 |
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
NUTARIMAS
DĖL ENERGETIKOS ĮRENGINIŲ AVARIJŲ IR SUTRIKIMŲ TYRIMO NUOSTATŲ patvirtinimo
2024 m. spalio 31 d. Nr. O3E-1359
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 39 punktu ir atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Techninės priežiūros departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus 2024 m. spalio 30 d. pažymą Nr. O5E-1036 „Dėl Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo nuostatų patvirtinimo“, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
n u t a r i a:
2. Nustatyti, kad:
2.2. iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pradėti tirti energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimai baigiami tirti vadovaujantis 2010 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-80 „Dėl Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatais.
PATVIRTINTA
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos
2024 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. O3E-1359
ENERGETIKOS OBJEKTŲ IR ĮRENGINIŲ AVARIJŲ AR DARBO SUTRIKIMŲ TYRIMO NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Energetikos objektų ir įrenginių avarijų ar darbo sutrikimų tyrimo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja energetikos objektuose ir elektros, šilumos, dujų, naftos ir (ar) naftos produktų įrenginiuose (toliau visi kartu – energetikos įrenginiai) įvykusių avarijų ar darbo sutrikimų tyrimo tvarką ir yra privalomi asmenims, nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdantiems energetikos įrenginius (toliau – Energetikos objekto ar įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas), kurie gamina, kaupia, tiekia, skirsto ar vartoja elektros energiją, šilumos energiją (toliau – energija), degiąsias gamtines ir suskystintas naftos dujas, naudojamas kurui, išgauna, perdirba naftą, laiko, transportuoja, perduoda naftą ir (ar) naftos produktus.
2. Dėl energetikos objekto ir įrenginio avarijos ar darbo sutrikimo įvykę nelaimingi atsitikimai darbe tiriami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, įvertinus energetikos objektų ir įrenginių avariją ar darbo sutrikimą tiriančios komisijos išvadas.
3. Įvykus avarijoms pavojinguose objektuose, kurių padariniai ir žala atitinka bent vieną Didelių pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Didelių pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo tvarkos aprašo ir Pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašą ir šių medžiagų, mišinių ar preparatų priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pramoninių avarijų nuostatai), X skyriuje nurodytų kriterijų, avarijų tyrimas atliekamas vadovaujantis Pramoninių avarijų nuostatų nustatyta tvarka.
4. Energetikos objektų ir įrenginių avarijų ar darbo sutrikimų tyrimo tikslas: padidinti saugą energetikos srityje, nustatyti avarijų, darbo sutrikimų priežastis, o kai nėra ar neįmanoma nustatyti aiškių priežasčių – galimas priežasčių prielaidas, ir numatyti priemones panašiems atvejams išvengti, įvertinti energetikos įrenginių veikimo patikimumą, saugumą, darbuotojų veiksmus.
5. Energetikos objektų ir įrenginių įvykiai, elektros, šilumos gamybos ir šių energijos rūšių, dujų perdavimo, paskirstymo, vartojimo, naftos išgavimo, perdirbimo, naftos ir (ar) naftos produktų laikymo, transportavimo, perdavimo nutraukimas ar apribojimas pagal pobūdį bei pasekmes skirstomi į avarijas ir darbo sutrikimus.
6. Jei Nuostatuose apibrėžtos avarijos ar darbo sutrikimai įvyksta branduolinės energetikos objektuose, tokie įvykiai turi būti tiriami Nuostatuose nustatyta tvarka. Kai Nuostatuose apibrėžtos avarijos ar darbo sutrikimai, įvykę branduolinės energetikos objektuose, atitinka Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme nustatytas branduolinių ir radiologinių avarijų, branduolinių incidentų ir kitų neįprastųjų įvykių sąvokas, Nuostatuose apibrėžtos avarijos ar darbo sutrikimai taip pat tiriami vadovaujantis Branduolinės saugos įstatymu, Branduolinės energijos įstatymu, Radiacinės saugos įstatymu, Branduolinės saugos reikalavimais BSR-1.4.4-2019 „Asmenų, veikiančių branduolinės energetikos sektoriuje, patirties naudojimas“, patvirtintais Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2019 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 22.3-148 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.4.4-2019 „Asmenų, veikiančių branduolinės energetikos sektoriuje, patirties naudojimas“ patvirtinimo“.
