Byla Nr. 21-A/2023
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO (2018 M. LAPKRIČIO 15 D. REDAKCIJA) 6 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2024 m. rugsėjo 26 Nr. KT76-A-N10/2024
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Stasio Šedbaro,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2024 m. rugsėjo 12 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 21-A/2023 pagal pareiškėjos Lietuvos regionų partijos prašymą Nr. 1A-73/2023 ištirti, ar konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, atsakingo valdymo principams neprieštaravo Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalies nuostata „Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo“.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Prašymo aplinkybės ir pareiškėjos argumentai
1. 2020 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) sprendime Nr. Sp-261 „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ nebuvo nustatyta, kad pareiškėja Lietuvos regionų partija (tuo metu Lietuvos socialdemokratų darbo partija) atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus valstybės biudžeto asignavimams gauti ir jai 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nebuvo paskirti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo VRK iš naujo spręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo pareiškėjai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad pareiškėjai skirtinas finansavimas turi būti skaičiuojamas ne už visą pusmetį, kurį įvyksta nauji Seimo rinkimai, o tik už laikotarpį iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo.
2. Pareiškėjos prašymas grindžiamas šiais argumentais.
Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo, be kita ko, Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalis buvo papildyta nuostata, numatančia, kad jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami tam tikro dydžio valstybės biudžeto asignavimai; valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo. Vadovaudamasi šiuo teisiniu reguliavimu, VRK iki 2020 m. Seimo rinkimų pareiškėjai tris kartus skyrė valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti, tačiau po 2020 m. įvykusių Seimo rinkimų, pagal tą patį teisinį reguliavimą, pareiškėjai finansavimas už 2020 m. antrąjį pusmetį nebuvo skirtas. Taip pareiškėja neteko teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti už pilnus kalendorinius (biudžetinius) metus, kuriais baigiasi atitinkama Seimo kadencija.
Pareiškėjos teigimu, valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, inter alia tą pusmetį (šiuo atveju tai būtų 2016 m. išrinkto Seimo kadencijos aštuntasis pusmetis), per kurį įvyksta kiti eiliniai Seimo rinkimai, turi būti skirstomi pagal tuos pačius kriterijus ir sąlygas, kuriais remiantis minėti asignavimai buvo skirstomi ir per ankstesnius septynis pusmečius, t. y. minėtos trukmės laikotarpio (ketverių metų) valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai (iš viso aštuonių pusmečių) turi būti paskirstomi tomis pačiomis sąlygomis ir tvarka. Todėl pareiškėja mano, kad ji turėjo (turi) teisę (teisėtus lūkesčius) į valstybės biudžeto asignavimus už laikotarpį iki 2020 metų (kalendorinių ir biudžetinių), kuriais vyko eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, pabaigos, nes ketverių metų pusmetinių valstybės biudžeto asignavimų skirstymas pradedamas nuo po paskutinių eilinių Seimo rinkimų einančių biudžetinių metų pradžios, t. y. nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos.
Pareiškėjos vertinimu, Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalies nuostata „Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo“ prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, atsakingo valdymo principams, nes ja paneigiami pareiškėjos teisėti lūkesčiai valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti gauti nepertraukiamai iki 2020 metų (kalendorinių ir biudžetinių), kuriais įvyko eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, pabaigos.
II
Suinteresuoto asmens atstovų argumentai
3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo atstovų Seimo nario Andriaus Vyšniausko ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniosios patarėjos Viktorijos Staugaitytės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštaravo Konstitucijai.
Suinteresuoto asmens atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.
3.1. Suinteresuoto asmens atstovai nurodo, kad pareiškėjos prašyme iš esmės yra remiamasi ne oficialiąja konstitucine doktrina, bet Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarime pateiktu Politinių partijų įstatymo 21 straipsnyje nustatyto valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti paskirstymo pagal Seimo rinkimų rezultatus teisinio reguliavimo aiškinimu, pagal kurį šie asignavimai politinėms partijoms, gavusioms Seimo rinkimuose nustatytą procentą visų rinkėjų balsų, paskirstomi pusmetiniais asignavimais, jų skirstymas pradedamas nuo po paskutinių eilinių Seimo rinkimų einančių biudžetinių metų pradžios, ir tą pusmetį, per kurį įvyksta kiti eiliniai Seimo rinkimai (t. y. aštuntąjį pusmetį), jie skirstomi pagal tuos pačius kriterijus ir sąlygas, kuriais remiantis buvo skirstomi ir ankstesnius septynis pusmečius. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, pareiškėja neatsižvelgia į pamatinę oficialiosios konstitucinės doktrinos politinių partijų finansavimo klausimu nuostatą, kad, pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas su politinių partijų finansavimu susijusių santykių reguliavimo srityje turi plačią diskreciją ir neprivalo nustatyti politinių partijų finansavimo valstybės biudžeto ar kitomis viešosiomis lėšomis. Suinteresuoto asmens atstovai pabrėžė, kad iki ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo valstybės biudžeto lėšos politinėms partijoms buvo skiriamos tik pagal rinkimų rezultatus, o naujų politinių partijų veiklos finansavimas valstybės biudžeto lėšomis, nesiejamas su jų kandidatų dalyvavimu rinkimuose ir tam tikro rinkėjų pritarimo gavimu, apskritai niekada iki tol nebuvo nustatytas. Tokio teisinio reguliavimo atsisakyta ir galiojančiame Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatyme, kurio 38 straipsnio 5 dalyje nustatytas tik pereinamasis tokį finansavimą numatantis teisinis reguliavimas, aktualus iki 2024 m. vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. sausio 1 d.
