylyje
ypatumus, kaip pranerti pro kliūtį, esančią vandenyje;
23.13. žaidimų vandenyje taisykles.
24. Mokymo plaukti programos vykdytojas privalo užtikrinti programos proceso įvertinimą pagal Rekomendacijų 5 priede pateikiamą formą.
25. Mokymo plaukti programos vykdytojas privalo užtikrinti, kad po 18 užsiėmimų Mokymo plaukti programos dalyvių gebėjimai bus įvertinti 3 balų skale: 3 – „gerai“, 2 – „vidutiniškai“, 1 – „silpnai“.
26. Mokymo plaukti programos vykdytojas privalo užtikrinti, kad po 18 užsiėmimų mokymo plaukti dalyvių praktiniai plaukimo gebėjimai įveikiant 25 metrus nuotolį baseine bus įvertinti pagal tris lygius: „I lygis – gebėjimas nuplaukti 25 metrus be pagalbinių plaukimo priemonių“, „II lygis – gebėjimas nuplaukti 25 metrus su viena pagalbine plaukimo priemone“, „III lygis – gebėjimas nuplaukti 25 metrus su dviem ir daugiau pagalbinių plaukimo priemonių“.
27. Mokymo plaukti programos vykdytojas privalo užtikrinti, kad po 18 programos užsiėmimų ne mažiau nei 60 procentų programos dalyvių gebės nuplaukti 25 metrus ant nugaros arba ant krūtinės be pagalbinių plaukimo priemonių (I lygiu).
28. Mokymo plaukti programos vadovas turi turėti ne mažesnę nei 3 metų vadovavimo vaikų mokymo plaukti ne mažesnėms nei 12 vaikų grupėms patirtį.
29. Kiekvienas plaukimo užsiėmimus vedantis treneris turi turėti ne mažesnę nei 2 metų mokymo plaukti patirtį ir per metus būti dalyvavęs bent 1 kvalifikacijos tobulinimo renginyje, susijusiame su vaikų mokymu plaukti ir (ar) saugaus elgesio, susijusio su mokymu plaukti, taisyklėmis.
30. Ne mažiau nei 50 procentų programos užsiėmimų turi būti pritaikyta vaikams, turintiems negalią (regėjimo, klausos, judėjimo ir kt.).
31. Vienas vaikas gali dalyvauti aštuoniolikoje Mokymo plaukti programos užsiėmimų vieną kartą.
part_dc41bcc9970f4d81a56407bdcbe605b6_end
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo
ir sporto ministro 2023 m. birželio 15 d.
įsakymu Nr. V-838
REIKALAVIMAI NACIONALINEI FIZINIO AKTYVUMO PROGRAMAI, SKIRTAI MASINIAMS FIZINIO AKTYVUMO RENGINIAMS ORGANIZUOTI
1. Nacionaline fizinio aktyvumo programa, skirta masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti (toliau – Renginių organizavimo programa), turi būti pasiekti šie tikslai:
1.1. suteikti galimybę gyventojams dalyvauti teigiamas emocijas teikiančiose ir jų judėjimo poreikius atitinkančiose fizinio aktyvumo veiklose;
1.2. per fizinį aktyvumą paminėti valstybei reikšmingas datas;
1.3. didinti fizinio aktyvumo naudos žinomumą.
2. Renginių organizavimo programą turi sudaryti dviejų tipų renginiai:
2.1. varžybinis nacionalinio lygmens masinio fizinio aktyvumo renginys (toliau – žaidynės);
2.2. šventinio pobūdžio sporto renginiai.
3. Žaidynėms keliami šie reikalavimai:
3.1. žaidynėse turi dalyvauti ne mažiau kaip 30 Lietuvos savivaldybių;
3.2. žaidynių dalyvių amžius – 18 metų (imtinai) ir vyresni asmenys;
3.3. žaidynės turi vykti kasmet ne trumpiau nei pusę metų;
3.4. žaidynės turi būti vykdomos etapais, taikant dalyvių atrankos metodą:
3.4.1. pirmasis etapas turi būti įgyvendinamas ne mažiau kaip 30 Lietuvos savivaldybių ir įtraukti ne mažiau kaip 10 000 unikalių dalyvių;
3.4.2. antrasis etapas turi būti įgyvendinamas visose 10-yje Lietuvos apskričių ir įtraukti ne mažiau kaip 3 000 dalyvių;
3.4.3. finaliniame etape turi dalyvauti ne mažiau kaip 1 000 dalyvių;
3.5. žaidynių programoje turi būti įtraukta ne mažiau kaip:
3.5.1. 60 procentų komandinių sporto šakų;
3.5.2. 40 procentų individualių sporto šakų.
4. Šalies mastu žaidynes turi koordinuoti Renginių organizavimo programos vykdytojo paskirtas fizinis arba juridinis asmuo.
5. Šventinio pobūdžio sporto renginiams keliami reikalavimai:
5.1. renginiai turi būti kompleksiniai (įvairios fizinio aktyvumo / sporto veiklos);
5.2. kasmet turi būti vykdomi ne mažiau kaip penki renginiai, skirti šioms datoms paminėti:
5.2.1. Vaikų gynimo diena (birželio 1 d. arba artima šiai dienai data);
5.2.2. Pasaulinė sveikatos diena (balandžio 7 d. arba artima šiai dienai data);
5.2.3. Kūno kultūros ir sporto diena (pirmasis spalio šeštadienis);
5.2.4. Laisvės gynėjų diena (sausio 13 d. arba artima šiai dienai data);
5.2.5. Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena (rugpjūčio 23 d. arba artima šiai dienai data).
5.3. Renginys, skirtas paminėti Vaikų gynimo dieną, turi atitikti šiuos reikalavimus:
5.3.1. renginyje kasmet turi dalyvauti ne mažiau kaip 3 000 unikalių dalyvių, iš jų ne mažiau kaip 50 proc. turi sudaryti dalyviai iki 18 metų amžiaus (imtinai);
5.3.2. kasmet ne mažiau kaip 90 proc. renginio veiklų turi vykti atvirose erdvėse;
5.3.3. kasmet renginio programą turi sudaryti ne mažiau kaip 50 skirtingo pobūdžio sporto šakų, fizinio aktyvumo priemonių ar sveikatingumo užsiėmimų.
5.4. Renginys, skirtas paminėti Pasaulinę sveikatos dieną, turi atitikti šiuos reikalavimus:
5.4.1. renginyje kasmet turi dalyvauti ne mažiau kaip 1 000 unikalių dalyvių;
5.4.2. visos renginio veiklos turi vykti atvirose erdvėse;
5.4.3. kasmet renginio programą turi sudaryti ne mažiau kaip 10 skirtingo pobūdžio sporto šakų, fizinio aktyvumo priemonių ar sveikatingumo užsiėmimų.
5.5. Renginys, skirtas paminėti Kūno kultūros ir sporto dieną, turi atitikti šiuos reikalavimus:
5.5.1. renginyje kasmet turi dalyvauti ne mažiau kaip 1 000 unikalių dalyvių;
5.5.2. kasmet ne mažiau kaip 30 procentų renginio veiklų turi vykti atvirose erdvėse;
5.5.3. kasmet renginio programą turi sudaryti ne mažiau kaip 10 skirtingo pobūdžio sporto šakų, fizinio aktyvumo priemonių ar sveikatingumo užsiėmimų.
5.6. Renginys, skirtas paminėti Laisvės gynėjų dieną, turi atitikti šiuos reikalavimus:
5.6.1. renginio organizavimo klausimais Renginių organizavimo programos vykdytojai turi bendradarbiauti ir renginio nuostatus derinti su XX amžiaus Lietuvos istorinių įvykių ir jų sukakčių minėjimo darbo grupės nariais (sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. SV-S-1672 „Dėl XX amžiaus Lietuvos istorinių įvykių ir jų sukakčių minėjimo darbo grupės sudarymo“);
5.6.2. renginyje kasmet turi dalyvauti ne mažiau kaip 6 000 unikalių dalyvių;
5.6.3. renginys turi vykti masinio bėgimo (toliau – masinis bėgimas) formatu;
5.6.4. visi masinio bėgimo dalyviai turi būti apdovanoti Renginių organizavimo programos vykdytojo įsteigtais simboliniais atminimo medaliais arba kitais prizais. Dalyviai gali būti apdovanojami ir kitų subjektų įsteigtais apdovanojimais;
5.6.5. masinis bėgimas turi vykti Vilniaus mieste;
5.6.6. masinio bėgimo maršrutas turi driektis nuo Vilniaus Antakalnio kapinių iki Vilniaus televizijos bokšto;
5.6.7. masinio bėgimo dalyviams negali būti skiriami apdovanojimai už greičiausiai įveiktą trasos laiką.
5.7. Renginys, skirtas paminėti Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, turi atitikti šiuos reikalavimus:
5.7.1. renginys turi vykti bėgimo (toliau – bėgimas) formatu;
5.7.2. bėgimas turi vykti estafetiniu principu pagal Renginių organizavimo programos vykdytojo parengtus renginio nuostatus;
5.7.3. bėgimo metu turi dalyvauti ne mažiau kaip 200 unikalių dalyvių, iš jų ne mažiau kaip 10 – Lietuvos kariuomenės karių;
5.7.4. bėgimo dalyviai turi startuoti istoriškai arba politiškai svarbioje valstybei vietoje, kurioje būtų pakankamai vietos susirinkti Bėgimo dalyviams ir žiūrovams (Vilniaus Katedros aikštė, Nepriklausomybės aikštė, Lukiškių aikštė, V. Kudirkos aikštė ir kt.);
5.7.5. renginio dalyvius renginio atidarymo šventės metu turi pasveikinti ne mažiau kaip 1 vadovaujamas pareigas valstybinėje institucijoje užimantis asmuo;
5.7.6. bėgimo metu per Lietuvos teritoriją iki Lietuvos–Latvijos sienos turi būti nešama Lietuvos vėliava.
6. Renginių organizavimo programoje turi dalyvauti ne mažiau kaip: 2023 m. – 15 200 dalyvių, 2024 m. – 21 200 dalyvių, 2025 m. – 21 200 dalyvių, 2026 m. – 21 200 dalyvių.
7. Šventiniuose renginiuose ne mažiau kaip 50 procentų Renginių organizavimo programos užsiėmimų turi būti pritaikyti asmenims, turintiems negalią.
8. Skirtinguose renginiuose dalyvaujantis tas pats asmuo laikomas unikaliu to renginio dalyviu.
9. Renginių organizavimo programos vykdytojas turi užtikrinti renginių dalyvių registraciją.
10. Renginių organizavimo programos vykdytojas gali pasitelkti savanorius Renginių organizavimo programos veikloms įgyvendinti.
part_1202ae9e33e34865a76e9b7d12c72375_end
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo
ir sporto ministro 2023 m. birželio 15 d.
įsakymu Nr. V-838
REIKALAVIMAI NACIONALINEI FIZINIO AKTYVUMO PROGRAMAI, SKIRTAI SPORTINIO ŠVIETIMO PLĖTOTEI
1. Nacionaline fizinio aktyvumo programa, skirta sportinio švietimo plėtotei Lietuvoje (toliau – Sportinio švietimo programa), turi būti pasiekti šie tikslai:
1.1. padidintas žinomumas apie aukšto meistriškumo sportą, olimpinį ir paralimpinį judėjimus, kurčiųjų sportą ir specialiąją olimpiadą Lietuvoje bei gyventojų suvokimas apie juo ugdomas bendražmogiškąsias vertybes;
1.2. paskatintas vaikų ir jaunimo įsitraukimas į sportinį judėjimą švietimo įstaigose.
2. Turi būti užtikrinta, kad Sportinio švietimo programos veiklos kasmet vyks ne mažiau kaip 30-yje Lietuvos savivaldybių.