7. Energetikos įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas apie įvykį, kuris galimai atitinka avarijos ar darbo sutrikimo požymius, taip pat jei dėl energetikos įrenginių avarijos ar darbo sutrikimo nukentėjo žmonės arba kai padaryta žala turtui ar aplinkai, ne vėliau kaip per 4 valandas, o jei šie įvykiai įvyksta ne darbo dieną, tai ne vėliau kaip per 2 valandas prasidėjus darbo dienai privalo pranešti raštu Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) elektroniniu paštu info@vert.lt, be kita ko, nurodomi su pranešimą pateikusiu asmeniu susiję duomenys – vardas, pavardė, pareigos, jei pranešimą teikia juridinio asmens atstovas, telefono numeris arba elektroninis paštas, arba kiti kontaktiniai duomenys). Energetikos įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas privalo nedelsdamas organizuoti avarijos ar darbo sutrikimo padarinių lokalizavimą, likvidavimą ir tyrimą. Apie šiuos įvykius informaciją privaloma teikti Pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“, nustatyta tvarka.
Apie įvykusias avarijas ar darbo sutrikimus energetikos įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas ar jų įgaliotas asmuo turi informuoti energijos ir (ar) dujų vartotojus per visuomenės informavimo priemones ar kitais būdais (elektroninėmis priemonėmis ir kt.), jei avarija ar darbo sutrikimas susijęs su energijos, dujų tiekimo nutraukimu, sustabdymu ar apribojimu vartotojams, arba pavojumi žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui.
8. Tais atvejais, kai avarija ar darbo sutrikimas susiję su energetikos įrenginių (prietaisų) naudojimu gyvenamuosiuose namuose, apie šiuos įvykius energetikos įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas arba jų energetikos įrenginius pagal sutartį eksploatuojantis asmuo ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba kitas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu ir sutartimi įgaliotas asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas, arba pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius) turi pranešti Tarybai, vadovaudamasis Nuostatų 7 punkte nustatytais reikalavimais ir terminais.
9. Kiekviena avarija ar darbo sutrikimas turi būti klasifikuojami pagal Nuostatų II skyriuje nurodytus požymius.
10. Už avarijos ar darbo sutrikimo nuslėpimą, jų aplinkybių pakeitimą, nepranešimą Nuostatų 7 punkte nustatytu laiku teisės aktų nustatyta tvarka atsako objekto, kuriame įvyko šis įvykis, vadovas. Kai avarija ar darbo sutrikimas susiję su energetikos įrenginių (prietaisų) naudojimu gyvenamuosiuose namuose – energetikos įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas arba jų energetikos įrenginius pagal sutartį eksploatuojantis asmuo ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas
11. Nuostatuose vartojamos pagrindinės sąvokos:
11.1. Buitiniai dujiniai prietaisai – dujas deginantys prietaisai su degimui reikalingo oro padavimo ir degimo produktų šalinimo sistemomis: viryklės, vandens šildytuvai, šildymo katilai, oro šildytuvai, židiniai ir kiti šildymo prietaisai, kurių galia ne didesnė kaip 120 kW.
11.2. Dujų įrenginiai – tai energetikos įrenginiai, kuriais gamtinės ar suskystintos naftos dujos, naudojamos kurui, tiekiamos, perduodamos, skirstomos, saugomos, vartojamos. Prie dujų įrenginių priskiriamos suskystintų naftos dujų degalinės.
11.3. Dujas deginantys įrenginiai – įvairios paskirties įrenginiai dujoms deginti su degimui reikalingo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo įranga ir jų instaliacija.
11.4. Elektros įrenginiai – tai energetikos įrenginiai (mašinos, aparatai, linijos ir jų pagalbiniai įtaisai), skirti elektros energijai gaminti, kaupti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti arba vartoti.