3.2. Pasak suinteresuoto asmens atstovų, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas apskritai neprivalo nustatyti su dalyvavimu rinkimuose nesiejamo naujų politinių partijų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis, akivaizdu, kad iš Konstitucijos nekyla ir reikalavimas tokį finansavimą, jeigu jis nustatomas, reguliuoti visiškai taip pat, kaip pagal rinkimų rezultatus skiriamą finansavimą (nustatyti tokią pat jo dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką, be kita ko, jo skyrimą už visą biudžetinių metų pusmetį, per kurį įvyksta eiliniai Seimo rinkimai). Valstybė neprivalo naujai parlamentinei politinei partijai užtikrinti finansavimo valstybės biudžeto lėšomis iki pat to pusmečio, per kurį įvyksta eiliniai Seimo rinkimai, pabaigos, nes tai yra visai kitu pagrindu skiriamas finansavimas, niekaip nesusijęs su tuo, kada pradedamas pagal eilinių Seimo rinkimų rezultatus skiriamų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymas.
3.3. Suinteresuoto asmens atstovai pabrėžia, kad pareiškėja neturėjo jokio pagrindo susikurti lūkesčių gauti tam tikro dydžio valstybės biudžeto asignavimus už visą 2020 m. antrąjį pusmetį, nes teisę į finansavimą valstybės biudžeto lėšomis kaip nauja parlamentinė politinė partija ji įgijo būtent pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kuris nebuvo keičiamas. Įsigaliojus Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalyje nustatytam teisiniam reguliavimui teisėtų lūkesčių galėjo atsirasti tik į tokios apimties finansavimą, kokį suponavo eksplicitinė nuostata, pagal kurią valstybės biudžeto asignavimai naujoms parlamentinėms politinėms partijoms skiriami „iki pirmųjų Seimo rinkimų“, o tai, kaip konkrečiai ši nuostata aiškintina ir taikytina, yra teisės taikymo institucijų, tarp jų ginčus dėl teisės taikymo nagrinėjančių teismų, praktikos dalykas.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas
4. Seimas 2013 m. lapkričio 26 d. priėmė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu pakeitė Politinių partijų įstatymą (1990 m. rugsėjo 25 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir jį išdėstė nauja redakcija.
Politinių partijų įstatymas (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) buvo ne kartą keičiamas ir papildomas, inter alia Seimo 2018 m. lapkričio 15 d. priimtu Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu (toliau – Pakeitimo įstatymas), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d., kuriuo, be kita ko, buvo įtvirtintas šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamas teisinis reguliavimas.
5. Iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2019 m. sausio 1 d.) Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnyje „Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka“ buvo nustatyta:
„1. Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti.
2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai.
3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:
1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms partijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui;
2) paskutinių Seimo rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms;
3) paskutinio pakartotinio balsavimo vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose. Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose, nebuvo rengiamas, tai vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms.
4. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:
1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;
2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;
5. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.“
5.1. Taigi Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnyje, galiojusiame iki 2019 m. sausio 1 d., buvo įtvirtinti atitinkami kriterijai ir sąlygos, kuriuos turėjo atitikti politinė partija, kad gautų valstybės biudžeto asignavimus savo veiklai finansuoti, valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio nustatymo tvarka, šį dydį įgaliotas nustatyti subjektas (šiuo atveju VRK), taip pat terminai, iki kurių VRK privalėjo pervesti šiuos asignavimus į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą, – atitinkamai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir iki lapkričio 15 dienos.
5.1.1. Pagal Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnį, galiojusį iki 2019 m. sausio 1 d., buvo nustatyti tokie kriterijai ir sąlygos, kuriuos turėjo atitikti politinė partija, kad gautų valstybės biudžeto asignavimus savo veiklai finansuoti:
– politinė partija turėjo atitikti šiuos kriterijus: turėjo būti registruota Juridinių asmenų registre, turėti įstatymų reikalaujamą skaičių narių, nebūti pertvarkoma arba likviduojama (1 dalis);
– ji taip pat turėjo atitikti šias sąlygas: turėjo būti gavusi ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų paskutiniuose Seimo rinkimuose, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nenutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta užimta nerengiant rinkimų, ir tokių rinkimų rezultatai yra galiojantys (2, 3 dalys).
5.1.2. Šiame kontekste paminėtina ir Politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje (2019 m. lapkričio 28 d. redakcija) buvusi nustatyta dar viena sąlyga, kurią taip pat turėjo atitikti politinė partija, kad gautų valstybės biudžeto asignavimus savo veiklai finansuoti; jeigu VRK pripažįsta, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, šiai partijai VRK sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami.
5.1.3. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnyje, galiojusiame iki 2019 m. sausio 1 d., įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo nustatytas toks politinių partijų finansavimo iš valstybės biudžeto asignavimų modelis, pagal kurį valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti paskirstomi tik Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavusioms ir atitinkamą procentą visų rinkėjų balsų gavusioms politinėms partijoms, o konkretus valstybės biudžeto asignavimų dydis buvo nustatomas pagal rinkimuose gautų balsų skaičių.
5.2. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2019 m. birželio 7 d. nutarime pripažino, kad Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnis tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad kai tam tikru biudžetinių metų laikotarpiu įvyksta kiti eiliniai Seimo rinkimai, to pusmečio, per kurį įvyksta Seimo rinkimai, valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti paskirstomi atsižvelgiant į ankstesnių ir naujų Seimo rinkimų rezultatus ir šie asignavimai apskaičiuojami proporcingai pagal Seimo narių turimus įgaliojimus, neprieštaravo Konstitucijai.
Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas, aiškindamas valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti paskirstymo teisinį reguliavimą, nustatytą Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnyje kitų šio įstatymo nuostatų ir kito su juo susijusio teisinio reguliavimo kontekste, inter alia pažymėjo, kad:
– atsižvelgiant į tai, kad Seimas renkamas ketveriems metams, politinės partijos, gavusios Seimo rinkimuose nustatytą procentą visų rinkėjų balsų, turėjo teisę tokios pačios trukmės laikotarpį, t. y. ketverius metus, gauti valstybės biudžeto asignavimus, paskirstomus pusmetiniais asignavimais, t. y. iš viso aštuonis pusmečius; šių ketverių metų pusmetinių valstybės biudžeto asignavimų skirstymas pradedamas nuo po paskutinių eilinių Seimo rinkimų einančių biudžetinių metų pradžios, t. y. nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos, pagal paskutinių Seimo rinkimų, kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nenutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus;
– valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, inter alia tą pusmetį, per kurį įvyksta kiti eiliniai Seimo rinkimai (šiuo atveju tai būtų aštuntasis pusmetis), skirstomi pagal tuos pačius Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnyje, 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus ir kartu taikomus kriterijus ir sąlygas, kuriais remiantis buvo skirstomi minėti asignavimai ir per ankstesnius septynis pusmečius, t. y. minėtos trukmės laikotarpio (ketverių metų) valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai (iš viso aštuonių pusmečių) paskirstomi tomis pačiomis sąlygomis ir tvarka.
6. Seimo 2018 m. lapkričio 15 d. priimtu Pakeitimo įstatymu, kuris, kaip minėta, įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnis buvo išdėstytas nauja redakcija.
6.1. Pakeitimo įstatymu buvo pakeista Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta procentinė dalis visų rinkėjų balsų, kurie turi būti paduoti už politinių partijų kandidatus, be kita ko, Seimo rinkimuose (ji sumažinta nuo 3 iki 2), taip pat Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnis buvo papildytas nauja 6 dalimi, kurios nuostata yra ginčijama šioje konstitucinės justicijos byloje. Kitos Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnio nuostatos liko nepakitusios.
6.2. Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalyje, kurios nuostata yra ginčijama šioje konstitucinės justicijos byloje, buvo nustatyta:
„6. Jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio. Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo. Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jei juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo būdu su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka. Valstybės biudžeto asignavimai neskiriami tuo atveju, kai naujai politinei partijai atstovaujantys Seimo nariai į Seimą buvo išrinkti kaip politinės partijos, kuriai valstybės biudžeto asignavimai neskirti dėl šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų pažeidimų, kandidatai.“
6.3. Taigi, įsigaliojus 2018 m. lapkričio 15 d. priimtam Pakeitimo įstatymui, nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo įtvirtinta galimybė skirti valstybės biudžeto asignavimus po Seimo rinkimų įregistruotai naujai Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančiai politinei partijai, kuri yra parlamentinė partija.
Vadinasi, pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalį, po Seimo rinkimų įregistruotai naujai politinei partijai valstybės biudžeto asignavimai galėjo būti skirti nuo Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2019 m. sausio 1 d. arba nuo to momento, kai nauja politinė partija atitiko Politinių partijų įstatyme (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) nustatytus kriterijus ir sąlygas, kuriais remiantis skiriami valstybės biudžeto asignavimai.
7. Aiškinant Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalį, kurios nuostata yra ginčijama šioje konstitucinės justicijos byloje, pažymėtina, kad joje yra įtvirtinti atitinkami kriterijai ir sąlygos, kuriuos turėjo atitikti po Seimo rinkimų įregistruota nauja politinė partija, kad gautų valstybės biudžeto asignavimus savo veiklai finansuoti, valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio nustatymo tvarka, terminas, iki kada tokie valstybės biudžeto asignavimai skiriami.
7.1. Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalyje įtvirtintas valstybės biudžeto asignavimų po Seimo rinkimų įregistruotos naujos politinės partijos veiklai finansuoti skyrimo teisinis reguliavimas aiškintinas kitų Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) nuostatų ir kito susijusio teisinio reguliavimo kontekste.
7.1.1. Šiame kontekste aktualus kriterijus ir sąlygas, kuriuos turėjo atitikti po Seimo rinkimų įregistruota nauja politinė partija, kad gautų valstybės biudžeto asignavimus savo veiklai finansuoti, įtvirtinantis teisinis reguliavimas.
7.1.1.1. Kaip minėta, pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 1 dalį, politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti.
7.1.1.2. Pagal Politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį (2019 m. lapkričio 28 d. redakcija), jeigu VRK pripažįsta, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, šiai partijai VRK sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami.
7.1.1.3. Pagal Politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija), parlamentinė partija – tai politinė partija, turinti savo atstovų laisva valia sudarytą frakciją Seime. Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas šio statuto nustatyta tvarka. Pagal Seimo statuto 38 straipsnio 2 dalį, frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai.
7.1.1.4. Taigi, pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalį, aiškinamą kartu su šio straipsnio 1 dalimi, Politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija), 20 straipsnio 4 dalimi (2019 m. lapkričio 28 d. redakcija), Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 26 straipsnio 1 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, valstybės biudžeto asignavimai po Seimo rinkimų įregistruotai naujai politinei partijai galėjo būti skiriami, jei:
– politinė partija atitiko šiuos kriterijus: ji turėjo būti registruota Juridinių asmenų registre, turėti įstatymų reikalaujamą skaičių narių, nebūti pertvarkoma arba likviduojama;
– politinė partija atitiko šias sąlygas: jai atstovaujantys Seimo nariai į Seimą nebuvo išrinkti kaip politinės partijos, kuriai valstybės biudžeto asignavimai neskirti dėl to, kad ji šiurkščiai pažeidė Politinių partijų įstatymą (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, kandidatai; politinė partija turėjo ne mažiau kaip iš 7 Seimo narių sudarytą savo frakciją Seime.
7.1.2. Pažymėtina, kad, kaip minėta, Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalyje taip pat reglamentuojama po Seimo rinkimų įregistruotai naujai politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, skiriamų valstybės biudžeto asignavimų partijos veiklai finansuoti dydžio nustatymo tvarka: valstybės biudžeto asignavimų po Seimo rinkimų įregistruotos naujos politinės partijos, turinčios frakciją Seime, veiklai finansuoti dydis yra lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš po Seimo rinkimų įregistruotos naujos politinės partijos, turinčios frakciją Seime, ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.
Vadinasi, pagal šį teisinį reguliavimą, valstybės biudžeto asignavimų po Seimo rinkimų įregistruotos naujos politinės partijos, turinčios frakciją Seime, veiklai finansuoti dydis priklausė, be kita ko, nuo politinės partijos frakcijos Seime narių skaičiaus.
7.1.3. Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalyje įtvirtinta ir šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjos ginčijama nuostata, pagal kurią po Seimo rinkimų įregistruotai naujai politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo.
Taigi šioje nuostatoje expressis verbis buvo nustatytas terminas, iki kada buvo skiriami valstybės biudžeto asignavimai po Seimo rinkimų įregistruotai naujai politinei partijai, turinčiai frakciją Seime.
7.2. Apibendrinant Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalyje, aiškinamoje kartu su šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija), 20 straipsnio 4 dalimi (2019 m. lapkričio 28 d. redakcija), 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 1 dalimi, Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 26 straipsnio 1 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad, įsigaliojus 2018 m. lapkričio 15 d. priimtam Pakeitimo įstatymui, nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo įtvirtintas naujas politinių partijų finansavimo iš valstybės biudžeto asignavimų teisinis reguliavimas, nustatantis specialią valstybės biudžeto asignavimų skyrimo po Seimo rinkimų įregistruotoms naujoms politinėms partijoms, turinčioms frakciją Seime, tvarką, pagal kurią šie asignavimai skiriami atsižvelgiant į frakcijos narių skaičių, o ne pagal rinkimų rezultatus.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnyje (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) taip pat liko įtvirtintas iki tol galiojęs politinių partijų finansavimo iš valstybės biudžeto asignavimų modelis, pagal kurį valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti paskirstomi Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavusioms ir atitinkamą procentą visų rinkėjų balsų gavusioms politinėms partijoms, o konkretus valstybės biudžeto asignavimų dydis buvo nustatomas pagal rinkimuose gautų balsų skaičių.
Taigi Politinių partijų įstatymo 21 straipsnyje (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) buvo įtvirtinti skirtingi politinių partijų, kurios dalyvavo Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, ir po Seimo rinkimų įregistruotų naujų politinių partijų, turinčių frakciją Seime, finansavimo iš valstybės biudžeto asignavimų kriterijai ir sąlygos, kuriuos turėjo atitikti politinė partija, kad gautų valstybės biudžeto asignavimus savo veiklai finansuoti, taip pat skirtinga valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio nustatymo tvarka. Vadinasi, įsigaliojus 2018 m. lapkričio 15 d. priimtam Pakeitimo įstatymui, nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo taikomi skirtingi politinių partijų finansavimo iš valstybės biudžeto asignavimų modeliai rinkimuose dalyvavusioms politinėms partijoms ir po Seimo rinkimų įregistruotoms naujoms politinėms partijoms, turinčioms frakciją Seime.
8. Seimas 2022 m. rugsėjo 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymą (įsigaliojo 2022 m. rugsėjo 17 d.), kurio 37 straipsniu pripažino netekusiu galios Politinių partijų įstatymą Nr. I-606 su visais pakeitimais ir papildymais.
8.1. Politinių organizacijų įstatymo 38 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 5 dalyje nustatyta:
„Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri iki šio įstatymo įsigaliojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymu, buvo parlamentinė partija, įregistruota po 2020 m. Seimo rinkimų, ir turėjo teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, teisę į šiuos asignavimus turi iki pirmų po šio įstatymo įsigaliojimo vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. sausio 1 d., jeigu ji neįgyja teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų pagal šį įstatymą. Valstybės biudžeto asignavimai perskaičiuojami po kiekvienų rinkimų ir jų dydis lygus mažiausiems politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš politinės partijos, kuri įsteigta po 2020 metų Seimo rinkimų, ir mažiausiai finansuojamos politinės partijos, turinčios frakciją Seime, frakcijų narių skaičiaus santykio. Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jeigu juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo būdu su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio įstatymo 21 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka.“
8.2. Taigi Politinių organizacijų įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas naujas po 2020 m. Seimo rinkimų įregistruotų naujų politinių partijų finansavimo iš valstybės biudžeto asignavimų teisinis reguliavimas, taikomas tik 2020–2024 m. Seimo kadencijos laikotarpiu, pagal kurį nustatomas vėliausias terminas, iki kada po 2020 m. Seimo rinkimų įregistruotai naujai politinei partijai valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami, t. y. iki pirmų po šio įstatymo įsigaliojimo vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. sausio 1 d.
II
Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina
9. Šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjos prašymą tiriama Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalies nuostatos „Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo“ atitiktis konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, atsakingo valdymo principams.
10. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas integruoja įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes ir kad šio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose; konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų (inter alia 2010 m. birželio 29 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2022 m. gegužės 19 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (inter alia 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai).
10.1. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2021 m. gegužės 13 d., 2024 m. balandžio 24 d. nutarimai); asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (inter alia 2013 m. gegužės 30 d., 2017 m. sausio 25 d., 2024 m. balandžio 24 d. nutarimai).
