Autentiškas vertimas

Vyriausybės kanceliarijos

Vyriausybės posėdžių skyrius

2024 03 25

2007 M. NAIROBIO TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL LAIVŲ NUOLAUŽŲ PAŠALINIMO

Valstybės, šios Konvencijos Šalys,

suprasdamos, kad nepašalintos laivų nuolaužos gali kelti pavojų laivybai arba jūros aplinkai;

įsitikinusios, kad būtina priimti vienodas tarptautines taisykles ir procedūras greitam ir veiksmingam laivų nuolaužų pašalinimui ir su tuo susijusių išlaidų kompensavimui užtikrinti;

pažymėdamos, kad daugelis laivų nuolaužų gali būti valstybių teritorijoje, įskaitant teritorinę jūrą;

pripažindamos naudą, kurią galima gauti suvienodinus teisines sistemas, reglamentuojančias įsipareigojimus ir atsakomybę už pavojingų laivų nuolaužų pašalinimą;

atsižvelgdamos į 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje priimtos Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir tarptautinės paprotinės jūrų teisės svarbą bei į tai, kad šią Konvenciją reikia įgyvendinti laikantis šių nuostatų,

susitarė:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje Konvencijoje:

1. „Konvencijos rajonas“ – valstybės, Konvencijos Šalies, išskirtinė ekonominė zona, nustatyta pagal tarptautinę teisę, arba, jei valstybė, Konvencijos Šalis, nenustatė tokios zonos, rajonas, esantis už ir greta tos valstybės pagal tarptautinę teisę nustatytos teritorinės jūros, esantis ne toliau kaip 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas jos teritorinės jūros plotis.

2. „Laivas“ – bet kokio tipo jūrų laivas, įskaitant laivus su povandeniniais sparnais, laivus su oro pagalve, povandeninius laivus, plūdriąsias priemones ir plūdriąsias platformas, išskyrus tuos atvejus, kai tokios platformos yra vietoje, kurioje žvalgomi, eksploatuojami ar išgaunami jūros dugno mineraliniai ištekliai.

3. „Jūrų laivo avarija“ – laivų susidūrimas, užplaukimas ant seklumos ar kitas laivybos incidentas, taip pat kiti atsitikimai laive ar už jo ribų, kurie sukelia materialinės žalos ar tiesioginį materialinės žalos pavojų laivui ar jo kroviniui.

4. „Laivo nuolaužos“, įvykus jūrų laivo avarijai, reiškia:

a) nuskendusį ar užplaukusį ant seklumos laivą; ar

b) bet kurią nuskendusio ar užplaukusio ant seklumos laivo dalį, įskaitant bet kurį daiktą, kuris yra ar buvo tame laive; ar

c) bet kurį daiktą, kurį jūroje pametė laivas ir kuris yra užplaukęs ant seklumos, nuskendęs ar dreifuoja jūroje; ar

d) laivą, kuris tuoj nuskęs ar užplauks ant seklumos, arba galima pagrįstai manyti, kad nuskęs ar užplauks ant seklumos, jei dar nėra imtasi veiksmingų priemonių padėti laivui ar bet kokiam turtui, kuriam kilo grėsmė.

5. „Pavojus“ – bet kokia būklė ar grėsmė, kuri:

a) kelia grėsmę arba trukdo laivybai; ar

b) galima pagrįstai tikėtis, kad sukels didelių žalingų padarinių jūros aplinkai arba padarys žalą pakrantės linijai ar vienos arba daugiau valstybių susijusiems interesams.

6. „Susiję interesai“ – pakrantės valstybės interesai, kuriems laivo nuolaužos daro tiesioginį poveikį arba kelia tiesioginę grėsmę, pavyzdžiui:

a) jūrų pakrančių, uostų ir estuarijų veikla, įskaitant žvejybą, kuri yra pagrindinis atitinkamų asmenų pragyvenimo šaltinis;

b) turistų traukos objektai ir kiti atitinkamos vietovės ekonominiai interesai;

c) pakrantės gyventojų sveikata ir atitinkamos vietovės gerovė, įskaitant jūrų gyvųjų išteklių ir laukinės gamtos išsaugojimą; ir

d) jūros ir povandeninė infrastruktūra.

7. „Pašalinimas“ – bet kokia laivo nuolaužų sukelto pavojaus prevencijos, mažinimo ar pašalinimo forma. „Pašalinti“, „pašalintas“ ir „pašalinimas“ suprantami atitinkamai.

8. „Registruotas savininkas“ – asmuo ar asmenys, užregistruoti kaip laivo savininkas, o nesant registracijos, asmuo ar asmenys, kuriems priklauso laivas jūrų laivo avarijos metu. Tačiau tuo atveju, kai laivas priklauso valstybei ir jį valdo bendrovė, kuri toje valstybėje yra užregistruota kaip laivo valdytoja, „registruotas savininkas“ reiškia tokią bendrovę.

9. „Laivo valdytojas“ – laivo savininkas arba bet kuri kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, valdytojas arba laivo be įgulos frachtuotojas, kuris iš laivo savininko perėmė įsipareigojimus už laivo valdymą ir kuris, prisiimdamas tokius įsipareigojimus, sutiko prisiimti visas pareigas ir įsipareigojimus, nustatytus pagal Tarptautinį saugaus valdymo kodeksą su pakeitimais.