11.5. Gamybinis vienetas – katilinė, elektrinė ar kitas įmonės padalinys, turintis atskirą teritoriją ir gaminantis produkciją.
11.6. Magistralinis šilumos tiekimo tinklas – vamzdynų sistema, skirta šilumai perduoti tarp šilumos šaltinių ar tarp šilumos šaltinių ir paskirstomųjų šilumos tinklų.
11.7. Naftos įrenginiai – tai energetikos įrenginiai, kuriais išgaunama, perdirbama, laikoma, transportuojama, perduodama nafta, naftos produktai, įskaitant vamzdynus, skirtus naftai ir (ar) naftos produktams transportuoti į pakrantėje ar jūroje esantį laivą arba iš jo (iki vamzdyno paskutinio įtaiso (imtinai), prijungiančio/atjungiančio vamzdyną prie/nuo laivo kolektoriaus). Prie naftos įrenginių priskiriamos degalinės.
11.8. Pagrindinė (elektrinės, elektros ar šilumos tinklo, katilinės, dujų sistemos ar naftos įrenginio) schema – schema, sujungianti elektros, šilumos, naftos, dujų įrenginius, tarp jų ir rezervinius, be kurių neįmanoma atlikti pagrindinės objekto funkcijos projektinio patikimumo, efektyvumo ir saugumo lygiu.
11.9. Pavojingasis objektas – visa veiklos vykdytojo valdoma teritorija, įskaitant įprastą ir susijusią joje esančią infrastruktūrą ar vykdomą veiklą, kurios viename ar keliuose įrenginiuose yra pavojingų medžiagų.
11.10. Pavojingoji medžiaga – medžiaga, mišinys ar preparatas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytame sąraše arba atitinkantis nustatytus kriterijus ir esantis žaliavų, gaminių šalutinių produktų, liekanų ar tarpinių produktų pavidalo, įskaitant medžiagas, kurios gali susidaryti kilus avarijai.
11.11. Šilumos įrenginys – techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai ir (ar) karštam vandeniui gaminti, transportuoti ar kaupti.
11.12. Technologiniai įrenginiai – tai pastate ar atviroje teritorijoje ant statybinių (pamatų ir laikančiųjų) konstrukcijų pastatytų, sumontuotų ir sujungtų energetikos įrenginių, įrangos, mechanizmų, mašinų, įtaisų, aparatų, prietaisų, indų, atskirų ar sujungtų vamzdynais, visuma, skirta tam tikro užbaigtumo laipsnio produkcijai gaminti, transformuoti, transportuoti ar saugoti.
II SKYRIUS
AVARIJŲ AR DARBO SUTRIKIMŲ POŽYMIAI
13. Prie avarijų elektros objektuose ar įrenginiuose priskiriama:
13.1. 5 MW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo, relinės apsaugos ir (ar) automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys įvykus avarijai buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;
13.2. elektrinės (vieno gamybinio vieneto) visos veikiančios (elektros ir šilumos) galios avarinis arba klaidingas išjungimas, jeigu veikė daugiau kaip vienas blokas, o suminė elektros ir šilumos apkrova sudarė daugiau kaip 50 MW;
13.3. 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų linijos ar pastotės pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo, relinės apsaugos ir (ar) automatikos grandinių ir kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys įvykus avarijai buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;
13.4. vartotojų elektros įrenginių, kurių bendra vartojamoji galia sudaro 60 MW ir daugiau (išskyrus tuos vartotojus, kuriems elektros tiekimas buvo atnaujintas automatikos įrenginių veikimu), grupės išjungimas;
13.5. energetikos sistemos veikimas, be pertraukos trukęs vieną valandą ir ilgiau, esant dažniui, žemesniam kaip 49,2 Hz, arba kai energetikos sistema per parą su pertraukomis taip veikė ilgiau kaip 3 valandas;
13.6. masinis 10 kV ir aukštesnės įtampos elektros linijų išjungimas arba jų pažeidimai dėl gamtos reiškinių (vėjo, potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, ižo ar panašiai) (toliau – gamtos reiškiniai), suminiam elektros energijos netiekimui esant daugiau kaip 100 MWh.
Gamtos reiškiniams vykstant su pertraukomis, neviršijant 2 parų, jų pasekmės priskiriamos vienai avarijai;
13.7. 1 MW ir didesnės bendros galios hidroelektrinės statinių ar įrenginių pažeidimai, dėl kurių iš saugyklos buvo išleistas vanduo;
13.8. įvykis elektros objektuose ar įrenginiuose, dėl kurio padarytas poveikis aplinkai, kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai ir kurio kriterijai atitinka arba viršija Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Ekstremalių įvykių kriterijai), 4.1, 4.2, 9, 10, 11 ir 15.3 punktuose nustatytus kriterijus.
14. Prie avarijų šilumos objektuose ar įrenginiuose priskiriama:
14.1. 5 MW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės pagrindinės šilumos schemos įrenginio ar jo valdymo, apsaugos ir (ar) automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys įvykus avarijai buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;
14.2. elektrinės (vieno gamybinio vieneto) visos veikiančios (šilumos) galios avarinis ar klaidingas išjungimas, jeigu darbe buvo daugiau kaip vienas blokas (katilas), o suminė šilumos apkrova sudarė daugiau kaip 50 MW;
15. Prie avarijų dujų objektuose ar įrenginiuose priskiriama:
15.1. gamtinių dujų ir oro mišinio sprogimai, gaisrai, išsiveržusių dujų užsiliepsnojimas magistraliniuose dujotiekiuose, dėl kurių žuvo ir (ar) buvo sužaloti žmonės ir (ar) sugadintas turtas;
16. Prie avarijų plaukiojančioje suskystintų gamtinių dujų saugykloje (toliau – SGD saugykla) priskiriama:
16.1. gamtinių dujų ir oro mišinio sprogimai, gaisrai, išsiveržusių dujų užsiliepsnojimas SGD saugykloje, dėl kurių žuvo ir (ar) buvo sužaloti žmonės ir (ar) sugadintas turtas;
17. Prie avarijų naftos objektuose ar įrenginiuose priskiriama:
17.1. sprogimas, gaisras naftos įrenginyje, dėl kurio įrenginys, įvykus avarijai buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;
18. Prie darbo sutrikimų elektros objektuose ar įrenginiuose priskiriama:
18.1. 1 MW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės pagrindinės elektros schemos įrenginio, jo valdymo, relinės apsaugos ir (ar) automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys po įvykio buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 7 paras;
18.2. 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų linijos ar pastotės pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo, relinės apsaugos ir (ar) automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio sugriuvimas, dėl kurių įrenginys po įvykio buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti nuo 7 iki 25 parų;
18.3. elektros energijos tiekimo nutraukimas elektros energijos vartotojų grupės elektros įrenginiams, kurių bendra vartojamoji galia sudarė daugiau kaip 20 MW (išskyrus tuos elektros energijos vartotojus, kuriems elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas automatikos įrenginiais);
18.4. 10 MW ir didesnės galios elektrinės visos veikiančios generuojamosios galios (elektros) išjungimas viename gamybiniame vienete, jeigu tuo pat metu išsijungė ir pagrindinis šilumos galios šaltinis;
18.5. 10 kV ir aukštesnės įtampos elektros linijų masinis išjungimas dėl gamtos reiškinių arba elektros tinklo pažeidimas suminiam elektros energijos netiekimui esant nuo 30 MWh iki 100 MWh;
18.6. elektros energijos tiekimo gyvenamajai vietovei (miestui ar jo daliai, gyvenvietei) nutraukimas 12 valandų ar ilgesniam laikotarpiui, kai gyventojų skaičius yra 10000 ir didesnis;
18.7. 10 MW ir didesnės galios elektrinės elektros įrenginių nepaleidimas dispečerinio grafiko nustatytu laiku arba pagal dispečerio potvarkį ar suveikus priešavarinei automatikai, kai buvo nutrauktas arba ribojamas elektros energijos tiekimas vartotojams;
18.8. elektros objekto ar įrenginio gedimas, jo veikimo režimo (darbo) sutrikimas ar kitos priežastys, dėl kurių pavojingos medžiagos buvo išleistos į vandens telkinius ar aplinką, viršijant leistinas vandens telkinių užterštumo normas;
18.9. energetikos sistemos veikimas, be pertraukos trukęs vieną valandą ir ilgiau, esant žemesniam kaip 49,2 Hz dažniui, arba kai toks veikimas per parą su pertraukomis truko ilgiau kaip 3 valandas;
19. Prie darbo sutrikimų šilumos objektuose ar įrenginiuose priskiriama:
19.1. 1 MW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės pagrindinės šilumos schemos įrenginio ar jo valdymo, apsaugos ir (ar) automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys po įvykio buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 7 paras;
19.2. elektrinės, katilinės (vieno gamybinio vieneto) visos veikiančios (šilumos) galios avarinis ar klaidingas išjungimas, kai suminė šilumos apkrova sudarė 30 MW ir daugiau;
19.3. šilumos energijos tiekimo nutraukimas vartotojui ilgiau, negu nurodyta sutartyje tarp šilumos energijos tiekėjo ir vartotojo, išskyrus atvejus, nustatytus Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės);
19.4. 10 MW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės įrenginių nepaleidimas pagal nustatytą dispečerinį grafiką arba pagal dispečerio potvarkį, dėl kurio vartotojams buvo nutrauktas ar ribojamas šilumos tiekimas;
19.5. priverstinis šilumos šaltinio arba dalies magistralinio šilumos tinklo atjungimas, dėl kurio buvo nutrauktas šilumos tiekimas vartotojams:
19.5.1. gyvenamiesiems namams, kuriuose gyvena 100 ir daugiau gyventojų, socialinės ir komunalinės paskirties objektams šildymo sezono metu 16 valandų ar ilgesniam laikotarpiui;
19.6. šilumos objekto ar įrenginio gedimas, jo veikimo režimo (darbo) sutrikimas ar kitos priežastys, dėl kurių pavojingos medžiagos buvo išleistos į vandens telkinius ir viršytos leistinos paviršinių vandens telkinių užterštumo normos;
19.7. elektrinės, katilinės įrenginio gedimas ar jo veikimo režimo (darbo) sutrikimas, dėl kurio dūmų išleidimas į aplinką nusistovėjusiu režimu ilgiau negu 1 val. 2 ir daugiau kartų viršijo leistiną užterštumo normą;
19.8. priverstinis šilumos šaltinio atjungimas, dėl kurio šiluma vartotojams buvo tiekiama tik dėl cirkuliuojančio šilumnešio šilumos tinkluose ir jo temperatūra pastato tiekimo ir vartojimo riboje 12 val. ir ilgiau buvo sumažėjusi daugiau kaip 10 C žemiau nustatyto temperatūrinio grafiko;
19.9. įvykis daugiabučio namo ar kito pastato bendrojoje šildymo ir karšto vandens inžinerinėje sistemoje ar šilumos punkte, dėl kurio 16 valandų ar ilgesniam laikotarpiui šildymo sezono metu esant žemesnei nei 0°C vidutinei paros lauko temperatūrai buvo nurūkęs šilumos tiekimas ir sutrikdytos gyventojų socialinės sąlygos, kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai.
