PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL MOKESČIO Už paviršinių nuotekų tvarkymą administravimo TVARKOS APRAŠO, PATVIRTINTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2018 M. RUGPJŪČIO 30 D. SPRENDIMU NR. 1-268, PAKEITIMO
2018 m. spalio 25 d. Nr. 1-330
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. D1-807 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. D1-218 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“, Panevėžio miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Pakeisti Mokesčio už paviršinių nuotekų tvarkymą administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 1-268 „Dėl Mokesčio už paviršinių nuotekų tvarkymą administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1.1. 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
„19. Faktinis paviršinių nuotekų kiekis išmatuojamas apskaitos prietaisais, o kai jų nėra, apskaičiuojamas pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatytą formulę:
Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3 per mėnesį ar kitą ataskaitinį laikotarpį, kur:
Hf – vidutinis daugiametis kritulių kiekis tam tikroje teritorijoje, mm (pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis. Apskaičiuojama iš eilės einančiam trisdešimties metų laikotarpiui, perskaičiuojant kas dešimt metų);
ps – paviršinio nuotėkio koeficientas:
ps = 0,85 – stogų dangoms;
ps = 0,83 – kietoms, vandeniui nelaidžioms dangoms;
ps = 0,78 – akmenų grindiniui;
ps = 0,4 – iš dalies vandeniui laidiems paviršiams (pavyzdžiui: sutankintas gruntas, žvyras, skalda ir pan.);
ps = 0,2 – žaliesiems plotams (pavyzdžiui: pievos, vejos, gėlynai ir pan.), kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktūra;
ps = 0,8 – koeficientas taikomas, kai teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas paviršiaus tipas;
F – teritorijos plotas, išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas, ha;
K – paviršinio nuotėkio koeficientas, atsižvelgiant į tai, ar sniegas iš teritorijos pašalinamas. Jei sniegas pašalinamas – K = 0,85, jei nešalinamas – K = 1.“;
1.2. Paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties 1.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„1.2. Jei nėra paviršinių nuotekų atsiskaitomojo apskaitos prietaiso ar pasibaigęs jo metrologinės patikros laikas, faktinis paviršinių nuotekų kiekis (Wf) apskaičiuojamas pagal formulę:
Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3 per mėnesį ar kitą ataskaitinį laikotarpį, kur:
Hf – vidutinis daugiametis kritulių kiekis tam tikroje teritorijoje, mm (pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis. Apskaičiuojama iš eilės einančiam trisdešimties metų laikotarpiui, perskaičiuojant kas dešimt metų);
ps – paviršinio nuotėkio koeficientas (žr. lentelėje);
F – teritorijos plotas, išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas, ha (žr. lentelėje);
K – paviršinio nuotėkio koeficientas, atsižvelgiant į tai, ar sniegas iš teritorijos pašalinamas. Jei sniegas pašalinamas – K = 0,85, jei nešalinamas – K= 1.“;
1.3. Paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties 1.5.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„1.5.2. BDS7 vidutinė metinė koncentracija – 23 mg O2/l, didžiausia momentinė koncentracija – 34 mg O2/l. Šis parametras turi būti nustatomas ir kontroliuojamas nuotekose, surenkamose nuo galimai teršiamų teritorijų, kurios gali būti teršiamos organiniais teršalais (pvz.: žemės ūkio produkcijos perdirbimo, maisto pramonės, organinių atliekų tvarkymo objektai ir pan.). Kitais atvejais BDS7 didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O2/l, vidutinė metinė koncentracija nenustatoma;“.
2. Nustatyti, kad: