PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-313

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2022 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. D1-322 redakcija)

Vandens debito matavimo vandentakiuose metodika

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vandens debito matavimo vandentakiuose metodika (toliau – metodika) nustato vandens debito matavimo upėse, kanaluose, grioviuose (toliau – vandentakis) tvarką. Metodiką galima taikyti matuojant vandens debitą užtvankų ar kitų hidrotechninių statinių (derivacijos ar vandens išleidimo kanalų, polderių siurblinių) žemutiniuose bjefuose. Metodika privaloma vadovautis atliekant aplinkos tyrimus.

2. Matuojant vandens debitą vandentakiuose, taikomi matavimo būdai akustiniais ir elektromagnetiniais prietaisais, hidrometriniais suktukais ir plūdėmis.

3. Metodikoje pateikiama vandens srovės greičio ir vandens debito matavimo tvarka, vandentakio vagos skerspjūvio ploto matavimo būdai ir priemonės.

4. Metodikoje vartojamos sąvokos:

4.1. Vandens debitas – vandens kiekis, kuris prateka per tam tikrą vandens telkinio vagos skerspjūvį per laiko vienetą (m³/s).

4.2. Vandens srovės greitis – vandens tekėjimo greitis (m/s).

4.3. Vandens lygis – vandens paviršiaus aukštis (altitudė) virš sąlyginės horizontaliosios plokštumos, pavyzdžiui, jūros lygio.

4.4. Vandentakio vagos skerspjūvis – vandentakio srovės tekėjimo krypčiai statmena plokštuma, kurią iš apačios riboja dugnas, iš šonų – vagos šlaitai, o iš viršaus – vandens paviršius.

4.5. Vandentakio srovės greičio vertikalė – vandentakio hidrometrinio profilio linija, kurios taškuose matuojamas srovės greitis.

4.6. Vandentakio gylio vertikalė – vandentakio hidrometrinio profilio linija, kurios taškuose matuojamas vandens gylis.

4.7. Ižas – plaukiančios ledo kristalų sankaupos.

4.8. Nuosėkis – visą sezoną ar didesnę jo dalį išliekantis žemas vandens lygis ir mažas vandens debitas vandens telkinyje labai sumažėjus ar visai nutrūkus paviršiniam pritekėjimui.

4.9. Kitos metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vandens įstatyme.

II SKYRIUS

VIETOS PARINKIMAS VANDENS DEBITUI MATUOTI

5. Vieta vandens debitui matuoti pasirenkama vadovaujantis šiais reikalavimais:

5.1. Matuoti turi būti patogu ir saugu.

5.2. Vandentakio vaga matavimo vietoje turi būti maksimaliai tiesi. Tiesaus vandentakio ruožo ilgis pasirenkamas atsižvelgus į vandentakio plotį – į abi puses nuo matavimo vietos turi būti ne mažiau kaip trigubas vandentakio plotis. Jei matavimus reikalinga atlikti tiksliai parinktoje konkrečioje vietoje, reikalavimo išlaikyti minėtus atstumus galima nesilaikyti.

5.3. Matavimo vietoje vandentakio vanduo neturi būti išsiliejęs iš vagos.

5.4. Vandens sraute neturi būti stovinčio vandens zonų, grįžtamųjų (kai prie kranto vanduo teka prieš upės tėkmę) ir skersuojančių (kai dėl dugno reljefo vandens tėkmė teka įstrižai upės tėkmei) tėkmių.

5.5. Matuojamame hidrometriniame profilyje, žemiau ir (ar) aukščiau jo negali būti dirbtinių ar natūralių kliūčių tėkmės vientisumui.

III SKYRIUS

MATAVIMO HIDROMETRINIAIS SUKTUKAIS BŪDAI

6. Atsižvelgiant į vandentakio dydį ir kitus faktorius, matavimai gali būti atliekami:

6.1. nuo tiltų (autotransporto, pėsčiųjų, specialiai įrengtų hidrometrinių tiltelių);

6.2. iš plaukiojimo priemonės;

6.3. brastoje.