21. Prie darbo sutrikimų dujų objektuose ar įrenginiuose priskiriama:
21.1. gamtinių ar suskystintų naftos dujų ir oro mišinio sprogimai, gaisrai, išsiveržusių dujų užsiliepsnojimas, dėl kurių buvo sužaloti žmonės;
21.2. neplanuotas dujų tiekimo nutraukimas dėl magistralinių, skirstomųjų dujotiekių ar jų sudedamųjų dalių gedimas gyvenamajai vietovei (miestui ar jo daliai, gyvenvietei) 8 valandų ar ilgesniam laikotarpiui, kai prijungtų dujų vartotojų skaičius – nuo 1 000 iki 20 000;
22. Prie darbo sutrikimų SGD saugykloje priskiriama:
22.1. gamtinių dujų ir oro mišinio sprogimai, gaisrai, išsiveržusių dujų užsiliepsnojimas, dėl kurių buvo sužaloti žmonės;
III SKYRIUS
AVARIJŲ AR DARBO SUTRIKIMŲ PRIEŽASČIŲ KLASIFIKACIJA
24. Avarijų ar darbo sutrikimų priežastys klasifikuojamos pagal šiuos požymius:
24.5. energetikos įrenginių ir (ar) konstrukcijų susidėvėjimas, medžiagų savybių pakitimas (struktūriniai pakitimai, valkšnumas, senėjimas ir pan.);
24.7. gamybos instrukcijų ir kitų teisės aktų (normatyvinių dokumentų) reikalavimų nevykdymas eksploatuojant energetikos įrenginius;
24.8. teisės aktuose (normatyviniuose dokumentuose) nenumatytų procesų atsiradimas, viršnorminiai komutaciniai ir (ar) atmosferiniai viršįtampiai, sudėtingi trumpieji jungimai, vienkartinis keleto avarinių procesų ir energetikos įrenginių sutrikimų sutapimas;
IV SKYRIUS
AVARIJŲ AR DARBO SUTRIKIMŲ TYRIMO APIMTIS
25. Tiriant avarijas ar darbo sutrikimus turi būti išnagrinėta ir įvertinta:
25.2. energetikos įrenginių būklė, ar šie energetikos įrenginiai buvo eksploatuojami pagal teisės aktuose ir kituose norminiuose dokumentuose nustatytus eksploatavimo reikalavimus;
25.3. ar kokybiškai ir laiku energetikos įrenginiai buvo suremontuoti (rekonstruoti ar renovuoti), profilaktiškai patikrinti ir apžiūrėti;
25.4. energetikos įrenginių ir (ar) konstrukcijų projektavimo, gamybos, statybos, montavimo ir (ar) derinimo darbų atlikimo kokybė;
25.5. ar gamtos reiškinių parametrai (apšalo sluoksnio storis, vėjo greitis ir t. t.) neviršijo energetikos įrenginių projektinių ar norminių dydžių;
25.6. relinės ir technologinės apsaugos, visų rūšių automatikos, ryšių, teleinformacijos ir televaldymo įrenginių veikimas įvykio metu ir po įvykio;
25.7. ar laiku buvo imtasi priemonių energetikos įrenginių patikimumui padidinti, avarijos ar darbo sutrikimo židiniams ir (ar) įrenginio defektams pašalinti;
25.8. ar avarijai ar darbo sutrikimui turėjo įtakos trečiųjų asmenų (nurodytu atveju Taryba turi teisę rinkti su fiziniais asmenimis susijusius asmens duomenis – vardą, pavardę, kitus duomenis, kuriuos pateiks asmuo) ar organizacijų poveikis;
26. Tyrimo metu turi būti nustatytos ir aprašytos avarijos ar darbo sutrikimo atsiradimo priežastys, o kai nėra ar neįmanoma nustatyti aiškių priežasčių – galimos priežasčių prielaidos, ir gedimo išplitimas ar jo prielaidos, kurios nėra laikomos avarijos ar darbo sutrikimo atsiradimo priežastimis.
V SKYRIUS
AVARIJŲ AR DARBO SUTRIKIMŲ TYRIMO KOMISIJOS SUDARYMAS IR ŠIŲ ĮVYKIŲ TYRIMAS
28. Nuostatais apibrėžtą avariją ar darbo sutrikimą tiria Tarybos pirmininko įsakymu sudaryta avarijų ar darbo sutrikimų tyrimo komisija (toliau – Komisija). Komisija sudaroma ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie įvykį, kuris galimai atitinka avarijos ar darbo sutrikimo požymius, gavimo dienos. Komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys, Tarybos valstybės tarnautojai. Taryba turi teisę avarijai ar darbo sutrikimui tirti pasitelkti specialistus ir (ar) ekspertus, pagal tyrimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, sudaryti sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Taryba naudosis atlikdama tyrimą. Šiame punkte nurodyti asmenys pasirašytinai įsipareigoja saugoti asmens duomenų paslaptį, komercinę paslaptį ar kitą konfidencialią informaciją.
