isgyaz13

 

PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL SKOLŲ PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKOMIS, JŲ NURAŠYMO, APSKAITOS IR INVENTORIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2017 m. balandžio 27 d. Nr. T-108

Pakruojis

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1K-188 „Dėl Finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 40 „Dėl skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, Pakruojo rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Skolų pripažinimo beviltiškomis, jų nurašymo, apskaitos ir inventorizavimo tvarkos aprašą (pridedama).

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                    Saulius Gegieckas

 


 

PATVIRTINTA

Pakruojo rajono savivaldybės tarybos

2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-108

 

SKOLŲ PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKOMIS, JŲ NURAŠYMO, APSKAITOS IR INVENTORIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Skolų pripažinimo beviltiškomis, jų nurašymo, apskaitos ir inventorizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja skolų pripažinimo beviltiškomis procedūras, skolų apskaitą ir nurašymą.

2. Aprašu vadovaujasi Pakruojo rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) administracija ir biudžetinės įstaigos, kurių savininkė yra savivaldybė (toliau – savivaldybės biudžetinė įstaiga).

3. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, 17-uoju viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartu „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1K-223 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 17-ojo standarto patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 1K-444 redakcija), ir atsižvelgiant į Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 „Dėl Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 1K-188 redakcija).

 

II SKYRIUS

SKOLŲ PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKOMIS PAGRINDAI

 

4. Beviltiška skola gali būti pripažinta ta skola, jos dalis ar delspinigiai (toliau – skola), kurių neįmanoma ar netikslinga išieškoti iš fizinio ar juridinio asmens (toliau – skolininkas) dėl šių priežasčių:

4.1. savivaldybės biudžetinė įstaiga negali susigrąžinti skolos, kuri neviršija arba lygi 30 eurų, praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo skolos įtraukimo į apskaitą;

4.2. savivaldybės biudžetinė įstaiga negali susigrąžinti skolos, kuri viršija 30 eurų, praėjus ne mažiau kaip penkeriems metams nuo skolos įtraukimo į apskaitą;

4.3. skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu ir nėra įpėdinių, galinčių atsakyti už skolinius įsipareigojimus, arba įpėdinio turto nepakanka palikėjo skoloms susigrąžinti;

4.4. skolininkas yra likviduotas;

4.5. skolininkas yra bankrutavęs;

4.6. suėjęs skolos išieškojimo senaties terminas;

4.7. skolos išieškojimo išlaidos didesnės už pačią skolą.

5. Visais šio Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais savivaldybės biudžetinė įstaiga turi įrodyti ne tik skolų beviltiškumą, bet ir turėti dokumentus, įrodančius pastangas šioms skoloms susigrąžinti.

 

III SKYRIUS

SKOLŲ BEVILTIŠKUMĄ ĮRODANTYS DOKUMENTAI

 

6. Aprašo 4.1 ir 4.2 papunkčiuose nurodytais atvejais skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti skolas įrodo:

6.1. skolų suderinimo aktai (jei jie sudaryti) arba įrodymai, kad šie aktai buvo siųsti, informaciniai pranešimai skolininkui, savivaldybės biudžetinės įstaigos išoriniai dokumentai (susirašinėjimo su skolininku įrodymai – registruoti laiškai, telegramos, fakso pranešimai, bankų, audito firmų ir kitų organizacijų rašytinė informacija, susijusi su skolininko finansinės būklės įvertinimu, ir kt.);

6.2. įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) sprendimas, nuosprendis arba nutartis (toliau – teismo sprendimas), kuriais patvirtinama savivaldybės biudžetinės įstaigos teisė susigrąžinti skolas, arba teismo sprendimas, kuriuo sumažėja arba paneigiamos skolininko skolos;

6.3. antstolio surašytas aktas ar vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas.

7. Aprašo 4.3 papunktyje nurodytu atveju savivaldybės biudžetinė įstaiga privalo turėti šiuos dokumentus:

7.1. skolininko mirties faktą patvirtinantį dokumentą. Jeigu savivaldybės biudžetinė įstaiga neturi galimybės gauti šiame papunktyje nurodytų dokumentų, tai ji turi turėti kokį nors kitą dokumentą, kuriame turi būti oficialiai (teismo, notaro, civilinę metrikaciją tvarkančios arba kitokios valstybinės institucijos) nurodytas faktas, kad skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu;

7.2. dokumentus, kuriuose turi būti oficialiai (teismo, notaro, civilinę metrikaciją tvarkančios arba kitokios valstybinės institucijos) nurodomas faktas, kas yra skolininko įpėdinis (arba įpėdiniai) ir teisių ir pareigų perėmėjas arba perėmėjai. Tais atvejais, kai už palikėjo (skolininko) skolas įpėdinis atsako visu savo turtu, faktą, kad įpėdinio turto nepakanka skoloms susigrąžinti.

8. Aprašo 4.4 papunktyje nurodytu atveju savivaldybės biudžetinė įstaiga privalo turėti valstybės įmonės Registrų centro išduotą dokumentą apie juridinio asmens teisinį statusą:

9. Aprašo 4.5 papunktyje nurodytu atveju, jei skolininkas yra bankrutavęs, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme arba Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme, savivaldybės biudžetinė įstaiga privalo turėti šiuos dokumentus:

9.1. įsiteisėjusią teismo nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto arba kreditorių susirinkimo nutarimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto, arba valstybės įmonės Registrų centro išduotą dokumentą apie juridinio asmens teisinį statusą;

9.2. įsiteisėjusį teismo sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą.

10. Aprašo 4.6 papunktyje nurodytu atveju privaloma turėti dokumentus, įrodančius skolos atsiradimo faktą ir datą savivaldybės biudžetinės įstaigos apskaitos dokumentuose.

11. Reikalavimas savivaldybės biudžetinei įstaigai turėti šio Aprašo 6–10 punktuose nurodytus dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir pastangas atgauti skolas, netaikomas jeigu:

11.1. savivaldybės biudžetinė įstaiga pagal su registrų tvarkytojais sudarytų sutarčių arba pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas faktus gali patikrinti duomenų bazėse;

11.2. pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas tokių dokumentų savivaldybės biudžetinė įstaiga negali gauti.

12. Jeigu dokumentas, kurio pagrindu yra siekiama skolą pripažinti beviltiška, yra surašytas užsienio kalba, savivaldybės biudžetinė įstaiga turi turėti dokumento vertimą į lietuvių kalbą.

 

IV SKYRIUS

SKOLŲ PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKOMIS TVARKA IR NURAŠYMAS

 

13. Savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo įsakymu sudaryta Skolų pripažinimo beviltiškomis nagrinėjimo komisija analizuoja skolų negrąžinimo priežastis ir nustačiusi, kad skola atitinka Aprašo 4 punkte nurodytą skolų pripažinimo beviltiškomis pagrindą, teikia biudžetinės įstaigos vadovui siūlymą pripažinti skolą beviltiška kartu su motyvuota išvada ir skolų beviltiškumą patvirtinančiomis dokumentų kopijomis.

14. Sprendimą dėl skolos pripažinimo beviltiška priima savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Skolų pripažinimo beviltiškomis nagrinėjimo komisijos siūlymą.

15. Savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo įsakymu pripažintos beviltiškomis skolos iš įstaigos apskaitos dokumentų nurašomos savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo įsakymu, kai:

15.1. pripažinta beviltiška skola (vieno asmens) neviršija 2000 eurų;

15.2. skolos išieškojimo išlaidos didesnės už pačią skolą.

16. Kitais atvejais iš savivaldybės biudžetinės įstaigos apskaitos dokumentų skolos nurašomos savivaldybės tarybos sprendimu.

 

V SKYRIUS

SKOLŲ, PRIPAŽINTŲ BEVILTIŠKOMIS, APSKAITA IR INVENTORIZAVIMAS

 

17. Dokumentai, kuriais remdamasi savivaldybės biudžetinė įstaiga skolas siekia pripažinti beviltiškomis, turi būti saugomi tokį pat laikotarpį ir tokia pat tvarka, kaip saugomi buhalterinės apskaitos dokumentai pagal galiojančius teisės norminius aktus.

18. Beviltiškų skolų apskaita tvarkoma vadovaujantis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais.

19. Savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo įsakymu ir savivaldybės tarybos sprendimu beviltiškomis pripažintos skolos pasibaigia, nurašomos iš balanso ir užpajamuojamos nebalansinėje sąskaitoje.

20. Beviltiška pripažintos skolos apskaita tvarkoma nebalansinėje sąskaitoje dešimt metų nuo užpajamavimo momento. Atgautos skolos sumos pervedamos į savivaldybės biudžetą. Neatgautos skolos nurašomos iš apskaitos po dešimties metų nuo jų nurašymo iš balansinės sąskaitos dienos.

21. Savivaldybės biudžetinė įstaiga, atlikdama inventorizaciją, privalo inventorizuoti beviltiškas skolas, sudarydama atskirus inventorizavimo aprašus, į kuriuos įrašomas debitoriaus pavadinimas ir skolos suma.

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

22. Savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojai privalo imtis visų įmanomų priemonių, siekdami užkirsti galimybę susidaryti beviltiškoms skoloms, ir privalo imtis visų įmanomų teisėtų priemonių skoloms išieškoti.

23. Už tinkamą šio Aprašo nuostatų įgyvendinimą atsakingi savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovai.

__________________