3. Įgyvendinant Sportinio švietimo programą, turi būti įvykdytos šios veiklos:
3.1. surengtos ir / ar paviešintos švietimo įstaigų žaidynės;
3.2. įgyvendinta originali motyvacinė iniciatyva mokiniams;
3.3. įvykdytas mokinių projektų finansavimo konkursas;
3.4. įgyvendinta etikos ugdymo per sportą programa;
3.5. įgyvendinta tautinių mažumų integracijos per sportą programa;
3.6. surengtas sportinio švietimo forumas;
3.7. įvykdyti geriausiai įvertintų sporto bendruomenės atstovų apdovanojimai;
3.8. parengti ir paskelbti šviečiamieji-informaciniai sporto leidiniai;
3.9. įvykdytos visuomenės informavimo kampanijos sporto ir visų sportinių tipų negalios tematika;
3.10. įvykdytos infrastruktūros pritaikymo žmonėms su negalia švietimo veiklos;
3.11. sukurta internetinė sporto platforma žmonėms su visų sportinių tipų negaliomis;
3.12. įgyvendinta mentorystės programa, skirta visų sportinių tipų negalias turintiems vaikams;
3.13. įvykdytas pažintinis projektas mokyklose, skirtas visų sportinių tipų tematikai;
3.14. surengta stovykla jauniesiems sportininkams su visų sportinių tipų negaliomis;
3.15. surengta stovykla vaikams su visų sportinių tipų negaliomis;
3.16. įvykdyti šviečiamieji renginiai žmonių su negalia treneriams.
4. Švietimo įstaigų žaidynėms keliami reikalavimai:
4.1. kasmet turi būti surengtos ikimokyklinio ugdymo įstaigų žaidynės (toliau – Ikimokyklinės žaidynės), ne mažiau nei 1 vnt./metus, kuriose:
4.1.1. turi dalyvauti ikimokyklines ugdymo įstaigas lankantys vaikai (toliau – vaikai);
4.1.2. kasmet turi dalyvauti ne mažiau kaip: 2023 m. – 15 000, 2024 m. – 45 000, 2025 m. – 45 000, 2026 m. – 45 000 vaikų (iš viso – 150 000 vaikų), iš jų vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, – ne mažiau kaip: 2023 m. – 120, 2024 m. – 200, 2025 m. – 250, 2026 m. – 300 (iš viso – 870);
4.1.3. Ikimokyklinėmis žaidynėmis turi būti siekiama šių tikslų:
4.1.3.1. praktinių sportinių veiklų metu ugdomos sporto (taip pat žmonių su negalia) sporto vertybės;
4.1.3.2. skatinamas ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinis aktyvumas;
4.1.4. ikimokyklinės žaidynės turi atitikti vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, amžiaus ypatumus ir derėti su ikimokyklinio ugdymo programų tikslais;
4.1.5. kasmet vaikai, tapę nugalėtojais ir prizininkais pagal organizatoriaus patvirtintus Ikimokyklinių žaidynių nuostatus, turi būti apdovanojami Sportinio švietimo programos vykdytojo įsteigtais apdovanojimais (apdovanojimus gali įsteigti ir kiti subjektai);
4.2. kasmet turi būti prisidedama prie Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuojamų Lietuvos mokyklų žaidynių (toliau – Mokyklų žaidynės) vykdymo:
4.2.1. įsteigiami apdovanojimai ir apdovanojami mokiniai, tapę nugalėtojais ir prizininkais, pagal organizatoriaus patvirtintus Mokyklų žaidynių nuostatus;
4.2.2. viešinama informacija apie Mokyklų žaidynes, pasiekiant ne mažesnę nei 250 000 asmenų auditoriją kasmet.
5. Motyvacinei iniciatyvai mokiniams (toliau – iniciatyva) keliami reikalavimai:
5.1. iniciatyvoje turi dalyvauti Lietuvos mokiniai, besimokantys pagal pradinio ugdymo programas, ne mažiau kaip: 2023 m. – 30 000, 2024 m. – 50 000, 2025 m. – 55 000, 2026 m. – 60 000 mokinių (iš viso – 195 000 mokinių);
5.2. kasmet iniciatyva turi būti vykdoma ne mažiau nei 30-yje Lietuvos savivaldybių;
5.3. kasmet iniciatyva turi būti vykdoma ne trumpiau nei vieną mėnesį;
5.4. iniciatyvos metu turi būti naudojama Sportinio švietimo programos vykdytojo parengta metodinė vaizdo medžiaga, kuria turi būti skleidžiamos sporto vertybės ir vaikai skatinami sportuoti. Metodinė medžiaga turi būti pritaikyta regėjimo ir klausos negalią turintiems vaikams.