29. Taryba, gavusi duomenų apie energetikos objektuose ir (ar) įrenginiuose įvykusius įvykius, kurių požymiai neaprašyti Nuostatų II skyriuje (pvz. sulauktas didelis visuomenės susidomėjimas įvykiu, stebimi dažni panašūs gedimai ir pan.), ir nustačiusi, kad jų tyrimas padėtų ateityje išvengti galimų avarijų ar darbo sutrikimų, motyvuotu sprendimu inicijuoja tyrimą, kuris atliekamas Nuostatų numatyta tvarka.
30. Avarijos ar darbo sutrikimai, kurių priežastis buvo eksploatavimo trūkumai, projektavimo, gamybos, statybos, montavimo ir (ar) remonto darbų defektai, arba kai dėl energetikos objektų ar įrenginių avarijos sugriuvo ar deformavosi statinio konstrukcijos, tiriami dalyvaujant atitinkamiems specialistams, taip pat prireikus gali būti kviečiami suinteresuotų įmonių, įstaigų atstovai. Jeigu šio reikalavimo dėl objektyvių priežasčių įvykdyti negalima, specialistų atstovavimą nustato Taryba.
31. Komisija privalo pradėti darbą nuo Tarybos pirmininko įsakymo, kuriuo sudaryta Komisija, priėmimo dienos ir tyrimą baigti per 105 darbo dienas. Tyrimo laikas gali būti pratęstas Komisijos pirmininko prašymu. Sprendimą pratęsti tyrimą priima Tarybos pirmininkas. Bendras maksimalus tyrimo laikas negali viršyti 24 mėnesių nuo Komisijos sudarymo dienos, išskyrus kituose teisės aktuose numatytus terminus.
32. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai, atlikdami avarijos tyrimą, turi teisę pareikalauti, kad fiziniai, juridiniai asmenys, nedelsdami išjungtų energetikos objektus ar įrenginius ar stabdytų darbą, jei nustatoma, kad gali kilti grėsmė aplinkai, turtui, žmonių sveikatai ar gyvybei.
33. Įvykus avarijai ar darbo sutrikimui energetikos objekto ar įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas arba tuos energetikos objektus ar įrenginius pagal sutartį eksploatuojantis asmuo turi pasirūpinti, kad iki atvyks Tarybos atstovas (-ai), būtų išsaugota nepakitusi po avarijos ar darbo sutrikimo susidariusi situacija, jei tai netrukdo lokalizuoti ir (arba) likviduoti avariją ar darbo sutrikimą.
34. Tiriant avarijas ar darbo sutrikimus, turi būti užtikrinta galimybė užfiksuoti faktines įvykio aplinkybes ir gauti visą medžiagą ir paaiškinimus reikalingus avarijos ar darbo sutrikimo ištyrimui. Tam tikslui energetikos objekto ar įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas privalo:
34.1. išsaugoti po įvykio susidariusią padėtį, jei tai netrukdo lokalizuoti ir (arba) likviduoti avariją ar darbo sutrikimą, nufotografuoti arba aprašyti pažeistą energetikos įrenginį;
34.2. išsaugoti ir pateikti komisijai registruojančiųjų prietaisų įrašus, diagramas, darbuotojų pokalbių įrašus, susijusius su įvykusia avarija ar darbo sutrikimu, kitus avarijos ar darbo sutrikimo daiktinius įrodymus;
34.3. pateikti Komisijai struktūrinių padalinių vadovų, įrenginius eksploatuojančių darbuotojų, asmenų, atsakingų už energetikos objekto ar įrenginio priežiūrą ir (ar) eksploatavimą, rašytinius paaiškinimus (šiuo atveju nurodomi su paaiškinimus teikiančiu asmeniu susiję asmens duomenys – vardas, pavardė, užimamos pareigos) dėl įvykusios avarijos ar darbo sutrikimo;
35. Visus dokumentus ir aprašymus, nurodytus 33.1, 33.2 ir 33.4 papunkčiuose, savo parašu patvirtina energetikos objekto ar įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas, 33.3 papunktyje nurodyti dokumentai turi būti pasirašyti raštiškus paaiškinimus teikusių asmenų.