10.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas yra ir konstitucinis teisingumo principas (inter alia 2010 m. gruodžio 22 d., 2021 m. gruodžio 22 d., 2024 m. birželio 27 d. nutarimai); teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant interesų priešpriešos (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2024 m. birželio 27 d. nutarimai).
10.3. Konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinius atsakingo valdymo ir valdžios atsakomybės visuomenei principus įtvirtinančiose Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimai).
11. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad kaip 2012 m. kovo 29 d. ir 2019 m. birželio 7 d. nutarimuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje nėra tiesiogiai nustatyti rinkimų kampanijų ir jų dalyvių, inter alia politinių partijų, finansavimo šaltiniai, būdai ir finansavimo kontrolės pagrindai, tačiau su tuo susiję principai atitinkamai kyla iš Konstitucijos, inter alia jos preambulėje įtvirtinto atviros pilietinės visuomenės siekio, taip pat iš jos, inter alia 35 straipsnyje, tiesiogiai įtvirtintų (expressis verbis nurodytų) partijų politinio siekio ir jo įgyvendinimo specifikos.
12. Pagal Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalį, politinių partijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią ir kitas susijusias Konstitucijos nuostatas, be kita ko, yra suformulavęs tokias politinių partijų finansavimo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas:
– įstatymų leidėjas, įtvirtindamas santykių, susijusių su politinių partijų finansavimo šaltiniais, būdais ir kontrole, reguliavimo modelį, yra saistomas Konstitucijos, inter alia jos preambulėje įtvirtinto atviros pilietinės visuomenės siekio, t. y. negali sudaryti prielaidų paneigti ar iškreipti politinių partijų, kaip visuomeninių (nevalstybinių) organizacijų, prigimtį, daryti neigiamą įtaką daugiapartinės sistemos laisvai raidai, neproporcingai pasunkinti politinių partijų, neatitinkančių sąlygų, kuriomis galima gauti valstybės biudžeto lėšų, galimybes įgyvendinti savo politinį siekį, taip pat negali nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos prielaidos gauti viešąjį (valstybinį) finansavimą partijoms, padariusioms įstatymų pažeidimus, kurie valstybės institucijų, turinčių teisę vykdyti politinės kampanijos finansavimo kontrolę, įvertinti kaip esminiai (2012 m. kovo 29 d., 2019 m. birželio 7 d. nutarimai);
– reguliuodamas politinių partijų steigimą ir veiklą, įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 35 straipsnio 3 dalį, gali nustatyti inter alia politinių partijų finansavimo šaltinius, būdus ir šio finansavimo kontrolės tvarką; reguliuodamas su politinių partijų steigimu ir veikla susijusius santykius, jis kartu gali nustatyti ir tokius politinių partijų finansavimo šaltinius, būdus, apimančius inter alia valstybės biudžeto lėšų skyrimą politinėms partijoms, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad politinės partijos, kurių kandidatai atitinkamuose rinkimuose yra gavę reikšmingą rinkėjų pritarimą (pasitikėjimą), turėtų galimybę šį rinkėjų pritarimą (pasitikėjimą) stiprinti demokratiškais ir teisėtais politinio siekio įgyvendinimo būdais (2012 m. kovo 29 d., 2019 m. birželio 7 d. nutarimai);
– įstatymų leidėjas, reguliuodamas su politinių partijų steigimu ir veikla, inter alia jų finansavimo būdais, susijusius santykius, pagal Konstituciją gali inter alia nustatyti, kad ne visos įsteigtos ir veikiančios politinės partijos, bet tik tos, kurių kandidatai gauna atitinkamą (pakankamą) rinkėjų pritarimą viešosios valdžios institucijų rinkimuose, gali gauti tikslinę paskirtį turinčių valstybės biudžeto lėšų, skiriamų politinėms partijoms paremti (2012 m. kovo 29 d. nutarimas);
– įstatymų leidėjas pagal Konstituciją gali nustatyti tokį santykių, susijusių su politinių partijų finansavimo šaltiniais, būdais, reguliavimo modelį, kuris apimtų valstybės biudžeto lėšų (asignavimų) skyrimą tokioms politinėms partijoms, kurių kandidatai atitinkamuose rinkimuose yra gavę reikšmingą rinkėjų pritarimą (pasitikėjimą), tačiau tokiu reguliavimu negali būti sudaryta galimybė gauti tiek valstybės biudžeto lėšų (asignavimų), kad atsirastų prielaidų paneigti ar iškreipti politinių partijų, kaip visuomeninių (nevalstybinių) organizacijų, prigimtį, daryti neigiamą įtaką daugiapartinės sistemos laisvai raidai, neproporcingai pasunkinti politinių partijų, neatitinkančių sąlygų, kuriomis galima gauti minėtų lėšų, galimybes įgyvendinti savo politinį siekį, pažeisti atsakingo valdymo, racionalaus valstybės turto tvarkymo principus (2012 m. kovo 29 d., 2019 m. birželio 7 d. nutarimai);
– pagal Konstituciją, inter alia jos 35 straipsnio 3 dalį, 128 straipsnio 2 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, atsakingo valdymo principus, įstatymų leidėjas, reguliuodamas su politinių partijų steigimu ir veikla susijusius santykius, inter alia nustatydamas politinių partijų finansavimo šaltinius, būdus ir šio finansavimo kontrolės tvarką, naudojasi plačia diskrecija; jis inter alia gali pasirinkti valstybės biudžeto lėšas politinių partijų, kurių kandidatai atitinkamuose rinkimuose yra gavę reikšmingą rinkėjų pritarimą (pasitikėjimą), finansavimo šaltiniu (2019 m. birželio 7 d. nutarimas);
– įstatymų leidėjui pasirinkus valstybės biudžeto lėšas politinių partijų finansavimo šaltiniu, jam pagal Konstituciją, inter alia jos 35 straipsnio 3 dalį, 128 straipsnio 2 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, atsakingo valdymo principus, kyla pareiga nustatyti tokį santykių, susijusių su šiuo pasirinktu politinių partijų finansavimo šaltiniu, reguliavimo modelį, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas, skaidrus ir viešas politinėms partijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymas pagal įstatyme nustatytą procedūrą, inter alia aiškius, objektyvius kriterijus ir (ar) sąlygas, kitus esminius valstybės biudžeto lėšų paskirstymo politinėms partijoms elementus (inter alia terminus), taip siekiant užtikrinti, be kita ko, šio proceso skaidrumą ir objektyvumą, nesudaryti galimybių valstybės institucijoms, įgaliotoms paskirstyti valstybės biudžeto lėšas, piktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais ar neteisingai, neskaidriai skirstyti valstybės biudžeto lėšas ir taip pažeisti atsakingo valdymo, racionalaus valstybės turto tvarkymo principus. Įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos prielaidos gauti viešąjį (valstybinį) finansavimą politinėms partijoms, padariusioms įstatymų pažeidimus, kurie valstybės institucijų, turinčių teisę vykdyti politinės kampanijos finansavimo kontrolę, įvertinti kaip esminiai (šiurkštūs), arba nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtintos tokios valstybės biudžeto lėšų skyrimo politinėms partijoms sąlygos, kurios neproporcingai pasunkintų jų galimybes įgyvendinti savo politinį siekį ar darytų neigiamą įtaką daugiapartinės sistemos laisvai raidai (2019 m. birželio 7 d. nutarimas).
13. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 35 straipsnio 3 dalies, įstatymų leidėjui reguliuojant su politinių partijų steigimu ir veikla susijusius santykius, inter alia nustatant politinių partijų finansavimo šaltinius, būdus ir šio finansavimo kontrolės tvarką, nekyla pareiga įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės biudžeto lėšos būtų skiriamos politinėms partijoms, nedalyvavusioms rinkimuose. Jeigu įstatymų leidėjas įtvirtina galimybę skirti valstybės biudžeto lėšas ne tik politinėms partijoms, kurių kandidatai atitinkamuose rinkimuose yra gavę reikšmingą rinkėjų pritarimą (pasitikėjimą), bet ir kitoms, įstatymuose nustatytus kriterijus ir (ar) sąlygas atitinkančioms politinėms partijoms, kurios nedalyvavo rinkimuose, tokiu atveju jis turi atsižvelgti į iš Konstitucijos, inter alia jos 35 straipsnio 3 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, atsakingo valdymo principų kylančius reikalavimus nustatyti tokį santykių, susijusių su šiuo pasirinktu politinių partijų finansavimo šaltiniu, teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas, skaidrus ir viešas politinėms partijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymas pagal įstatyme nustatytą procedūrą, inter alia aiškius, objektyvius kriterijus ir (ar) sąlygas, kitus esminius valstybės biudžeto lėšų paskirstymo politinėms partijoms elementus (inter alia terminus).
III
Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalies nuostatos atitikties Konstitucijai vertinimas
14. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjos prašymą tiriama Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalies nuostatos „Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo“ atitiktis konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, atsakingo valdymo principams.
15. Pareiškėjos nuomone, po Seimo rinkimų įregistruotoms naujoms politinėms partijoms, turinčioms frakciją Seime, valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, inter alia tą pusmetį (šiuo atveju tai būtų 2016 m. išrinkto Seimo kadencijos aštuntasis pusmetis), per kurį įvyksta kiti eiliniai Seimo rinkimai, turi būti skirstomi pagal tuos pačius kriterijus ir sąlygas, kuriais remiantis minėti asignavimai buvo skirstomi ir per ankstesnius septynis pusmečius.
Taip pat pareiškėja nurodo, kad ji turėjo (turi) teisę (teisėtus lūkesčius) į valstybės biudžeto asignavimus už laikotarpį iki 2020 metų (kalendorinių ir biudžetinių), kuriais vyko eiliniai Seimo rinkimai, pabaigos, nes ketverių metų pusmetinių valstybės biudžeto asignavimų skirstymas pradedamas nuo po paskutinių eilinių Seimo rinkimų einančių biudžetinių metų pradžios, t. y. nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos.
16. Sprendžiant dėl Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalies nuostatos „Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo“ atitikties konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, atsakingo valdymo principams, pažymėtina, kad, kaip minėta:
– konstitucinis teisinės valstybės principas integruoja įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes, o šio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose; konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų; juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant; neatsiejami šio principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas, teisinis saugumas, konstitucinis teisingumo principas;
– konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą inter alia užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius;
– konstitucinis teisingumo principas gali būti įgyvendintas užtikrinant inter alia tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, interesų priešpriešos;
– Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus;
– pagal Konstituciją, inter alia jos 35 straipsnio 3 dalį, 128 straipsnio 2 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, atsakingo valdymo principus, įstatymų leidėjas, reguliuodamas su politinių partijų steigimu ir veikla susijusius santykius, inter alia nustatydamas politinių partijų finansavimo šaltinius, būdus ir šio finansavimo kontrolės tvarką, naudojasi plačia diskrecija; jis inter alia gali pasirinkti valstybės biudžeto lėšas politinių partijų, kurių kandidatai atitinkamuose rinkimuose yra gavę reikšmingą rinkėjų pritarimą (pasitikėjimą), finansavimo šaltiniu;
– įstatymų leidėjui pasirinkus valstybės biudžeto lėšas politinių partijų finansavimo šaltiniu, jam pagal Konstituciją, inter alia jos 35 straipsnio 3 dalį, 128 straipsnio 2 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, atsakingo valdymo principus, kyla pareiga nustatyti tokį santykių, susijusių su šiuo pasirinktu politinių partijų finansavimo šaltiniu, reguliavimo modelį, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas, skaidrus ir viešas politinėms partijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymas pagal įstatyme nustatytą procedūrą, inter alia aiškius, objektyvius kriterijus ir (ar) sąlygas, kitus esminius valstybės biudžeto lėšų paskirstymo politinėms partijoms elementus (inter alia terminus), taip siekiant užtikrinti, be kita ko, šio proceso skaidrumą ir objektyvumą, nesudaryti galimybių valstybės institucijoms, įgaliotoms paskirstyti valstybės biudžeto lėšas, piktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais ar neteisingai, neskaidriai skirstyti valstybės biudžeto lėšas ir taip pažeisti atsakingo valdymo, racionalaus valstybės turto tvarkymo principus;
– iš Konstitucijos, inter alia jos 35 straipsnio 3 dalies, įstatymų leidėjui reguliuojant su politinių partijų steigimu ir veikla susijusius santykius, inter alia nustatant politinių partijų finansavimo šaltinius, būdus ir šio finansavimo kontrolės tvarką, nekyla pareiga įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės biudžeto lėšos būtų skiriamos politinėms partijoms, nedalyvavusioms rinkimuose;
– jeigu įstatymų leidėjas įtvirtina galimybę skirti valstybės biudžeto lėšas ne tik politinėms partijoms, kurių kandidatai atitinkamuose rinkimuose yra gavę reikšmingą rinkėjų pritarimą (pasitikėjimą), bet ir kitoms, įstatymuose nustatytus kriterijus ir (ar) sąlygas atitinkančioms politinėms partijoms, kurios nedalyvavo rinkimuose, tokiu atveju jis turi atsižvelgti į iš Konstitucijos, inter alia jos 35 straipsnio 3 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, atsakingo valdymo principų kylančius reikalavimus nustatyti tokį santykių, susijusių su šiuo pasirinktu politinių partijų finansavimo šaltiniu, teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas, skaidrus ir viešas politinėms partijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymas pagal įstatyme nustatytą procedūrą, inter alia aiškius, objektyvius kriterijus ir (ar) sąlygas, kitus esminius valstybės biudžeto lėšų paskirstymo politinėms partijoms elementus (inter alia terminus).
17. Minėta, kad, pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalį, kurios nuostata yra ginčijama šioje konstitucinės justicijos byloje, aiškinamą kartu su šio straipsnio 1 dalimi, Politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija), 20 straipsnio 4 dalimi (2019 m. lapkričio 28 d. redakcija), Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 26 straipsnio 1 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, valstybės biudžeto asignavimai po Seimo rinkimų įregistruotai naujai politinei partijai galėjo būti skiriami, jei:
– politinė partija atitiko šiuos kriterijus: ji turėjo būti registruota Juridinių asmenų registre, turėti įstatymų reikalaujamą skaičių narių, nebūti pertvarkoma arba likviduojama;
– politinė partija atitiko šias sąlygas: jai atstovaujantys Seimo nariai į Seimą nebuvo išrinkti kaip politinės partijos, kuriai valstybės biudžeto asignavimai neskirti dėl to, kad ji šiurkščiai pažeidė Politinių partijų įstatymą (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, kandidatai, partija turėjo ne mažiau kaip iš 7 Seimo narių sudarytą savo frakciją Seime.
17.1. Minėta ir tai, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalyje taip pat reglamentuojama po Seimo rinkimų įregistruotai naujai politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, skiriamų valstybės biudžeto asignavimų partijos veiklai finansuoti dydžio nustatymo tvarka: valstybės biudžeto asignavimų tokios partijos veiklai finansuoti dydis yra lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš po Seimo rinkimų įregistruotos naujos politinės partijos, turinčios frakciją Seime, ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.
17.2. Taip pat minėta, kad ginčijamoje Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalies nuostatoje expressis verbis buvo nustatytas terminas, iki kada buvo skiriami valstybės biudžeto asignavimai po Seimo rinkimų įregistruotai naujai politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, – jie buvo skiriami po naujos politinės partijos įregistravimo iki pirmųjų Seimo rinkimų.
17.3. Taigi Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalyje, kurios nuostata yra ginčijama šioje konstitucinės justicijos byloje, buvo nustatyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai ir sąlygos, kuriuos turėjo atitikti po Seimo rinkimų registruota nauja politinė partija, kad gautų valstybės biudžeto asignavimus savo veiklai finansuoti, kiti esminiai valstybės biudžeto lėšų paskirstymo elementai: aiški valstybės biudžeto asignavimų tokios partijos veiklai finansuoti dydžio nustatymo tvarka, expressis verbis įtvirtintas terminas, iki kada buvo skiriami valstybės biudžeto asignavimai po Seimo rinkimų įregistruotai naujai politinei partijai, turinčiai frakciją Seime.
Vadinasi, įstatymų leidėjas Konstitucijos jam suteiktus įgaliojimus reguliuoti santykius, susijusius su politinių partijų finansavimo šaltiniais, būdais ir šio finansavimo kontrolės tvarka, inter alia sudaryti galimybę skirti valstybės biudžeto lėšas (asignavimus) ne tik politinėms partijoms, kurių kandidatai atitinkamuose rinkimuose yra gavę reikšmingą rinkėjų pritarimą (pasitikėjimą), bet ir kitoms, įstatymuose nustatytus kriterijus ir (ar) sąlygas atitinkančioms politinėms partijoms, kurios nedalyvavo rinkimuose, įgyvendino nustatydamas, be kita ko, pareiškėjos ginčijamą teisinį reguliavimą, t. y. įtvirtindamas terminą, iki kada nedalyvavusioms rinkimuose, o po Seimo rinkimų įregistruotoms naujoms politinėms partijoms, turinčioms frakciją Seime, valstybės biudžeto asignavimai galėjo būti skiriami.
18. Vertinant Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalies nuostatos „Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo“ atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui, kurio neatsiejamas elementas yra teisėtų lūkesčių apsauga, konstituciniams teisingumo, atsakingo valdymo principams, pažymėtina, kad, kaip minėta, įsigaliojus 2018 m. lapkričio 15 d. priimtam Pakeitimo įstatymui, nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo įtvirtintas naujas politinių partijų finansavimo iš valstybės biudžeto asignavimų teisinis reguliavimas, nustatantis specialią valstybės biudžeto asignavimų skyrimo po Seimo rinkimų įregistruotoms naujoms politinėms partijoms, turinčioms frakciją Seime, tvarką, pagal kurią šie asignavimai skiriami atsižvelgiant į frakcijos narių skaičių, o ne pagal rinkimų rezultatus.
18.1. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas, 2019 m. birželio 7 d. nutarime aiškindamas valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti paskirstymo teisinį reguliavimą, nustatytą Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnyje kitų šio įstatymo nuostatų ir kito su juo susijusio teisinio reguliavimo kontekste, inter alia pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Seimas renkamas ketveriems metams, politinės partijos, gavusios Seimo rinkimuose nustatytą procentą visų rinkėjų balsų, turėjo teisę tokios pačios trukmės laikotarpį, t. y. ketverius metus, gauti valstybės biudžeto asignavimus, paskirstomus pusmetiniais asignavimais, t. y. iš viso aštuonis pusmečius; šių ketverių metų pusmetinių valstybės biudžeto asignavimų skirstymas pradedamas nuo po paskutinių eilinių Seimo rinkimų einančių biudžetinių metų pradžios, t. y. nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos, pagal paskutinių Seimo rinkimų, kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nenutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus; valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, inter alia tą pusmetį, per kurį įvyksta kiti eiliniai Seimo rinkimai (šiuo atveju tai būtų aštuntasis pusmetis), skirstomi pagal tuos pačius Politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnyje, 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus ir kartu taikomus kriterijus ir sąlygas, kuriais remiantis buvo skirstomi minėti asignavimai ir per ankstesnius septynis pusmečius, t. y. minėtos trukmės laikotarpio (ketverių metų) valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai (iš viso aštuonių pusmečių) paskirstomi tomis pačiomis sąlygomis ir tvarka.
18.2. Minėta, kad, įsigaliojus 2018 m. lapkričio 15 d. priimtam Pakeitimo įstatymui, nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo taikomi skirtingi politinių partijų finansavimo iš valstybės biudžeto asignavimų modeliai rinkimuose dalyvavusioms politinėms partijoms ir po Seimo rinkimų įregistruotoms naujoms politinėms partijoms, turinčioms frakciją Seime.
Kartu pažymėtina, kad po Seimo rinkimų įregistruotoms naujoms politinėms partijoms objektyviai negalėjo būti taikomas finansavimo iš valstybės biudžeto asignavimų modelis, pagal kurį asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavusioms ir atitinkamą procentą visų rinkėjų balsų gavusioms politinėms partijoms, o konkretus valstybės biudžeto asignavimų dydis nustatomas pagal rinkimuose gautų balsų skaičių.
18.3. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalyje, kurios nuostata yra ginčijama šioje konstitucinės justicijos byloje, nustatydamas aiškius ir objektyvius kriterijus ir sąlygas, kuriuos turėjo atitikti po Seimo rinkimų įregistruota nauja politinė partija, kad gautų valstybės biudžeto asignavimus savo veiklai finansuoti, kitus esminius valstybės biudžeto lėšų paskirstymo elementus, be kita ko, expressis verbis įtvirtindamas terminą, iki kada buvo skiriami valstybės biudžeto asignavimai po Seimo rinkimų įregistruotai naujai politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, atsižvelgė į iš Konstitucijos, inter alia jos 35 straipsnio 3 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, atsakingo valdymo principų kylančius reikalavimus nustatyti tokį santykių, susijusių su politinių partijų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų, teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas, skaidrus ir viešas politinėms partijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymas pagal įstatyme nustatytą procedūrą.
Konstatuotina, kad, priešingai, nei teigia pareiškėja, pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalyje nustatytą ginčijamą teisinį reguliavimą, kad po Seimo rinkimų įregistruotoms naujoms politinėms partijoms, turinčioms frakciją Seime, valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo, tokios politinės partijos negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad joms valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti bus skiriami kitokį, nei nurodytas expressis verbis, laikotarpį, t. y. iki to paties termino, kaip ir rinkimuose dalyvavusioms partijoms. Taigi ginčijama nuostata negali būti vertintina kaip paneigianti po Seimo rinkimų įregistruotų naujų politinių partijų teisėtus lūkesčius, taip pat ginčijamas teisinis reguliavimas negali būti vertintinas kaip paneigiantis ir konstitucinį teisingumo principą, kuris įgyvendinamas užtikrinant inter alia tam tikrą politinių partijų interesų pusiausvyrą, išvengiant jų interesų priešpriešos. Atsižvelgiant į tai, kartu pažymėtina, kad, Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalyje nustatytu ginčijamu teisiniu reguliavimu, nebuvo sudarytos prielaidos skirstant valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti pažeisti atsakingo valdymo principą.
19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalies nuostata „Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo“ neprieštaravo konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, atsakingo valdymo principams.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija, TAR, 2018-11-19, Nr. 18643) 6 dalies nuostata „Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo“ neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.