6. Mokinių sporto projektų finansavimo konkursui (toliau – projektų konkursas) keliami reikalavimai:
6.1. projektų konkursas turi būti organizuotas ne rečiau kaip 1 kartą per metus;
6.2. projektų konkurse turi būti numatyta bent viena veikla, skirta žmonėms su negalia.
7. Etikos ugdymo per sportą programai (toliau – Etikos programa) keliami reikalavimai:
7.1. Etikos programoje turi dalyvauti Lietuvos jaunieji sportininkai, treneriai, sporto vadybininkai, ne mažiau kaip: 2023 m. – 30, 2024 m. – 110, 2025 m. – 120, 2026 m. – 130 (iš viso – 460 dalyvių);
7.2. turi būti taikomi teoriniai ir praktiniai, įtraukieji etikos ugdymo per sportą metodai.
8. Tautinių mažumų integracijos per sportą programai (toliau – programa) keliami reikalavimai:
8.1. programoje turi dalyvauti tautinių mažumų vaikai (toliau – vaikai) iš regionų, kuriuose vyrauja tautinės mažumos;
8.2. programoje turi dalyvauti ne mažiau kaip po 250 vaikų kasmet;
8.3. programa turi būti skatinama tautinių mažumų integracija per sportines veiklas.
9. Sportinio švietimo konferencijai (toliau – Konferencija) keliami reikalavimai:
9.1. Konferencija turi vykti kasmet, ne rečiau kaip 1 kartą per metus;
9.2. Konferencija turi būti skirta įvairių lygmenų (valstybės, savivaldybės, ugdymo įstaigų, sporto klubų, bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų ir kt.) sporto, švietimo, sveikatos, socialinės srities sektorių atstovams;
9.3. Konferencijoje turi būti nagrinėjami fizinio aktyvumo ir sporto, sveikatos stiprinimo fizinio aktyvumo priemonėmis, ugdymo per sportą ir kiti su fiziniu aktyvumu susiję klausimai;
9.4. Konferencijoje turi dalyvauti ne mažiau kaip: 2023 m. – 150, 2024 m. – 400, 2025 m. – 420, 2026 m. – 440 dalyvių (iš viso – 2300 dalyvių).
10. Geriausiai įvertintų sporto bendruomenės atstovų apdovanojimams (toliau – apdovanojimai) keliami reikalavimai:
10.1. turi būti suorganizuotas konkursas, skirtas išaiškinti geriausiai dirbančius fizinio ugdymo mokytojus (toliau – Geriausių mokytojų konkursas):
10.1.1. Geriausių mokytojų konkursas turi vykti kasmet, ne rečiau kaip 1 kartą per metus;
10.1.2. Geriausių mokytojų konkurso nugalėtojai turi būti išaiškinti ir paskelbti ne vėliau kaip iki metų pabaigos;
10.1.3. Geriausių mokytojų konkurso metu pagal Sportinio švietimo programos vykdytojo patvirtintuose konkurso nuostatuose nustatytus kriterijus turi būti išaiškinta ne mažiau kaip 15 geriausių einamųjų mokslo metų fizinio ugdymo mokytojų, iš jų – 5 bendrojo ugdymo fizinio mokytojai, 5 ikimokyklinio, 5 dirbantys su specialiųjų poreikių vaikais mokytojai;
10.1.4. privalomas vertinimo kriterijus Geriausių mokytojų konkurse turi būti sporto vertybių diegimas fizinio ugdymo pamokų metu;
10.1.5. Geriausių mokytojų konkurso nugalėtojai turi būti pagerbiami ir apdovanojami specialiai tam skirto renginio metu;
10.1.6. Geriausių mokytojų konkurso nugalėtojai turi būti apdovanoti Sportinio švietimo programos vykdytojo įsteigtais prizais. Papildomai prizus gali įsteigti ir kiti subjektai;
10.1.7. Geriausių mokytojų konkursu turi būti pasiekta ne mažesnė nei 1 000 žiūrovų auditorija kasmet;
10.2. turi būti suorganizuotas konkursas, skirtas įvertinti asmenis už garbingą elgesį sportuojant (toliau – Garbingo elgesio sportuojant konkursas):
10.2.1. Garbingo elgesio sportuojant konkursas turi vykti kasmet, ne rečiau kaip 1 kartą per metus;
10.2.2. Garbingo elgesio sportuojant konkurso metu pagal Sportinio švietimo programos vykdytojo patvirtintuose konkurso nuostatuose nustatytus kriterijus turi būti išaiškinti asmenys, per pastaruosius 5 metus pasižymėję garbingais poelgiais sporto kontekste;
10.2.3. Garbingo elgesio sportuojant konkurse kasmet turi būti išaiškinti ir apdovanoti ne mažiau kaip 6 asmenys;
10.2.4. Garbingo elgesio sportuojant konkurso nugalėtojai turi būti pagerbiami ir apdovanojami Sportinio švietimo programos vykdytojo įsteigtais prizais. Papildomai prizus gali įsteigti ir kiti subjektai;
10.2.5. Garbingo elgesio sportuojant konkursu turi būti pasiekta ne mažesnė kaip 1 000 žiūrovų auditorija kasmet;
10.3. turi būti suorganizuotas konkursas, skirtas įvertinti geriausius metų sportininkus (toliau – Sportininkų apdovanojimų konkursas):
10.3.1. Sportininkų apdovanojimų konkursas turi vykti kasmet, ne rečiau kaip 1 kartą per metus;
10.3.2. Sportininkų apdovanojimų konkurso metu pagal Sportinio švietimo programos vykdytojo patvirtintuose konkurso nuostatuose nustatytus kriterijus turi būti išaiškinti geriausi šalies praėjusių metų olimpinių, paralimpinių, kurčiųjų sporto ir specialiosios olimpiados sporto šakų sportininkai;
10.3.3. Sportininkų apdovanojimų konkurso nugalėtojai turi būti pagerbiami ir apdovanojami Sportinio švietimo programos vykdytojo įsteigtais prizais. Papildomai prizus gali įsteigti ir kiti subjektai;
10.3.4. Sportininkų apdovanojimų konkursas turi būti transliuojamas ne mažiau kaip 1 šalies transliuotojo televizijos kanalu;
10.3.5. Sportininkų apdovanojimų konkurse kasmet turi būti išaiškinta ir apdovanota ne mažiau kaip 10 sportininkų;
10.3.6. Sportininkų apdovanojimų konkursu turi būti pasiekta ne mažesnė nei 100 000 žiūrovų auditorija kasmet.
11. Informacinėms priemonėms parengti keliami reikalavimai:
11.1. turi būti parengtas leidinys, skirtas šalies ir tarptautinei fizinio aktyvumo ir sporto tematikai bei sporto vertybių sklaidai (toliau – sporto leidinys):
11.1.1. sporto leidinys turi būti paskelbtas Sportinio švietimo programos vykdytojo arba jo partnerio elektroninėje platformoje;
11.1.2. turi būti parengta ne mažiau kaip po 1 sporto leidinio numerį kiekvieną mėnesį;
11.1.3. sporto leidiniu turi būti pasiekta ne mažesnė nei 20 000 asmenų auditorija kasmet;
11.2. turi būti parengtas leidinys, skirtas žmonių su visų sportinių tipų negalia sportavimo tematikai (toliau – žmonių su negalia sporto leidinys):
11.2.1. kasmet turi būti parengti ne mažiau kaip 4 žmonių su negalia sporto leidinio numeriai;
11.2.2. žmonių su negalia sporto leidinys turi būti parengtas skaitmeniniu ir garso formatais ir kasmet išleistas ne mažiau kaip 500 vnt. popieriniu tiražu;
11.2.3. žmonių su negalia sporto leidinys turi būti paskelbtas Sportinio švietimo programos vykdytojo arba jo partnerio elektroninėje platformoje;
11.2.4. žmonių su negalia sporto leidiniu turi būti pasiekta auditorija, ne mažesnė nei: 2023 m. – 3 000, 2024 m. – 6 000, 2025 m. – 6 500, 2026 m. – 7 000 asmenų;
11.3. kasmet turi būti parengti ne mažiau kaip 4 vaizdo reportažai apie visų sportinių tipų negalios sportą, pritaikyti klausos negalią turintiems asmenims.
