LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL NESĄŽININGOS PREKYBOS PRAKTIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ TIEKIMO GRANDINĖJE DRAUDIMO ĮSTATYMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO EX POST VERTINIMO PLANO PATVIRTINIMO

2023 m. gruodžio 21 d. Nr. 3D-884

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 25 straipsniu ir Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos ir ataskaitos formos patvirtinimo“, 36 punktu,

tvirtinu Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo planą (pridedama).

Žemės ūkio ministras                                                                                           Kęstutis Navickas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2023 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-884

NESĄŽININGOS PREKYBOS PRAKTIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ TIEKIMO GRANDINĖJE DRAUDIMO ĮSTATYMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO EX POST VERTINIMO PLANAS

I SKYRIUS

NESĄŽININGOS PREKYBOS PRAKTIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ TIEKIMO GRANDINĖJE DRAUDIMO ĮSTATYMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO EX POST VERTINIMO DALYKAS

1. Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo (toliau – ex post vertinimas) dalykas – Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas.

II SKYRIUS

EX POST VERTINIMO KLAUSIMAI

2. Ex post vertinimo klausimai pagal veiksmingumo kriterijų:

2.1. Ar įsteigtos, paskirtos atsakingos institucijos ar kiti subjektai?

2.2. Ar sudarytos sąlygos subjektams gauti informaciją apie nustatytą reguliavimą?

2.3. Ar žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjai ir šių produktų pirkėjai, Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo priežiūros institucija – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, bei vertinimo institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, žinojo apie nustatytą teisinį reguliavimą ir ar jį taikė, naudojosi jiems suteiktomis teisėmis bei ar vykdė nustatytas pareigas?

2.4. Ar yra objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo sudarytos sąlygos, kad Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas būtų taikomas ir veiktų? Jeigu taip, kokios tai priežastys?

2.5. Ar buvo priimti Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo teisinio reguliavimo pakeitimai (taip pat įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai), nustatantys tam tikras sąlygas, kurios galėtų subjektams kliudyti taikyti nustatytą teisinį reguliavimą?

2.6. Ar buvo priimti Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo teisinio reguliavimo pakeitimai (taip pat įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai), kurie galėtų sudaryti palankias sąlygas ir (ar) paskatinti taikyti nustatytą teisinį reguliavimą?

2.7. Ar taikant Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymu įtvirtintą teisinį reguliavimą buvo pasiekti šie teisinio reguliavimo tikslai (jeigu taip, turėtų būti pateikiami tai pagrindžiantys duomenys ir (ar) įrodymai, jeigu ne, – nurodomos objektyvios priežastys ar sąlygos, dėl kurių jie nebuvo pasiekti):

2.7.1. Ar Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas paskatino žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjus ginti savo pažeistus interesus pranešant priežiūros institucijai apie žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjo pažeidimus?

2.7.2. Ar Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas padėjo apriboti nesąžiningos prekybos praktiką?

2.7.3. Ar Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas padėjo suvienodinti derybinę galią?

2.7.4.   Jeigu taip, tai kokie duomenys ir (ar) įrodymai tai pagrindžia?

2.7.5. Jeigu ne, tai ar yra objektyvių priežasčių ar sąlygų, dėl kurių problemos negalėjo būti išspręstos?

2.8. Ar Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymu įtvirtintam teisiniam reguliavimui kelti tikslai vis dar yra aktualūs ir galiojantis teisinis reguliavimas vis dar tinkamas siekiant nustatytų tikslų?

3. Ex post vertinimo klausimai pagal poveikio kriterijų:

3.1. Ar Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas turėjo teigiamą poveikį vertinamo teisinio reguliavimo sričiai? Jeigu taip, kokie duomenys ir (ar) įrodymai tai pagrindžia?

3.2. Ar Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas turėjo neigiamų pasekmių vertinamo teisinio reguliavimo sričiai? Jeigu taip, kokie duomenys ir (ar) įrodymai tai pagrindžia?

3.3. Kokioms asmenų grupėms Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas turėjo tiesioginį poveikį?

3.4. Koks buvo Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme įtvirtintas teisinio reguliavimo teigiamas poveikis?

3.5. Ar tiesiogiai veikiamos asmenų grupės patyrė neigiamų pasekmių? Jei taip, kokių?

3.6. Ar buvo papildomų, nenumatytų aplinkybių ir (ar) veiksnių, turėjusių įtakos poveikiui, kurį patyrė asmenų grupės?

3.7. Ar Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme įtvirtintas teisinio reguliavimo poveikis asmenų grupėms buvo vienkartinis ar ilgalaikis?

3.8. Ar asmenų grupių elgesys pasikeitė taip, kaip buvo tikimasi, prieš nustatant teisinį reguliavimą?

4. Ex post vertinimo klausimai pagal rezultatyvumo (efektyvumo) kriterijų:

4.1. Ar taikant Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą asmenų grupės patyrė sąnaudų? Jeigu taip, kokios asmenų grupės jas patyrė ir kokios tai buvo sąnaudos (administracinė našta, finansinės išlaidos, prisitaikymo sąnaudos, negautos pajamos ir pan.)?

4.2. Ar taikant Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą valstybės biudžetas, valstybės institucijos ir įstaigos patyrė sąnaudų? Jeigu taip, kokių (papildomos biudžeto išlaidos naujoms darbo vietoms steigti, mokymams rengti, informacinėms sistemoms kurti ir (ar) palaikyti, prižiūrėti, išlaidos išmokoms ir (ar) paramai, netektos biudžeto pajamos ir pan.)?