IV SKYRIUS

VANDENTAKIO VAGOS SKERSPJŪVIO PLOTO MATAVIMAS IR SKAIČIAVIMAS

7. Vandentakio vagos skerspjūvio plotas – plotas plokštumos, kuri statmena srovės tekėjimo krypčiai ir apribota iš apačios dugno, iš šonų – vagos šlaitų, o iš viršaus – vandens lygio linijos. Vandentakio vagos skerspjūvio plotas apskaičiuojamas automatiškai, kai matavimai atliekami akustiniu vandens debito matavimo prietaisu. Norint apskaičiuoti vandentakio vagos skerspjūvio plotą, būtina išmatuoti vandentakio vagos plotį ir gylius vandentakio gylio vertikalėse. Gyliai matuojami taip:

7.1. Gyliui matuoti įrengiamas hidrometrinis profilis, kuris fiksuojamas abiejuose krantuose pastačius ženklus – gaires. Gairė viename krantų laikoma nekintama matavimų pradžia. Nuo jos matuojami atstumai iki kiekvienos vandentakio gylio vertikalės.

7.2. Kai vandentakio plotis nesiekia 300 m, matavimams hidrometriniame profilyje skersai vandentakio ištempiamas sužymėtas lynas.

7.3. Nulinė žyma ant lyno turi sutapti su matavimų pradžia. Lynas įtempiamas maksimaliai, nes nepakankamai įtempus vertikalių padėtis bus nustatyta netiksliai.

7.4. Kai dėl vandens lygio svyravimo labai kinta vandentakio plotis arba kai dėl didelės vandens lygio svyravimų amplitudės lynas nuosėkio metu labai aukštai ištempiamas ir juo naudotis nepatogu, paženklintam lynui įtvirtinti hidrometriniame profilyje reikia įkalti kelias papildomas gaires iš anksto tiksliai nustatytu atstumu nuo nekintamos pradžios. Jeigu matuojama nuo tilto, atstumai ženklinami ant tilto pagrindo arba turėklų. Kai vandentakis platus ir neįmanoma atlikti matavimų naudojantis ištemptu lynu, vandentakio gylio vertikalių vieta nustatoma geodeziniais prietaisais.

7.5. Naudojant geodezinius prietaisus, būtina nustatyti ir užfiksuoti nekintamą prietaiso tašką.

7.6. Gylio matavimai pagal ištemptą lyną atliekami vienodais intervalais, kurie parenkami, kad per vandentakio plotį būtų ne mažiau kaip 20 vandentakio gylio vertikalių. Dugne esantys didesni akmenys, įvairūs nelygumai iš profilio juostos pašalinami. Profilio juosta yra 10 m aukščiau ir 10 m žemiau hidrometrinio profilio.

7.7. Gylis matuojamas hidrometriniu strypu (lengvas, tvirtas, sugraduotas strypas vandens gyliui vandentakyje matuoti, hidrometriniam suktukui ir akustiniam prietaisui tvirtinti įvairiuose gyliuose) arba hidrometrine gerve (prietaisas vandentakio gyliui matuoti ir hidrometriniam suktukui su pasvaru nuleisti į reikiamą gylį matuoti srovės greitį). Pasvaras – lyną įtempiantis svoris, prie kurio reikiamame gylyje pritvirtintas hidrometrinis suktukas. Matuojant gylį su pasvaru, matuojama 1 cm tikslumu. Hidrometrinis strypas naudojamas gyliui iki 3,0 m matuoti. Matuojant būtina stebėti, kad hidrometrinis strypas stovėtų vertikaliai. Jeigu dėl srovės prieš hidrometrinį strypą susidaro patvanka, ją reikia įvertinti. Vandens lygis turi būti atskaitytas tiksliai pagal vandens paviršiaus horizontą.

7.8. Jeigu gylis daugiau kaip 3,0 m, matuojama hidrometriniu pasvaru su lynu, naudojant hidrometrinę gervę su skaitikliu. Svoriui apatine dalimi palietus vandens paviršių, skaitiklio rodmenys nustatomi spaudžiant svirtelę, kad skaitiklyje būtų rodomi nuliai. Nuleidus pasvarą iki dugno, atliekama gylio atskaita skaitiklyje.

