Administracinė byla Nr. eI-28-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00072-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ryčio Krasausko, Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjų A. B., Z. B., E. G., E. S. pareiškimu dėl LTSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pripažinimo negaliojančiais, veiksmų pripažinimo neteisėtais,

n u s t a t ė:

I.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjų A. B., Z. B., E. G., E. S. (toliau – ir pareiškėjai) pareiškimas dėl LTSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pripažinimo negaliojančiais, veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a:

II.

Pareiškėjai prašo pripažinti negaliojančiais LTSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. nutarimą Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymą Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymą Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymą Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, kurie gali kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Kreiptis į administracinį teismą prašydama ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat turi teisę suinteresuota visuomenė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Pareiškėjai yra fiziniai asmenys, nepatenkantys į minėtoje teisės normoje išvardintų subjektų sąrašą.

Įvertinus ABTĮ 112 straipsnyje išdėstytą teisinį reguliavimą, matyti, kad į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumą gali kreiptis subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu. Taigi, pareiškėjai tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą šiuo atveju neturi teisės.

Iš pareiškėjų pareiškimo turinio matyti, kad jie abejoja įstatymų, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės aktų teisėtumu. Šiame kontekste primintina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo kompetencijai (ABTĮ 18 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Vadinasi, pareiškėjų prašomų ištirti teisės aktų teisėtumo tyrimas nepriskirtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų pateiktas pareiškimas dėl norminių teisės aktų teisėtumo, kaip paduotas neturinčių teisės jį pateikti subjektų dėl teisės aktų, kurių teisėtumo vertinimas nepriskirtas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškimą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjai taip pat prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos migracijos departamentas be sutikimo naudojasi duomenimis, o tai prieštarauja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), taip pat prašo pripažinti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas be sutikimo naudojasi duomenimis, o tai prieštarauja Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsniui.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. ABTĮ 21 straipsnyje yra nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai nėra priskirta pirmąja instancija nagrinėti bylas dėl prašymų pripažinti, kad duomenys yra naudojami pažeidžiant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ar Lietuvos Respublikos Konstituciją), todėl šią pareiškimo dalį atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Pareiškime taip pat prašoma pripažinti neteisėtais visus Lietuvos Respublikos antstolių veiksmus (patvarkymus), kildintinus iš Antstolių įstatymo, pripažinti negaliojančia pareiškime išvardintų antstolių veiklą.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. CPK 510 straipsnyje nustatyta skundo dėl antstolių veiksmų padavimo tvarka, pagal kurią asmuo turi teisę skundą dėl antstolio atitinkamų veiksmų (neveikimo) pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Kaip minėta, pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškimo dalies, kurioje prašoma pripažinti neteisėta (negaliojančia) antstolių veiklą, nagrinėjimas nepatenka į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją, todėl, vadovaujantis ABTĮ  33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, šią pareiškimo dalį atsisakytina priimti.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pateikto pareiškimo nagrinėjimas nepatenka į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją, pareiškimas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškimą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjų A. B., Z. B., E. G., E. S. pareiškimą dėl LTSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pripažinimo negaliojančiais, veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė