LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 19 D. ĮSAKYMO NR. D1-1050 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2019 m. lapkričio 4 d. Nr. D1-652

Vilnius

P a k e i č i u  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą:

1.1. pakeičiu II skyriaus pirmojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.328	„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“	procentai	87	90
2.	R.S.329	„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“	procentai	80	90
3.	P.B.218	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“	asmenys	71.500	169.000
4.	P.B.219	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“	gyventojų ekvivalentas	12.000	88.000
5.	P.N.050	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“	gyventojų skaičius	8.500	9.090
6.	P.N.051	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“	gyventojų skaičius	71.500	163.000
7.	P.N.053	„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“	gyventojų ekvivalentas	12.000	13.876
8.	P.N.054	„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“	gyventojų ekvivalentas	8.000	80.000
9.	P.N.055	„Naujai pastatyti nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai “	skaičius	0	2
10.	P.S.333	„Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis“	km	2,0	3,0
11.	P.S.334	„Parengtas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veiklos tobulinimo planas“	vienetai	0	1

“

1.2. pakeičiu II skyriaus antrojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.328	„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“	procentai	87	90
2.	R.S.329	„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“	procentai	80	90
3.	P.B.218	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“	asmenys	0	180.000
4.	P.B.219	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“	gyventojų ekvivalentas	0	977.000
5.	P.N.050	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“	gyventojų skaičius	0	20.000
6.	P.N.051	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“	gyventojų skaičius	0	163.000
7.	P.N.053	„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“	gyventojų ekvivalentas	0	32.000
8.	P.N.054	„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“	gyventojų ekvivalentas	0	960.000
9.	P.S.333	„Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis“	kilometrai	0	367

“

1.3. pakeičiu II skyriaus antrojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
146.800.000	0	111.000.000	0	23.500.000	0	87.500.000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
146.800.000	0	111.000.000	0	23.500.000	0	87.500.000

“

1.4. pakeičiu II skyriaus ketvirtojo skirsnio 6 punkto lentelės 3 punktą ir jį išdėstau taip:

„

3.

P.S.329

„Sukurti /pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“

tonos/ metai

75.000

175.000

“

1.5. pakeičiu II skyriaus ketvirtojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
80.600.000	0	14.223.529		0	9.897.882	0	4.325.647
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
80.600.000	0	14.223.529		0	9.897.882	0	4.325.647

“

1.6. pakeičiu II skyriaus penktojo skirsnio 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Priemonės Nr. 05.2.1-APVA-V-010 „Atliekų tvarkymo sistemos valdymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos sukūrimas;

1.3.2. Atliekų tyrimų laboratorijos poreikio vertinimas;

1.3.3. Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos likvidavimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija;

1.4.3. VĮ Ignalinos atominė elektrinė.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.5.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

“

1.7. pakeičiu II skyriaus penktojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.034	„Subjektų dalis, besinaudojanti vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema“	procentai	0	95
P.S.331	„Sutvarkytas radioaktyviųjų atliekų kiekis“	m^3	0	300
P.N.035	„Sukurta ir įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema“	skaičius	0	1
P.N.036	„Parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija“	skaičius	1	1

“

1.8. pakeičiu II skyriaus penktojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešo-sios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
18.134.982	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
792.544	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
18.927.526	0	0	0	0	0	0

“

1.9. pakeičiu II skyriaus šeštojo skirsnio 1 punkto lentėlės 1.4.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.4.2. Lietuvos zoologijos sodas, Lietuvos geologijos tarnyba, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus, VĮ Valstybinių miškų urėdija, Aplinkos apsaugos agentūra;“

1.10. pakeičiu II skyriaus šeštojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.330	„Gerai informuotų apie aplinkos išteklius šalies gyventojų dalis“	procentai	59	65
2.	P.S.336	„Įgyvendintos visuomenės informavimo apie aplinką priemonės“	skaičius	4	30
3.	P.B.209	„Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas“	apsilan-kymai per metus	0	70 000
4.	P.N.074	„Pastatyti ir / ar atnaujinti aplinkosauginiai- rekreaciniai objektai“	skaičius	0	6

“

1.11. pakeičiu II skyriaus šeštojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
23.088.722	4.074.480	0	0		0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
4.004.010	706.590	0		0	0	0	0
3. Iš viso
27.092.732	4.781.070	0	0		0	0	0

“

1.12. pakeičiu II skyriaus aštuntojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.335	„Ypatingai didelio pavojaus potencialūs taršos židiniai“	vienetai	1180	1250
2.	P.B.222	„Bendras rekultivuotos žemės plotas“	hektarai	3	20
3.	P.N.096	„Išvalytos ir sutvarkytos praeityje užterštos teritorijos“	skaičius	7	45

“

1.13. pakeičiu II skyriaus devintojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
6.595.640	0	0	0		0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0		0	0	0	0
3. Iš viso
6.595.640	0	0	0		0	0	0

“

1.14. pakeičiu II skyriaus dešimtojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.334	„Dienų, kai buvo viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros ribinė vertė, skaičius 5 didžiuosiuose miestuose“	Dienos	200	190
2.	P.S.339	„Įsigyti gatvių valymo įrenginiai“	Vienetai	10	30
3.	P.N.097	„Parengti aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planai“	Skaičius	3	5
4.	P.N.098	„Įvykdytos visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanijos“	Skaičius	4	7

“

1.15. pakeičiu II skyriaus dešimtojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
6.641.666	0	1.172.059		0	1.172.059	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
6.641.666	0	1.172.059		0	1.172.059	0	0

“

1.16. pakeičiu II skyriaus vienuoliktojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.072	„Lankytojų skaičiaus padidėjimas lankytojų centruose“	Procentai	3	20
P.B.209	„Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas“	Apsilan-kymai per metus	25 000	280 000
P.S.335	„Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos“	Vienetai	7	100
P.S.336	„Įgyvendintos visuomenės informavimo apie aplinką priemonės“	Skaičius	0	38
P.N.070	„Sutvarkyti valstybinės reikšmės parkai“	Skaičius	0	8

“

1.17. pakeičiu II skyriaus vienuoliktojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respubli- kos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
39.640.762	6.995.429	1.200.000	0	1.200.000	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
39.640.762	6.995.429	1.200.000	0	1.200.000	0	0

“

1.18. pakeičiu II skyriaus dvyliktojo skirsnio 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Priemonės Nr. 05.1.1-APVA-V-004 „Aplinkos monitoringo ir kontrolės stiprinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. klimato kaitos valdymui, nacionalinei oro teršalų ir ŠESD apskaitos sistemai tobulinti reikalingų dokumentų parengimas ir priemonių įsigijimas;

1.3.2. hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų, prognozavimo, modeliavimo, hidrometeorologinių ir klimato paslaugų teikimo, informacijos koordinavimo ir informavimo pajėgumų stiprinimas;

1.3.3. aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo stočių tinklo ir laboratorijų atnaujinimas;

1.3.4. miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo, apsaugos kontrolės ir priešgaisrinės apsaugos techninių pajėgumų atnaujinimas ir tobulinimas;

1.3.5. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės techninių pajėgumų stiprinimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.2. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

1.4.3. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos;

1.4.4. Valstybinė miškų tarnyba;

1.4.5. Aplinkos ministerija;

1.4.6. VĮ Valstybinių miškų urėdija.

“

1.19. pakeičiu II skyriaus dvyliktojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.009	„Numatytų pavojingų, stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių dalis“	Procentai	87	91
P.S.326	„Įrengtos arba atnaujintos aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų stotys“	Vienetai	17	199
P.N.010	„Įsigyti ir (ar) atnaujinti priemonių komplektai aplinkos monitoringui, kontrolei ir (ar) apsaugai vykdyti“	Skaičius	78	329
P.N.011	„Atlikti klimato kaitos valdymo, oro teršalų apskaitos ir ŠESD apskaitos vertinimai“	Skaičius	0	20
P.N.012	„Sukurtas klimato paslaugų ir informacijos koordinavimo portalas“	Skaičius	1	1
P.N.013	„Modernizuota aplinkos informacinė sistema“	Skaičius	0	1

“

1.20. pakeičiu II skyriaus dvyliktojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
23.073.961	0	0	0		0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0		0	0	0	0
3. Iš viso
23.073.961	0	0	0		0	0	0

“

1.21. pakeičiu II skyriaus tryliktojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.326	„Vidutinė bendra azoto koncentracija Lietuvos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse“	mg/l	0,50	0,25
P.N.040	„Įsigyti įrangos ir priemonių, reikalingų jūriniams ir vidaus vandenų tyrimams atlikti, komplektai“	Skaičius	0	15
P.N.041	„Parengti jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės vertinimai“	Skaičius	0	19
P.N.042	„Įsigytos priemonės taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti“	Skaičius	0	1
P.N.043	„Parengti vandens telkinių būklės valdymo ir apsaugos dokumentai“	Skaičius	0	14
P.N.044	„Įrengtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras“	Skaičius	0	1
P.N.045	„Įsigytos priemonės požeminio vandens būklės monitoringui ir laboratoriniams tyrimams vykdyti“	Skaičius	2	2
P.N.046	„Aglomeracijos, kuriose atlikta individualių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizacija“	Skaičius	0	75

“

1.22. pakeičiu II skyriaus tryliktojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
2.931.288	0	0	0		0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
46.991.233	0	0		0	0	0	0
3. Iš viso
49.922.521	0	0	0		0	0	0

“

1.23. papildau II skyriaus keturioliktojo skirsnio 1 punkto lentelę 1.5.10 papunkčiu:

„1.5.10. asociacijos.“;

1.24. pakeičiu II skyriaus penkioliktojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
15.282.492	0	1.206.332	0	1.206.332	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
15.282.492	0	1.206.332	0	1.206.332	0	0

“

1.25. pakeičiu II skyriaus šešioliktojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešo-sios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
11.149.736	0	4.778.458		0	0	0	4.778.458
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
11.149.736	0	4.778.458		0	0	0	4.778.458

“

1.26. pakeičiu II skyriaus septynioliktojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S. 327	„Geros būklės paviršinių vandens telkinių dalis“	Procentai	54	72
P.S.332	„Vandens telkiniai, kuriems taikytos būklės gerinimo priemonės“	Vienetai	0	81

“

1.27. pakeičiu II skyriaus septynioliktojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respubli- kos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
11.711.121	0	172.473	0	172.473	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
11.711.121	0	172.473	0	172.473	0	0

“

1.28. pakeičiu II skyriaus devynioliktojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
48.553.044	0	93.373.421	0		0	0	93.373.421
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0		0	0	0	0
3. Iš viso
48.553.044	0	93.373.421	0		0	0	93.373.421

“

1.29. pakeičiu II skyriaus dvidešimtojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S. 329	„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“	procentai	80	90
P.B. 219	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“	gyventojų ekvivalentas	0	7.300
P.N. 053	„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“	gyventojų ekvivalentas	0	7.300

“

1.30. pakeičiu II skyriaus dvidešimtojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respubli- kos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
22.553.044	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
22.553.044	0	0	0	0	0	0

“

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą:

2.1. pakeičiu 13.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

 „

13.2.

P.N.010

„Įsigyti ir (ar) atnaujinti priemonių komplektai aplinkos monitoringui ir kontrolei ir (ar) apsaugai vykdyti“

Skaičius

Aplinkos monitoringas – sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas) Priemonė – daiktas, įrankis, prietaisas, reikalingas kam nors atlikti, padaryti. (šaltinis: Terminų žodynas) Komplektas – vienos paskirties daiktų rinkinys. (šaltinis: Terminų žodynas) Įsigijimas – produktų, paslaugų ar procesų per pirkimą įsigijimas Atnaujinimas – esamų priemonių ar jų dalių pakeitimas naujomis ar jų atkūrimas, siekiant pagerinti jų veikimą Skaičiuojami komplektai: 1. Hidrometeorologinėms ir klimato paslaugoms teikti. Hidrometeorologinės paslaugos – hidrometeorologinės veiklos sukuriamos informacijos pagrindu ir paslaugos gavėjo prašymu teikiamos paslaugos. Hidrometeorologinė veikla – hidrometeorologiniai stebėjimai (matavimai), duomenų analizė ir patikimumo nustatymas, kaupimas ir saugojimas, hidrometeorologinių (tarp jų klimato kaitos) prognozių sudarymas. (šaltinis: Lietuvos Respublikos hidrometeorologijos įstatymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 187 „Dėl Lietuvos Respublikos hidrometeorologijos įstatymo koncepcijos patvirtinimo“). Klimato paslaugos apima veiklas, kuriančias ir teikiančias informaciją, paremtą praeities, dabarties ir ateities klimatu ir jo įtaka gamtinei ir visuomeninei aplinkai. Klimato paslaugoms kurti naudojami istoriniai klimatologiniai duomenys, ilgalaikės (mėnesių, sezonų ar dešimtmečių trukmės) klimatinių elementų prognozės bei įvairūs ilgalaikių klimato kaitos scenarijų, tokių kaip ateities šiltnamio dujų emisijos, duomenys. Sudedamoji klimato paslaugų dalis yra papildoma informacija ir pagalba vartotojams: sprendimų priėmimo procesui darančios įtaką klimatinės informacijos aprašymas, apimantis jos panaudojimo reikiamose sferose galimybes bei reikiamo produkto pasirinkimo rekomendacijas (šaltinis: Pasaulio meteorologijos organizacijos 2011 m. išleista ataskaita Nr. 1065 „Žinios apie klimatą tolimesniems veiksmams: pasaulinė klimato paslaugų sistema – suteikiant galimybes labiausiai pažeidžiamiems“, angl. „Climate knowledge for action: a global framework for climate services - empowering the most vulnerable“). 2. Oro kokybės tyrimams atlikti Oro kokybė – aplinkos oro užterštumas urbanizuotose teritorijose. Prognozuojant oro kokybę reikia vertinti šalies klimatinius pokyčius, ozono sluoksnio pokyčius, nustatyti aerozolinių radionuklidų šaltinius, vertinti į atmosferą išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį, apkrovų ekosistemoms mastą, išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio dujų kiekį ir kt. (šaltinis: Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005-2010 metų programos patvirtinimo“, 1 priedas) 3. Miškų kontrolei ir priešgaisrinei apsaugai vykdyti. Miškų kontrolė – valstybinė visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolė. Miškų kontrolė taip pat apima miškotvarkos darbų kokybės kontrolę bei miško valdytojų ir naudotojų konsultavimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 str. 3 dalies 3, 5, 9 punktai). Miškas turi būti atkurtas ir įveistas miško sodmenimis, kurių kilmė ir kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus. Miškų priešgaisrinė apsauga – Lietuvos Respublikos teritorijos miškuose taikoma vientisa valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones (šaltinis: Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“) Priešgaisrinė sauga – veikla, kuria įgyvendinama gaisrų prevencija ir jų gesinimas, žmonių ir turto gelbėjimas gaisro metu (Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas). 4. Aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu, kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas).

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Rodiklio apskaičiavimui sumuojami šie komplektai: 1. Hidrometeo-rologinėms ir klimato paslaugoms teikti: 1.1. įsigyta aukštos skiriamosios gebos meteorologinių sąlygų skaičiavimo sistema ir jos funkcionavimą užtikrinančios įrangos komplektas; 1.2. sukurtas skaitmeninis klimato stebėjimų duomenų archyvas Lietuvoje nuo stebėjimų pradžios iki 2011 m; 1.3. atnaujinta ir praplėsta hidrometeo-rologinio tinklo informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra: įrengta telekomunikacijų patalpa su elektros tiekimo, vėsinimo ir gesinimo įranga; įdiegtas ir pajungtas elektros generatorius; atnaujinta hidrometeo-rologinių duomenų bazė; įsigyta telekomunikacinių ryšių ir elektroninės saugos sistema; atnaujinta hidrometeorologinės informacijos valdymo sistema; atnaujinta meteorologinių pranešimų perdavimo sistema; 1.4. atnaujintos hidrometeo-rologinių reiškinių prognozavimo sistemos: sinoptikų darbo vietų techninė ir programinė įranga; hidrologinio modeliavimo kompiuterinė ir programinė įranga; 1.5. įsigytos priemonės hidrometeo-rologinių stebėjimų tinklui aptarnauti: valtys su varikliais, darbo saugos priemonių komplektai; 1.6. įgyvendintos klimato, meteorologinės ir hidrologinės informacijos teikimo gerinimo priemonės: įrengta nuolatinė ekspozicija apie klimato stebėjimus, kaitą, jos padarinius ir prisitaikymą prie klimato kaitos; sukurtos ir įdiegtos priemonės, skirtos įvairiems gamtos reiškiniams ir procesams interaktyviai pristatyti, informacijai visuomenei skleisti; 1.7. atnaujintas metrologinės hidrometeoro-loginių stebėjimų tinklo priežiūros priemonių komplektas. 2. Oro kokybės tyrimams atlikti: 2.1. oro taršos kontrolės įrangos komplektas; 2.2. įrangos oro mėginiams iš foninių stočių tirti komplektas; 2.3. įrangos oro mėginiams iš miesto oro kokybės matavimo stočių tirti komplektas. 3. Miškų kontrolei ir priešgaisrinei apsaugai vykdyti: 3.1. įsigytos padidinto ar didelio pravažumo transporto priemonės su specialia įranga (įrankių ir prietaisų komplektais), su kuriomis galima visiškai atlikti Miškų įstatymo nustatytas miškų kontrolės funkcijas. Įrankiai ir prietaisai, skirti galimiems miškų pažeidimams fiksuoti, lokaliai pozicijai nustatyti ir vykdyti miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos bei miškotvarkos darbų kokybės kontrolę (matavimo, pozicionavimo, vaizdinės medžiagos fiksavimo, vaizdo ar judesio aptikimo sudėtingomis aplinkos sąlygomis, skaičiavimo, rašymo, spausdinimo, kopijavimo, skenavimo ir taksacinių rodiklių nustatymo prietaisai ir priemonės); 3.2. įsigytos specializuotos miško gaisrų gesinimo transporto priemonės, su kuriomis užtikrinamas Miškų įstatymu nustatytų miško gaisrų gesinimo visų nuosavybės formų miškuose funkcijų vykdymas. 4. Aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti: 4.1.  komplektas įrangos emisijų ir aplinkos oro tyrimams atlikti; 4.2. mobilių darbo vietų įrangų komplektai; 4.3. mobilių priemonių kontrolei vykdyti vandens telkiniuose ir jūroje komplektai; 4.4. specialiųjų priemonių komplektai tūrio nustatymui ir stebėjimui iš oro.

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

“

2.2. pakeičiu 14.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„

14.1.

P.N.040

„Įsigyti įrangos ir priemonių, reikalingų jūriniams ir vidaus vandenų tyrimams atlikti, komplektai“

Skaičius

Jūrinių vandenų tyrimas – jūros rajone vykdomi kokybės elementų rodiklių stebėjimai, mėginių ėmimas, matavimai ir analizė Vidaus vandenų tyrimas – vidaus vandens telkinio kokybės elementų rodiklių stebėjimas, mėginių ėmimas, matavimai, analizė Vidaus vandenys – vandenys (upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai, išskyrus pajūrio teritorinius vandenis), esantys valstybės teritorijoje (šaltinis: Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas) Įranga – visi vieno gamybinio ar technologinio proceso įrankiai, prietaisai, įtaisai ir kt. (šaltinis: Terminų žodynas) Priemonės - daiktas, įrankis, prietaisas, reikalingas kam nors atlikti, padaryti (šaltinis: Terminų žodynas) Komplektas – vienos paskirties daiktų rinkinys (šaltinis: Terminų žodynas)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojami šie įrangos ir priemonių komplektai: 1. vandens ir biotos mėginių ėmimo ir saugojimo įrangos komplektas; 2. vandens fizikinių parametrų matavimo įrangos komplektas; 3. hidrocheminių tyrimų laboratorinės įrangos komplektas; 4. biologinių tyrimų laboratorinės įrangos komplektas; 5. hidrometeorologinių tyrimų įrangos komplektas; 6. jūros vandenų tyrimų, sietinų su jūros monitoringo praplėtimu įgyvendinant 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL 2008 L 164, p. 19), įrangos komplektas; 7. įrangos komplektas vandens ir dugno nuosėdų mėginių paėmimui, saugojimui, transportavimui, paruošimui; 8. vandens tyrimų įrangos komplektas; 9. pagalbinės laboratorinės įrangos, skirtos nuotekų, paviršinio vandens, makrozoobentoso ir dugno nuosėdų mėginių paėmimui ir tyrimams, komplektas; 10. įrangos balastinių vandenų paėmimui iš laivų ir tyrimams komplektas. Vienas įrangos komplektas lygus vienam vienetui.

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

“

2.3. papildau 18 punktu:

18.	Priemonė Nr. 05.1.1-APVA-V-006 „Potvynių rizikos valdymas“

„

“

2.4. pakeičiu 18.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„

18.1.

P.N.025

„Atnaujintas potvynių rizikos valdymo planas“

Vienetai

Atnaujintame potvynių rizikos valdymo plane nustatomi siektini tikslai potvynių grėsmės teritorijose, daugiausia dėmesio skiriant numatomų potvynių neigiamų padarinių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai mažinimui ir, jeigu tikslinga, neinžinerinėms iniciatyvoms ir (arba) potvynio tikimybės mažinimui bei numatomos priemonės šiems tikslams pasiekti (šaltinis: Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) Potvynių rizikos valdymo plano atnaujinimui reikalinga atnaujinti: ‒   preliminarų potvynių rizikos vertinimą, kurio ataskaitoje pateikiamas apibūdinimas praeityje įvykusių potvynių, turėjusių didelių neigiamų padarinių, bei  numatomų potvynių galimų neigiamų padarinių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai įvertinimas atsižvelgiant į topografiją, vandentakių padėtį ir jų bendras hidrologines ir geomorfologines ypatybes, esamos žmonių sukurtos apsaugos nuo potvynių infrastruktūros veiksmingumą, miestų, miestelių ir kitų gyvenamųjų vietovių padėtį, ekonominės veiklos teritorijas ir ilgalaikius pokyčius, įskaitant klimato kaitos poveikį potvyniams; ‒   potvynių grėsmės žemėlapius, kuriuose turi būti nustatytos teritorijos, kurios gali būti užtvindytos pagal ekstremalių situacijų arba mažos tikimybės, vidutinės tikimybės bei didelės tikimybės potvynio scenarijus ir kuriuose pateikiama informacija: potvynio mastas, potvynio vandens lygis arba gylis, kai tikslinga, tvinimo greitis arba atitinkamas vandens srautas; ‒   potvynių rizikos žemėlapius, kuriuose pagal aukščiau minimus scenarijus pateikiama informacija: orientacinis galinčių nukentėti gyventojų skaičius, galinčioje užtvinti teritorijoje vykdoma ekonominė veikla, užtvindymo atveju atsitiktinę taršą galintys sukelti įrenginiai, kuriems reikia teisės aktų nustatyta tvarka išduodamo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, vandens telkiniai, iš kurių imama daugiau kaip 10 m^3 geriamojo vandens per parą arba jis tiekiamas daugiau kaip 50 žmonių, vandens telkiniai, naudojami rekreaciniams tikslams, įskaitant maudyklas, saugomos teritorijos, tarp jų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, tikėtiną didelį pernešamų nuosėdų kiekį (šaltinis: Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“)

Automa-tiškai apskai-čiuojamas

Skaičiuojamas atnaujintas potvynių rizikos valdymo planas

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

“

Aplinkos ministras                                                                                                      Kęstutis Mažeika       

SUDERINTA:

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-10-18 raštu Nr. 6K-1905419

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-10-18 raštu Nr. 6K-1905420