7.9. Jei srovė didelė ir nuleidžiamas pasvaras nukrypsta nuo vertikalios padėties, nukrypimo kampas nustatomas kampainiu su svareliu. Nukrypimai iki 10° ignoruojami, didesni nukrypimai fiksuojami debito matavimų žurnale ir, skaičiuojant debitą, įvedamos paklaidos. Jei gylis nesiekia 5 m, įvedama 1 cm, jei gylis 5–10 m, – 5 cm, jei gylis viršija 10 m, – 10 cm paklaida. Didelio nukrypimo galima išvengti naudojant pakankamai sunkų hidrometrinį svorį.

7.10. Jei yra ižas ir (arba) ledo danga, ižo sluoksnis ir (ar) ledo dangos storis minusuojamas iš pamatuoto gylio.

8. Vandentakio vagos skerspjūvio plotas skaičiuojamas taip:

8.1. Vandentakio vagos skerspjūvio plotas yra daugiakampis, sudarytas iš dviejų trikampių (ties krantais) ir tam tikro skaičiaus trapecijų. Jeigu vandentakis stačiais krantais, priekrantiniai plotai laikomi trapecija (1 priedas).

8.2. Vandentakio vagos skerspjūvio plotą sudaro trikampių ir trapecijų plotų suma. Trikampio plotas lygus pagrindo ir aukštinės ilgių sandaugos pusei (stačiojo trikampio plotas), trapecijos – pagrindų sumos pusės ir aukštinės sandaugai (stačiosios trapecijos plotas). Trikampių ir trapecijų pagrindu gali būti laikomos vandentakio gylio vertikalių linijos, aukštinės – atstumai tarp vandentakio gylio vertikalių.

V SKYRIUS

VANDENS SROVĖS GREIČIO MATAVIMAS HIDROMETRINIAIS SUKTUKAIS

9. Dažniausiai naudojamas vandens srovės greičio matavimo prietaisas – hidrometrinis suktukas.

10. Naudojami įvairių konstrukcijų vandens srovės greičio matavimo suktukai, tačiau visi veikia vienodu principu. Pažangesni hidrometriniai suktukai turi srovės greičio skaičiavimo įrenginį, kurio pulte nuskaitomas galutinis rezultatas (vandens srovės greitis), senesni rodo tarpinį rezultatą – mentės apsisukimų skaičių. Šiuo atveju vandens srovės greitį reikia imti iš lentelės, kuri pridedama prie kiekvieno hidrometrinio suktuko.

11. Vandens srovės greičio matavimas suktuku su hidrometriniu strypu:

11.1. Hidrometrinis strypas apatiniu galu atremiamas į dugną. Suktukas ant jo tvirtinamas taip, kad jo ašis būtų norimame gylyje. Suktukas fiksuojamas reikiamame gylyje. Matuojant suktuko ašis turi būti nukreipta prieš vandens srovę. Tinkamai suktuko krypčiai nustatyti ties hidrometrinio strypo viršutiniu galu tvirtinama speciali rodyklė, kurios ašis turi sutapti su suktuko ašimi. Šiuo būdu matuojant vandens srovės greitį, jos krypties kaita iki 40° lemia ne didesnę kaip 5 proc. paklaidą (greitį padidina).

11.2. Jei vandens srovės greitis iki 2 m/s, suktuko uodegos tvirtinti nebūtina. Jei vandens srovės greitis didesnis, suktuko uodegą pritvirtinti būtina, nes sunku išlaikyti suktuką prieš vandens srovę.

11.3. Žiemos metu leidžiama matuoti vandens srovės greitį neužfiksavus suktuko ant strypo (gylis nustatomas suktuką kilnojant jungiančiuoju laidu), nes ištrauktas iš vandens suktukas greitai apledėja.

12. Vandens srovės greičio matavimai su hidrometriniu pasvaru:

12.1. Hidrometrinis suktukas pritvirtinamas prie lyno su pasvaru. Šio suktuko kryptis dėl uodegos poveikio išsilaiko prieš vandens srovę. Matavimams naudojamas specialus lynas.

12.2. Vandentakio srovės greičio vertikalių, kuriose matuojamas vandens srovės greitis, vietos turi būti nekintamos, jos nustatomos kaip ir vandentakio gylio vertikalės.