10. „Paveiktoji valstybė“ – valstybė, kurios Konvencijos rajone yra laivo nuolaužos.

11. „Laivo registracijos valstybė“ registruoto laivo atveju – valstybė, kurioje užregistruotas laivas, o neregistruoto laivo atveju – valstybė, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti.

12. „Organizacija“ – Tarptautinė jūrų organizacija.

13. „Generalinis sekretorius“ – Organizacijos generalinis sekretorius.

2 straipsnis

Tikslai ir bendrieji principai

1. Valstybė, Konvencijos Šalis, vadovaudamasi šia Konvencija gali imtis priemonių, susijusių su pavojų keliančių laivo nuolaužų pašalinimu Konvencijos rajone.

2. Priemonės, kurių paveiktoji valstybė imasi pagal 1 dalį, turi būti proporcingos pavojui.

3. Tokios priemonės neturi viršyti to, kas pagrįstai būtina pavojų keliančioms laivo nuolaužoms pašalinti, ir turi būti nutrauktos, kai tik laivo nuolaužos pašalinamos; jos neturi be reikalo daryti poveikį kitų valstybių, įskaitant laivo registracijos valstybę, ir bet kurio susijusio fizinio ar juridinio asmens teisėms ir interesams.

4. Šios Konvencijos taikymas Konvencijos rajone nesuteikia valstybei, Konvencijos Šaliai, teisės reikalauti suvereniteto ar suverenių teisių bet kurioje atvirosios jūros dalyje ar jais naudotis.

5. Valstybės, Konvencijos Šalys, stengiasi bendradarbiauti, kai jūrų laivo avarijos, kurios metu atsirado laivo nuolaužų, padariniai paliečia kitą, ne paveiktąją, valstybę.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1. Jei šioje Konvencijoje nenumatyta kitaip, ši Konvencija taikoma Konvencijos rajone esančioms laivų nuolaužoms.

2. Valstybė, Konvencijos Šalis, gali išplėsti šios Konvencijos taikymą laivų nuolaužoms, esančioms jos teritorijoje, įskaitant teritorinę jūrą, atsižvelgiant į 4 straipsnio 4 dalį. Tokiu atveju ji apie tai praneša generaliniam sekretoriui, kai išreiškia savo sutikimą būti saistoma šios Konvencijos, arba bet kuriuo metu vėliau. Kai valstybė, Konvencijos Šalis, pateikė pranešimą apie šios Konvencijos taikymą laivų nuolaužoms, esančioms jos teritorijoje, įskaitant teritorinę jūrą, tai nedaro poveikio tos valstybės teisėms ir pareigoms imtis priemonių dėl laivų nuolaužų, esančių jos teritorijoje, įskaitant teritorinę jūrą, išskyrus jų buvimo vietos nustatymą, žymėjimą ir pašalinimą pagal šią Konvenciją. Šios Konvencijos 10, 11 ir 12 straipsnių nuostatos netaikomos jokioms priemonėms, išskyrus nurodytas šios Konvencijos 7, 8 ir 9 straipsniuose.

3. Kai valstybė, Konvencijos Šalis, pateikia pranešimą pagal 2 dalį, laikoma, kad sąvoka [paveiktosios valstybės] „Konvencijos rajonas“ apima tos valstybės, Konvencijos Šalies, teritoriją, įskaitant teritorinę jūrą.

4. Pagal 2 dalį pateiktas pranešimas, jei jis buvo pateiktas iki šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei, Konvencijos Šaliai, įsigalioja tai valstybei, Konvencijos Šaliai, įsigaliojus Konvencijai. Jei pranešimas pateikiamas po šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei, Konvencijos Šaliai, jis įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai jį gauna generalinis sekretorius.

5. Valstybė, Konvencijos Šalis, pateikusi pranešimą pagal 2 dalį, gali bet kada jį atšaukti, pateikdama generaliniam sekretoriui pranešimą apie atšaukimą. Toks pranešimas apie atšaukimą įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai jį gauna generalinis sekretorius, nebent pranešime nurodoma vėlesnė data.

4 straipsnis

Išimtys

1. Ši Konvencija netaikoma priemonėms, kurių imamasi pagal 1969 m. Tarptautinę konvenciją dėl priemonių atviroje jūroje avarijos atveju užteršus ją nafta su pakeitimais arba 1973 m. Protokolą dėl priemonių atviroje jūroje užteršus ją kitomis nei nafta medžiagomis su pakeitimais.

2. Ši Konvencija netaikoma jokiam karo laivui ar kitam valstybei priklausančiam arba jos valdomam laivui, tuo metu naudojamam tik vyriausybės nekomerciniais tikslais, nebent ta valstybė nusprendžia kitaip.

3. Jei valstybė, Konvencijos Šalis, nusprendžia taikyti šią Konvenciją savo karo laivams ar kitiems 2 dalyje aprašytiems laivams, ji apie tai praneša generaliniam sekretoriui, nurodydama tokio taikymo terminus ir sąlygas.