4.3. Ar yra papildomų, nenumatytų aplinkybių, veiksnių, be teisinio reguliavimo, turėjusių įtakos patirtų sąnaudų dydžio padidėjimui ar sumažėjimui? Jeigu taip, kokių?

4.4. Ar galimos teisinio reguliavimo sąnaudos buvo preliminariai įvertintos nustatant teisinį reguliavimą? Jeigu taip, ar jos atitinka preliminarius vertinimus?

4.5. Ar taikant teisinį reguliavimą asmenų grupės gavo naudą, kurią galima apskaičiuoti (gautos pajamos, sumažėjusios išlaidos, pan.)? Jeigu taip, kokia tai buvo nauda?

4.6. Ar taikant teisinį reguliavimą buvo sutaupyta valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų, gauta daugiau pajamų, surinkta daugiau įmokų į biudžetus? Jeigu taip, kiek?

4.7. Ar teisinio reguliavimo galima nauda buvo preliminariai įvertinta prieš jį nustatant? Jeigu taip, ar gauta nauda yra tokia, kokios buvo tikimasi?

III SKYRIUS

EX POST VERTINIMO METODAI

5. Taikytini ex post vertinimo metodai: apklausa raštu arba žodžiu, teisinio reguliavimo, sisteminė, kokybinė duomenų analizė, duomenų apibendrinimas.

IV SKYRIUS

EX POST VERTINIMUI ATLIKTI REIKALINGI SURINKTI DUOMENYS IR GALIMI DUOMENŲ ŠALTINIAI

6. Ex post vertinimui atlikti reikalingi duomenys ir galimi duomenų šaltiniai:

6.1. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūroje gautų pareiškimų dėl pažeidimo tyrimo atlikimo skaičius ex post vertinimo laikotarpiu (bendras skaičius ir skaičius per metus), priimtų sprendimų pradėti pažeidimo tyrimą skaičius ir sprendimų atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą skaičius (duomenų šaltinis – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros duomenys);

6.2. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūroje pradėtų pažeidimų tyrimų skaičius pagal informatorių pateiktą, anonimiškai gautą arba viešai paskelbtą informaciją, arba iš kompetentingos institucijos raštu gautą informaciją apie galimai padarytą pažeidimą ir sprendimų atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą skaičius (duomenų šaltinis – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros duomenys);

6.3. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros iniciatyva pradėtų pažeidimų tyrimų skaičius  (duomenų šaltinis – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros duomenys);

6.4. Ginčų teisme, kai žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjai kreipėsi tiesiogiai į teismą ex post vertinimo laikotarpiu (bendras skaičius ir skaičius per metus), skaičius (duomenų šaltiniai – Nacionalinės teismų administracijos duomenys);

6.5. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros suteiktų konsultacijų vertinimas (duomenų šaltinis – žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir šių produktų pirkėjų apklausa);

6.6. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos suteiktų konsultacijų dėl žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų kategorijos vertinimas (duomenų šaltinis – žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir šių produktų pirkėjų apklausa);

6.7. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų kategorijos vertinimo ir rekomendacinio pobūdžio išvadų vertinimas (duomenų šaltinis – žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir šių produktų pirkėjų apklausa, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apklausos);

6.8. Skundų dėl VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros veiksmų atliekant Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme nustatytas funkcijas skaičius (duomenų šaltinis – Žemės ūkio ministerija, Nacionalinės teismų administracijos duomenys);

6.9. Apskųstų VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sprendimų skaičius (Nacionalinės teismų administracijos duomenys);

6.10. Duomenys apie iš valstybės biudžeto lėšų sąmatą, skirtą NPPDĮ numatytoms funkcijoms vykdyti ex post vertinimo laikotarpiu (bendras užmokesčio dydis ir dydis per metus) (duomenų šaltinis – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija);

V SKYRIUS

EX POST VERTINIMO EIGA IR PLANUOJAMŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO TERMINAI

7. Ex post vertinimo eiga ir planuojamų veiksmų atlikimo terminai:

7.1. Pasirengimas atlikti ex post vertinimą – iki 2023 m. gruodžio 10 d.

7.2. Ex post vertinimui atlikti reikalingų duomenų rinkimas, vertinimas, analizė ir patikrinimas – iki 2023 m. gruodžio 30 d.

7.3. Ex post vertinimo ataskaitos projekto parengimas, paviešinimas, suderinimas – iki 2024 m. sausio 20 d.

7.4. Ex post vertinimo ataskaitos paskelbimas – iki 2024 m. sausio 25 d.

7.5. Ex post vertinimo rezultatų pristatymas – iki 2024 m. sausio 30 d.

VI SKYRIUS

ASMENS, KURIAM PAVESTA TEISĖS AKTŲ NUSTATYTA TVARKA ORGANIZUOTI IR ATLIKTI EX POST VERTINIMĄ, KONTAKTINIAI DUOMENYS

8. Asmens, kuriam pavesta teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti ex post vertinimą, kontaktiniai duomenys: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Šimkutė, tel. 8 680 44 306, el. p. kristina.simkute@zum.lt.

________________