12.3. Be nekintamų vandentakio srovės greičio vertikalių, kartais tenka įvesti papildomas – kai dėl vandens lygio svyravimų kranto linija nutolsta nuo pirmosios vandentakio srovės greičio vertikalės daugiau kaip per pusę atstumo tarp artimiausių vertikalių.

12.4. Nuosėkio metu, kai vandentakio plotis sumažėja tiek, kad vandens srovės greitį įmanoma išmatuoti tik 2 ar 3 vandentakio srovės greičio vertikalėse, tarp jų nustatomos papildomos vertikalės, kad jų būtų ne mažiau kaip 5–7.

12.5. Rekomenduojamas minimalus vandentakio srovės greičio vertikalių skaičius (atsižvelgus į vandentakio vagos plotį ir reikiamą debito matavimo tikslumą):

12.5.1. vagos plotis < 0,5 m, vertikalių skaičius – 5–6;

12.5.2. vagos plotis 0,5–1,0 m, vertikalių skaičius – 6–7;

12.5.3. vagos plotis 1–3 m, vertikalių skaičius – 7–12;

12.5.4. vagos plotis 3–5 m, vertikalių skaičius – 13–16;

12.5.5. vagos plotis >5 m, vertikalių skaičius > 16.

12.6. Vandentakio srovės greičio vertikalių parenkama tiek, kad kiekvieno segmento tarp vertikalių debitas sudarytų 5–10 proc. viso upės debito. Dėl laiko trūkumo, sąnaudų ar vietos sąlygų išskirtinumo vertikalių kiekis gali būti mažinamas.

12.7. Visos nekintamos vandentakio srovės greičio vertikalės numeruojamos eilės tvarka. Papildomai vandentakio srovės greičio vertikalei suteikiamas arčiausiai esančios vertikalės numeris su minuso ženklu (nurodant atstumą nuo pagrindinės vertikalės), jei papildoma vandentakio srovės greičio vertikalė yra arčiau nekintamos pradžios; jei papildoma vertikalė toliau nuo nekintamos pradžios – su pliuso ženklu.

12.8. Pirmiausia išmatuojamas darbinis gylis suktuku su pasvaru ant lyno, tada išmatuojamas atstumas nuo suktuko ašies iki pasvaro apačios – šis atstumas turi būti vienodas visose vandentakio gylio vertikalėse, į jį atsižvelgiama nustatant suktuko nuleidimo gylį.

12.9. Atsižvelgiant į matavimo tikslą, taikomas detalusis arba pagrindinis matavimo vandentakio srovės greičio vertikalėje būdas. Detalusis būdas taikomas norint sudaryti debitų kreivę, atliekant kontrolinius matavimus ir kitais atvejais, kai reikia gauti tikslesnius duomenis. Praktikoje dažniausiai naudojamas paprastesnis – pagrindinis būdas.

12.10. Matavimai vandentakio srovės greičio vertikalėje detaliuoju būdu atliekami, kai vandentakio vaga yra švari (kurioje nėra vandens augalijos, ledo ir kitų trukdančių kliūčių vandeniui tekėti) penkiuose taškuose: ties vandens paviršiumi, vertikalės gyliuose (h, metrais) – 0,2 h, 0,6 h, 0,8 h, ties dugnu. Šis būdas leidžia tiksliausiai išmatuoti vidutinį srovės greitį vandentakio srovės greičio vertikalėje ir taikomas pirmuosius dvejus metus naujame hidrometriniame profilyje. Kai darbinis gylis mažesnis kaip 1 m, detalusis būdas netaikomas. Jei yra ledo danga arba vandens augalijos, matuojama šešiuose taškuose – be minėtų 5 taškų, ir 0,4 h vertikalės gylyje.

12.11. Vandens srovės greičio matavimai pagrindiniu būdu atliekami: kai vandentakio vaga švari – dviejuose taškuose (vandentakio srovės greičio vertikalės gyliuose – 0,2 h ir 0,8 h), kai yra ledo danga arba vandens augalijos – trijuose taškuose (0,15 h, 0,5 h ir 0,85 h). Jei gylis mažesnis kaip 40 cm, matuojama viename taške – 0,6 h (kai vaga švari); 0,5 h (kai yra ledo danga arba augalijos). Visada nuleidimo gylis skaičiuojamas nuo vandens paviršiaus.

12.12. Atsiradus vandentakyje vandens augalijos, hidrometriniame profilyje žolė šalinama – išpjaunama, išraunama. Atliekant matavimus, ši juosta turi būti švari, išvalyta nuo žolinės augalijos.

12.13. Matuojant vandens srovės greitį nuo ledo, visose vandentakio srovės greičio vertikalėse matuojamas ledo storis ir ižo sluoksnis po ledu. Ledo storis matuojamas 1 cm tikslumu, ižo storis – 10 cm tikslumu. Kai vanduo teka ant ledo dangos, matuojama ir po ledu, ir virš ledo. Virš ledo matuojama kaip ir esant švariai vandentakio vagai.

13. Vandentakio vidutinio srovės greičio skaičiavimas:

13.1. Išmatavus vandens srovės greitį įvairiuose vandentakio srovės greičio vertikalės gyliuose ir išvedus jų aritmetinį vidurkį, apskaičiuojamas vandentakio srovės greičio vertikalės vidutinis vandens srovės greitis.

13.2. Vandens srovės greitis tarp gretimų vandentakio srovės greičio vertikalių apskaičiuojamas sudėjus kiekvienos vandentakio srovės greičio vertikalės vidutinį vandens srovės greitį ir išvedus aritmetinį vidurkį.

13.3. Vandens srovės greitis tarp kranto ir pirmos arba paskutinės vandentakio srovės greičio vertikalės apskaičiuojamas vidutinį srovės greitį pirmojoje arba paskutinėje vertikalėje padauginus iš koeficiento K, kuris imamas atsižvelgus, koks yra krantas:

13.3.1. jei krantas lėkštas, stovinčio vandens nėra, K – 0,7;

13.3.2. jei krantas status, stovinčio vandens nėra, K – 0,8;

13.3.3. jei lygi betoninė siena, K – 0,9;

13.3.4. jei yra stovinčio vandens, K – 0,5.

13.4. Viso vandentakio vidutinis srovės greitis yra metodikos 13.2 ir 13.3 papunkčiuose nurodytų srovės greičių aritmetinis vidurkis.

VI SKYRIUS

VANDENS SROVĖS GREIČIO MATAVIMAS IR SKAIČIAVIMAS PLŪDĖMIS

14. Vandens srovės greitis, išmatuotas plūdėmis, yra mažiau tikslus, todėl jomis leidžiama naudotis tik išskirtiniais atvejais:

14.1. Ledonešio metu ledo lytis galima naudoti kaip plūdes.

14.2. Jei vandens srovės greitis vandentakio srovės greičio vertikalėje – mažesnis kaip 0,08 m/s. Jei atskirose vertikalėse vandens srovės greitis didesnis kaip 0,08 m/s, bet visame vandentakio plotyje neviršija 0,15 m/s, leidžiama matuoti plūdėmis visame vandentakio vagos skerspjūvyje.

14.3. Jei atliekant matavimus sugenda hidrometrinis suktukas, o kito nėra.

15. Plūdės yra dviejų tipų: paviršinės (naudojamos vandens srovės paviršiniam greičiui matuoti) ir giluminės (naudojamos vidutiniam vandens srovės greičiui matuoti). Paviršinėmis plūdėmis išmatuotas paviršinis vandens srovės greitis visada didesnis už vidutinį srovės greitį vandentakio srovės greičio vertikalėje. Norint gauti skaičiavimams reikalingą vidutinį vandens srovės greitį, reikia apskaičiuoti pereinamąjį koeficientą, kuris apskaičiuojamas hidrometriniu suktuku išmatuotą vandens srovės greitį esant panašioms sąlygoms (artimas vandens lygis, panašus vagos užaugimas vandens augalija, vėjas ir kt.), dalijant iš plūdėmis išmatuoto vandens srovės greičio.