4. a) Kai valstybė, Konvencijos Šalis, pateikė pranešimą pagal 3 straipsnio 2 dalį, jos teritorijoje, įskaitant teritorinę jūrą, netaikomos šios Konvencijos nuostatos:

i) 2 straipsnio 4 dalis;

ii) 9 straipsnio 1, 5, 7, 8, 9 ir 10 dalys; ir

iii) 15 straipsnis.

b) 9 straipsnio 4 dalis, kiek ji taikoma valstybės, Konvencijos Šalies, teritorijai, įskaitant teritorinę jūrą, yra tokia:

Atsižvelgiant į paveiktosios valstybės nacionalinę teisę, registruotas savininkas gali sudaryti sutartį su bet kuriuo gelbėtoju ar kitu asmeniu, kad šis savininko vardu pašalintų laivo nuolaužas, kurios, kaip nustatyta, kelia pavojų. Prieš pradedant tokį pašalinimą, paveiktoji valstybė gali nustatyti tokio pašalinimo sąlygas tik tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti, kad pašalinimas būtų vykdomas laikantis saugumo ir jūros aplinkos apsaugos reikalavimų.

5 straipsnis

Pranešimas apie laivų nuolaužas

1. Valstybė, Konvencijos Šalis, reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančio laivo kapitonas ir valdytojas nedelsdami praneštų paveiktajai valstybei, jei jų laivas patyrė jūrų laivo avariją, kurios metu atsirado laivo nuolaužų. Jeigu šiame straipsnyje nustatytą pareigą pranešti apie įvykį laivo kapitonas arba valdytojas įvykdė, kitas pranešti neprivalo.

2. Tokiuose pranešimuose nurodoma registruoto savininko vardas, pavardė arba pavadinimas ir pagrindinė verslo vieta, taip pat visa susijusi informacija, kurios reikia, kad paveiktoji valstybė galėtų nustatyti, ar laivo nuolaužos kelia pavojų pagal 6 straipsnį, įskaitant:

a) tikslią laivo nuolaužų buvimo vietą;

b) laivo nuolaužų tipą, dydį ir konstrukciją;

c) laivo nuolaužų žalos pobūdį ir jų būklę;

d) krovinio, ypač bet kokių pavojingų ir kenksmingų medžiagų, pobūdį ir kiekį; ir

e) laive esančios naftos, įskaitant bunkeriuose vežamą naftą ir tepalą, kiekį ir rūšis.

6 straipsnis

Pavojaus nustatymas

Nustatydama, ar laivo nuolaužos kelia pavojų, paveiktoji valstybė turėtų atsižvelgti į šiuos kriterijus:

a) laivo nuolaužų tipą, dydį ir konstrukciją;

b) vandens gylį toje teritorijoje;

c) potvynių ir atoslūgių lygio skirtumą ir sroves toje teritorijoje;

d) ypač jautrias jūros teritorijas, nustatytas ir atitinkamai priskirtas pagal Organizacijos priimtas gaires, arba aiškiai apibrėžtą išskirtinės ekonominės zonos teritoriją, kurioje pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 211 straipsnio 6 dalį priimtos specialios privalomos priemonės;

e) atstumą iki laivybos kelių ar nustatytų eismo juostų;

f) eismo intensyvumą ir dažnumą;

g) eismo tipą;

h) laivo nuolaužų krovinio pobūdį ir kiekį, laivo nuolaužose esančios naftos (pvz., bunkeriuose vežamos naftos ir tepalo) kiekį ir rūšis ir ypač žalą, kuri gali būti padaryta, jei krovinys ar nafta patektų į jūros aplinką;

i) uosto įrenginių pažeidžiamumą;

j) vyraujančias meteorologines ir hidrografines sąlygas;

k) povandeninę vietovės topografiją;

l) laivo nuolaužų aukštį virš vandens paviršiaus arba po vandens paviršiumi žemiausio astronominio potvynio metu;

m) akustinius ir magnetinius laivo nuolaužų profilius;

n) atstumą iki jūros įrenginių, vamzdynų, telekomunikacijų kabelių ir panašių statinių; ir

o) bet kokias kitas aplinkybes, dėl kurių gali prireikti pašalinti laivo nuolaužas.

7 straipsnis

Laivų nuolaužų buvimo vietos nustatymas

1. Sužinojusi apie laivo nuolaužas, paveiktoji valstybė imasi visų įmanomų priemonių, įskaitant valstybių ir organizacijų pagalbą, kad skubiai įspėtų jūrininkus ir susijusias valstybes apie laivo nuolaužų pobūdį ir buvimo vietą.

2. Jei paveiktoji valstybė turi pagrindo manyti, kad laivo nuolaužos kelia pavojų, ji užtikrina, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių tiksliai laivo nuolaužų buvimo vietai nustatyti.

8 straipsnis

Laivų nuolaužų žymėjimas

1. Jei paveiktoji valstybė nustato, kad laivo nuolaužos kelia pavojų, ta valstybė užtikrina, kad būtų imtasi visų pagrįstų priemonių laivo nuolaužoms pažymėti.

2. Žymint laivo nuolaužas imamasi visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti, kad žymėjimas atitiktų tarptautiniu mastu pripažintą plūdurų sistemą, naudojamą teritorijoje, kurioje yra laivo nuolaužos.

3. Paveiktoji valstybė išsamią informaciją apie laivo nuolaužų žymėjimą paskelbia naudodama visas tinkamas priemones, įskaitant atitinkamus laivybai skirtus leidinius.

9 straipsnis

Priemonės, palengvinančios laivų nuolaužų pašalinimą

1. Jei paveiktoji valstybė nustato, kad laivo nuolaužos kelia pavojų, ta valstybė nedelsdama:

a) informuoja laivo registracijos valstybę ir registruotą savininką; ir

b) pradeda konsultacijas su laivo registracijos valstybe ir kitomis laivo nuolaužų paveiktomis valstybėmis dėl priemonių, kurių reikia imtis dėl laivo nuolaužų.

2. Registruotas savininkas pašalina laivo nuolaužas, kurios, kaip nustatyta, kelia pavojų.

3. Nustačius, kad laivo nuolaužos kelia pavojų, registruotas savininkas arba kita suinteresuota šalis pateikia paveiktosios valstybės kompetentingai institucijai draudimo ar kitokios finansinės garantijos įrodymus, kaip reikalaujama 12 straipsnyje.

4. Registruotas savininkas gali sudaryti sutartį su bet kuriuo gelbėtoju ar kitu asmeniu, kad šis savininko vardu pašalintų laivo nuolaužas, kurios, kaip nustatyta, kelia pavojų. Prieš pradedant tokį pašalinimą, paveiktoji valstybė gali nustatyti tokio pašalinimo sąlygas tik tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti, kad pašalinimas būtų vykdomas laikantis saugumo ir jūros aplinkos apsaugos reikalavimų.

5. Pradėjus 2 ir 4 dalyse nurodytą pašalinimą, paveiktoji valstybė gali įsikišti į pašalinimą tik tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti, kad pašalinimas būtų vykdomas veiksmingai, laikantis saugumo ir jūros aplinkos apsaugos reikalavimų.

6. Paveiktoji valstybė:

a) nustato protingą terminą, per kurį registruotas savininkas turi pašalinti laivo nuolaužas, atsižvelgdama į pavojaus pobūdį, nustatytą pagal 6 straipsnį;

b) raštu informuoja registruotą savininką apie nustatytą terminą ir nurodo, kad jei registruotas savininkas per šį terminą nepašalins laivo nuolaužų, ji gali pašalinti laivo nuolaužas registruoto savininko sąskaita; ir

c) raštu informuoja registruotą savininką, kad ketina nedelsdama įsikišti, jei pavojus taps ypač didelis.

7. Jei registruotas savininkas nepašalina laivo nuolaužų per 6 dalies a punkte nustatytą terminą arba jei su registruotu savininku neįmanoma susisiekti, paveiktoji valstybė gali pašalinti laivo nuolaužas pačiomis praktiškiausiomis ir greičiausiomis turimomis priemonėmis, laikydamasi saugumo ir jūros aplinkos apsaugos reikalavimų.

8. Tais atvejais, kai reikia imtis skubių veiksmų ir paveiktoji valstybė atitinkamai informavo laivo registracijos valstybę ir registruotą savininką, ji gali pašalinti laivo nuolaužas praktiškiausiomis ir greičiausiomis turimomis priemonėmis, laikydamasi saugumo ir jūros aplinkos apsaugos reikalavimų.

9. Valstybės, Konvencijos Šalys, pagal savo nacionalinę teisę imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog jų registruoti savininkai laikytųsi 2 ir 3 dalių.

10. Valstybės, Konvencijos Šalys, duoda sutikimą paveiktajai valstybei veikti pagal 4–8 dalis, kai to reikia.

11. Paveiktoji valstybė šiame straipsnyje nurodytą informaciją pateikia registruotam savininkui, nurodytam 5 straipsnio 2 dalyje nurodytuose pranešimuose.

10 straipsnis

Savininko atsakomybė

1. Atsižvelgiant į 11 straipsnį, registruotas savininkas atsakingas už laivo nuolaužų buvimo vietos nustatymo, žymėjimo ir pašalinimo atitinkamai pagal 7, 8 ir 9 straipsnius išlaidas, išskyrus atvejus, kai registruotas savininkas įrodo, kad jūrų laivo avarija, dėl kurios atsirado laivo nuolaužos:

a) įvyko dėl karo veiksmų, neramumų, pilietinio karo, sukilimo ar išskirtinio, neišvengiamo ir neįveikiamo gamtos reiškinio;

b) buvo iš esmės padaryta dėl trečiosios šalies veikimo ar neveikimo siekiant padaryti žalą; ar

c) buvo iš esmės padaryta dėl kurios nors vyriausybės ar kitos institucijos, atsakingos už švyturių ar kitų navigacijos pagalbos priemonių priežiūrą, aplaidumo ar kito netinkamo veiksmo atliekant šią funkciją.

2. Nė viena šios Konvencijos nuostata nedaro poveikio registruoto savininko teisei apriboti atsakomybę bet kokia taikytina nacionaline ar tarptautine tvarka, pavyzdžiui, pagal 1976 m. Konvenciją dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo su pakeitimais.

3. Reikalavimas dėl 1 dalyje nurodytų išlaidų registruotam savininkui gali būti pateikiamas tik pagal šios Konvencijos nuostatas. Tai nedaro poveikio valstybės, Konvencijos Šalies, pateikusios pranešimą pagal 3 straipsnio 2 dalį, teisėms ir pareigoms dėl laivų nuolaužų, esančių jos teritorijoje, įskaitant teritorinę jūrą, išskyrus buvimo vietos nustatymą, žymėjimą ir pašalinimą pagal šią Konvenciją.

4. Nė viena šio straipsnio nuostata nedaro poveikio atgręžtinio reikalavimo teisei trečiųjų šalių atžvilgiu.

11 straipsnis

Atsakomybės išimtys

1. Registruotas savininkas pagal šią Konvenciją neatsako už 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas, jei ir tik tiek, kiek atsakomybė už tokias išlaidas prieštarautų:

a) 1969 m. Tarptautinei konvencijai dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą su pakeitimais;

b) 1996 m. Tarptautinei konvencijai dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, su pakeitimais;

c) 1960 m. Konvencijai dėl atsakomybės prieš trečią šalį atominės energijos srityje su pakeitimais ar 1963 m. Vienos konvencijai dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą su pakeitimais; ar nacionalinei teisei, reglamentuojančiai ar draudžiančiai atsakomybės už branduolinę žalą ribojimą; ar

d) 2001 m. Tarptautinei konvencijai dėl civilinės atsakomybės už laivų bunkeriuose vežamos naftos padarytą žalą su pakeitimais;

jei atitinkama konvencija taikoma ir galioja.

2. Jeigu pagal šią Konvenciją taikomos priemonės, remiantis taikoma nacionaline teise arba tarptautine konvencija, laikomos gelbėjimo darbais, sprendžiant gelbėtojams mokėtino atlyginimo arba kompensacijos klausimus vietoj šios Konvencijos taisyklių taikoma tokia teisė arba konvencija.

12 straipsnis

Privalomasis draudimas ar kita finansinė garantija

1. Laivo, kurio bendroji talpa yra 300 ir daugiau ir kuris plaukioja su valstybės, Konvencijos Šalies, vėliava, registruotas savininkas privalo turėti atsakomybės pagal šią Konvenciją draudimą ar kitą finansinę garantiją, pavyzdžiui, banko ar panašios institucijos garantiją, kurios dydis atitinka atsakomybės ribas pagal taikomą nacionalinę ar tarptautinę apribojimų tvarką, tačiau visais atvejais neviršija sumos, apskaičiuotos pagal 1976 m. Konvencijos dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo su pakeitimais 6 straipsnio 1 dalies b punktą.

2. Liudijimą, patvirtinantį, kad draudimas ar kita finansinė garantija galioja pagal šios Konvencijos nuostatas, kiekvienam laivui, kurio bendroji talpa yra 300 ir daugiau, išduoda laivo registracijos valstybės atitinkama institucija, nustačiusi, kad buvo laikomasi 1 dalies reikalavimų. Valstybėje, Konvencijos Šalyje, registruotam laivui tokį liudijimą išduoda arba patvirtina laivo registracijos valstybės atitinkama institucija; valstybėje, Konvencijos Šalyje, neregistruotam laivui tokį liudijimą gali išduoti arba patvirtinti bet kurios valstybės, Konvencijos Šalies, atitinkama institucija. Šis privalomojo draudimo liudijimas turi atitikti šios Konvencijos priede pateiktą pavyzdį ir jame turi būti pateikta ši informacija:

a) laivo pavadinimas, skiriamasis numeris ar raidės ir registracijos uostas;

b) bendroji laivo talpa;

c) registruoto savininko vardas, pavardė arba pavadinimas ir pagrindinė verslo vieta;

d) TJO laivo identifikavimo numeris;

e) garantijos rūšis ir galiojimo trukmė;

f) draudiko ar kito asmens, suteikiančio garantiją, vardas, pavardė arba pavadinimas ir pagrindinė verslo vieta ir, jei reikia, verslo vieta, kurioje draudimas ar garantija yra sudaryti; ir

g) liudijimo galiojimo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis už draudimo ar kitos garantijos galiojimo laikotarpį.

3. a) Valstybė, Konvencijos Šalis, gali įgalioti savo pripažintą instituciją arba organizaciją išduoti 2 dalyje nurodytą liudijimą. Tokia institucija ar organizacija informuoja tą valstybę apie kiekvieno liudijimo išdavimą. Visais atvejais valstybė, Konvencijos Šalis, visiškai garantuoja taip išduoto liudijimo išsamumą bei tikslumą ir įsipareigoja užtikrinti priemones, būtinas šiam įsipareigojimui įvykdyti.

b) Valstybė, Konvencijos Šalis, praneša generaliniam sekretoriui apie:

i) savo pripažintos institucijos ar organizacijos konkrečias pareigas ir įgaliojimo suteikimo sąlygas;

ii) tokio įgaliojimo atšaukimą; ir

iii) datą, nuo kurios įsigalioja toks įgaliojimas arba tokio įgaliojimo atšaukimas.

Suteiktas įgaliojimas įsigalioja ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią tuo tikslu generaliniam sekretoriui buvo perduotas pranešimas.

c) Institucija ar organizacija, įgaliota išduoti liudijimus pagal šią dalį, turi teisę bent jau tuos liudijimus atšaukti, jei nesilaikoma sąlygų, kuriomis jie buvo išduoti. Visais atvejais institucija ar organizacija apie tokį atšaukimą praneša valstybei, kurios vardu buvo išduotas liudijimas.

4. Liudijimas išduodamas išduodančiosios valstybės oficialiąja kalba (oficialiosiomis kalbomis). Jei vartojama ne anglų, ispanų ar prancūzų kalba, tekste pateikiamas vertimas į vieną iš šių kalbų ir, jei valstybė taip nusprendžia, valstybės oficialioji kalba (oficialiosios kalbos) gali būti nevartojama (nevartojamos).

5. Liudijimas laikomas laive, o jo kopija deponuojama institucijoje, kuri tvarko laivo registro įrašus, arba, jei laivas neregistruotas valstybėje, Konvencijos Šalyje, liudijimą išduodančioje arba patvirtinančioje institucijoje.

6. Draudimas ar kita finansinė garantija neatitinka šio straipsnio reikalavimų, jei jie gali nustoti galioti dėl kitų priežasčių nei draudimo ar finansinės garantijos galiojimo laikotarpio, nurodyto liudijime pagal 2 dalį, pabaiga, nepraėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią 5 dalyje nurodytoms institucijoms buvo pateiktas pranešimas apie jo nutraukimą, nebent liudijimas buvo grąžintas šioms institucijoms arba per minėtą laikotarpį buvo išduotas naujas liudijimas. Pirmiau išdėstytos nuostatos taip pat taikomos bet kokiam pakeitimui, dėl kurio draudimas ar garantija nebeatitinka šio straipsnio reikalavimų.

7. Laivo registracijos valstybė, laikydamasi šio straipsnio nuostatų ir atsižvelgdama į visas Organizacijos priimtas gaires dėl registruotų savininkų finansinės atsakomybės, nustato liudijimo išdavimo ir galiojimo sąlygas.

8. Nė viena šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip draudžianti valstybei, Konvencijos Šaliai, remtis iš kitų valstybių, Organizacijos ar kitų tarptautinių organizacijų gauta informacija, susijusia su draudimo ar finansinės garantijos, kurių reikia pagal šią Konvenciją, teikėjų finansine padėtimi. Tokiais atvejais valstybė, Konvencijos Šalis, kuri remiasi tokia informacija, neatleidžiama nuo atsakomybės, kurią ji turi kaip valstybė, išduodanti liudijimą pagal 2 dalį.

9. Liudijimus, išduotus ir patvirtintus pagal valstybės, Konvencijos Šalies, įgaliojimą, kitos valstybės, Konvencijos Šalys, pripažįsta šios Konvencijos tikslais ir laiko juos turinčiais tokią pačią galią kaip ir jų išduoti ar patvirtinti liudijimai, net jei jie išduoti ar patvirtinti laivui, kuris nėra registruotas valstybėje, Konvencijos Šalyje. Valstybė, Konvencijos Šalis, bet kuriuo metu gali prašyti konsultacijos su liudijimą išduodančia arba patvirtinančia valstybe, jei mano, kad jame nurodytas draudikas arba garantas nėra finansiškai pajėgus vykdyti šioje Konvencijoje nustatytų įsipareigojimų.

10. Bet koks reikalavimas atlyginti išlaidas, kylantis pagal šią Konvenciją, gali būti pareikštas tiesiogiai draudikui ar kitam asmeniui, kuris suteikia registruoto savininko atsakomybės finansinę garantiją. Tokiu atveju atsakovas gali remtis gynyba (išskyrus registruoto savininko bankrotą ar likvidavimą), kuria registruotas savininkas būtų turėjęs teisę pasinaudoti, įskaitant atsakomybės apribojimą pagal bet kokią taikomą nacionalinę ar tarptautinę tvarką. Be to, net jei registruotas savininkas neturi teisės apriboti atsakomybės, atsakovas gali apriboti atsakomybę iki sumos, lygios draudimo ar kitos finansinės garantijos, kuriuos reikalaujama turėti pagal 1 dalį, sumai. Be to, atsakovas gali remtis gynyba argumentuodamas, kad jūrų laivo avarija įvyko dėl registruoto savininko tyčinio nusižengimo, tačiau atsakovas nesiremia jokia kita gynyba, kuria atsakovas būtų galėjęs turėti teisę remtis registruoto savininko atsakovui iškeltoje byloje. Atsakovas bet kuriuo atveju turi teisę reikalauti, kad registruotas savininkas būtų įtrauktas į bylą.

11. Valstybė, Konvencijos Šalis, neleidžia plaukioti nė vienam laivui, turinčiam teisę plaukioti su jos vėliava, kuriam taikomas šis straipsnis, jei nėra išduotas liudijimas pagal 2 arba 14 dalį.

12. Laikydamasi šio straipsnio nuostatų, kiekviena valstybė, Konvencijos Šalis, pagal savo nacionalinę teisę užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos apimties draudimas ar kitokia garantija galiotų bet kuriam laivui, kurio bendroji talpa 300 ir daugiau, neatsižvelgiant į tai, kur jis registruotas, įplaukiančiam į jos teritorijos uostą ar išplaukiančiam iš jo arba įplaukiančiam į jos teritorinėje jūroje esantį objektą ar išplaukiančiam iš jo.

13. Neatsižvelgiant į 5 dalies nuostatas, valstybė, Konvencijos Šalis, gali pranešti generaliniam sekretoriui, kad taikant 12 dalį nereikalaujama, jog laivai, įplaukdami į jos teritorijos uostą ar išplaukdami iš jo arba įplaukdami į jos teritorinėje jūroje esantį objektą ar išplaukdami iš jo, turėtų ar pateiktų 2 dalyje reikalaujamą liudijimą, jeigu valstybė, Konvencijos Šalis, išduodanti 2 dalyje reikalaujamą liudijimą, yra pranešusi generaliniam sekretoriui, kad ji elektroniniu formatu, prieinamu visoms valstybėms, Konvencijos Šalims, tvarko įrašus, patvirtinančius liudijimo buvimą ir leidžiančius valstybėms, Konvencijos Šalims, vykdyti savo įsipareigojimus pagal 12 dalį.

14. Jei valstybei, Konvencijos Šaliai, priklausantis laivas neturi draudimo ar kitos finansinės garantijos, su tuo susijusios šio straipsnio nuostatos tokiam laivui netaikomos, tačiau laivas turi turėti registracijos valstybės atitinkamos institucijos išduotą liudijimą, kuriame nurodoma, kad laivas priklauso tai valstybei ir kad laivo atsakomybė apdrausta laikantis 1 dalyje nustatytų apribojimų. Toks liudijimas turi kuo tiksliau atitikti 2 dalyje nustatytą pavyzdį.

13 straipsnis

Terminai

Teisės išieškoti išlaidas pagal šią Konvenciją prarandamos, jeigu per trejus metus nuo tos dienos, kurią pagal šią Konvenciją buvo nustatytas pavojus, nepateikiamas ieškinys pagal šią Konvenciją. Tačiau jokiu atveju ieškinys negali būti pateikiamas praėjus šešeriems metams nuo jūrų laivo avarijos, dėl kurios atsirado laivo nuolaužos, dienos. Jei jūrų laivo avariją sudaro keli įvykiai, šešerių metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo pirmojo įvykio dienos.

14 straipsnis

Nuostatos dėl pakeitimo

1. Ne mažiau kaip trečdalio valstybių, Konvencijos Šalių, prašymu Organizacija sušaukia konferenciją šiai Konvencijai peržiūrėti arba iš dalies pakeisti.

2. Bet koks sutikimas būti saistomam šios Konvencijos, išreikštas po šios Konvencijos pakeitimo įsigaliojimo datos, laikomas galiojančiu šiai iš dalies pakeistai Konvencijai.

15 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Kai tarp dviejų ar daugiau valstybių, Konvencijos Šalių, kyla ginčas dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, jos ginčą pirmiausia stengiasi išspręsti derybomis, tyrimu, tarpininkavimu, sutaikinimu, arbitražu, teismo sprendimu, kreipdamosi į regionines agentūras arba vadovaudamosi susitarimais ar kitomis jų nuožiūra pasirinktomis taikiomis priemonėmis.

2. Jei per protingą laikotarpį, ne ilgesnį kaip dvylika mėnesių po to, kai viena valstybė, Konvencijos Šalis, pranešė kitai, kad tarp jų kilo ginčas, ginčo nepavyksta išspręsti, mutatis mutandis taikomos 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos XV dalies nuostatos dėl ginčų sprendimo, neatsižvelgiant į tai, ar valstybės, ginčo šalys, taip pat yra valstybės, 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos Šalys, ar ne.

3. Bet kuri valstybės, šios Konvencijos ir 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos Šalies, pasirinkta procedūra pagal pastarosios 287 straipsnį taikoma sprendžiant ginčus pagal šį straipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai ta valstybė, Konvencijos Šalis, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama šią Konvenciją ar prisijungdama prie jos arba bet kuriuo metu po to, pasirenka pagal 287 straipsnį kitą ginčų, kylančių dėl šios Konvencijos, sprendimo procedūrą.

4. Valstybė, šios Konvencijos Šalis, kuri nėra 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos Šalis, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama šią Konvenciją ar prisijungdama prie jos arba bet kuriuo metu po to, rašytine deklaracija gali laisvai pasirinkti vieną ar daugiau 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 287 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų ginčams pagal šį straipsnį spręsti. 287 straipsnis taikomas šiai deklaracijai, taip pat bet kuriam ginčui, kurio šalimi yra tokia valstybė ir kuriam netaikoma galiojanti deklaracija. Sutaikinimo ir arbitražo tikslais, pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos V ir VII priedus, tokia valstybė turi teisę paskirti taikintojus ir arbitrus, kurie būtų įtraukti į V priedo 2 straipsnyje ir VII priedo 2 straipsnyje nurodytus sąrašus, ginčams, kylantiems dėl šios Konvencijos, spręsti.

5. Pagal 3 ir 4 dalis pateikta deklaracija deponuojama generaliniam sekretoriui, o šis jos kopijas perduoda valstybėms, Konvencijos Šalims.

16 straipsnis

Ryšys su kitomis konvencijomis ir tarptautiniais susitarimais

Nė viena šios Konvencijos nuostata nepažeidžia nė vienos valstybės teisių ir pareigų pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir tarptautinę paprotinę jūrų teisę.

17 straipsnis

Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas

1. Šią Konvenciją galima pasirašyti Organizacijos būstinėje nuo 2007 m. lapkričio 19 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d., o vėliau prie jos galima prisijungti.

a) Valstybės gali išreikšti savo sutikimą būti saistomos šios Konvencijos:

i) pasirašydamos be išlygų dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo; ar

ii) pasirašydamos su sąlyga, kad ji bus ratifikuota, priimta ar patvirtinta, o po to ratifikuodamos, priimamos ar patvirtindamos; ar

iii) prisijungdamos.

b) Ratifikuojama, priimama, patvirtinama ar prisijungiama deponuojant atitinkamą dokumentą generaliniam sekretoriui.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kurią dešimt valstybių ją pasirašė be išlygų dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo arba deponavo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus generaliniam sekretoriui.