12. Visuomenės sportinio informavimo kampanijoms (toliau – kampanijos) keliami reikalavimai:
12.1. kampanijomis turi būti didinamas sporto žinomumas ir jo naudos suvokimas;
12.2. kasmet turi būti įvykdyta ne mažiau kaip 8 kampanijų aukšto meistriškumo, fizinio aktyvumo, žmonių su negalia sportinio skatinimo tematika;
12.3. bent po vieną kampaniją aukšto meistriškumo sporto, fizinio aktyvumo ir visų sportinių tipų negalios judėjimų skatinimo tema turi būti vykdoma kartu su nacionaliniu transliuotoju;
12.4. bent po vieną kampaniją aukšto meistriškumo sporto, fizinio aktyvumo ir visų sportinių tipų negalios judėjimų skatinimo tema turi būti vykdoma kartu su vienu iš didžiausių Lietuvos internetinių naujienų portalu, parinktu viešųjų pirkimų būdu;
12.5. kasmet kampanijomis turi būti pasiekta ne mažesnė kaip 60 000 (2023 m. – 52 000) asmenų auditorija;
12.6. kampanijos turi būti vykdomos pasirinktinai tekstų, vaizdo reportažų, laidų formatu.
13. Infrastruktūros pritaikymo žmonėms su negalia iniciatyvai (toliau – infrastruktūros pritaikymo iniciatyva) keliami reikalavimai:
13.1. infrastruktūros pritaikymo iniciatyva turi būti skirta didinti sporto objektų prieinamumą žmonėms su negalia ir skatinti jų fizinį aktyvumą;
13.2. įgyvendinant infrastruktūros pritaikymo iniciatyvą, žmonėms su negalia pritaikyti sporto objektai turi būti pažymėti originaliu Sportinio švietimo programos vykdytojo sukurtu lipduku;
13.3. žmonėms su negalia pritaikyti sporto objektai turi būti įvertinti ir atrinkti pagal Sportinio švietimo programos vykdytojo parengtą tvarką ir vertinimo kriterijus, kurių pagrindinis turi būti patogus sporto objekto prieinamumas įvairias negalias turintiems asmenims;
13.4. kasmet specialiu lipduku turi būti pažymėti ne mažiau kaip 20 naujų sporto objektų;
13.5. kasmet informacija apie infrastruktūros pritaikymo iniciatyvą turi pasiekti ne mažesnę kaip 20 000 asmenų auditoriją;
13.6. informacija apie infrastruktūros pritaikymo iniciatyvą turi būti papildomai parengta negaliai pritaikytais formatais (garso, gestų kalba, lengvai suprantama kalba ir kt.).
14. Internetinei sporto platformai žmonėms su negalia (toliau – platforma) keliami reikalavimai:
14.1. turi būti sukurta originali virtuali platforma žmonėms su visų sportinių tipų negalia, kurioje jiems pateikiami sportavimo patarimai, sporto naujienos, žmonėms su visų sportinių tipų negalia sportuoti pritaikytų objektų žemėlapis ir kt. informacija;
14.2. platforma turi turėti originalų Sportinio švietimo programos vykdytojo sukurtą pavadinimą;
14.3. platforma turi naudotis žmonės su negalia, ne mažiau kaip: 2023 m. – 200, 2024 m. – 600, 2025 m. 1000, 2026 m. – 1 500 asmenų;
14.4. informacija apie platformą turi pasiekti auditoriją, ne mažesnę kaip: 2023 m. – 15 000, 2024 m. – 25 000, 2025 m. – 30 000, 2026 m. – 35 000 asmenų.
15. Mentorystės programai keliami reikalavimai:
15.1. turi būti sukurta nuolat veikianti mentorystės programa, skirta užtikrinti mentorius vaikams su visų sportinių tipų negalia (bendram sportavimui, sporto planui parengti, aptarti, konsultuotis ir pan.);
15.2. mentorystės programai turi būti sukurtas originalus pavadinimas;
15.3. mentorystės programoje turi dalyvauti vaikai su negalia, ne mažiau kaip: 2023 m. – 10, 2024 m. – 40, 2025 m. – 60, 2026 m. – 80 vaikų;
15.4. mentorystės programos žinomumui turi būti pasiekta auditorija ne mažiau kaip: 2023 m. – 10 000, 2024 m. – 15 000, 2025 m. – 20 000, 2026 m. – 25 000 asmenų;
15.5. mentorystės programa kasmet turi būti vykdoma ne mažiau nei 2 savivaldybėse.
16. Pažintiniam projektui mokyklose (toliau – pažintinis projektas) keliami reikalavimai:
16.1. pažintinio projekto metu turi būti organizuojami aukšto meistriškumo sportininkų (olimpiečių, paralimpiečių, kurčiųjų, specialiosios olimpiados sportininkų, pasaulio ir Europos čempionatų dalyvių ir kt.) vizitai į bendrojo ugdymo mokyklas, kurių metu vaikai būtų supažindinami su žmonių su negalia sportavimu, pritaikant vizitų turinį regėjimo ir klausos negalią turintiems vaikams;
16.2. pažintiniame projekte turi dalyvauti ne mažiau vaikų kaip: 2023 m. – 1 500, 2024 m. – 2 500, 2025 m. – 3 000, 2026 m. – 3 000;
16.3. pažintinis projektas turi vykti ne mažiau nei 30-yje Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų;
16.4. pažintiniu projektu turi būti pasiekta auditorija, ne mažesnė nei: 2023 m. – 5 000, 2024 m. – 15 000, 2025 m. – 20 000, 2026 m. – 20 000 vaikų;
16.5. Kasmet turi būti suorganizuotas ne mažiau kaip 1 pažintinis projektas.
17. Jaunųjų sportininkų su negalia sporto stovyklai (toliau – sporto stovykla) keliami reikalavimai:
17.1. sporto stovyklos dalyviai turi būti jaunieji sportininkai su visų sportinių tipų negalia, kuriuos sportavimo ir gyvenimo įgūdžių turi mokyti patyrę sportininkai;
17.2. kasmet turi būti suorganizuota ne mažiau kaip 1 stovykla;
17.3. sporto stovykloje turi dalyvauti ne mažiau kaip: 2023 m. – 20, 2024 m. – 30, 2025 m. – 30, 2026 m. – 30 dalyvių;
17.4. sporto stovyklos žinomumui turi būti pasiekta auditorija, ne mažesnė kaip: 2023 m. – 1 000, 2024 m. – 2 000, 2025 m. – 2 000, 2026 m. – 2 000 asmenų.
18. Vaikų su negalia sporto stovyklai (toliau – vaikų su negalia stovykla) keliami reikalavimai:
18.1. kasmet turi būti suorganizuota ne mažiau kaip 1 vaikų su negalia stovykla, kurioje būtų skleidžiamos sporto vertybės;
18.2. vaikų su negalia stovykla stovykloje kasmet turi dalyvauti ne mažiau kaip po 20 (2023 m. – 10) vaikų su negalia;
18.3. vaikų su negalia stovykla stovyklos žinomumui turi būti pasiekta auditorija, ne mažesnė kaip 2 000 (2023 m. – 1 000) asmenų kasmet.
19. Šviečiamiesiems renginiams, skirtiems žmonių su negalia treneriams (toliau – renginiai), keliami reikalavimai:
19.1. renginių metu žmonių su negalia treneriams turi būti suteiktos žinios, gebėjimai ir įgūdžiai apie įtraukųjį žmonių su negalia fizinio aktyvumo didinimą ir treniravimą;
19.2. kasmet turi būti suorganizuoti ne mažiau kaip 3 renginiai;
19.3. renginiuose turi dalyvauti ne mažiau kaip: 2023 m. – 20, 2024 m. – 25, 2025 m. – 25, 2026 m. – 25 dalyviai;
19.4. renginiais turi būti pasiekta auditorija, ne mažesnė kaip: 2023 m. – 1 000, 2024 m. – 1 500, 2025 m. – 2 000, 2026 m. – 2 000 asmenų.
20. Skirtingose veiklose dalyvaujantis tas pats asmuo laikomas unikaliu to renginio dalyviu.
part_a26ce0b02e294d65835bc78a0aa5a343_end