16. Negalima matuoti paviršinėmis plūdėmis, kai vėjo greitis didesnis kaip 6 m/s.

17. Vidutinis vandens srovės greitis vandentakio srovės greičio vertikalėje išmatuojamas naudojant gilumines plūdes.

18. Vandens srovės greitį matuojant plūdėmis, vandentakio srovės greičio vertikalių padėtys nustatomos kaip ir matuojant hidrometriniu suktuku, tačiau turi būti du vandentakio vagos skerspjūviai – aukštutinis ir žemutinis – tarp kurių leidžiamos plūdės. Plūdė paleidžiama vieno metro atstumu aukščiau aukštutinio vandentakio vagos skerspjūvio. Jai praplaukiant aukštutinį vandentakio vagos skerspjūvį, įjungiamas laikmatis, praplaukiant per žemutinį – fiksuojamas laikas. Atstumas tarp abiejų vandentakio vagos skerspjūvių turi būti toks, kad plūdė praplauktų ne greičiau kaip per 20 sekundžių. Kiekvienoje vandentakio srovės greičio vertikalėje plūdė leidžiama po tris kartus. Iš trijų matavimų apskaičiuojamas vidutinis laikas, iš kurio padalijus atstumą tarp aukštutinio ir žemutinio vandentakio vagos skerspjūvių, gaunamas vidutinis vandens srovės greitis vandentakio srovės greičio vertikalėje. Vidutinis vandentakio paviršiaus srovės greitis lygus visų vandentakio srovės greičio vertikalių greičių vidurkiui.

19. Jeigu plūdės leidžiamos iš plaukiojimo priemonės, nuo jos borto iki vandentakio srovės greičio vertikalės turi būti ne mažesnis kaip 1 metro atstumas.

VII SKYRIUS

VANDENS DEBITO SKAIČIAVIMAS

20. Vandens debitas vandentakyje skaičiuojamas taip:

20.1. Jeigu vandens srovės greitis buvo matuojamas hidrometriniu suktuku, kiekvienas plotas (m²) tarp vandentakio srovės greičio vertikalių (1 priedas) dauginamas iš atitinkamo vidutinio srovės greičio tarp vandentakio srovės greičio vertikalių – gaunamas vandens debitas (m³/s) tarp gretimų vandentakio srovės greičio vertikalių. Vandens debitų tarp visų vandentakio srovės greičio vertikalių suma yra vandentakio vandens debitas.

20.2. Jeigu vandens srovės greitis matuojamas plūdėmis, vandentakio vandens debitas lygus vandentakio vagos skerspjūvio ploto ir vidutinio vandens srovės greičio sandaugai.

VIII SKYRIUS

VANDENS DEBITO MATAVIMAI AKUSTINIAIS IR ELEKTROMAGNETINIAIS PRIETAISAIS

21. Išskiriamos dvi grupės Doplerio principu veikiančių akustinių prietaisų (toliau – ADCP), naudojamų hidrometrijoje:

21.1. prie hidrometrinių strypų ir lynų tvirtinami povandeniniai (panardinami) ADCP;

21.2. paviršiniai ADCP – valdomi rankiniu arba nuotoliniu būdu ir tvirtinami prie plaukiojimo priemonės.

22. Prie hidrometrinio strypo tvirtinamo akustinio prietaiso veikimo principai:

22.1. Prietaisas naudojamas matuoti vandens srovės greitį vandentakio profilyje – vandentakio srovės greičio vertikalėse. Jo veikimo principas – Doplerio efektas – matuoja išsklaidytą vandens dalelių srautą garso bangomis. Šiuo atveju matuojamas vandentakio srovės greičio vertikalės konkrečiuose gyliuose vandens srovės greitis.

22.2. Norint išmatuoti vandens debitą vandentakyje, reikia suskirstyti matavimo profilį į vandentakio srovės greičio vertikales, kuriose bus atliekami matavimai.

22.3. Matavimų rezultatus kaupia ir apskaičiuoja prie hidrometrinio strypo pritvirtintas mobilusis kompiuteris.

22.4. Matavimai prie hidrometrinio strypo tvirtinamu prietaisu atliekami taip:

22.4.1. vandentakio profilis suskirstomas į vandentakio gylio vertikales;

22.4.2. pažymima profilio pradžia;

22.4.3. kiekvienoje vandentakio gylio vertikalėje išmatuojamas vandens gylis;

22.4.4. pagal vandentakio vagos sąlygas parenkamas matavimo gylis vertikalėje – 0,2 m; 0,6 m; 0,8 m (jei vandentakio vaga be žolės ir ledo) arba 0,15 m; 0,5 m; 0,85 m (jei vandentakio vaga po ledu arba užaugusi žole);

22.4.5. pažymima profilio pabaiga;

22.4.6. hidrometriniame pjūvyje apskaičiuotas vandens tėkmės debitas ir morfometriniai parametrai pateikiami mobiliajame kompiuteryje.

22.5. Visus išmatuotus ir apskaičiuotus duomenis galima perkelti USB raktu į kompiuterį.

23. Vandens srovės greitį matuojant elektromagnetiniu prietaisu, jis tvirtinamas prie hidrometrinio strypo, matavimai atliekami kaip ir akustiniu prietaisu.

24. Prie plaukiojimo priemonės tvirtinamo akustinio vandens debito matavimo prietaiso veikimo principai:

24.1. Prietaisas, tvirtinamas prie plaukiojimo priemonės, automatiškai įvertina vandentakio dugno reljefą, plaukiojimo priemonės ir prietaiso judėjimo greitį, vandens srovės greitį hidrometriniame profilyje. Šio matavimo proceso rezultatas – matuotame hidrometriniame profilyje apskaičiuotas vandens debitas. Matavimų rezultatai kaupiami duomenų kaupiklyje, iš kurio belaidžiu ryšiu arba sujungus kabeliu persiunčiami į ADCP prietaisą, nuotoliniu būdu valdantį kompiuterį.

24.2. Prietaisas gali būti tvirtinamas prie plaukiojimo priemonės ar lyno, ištempto matuojamame profilyje. Atsižvelgus į ADCP prietaiso technines charakteristikas, vandens debitą galima išmatuoti, kai vandentakio gylis nuo 0,60 m iki daugiau kaip 30 m. Matavimų pradžią, kur prasideda profilis, ir pabaigą, kur profilis baigiasi, įvertina ir užfiksuoja prietaisą valdantis asmuo. Kai negalima išmatuoti vandentakio vagos skerspjūvio dalies ties krantais, kur neįmanoma priplaukti ar per seklu, paliekamas tarpas nuo kranto linijos iki matavimų pradžios ar pabaigos taško. Neišmatuota vandentakio vagos skerspjūvio dalis įvertinama prietaiso programine įranga.

24.3. Atliekant matavimus, reikia prietaiso judėjimą profilyje pakartoti ne mažiau kaip 2 kartus – 2 pirmyn ir 2 atgal. Iš išmatuotų debitų apskaičiuojamas jų vidurkis. Jei matavimų rezultatai skiriasi daugiau kaip 5 proc., reikia atlikti dar 2 matavimus (pirmyn ir atgal). Galutinis vidurkis apskaičiuojamas iš išmatuotų debitų, kurių nuokrypiai yra ne didesni kaip 5 proc. Jei visi 8 matavimai skiriasi daugiau kaip 5 proc., reikia rinktis kitą matavimų vietą.

IX SKYRIUS

VANDENS DEBITO KREIVIŲ SUDARYMAS

25. Vandens debito kreivė – vandens debito reikšmės priklausomybė nuo vandens lygio (vandens horizonto) reikšmės (2 priedas). Vandens matavimo stotyse, žinant vandens lygį, pagal šią kreivę gali būti apskaičiuojami vandens debitai.

26. Vandens debito kreivės sudaromos vandentakiams, užtvankų ar kitų hidrotechninių statinių žemutiniams bjefams.

27. Vandens debito kreivė sudaroma vienam vandentakio vagos skerspjūviui.

28. Prieš sudarant vandens debito kreivę, reikia atlikti vandens debito matavimus:

28.1. Vandens debitas matuojamas esant švariai vandentakio vagai.

28.2. Vandentakio vagos skerspjūvyje vandens lygio svyravimo amplitudė suskirstoma į tris dalis (apatinę, vidurinę ir viršutinę).

28.3. Kiekvienai vandens lygio svyravimo amplitudės daliai atliekama po 5 vandens debito matavimus, stengiantis, kad matavimai apimtų visą amplitudę.

29. Debito kreivė apibūdina vandens debito ir vandens lygio konkrečiame matavimo profilyje priklausomybę ir išreiškiama formule:

kur:

Q – vandens debitas;

f – kintamasis;

h – vandens lygis.

Nepriklausomas kintamasis yra vandens debitas, vandens lygis – jo funkcija.

30. Priklausomybė tarp vandens lygio ir debito išreiškiama grafiniu būdu debitų kreivėmis, kurios naudojamos vidutiniams ir būdingiems paros debitams nustatyti. Priklausomybė ypač sudėtinga nenusistovėjusiose ir (ar) deformuotose vandens tėkmėse, padengtose ledu ar užaugusiose vandentakių vagose.

31. Debito kreivės forma priklauso nuo vandentakio vagos skerspjūvio būklės (skerspjūvio ploto, vidutinio gylio, pločio, vandentakio vidutinio srovės greičio, užžėlimo, ledo dangos ir pan.), debito matavimo būdo, vandens debito duomenų kiekio (3 priedas):

31.1. Jei vandentakio vaga užnešta arba išplauta, labiausiai kinta apatinė debito kreivės dalis – vandentakio vagai gilėjant toks pats debitas būna esant žemesniam vandens lygiui.

31.2. Jei yra ledo danga arba vandentakio vaga susiaurėjusi dėl užnešimo (pakitus jos skerspjūvio plotui), labiausiai kinta viršutinė kreivės dalis. Dėl ledo dangos pasikeitusio vandentakio vagos skerspjūvio ploto poveikis mažam debitui nereikšmingas.

31.3. Vandens išsiliejimas į salpą ir vandentakio vagos užžėlimas paveikia visą debito kreivę – jos forma nekinta, tačiau pradinis kreivės atskaitos taškas keičiasi dėl pakitusio vandens lygio ir greičio. Užaugimas vandens augalais dažniausiai paveikia tik apatinę kreivės dalį, nes esant dideliems vandens debitams vandens augmenija nedaro didelio poveikio debito kreivei.

32. Vandens debito kreivės sudaromos pirmųjų vandens matavimo stočių veikimo metų pabaigoje, vėliau jos kasmet tikslinamos pagal išmatuotus vandens debitus.

33. Vandentakio vagos profilį, kuriame atliekami matavimai, būtina nuolat prižiūrėti: iš užaugusio vandentakio vagos skerspjūvio šalinama žolinė augalija, akmenys, deformuoti vandentakio vagos krantai išlyginami.

34. Turint kelerių metų vandens debito matavimų duomenis tame pačiame skerspjūvyje, sudaroma daugiametė debito kreivė. Ji sudaroma iš ne mažiau kaip 3 metų matavimų (turi būti daugiau kaip 30 vandens debito matavimų). Tokios kreivės dažniausiai sudaromos esant standartinėms vandentakio vagos skerspjūvio sąlygoms. Daugeliu atvejų nepavyksta sudaryti daugiametės debito kreivės esant nestandartinėms vandentakio vagos skerspjūvio sąlygoms (pvz., potvynių metu).

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35. Matavimai, išskyrus ADCP ir elektromagnetiniais prietaisais atliekamus matavimus, turi būti įrašomi į laisvos formos vandens debito matavimų žurnalą, kuriame nurodoma:

35.1. matavimų pradžios ir pabaigos laikas;

35.2. vandens lygis hidrometriniame profilyje matavimų pradžioje ir pabaigoje;

35.3. vandens srovės greičio matavimo priemonė (hidrometrinis suktukas, plūdės, ADCP, elektromagnetinis prietaisas);

35.4. matavimo būdas (nuo tilto, iš plaukiojimo priemonės, brastoje, detalusis ar pagrindinis, kai matuojami vandens srovės greičiai vandentakio srovės greičio vertikalėse);

35.5. prietaiso nuleidimo į vandenį būdas (hidrometriniu strypu ar hidrometrine gerve);

35.6. vėjo kryptis vandentakio atžvilgiu (pasroviui, prieš srovę, skersai tėkmei);

35.7. vandens srovės greičio matavimų vertikalių skaičius;

35.8. vandentakio būklė (švari vandentakio vaga, ledo dariniai, vandens augalija).

36. Atlikus vandens debito matavimus ir skaičiavimus, į vandens debito matavimų žurnalą surašomi morfometriniai vandentakio vagos skerspjūvio ir hidrauliniai vandens tėkmės matuotame skerspjūvyje parametrai.

___________________________