2. Bet kuriai valstybei, kuri ratifikuoja, priima, patvirtina šią Konvenciją arba prie jos prisijungia po to, kai buvo įvykdytos 1 dalyje nurodytos įsigaliojimo sąlygos, ši Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią tokia valstybė deponuoja atitinkamą dokumentą, bet ne anksčiau, nei ši Konvencija įsigaliojo pagal 1 dalį.

19 straipsnis

Denonsavimas

1. Šią Konvenciją valstybė, Konvencijos Šalis, gali denonsuoti bet kuriuo metu praėjus vieniems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei dienos.

2. Denonsuojama deponuojant atitinkamą dokumentą generaliniam sekretoriui.

3. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieniems metams arba ilgesniam laikotarpiui, kuris gali būti nurodytas denonsavimo dokumente, po to, kai jį gauna generalinis sekretorius.

20 straipsnis

Depozitaras

1. Ši Konvencija deponuojama generaliniam sekretoriui.

2. Generalinis sekretorius:

a) informuoja visas šią Konvenciją pasirašiusias arba prie jos prisijungusias valstybes apie:

i) kiekvieną naują pasirašymo ar ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimo atvejį ir nurodo jo datą;

ii) šios Konvencijos įsigaliojimo datą;

iii) bet kurio šios Konvencijos denonsavimo dokumento deponavimą ir nurodo deponavimo datą bei denonsavimo įsigaliojimo datą; ir

iv) kitas deklaracijas ir pranešimus, gautus pagal šią Konvenciją;

b) perduoda patvirtintas šios Konvencijos kopijas visoms šią Konvenciją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms valstybėms.

3. Įsigaliojus šiai Konvencijai, generalinis sekretorius perduoda patvirtintą teksto kopiją Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, kad šis ją užregistruotų ir paskelbtų pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

21 straipsnis

Kalbos

Ši Konvencija sudaryta vienu originaliu egzemplioriumi anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

Priimta du tūkstančiai septintųjų metų gegužės aštuonioliktą dieną Nairobyje.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti savo atitinkamų vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

PRIEDAS

DRAUDIMO AR KITOS FINANSINĖS GARANTIJOS DĖL ATSAKOMYBĖS UŽ LAIVŲ NUOLAUŽŲ PAŠALINIMĄ LIUDIJIMAS

Išduotas pagal 2007 m. Nairobio tarptautinės konvencijos dėl laivų nuolaužų pašalinimo 12 straipsnio nuostatas

Laivo pavadinimas

Bendroji talpa

Skiriamasis numeris arba raidės

TJO laivo identifikavimo numeris

Registracijos uostas

Registruoto savininko vardas, pavardė arba pavadinimas ir visas pagrindinės verslo vietos adresas

Šiuo dokumentu patvirtinama, kad nurodytas laivas turi galiojantį draudimo polisą arba kitą finansinę garantiją, atitinkančius 2007 m. Nairobio tarptautinės konvencijos dėl laivų nuolaužų pašalinimo 12 straipsnio reikalavimus.

Garantijos rūšis …............................................................................................................................

Garantijos galiojimo trukmė ............................................................................................................

Draudiko (-ų) ir (arba) garanto (-ų) vardas, pavardė arba pavadinimas ir adresas

Vardas, pavardė arba pavadinimas ..................................................................................................

Adresas …........................................................................................................................................

.….....................................................................................................................................................

Šis liudijimas galioja iki …..............................................................................................................

Išdavė arba patvirtino ......................................................................................................................

…....................................................................................................................................Vyriausybė.

(visas valstybės pavadinimas)

ARBA

Kai valstybė, Konvencijos Šalis, pasinaudoja 12 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti naudojamas šis tekstas:

Šį liudijimą pagal ...................................................................................... (visas valstybės pavadinimas) Vyriausybės įgaliojimą išdavė ............................................. (išdavusios institucijos ar organizacijos pavadinimas).

Išduota (kur) …............................................ (kada) …...............................................

(vieta)                                                                                                  (data)

.................................................................................

(išduodančiojo arba tvirtinančiojo pareigūno parašas ir pareigos)

Aiškinamosios pastabos:

1. Jei pageidaujama, prie valstybės pavadinimo galima nurodyti šalies, kurioje išduotas liudijimas, kompetentingą valdžios instituciją.

2. Jei visą garantijos sumą suteikia daugiau nei vienas šaltinis, turėtų būti nurodyta kiekvieno jų suteikta suma.

3. Jei suteikiama kelių formų garantija, jos turėtų būti išvardytos.

4. Skiltyje „Garantijos galiojimo trukmė“ turi būti nurodyta data, nuo kurios ta garantija įsigalioja.

5. Skiltyje [draudiko (-ų) ir (arba) garanto (-ų)] „Adresas“ turi būti nurodyta draudiko (-ų) ir (arba) garanto (-ų) pagrindinė verslo vieta. Jei reikia, nurodoma verslo vieta, kurioje draudimas ar kita garantija yra sudaryti.