36. Komisijai tiriant avariją ar darbo sutrikimą energetikos įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas ar jų įgaliotas asmuo privalo:
36.1. atlikti tyrimui būtinus techninius skaičiavimus, laboratorinius tyrimus, bandymus pagal teisėtus Komisijos reikalavimus, įformintus raštu;
36.2. vykdyti Komisijos teisėtus nurodymus (įformintus raštu) ir Komisijos sprendimu pakviesti kitų institucijų ir (ar) įstaigų ekspertus, specialistus, taip pat nukentėjusių vartotojų ir vartotojų teises ginančių organizacijų atstovus;
36.3. Komisijos prašymu per 5 darbo dienas pateikti tyrimui reikalingą informaciją: objekto, kuriame įvyko įvykis, pavadinimą ir nuosavybę; energetikos objekto ar įrenginio, kuriame ar jo zonoje įvyko arba išplito avarija ar darbo sutrikimas, techninę charakteristiką, montavimo metus, remonto, paskutinio techninio patikrinimo ar apžiūros datas; energetikos objekto ar įrenginio darbo režimą, jo techninę būklę, pagrindinius parametrus iki įvykio, taip pat buvusius nukrypimus, darbuotojų klaidas, kurios turėjo arba galėjo turėti įtakos šio įvykio atsiradimui; įvykio atsiradimo, plėtojimosi lokalizavimo ir (arba) likvidavimo chronologinį aprašymą, priežasčių ir pasekmių tarpusavio ryšį bei kitą su tyrimo tikslais susijusią ir tyrimui atlikti būtiną bei reikalingą informaciją;
36.4. paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant tyrimą, būtų kompetentingi, turintys pakankamai žinių, susijusių su tiriamu įvykiu, ir bendradarbiautų su Komisija.
36.6. aprūpinti Komisijos narius konkrečiai avarijai ar darbo sutrikimui tirti būtinais specialiais drabužiais, individualiomis apsaugos priemonėmis;
36.7. organizuoti dokumentų spausdinimą ir dauginimą, jeigu dėl objektyvių priežasčių dokumentų pateikimas skaitmeniniu būdu nėra galimas;
37. Pažeistas energetikos įrenginys jo savininko ir (ar) valdytojo ar jų įgalioto asmens gali būti atidaromas ir (ar) išardomas tik su Tarybos atstovo rašytiniu leidimu, išskyrus atvejus, kai turi būti užtikrintas nenutrūkstamas energijos tiekimas vartotojams. Tokiu atveju energetikos įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas ar jų įgaliotas asmuo privalo fiksuoti įvykio vietoje vykdomus veiksmus (aprašyti, daryti nuotraukas, vaizdo įrašus).
38. Komisijos prašymu, kiti asmenys susiję su avarija ar darbo sutrikimu per 10 kalendorinių dienų nuo Komisijos prašymo gavimo, privalo pateikti tyrimui reikalingą informaciją.
39. Elektros energijos kiekis, nepatiektas vartotojams, nustatomas pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, šilumos energijos – pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, dujų – pagal Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“.
40. Ištyrus avariją ar darbo sutrikimą, surašomas energetikos įrenginių avarijos ar darbo sutrikimo tyrimo aktas (toliau – Aktas). Akto projektas pateikiamas energetikos objekto ar įrenginio savininkui ir (ar) valdytojui pastaboms ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Akto projekto surašymo. Energetikos objekto ar įrenginio savininkui ir (ar) valdytojui nustatomas ne trumpesnis nei 5 darbo dienų terminas nuo Akto projekto gavimo dienos, per kurį energetikos objekto ar įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas, susipažinęs su Akto projektu, gali raštu pateikti pastabas dėl tyrimo rezultatų. Esant motyvuotam energetikos objekto ar įrenginio ir (ar) valdytojo prašymui, Komisijos pirmininkas terminą pastabų pateikimui gali pratęsti ne ilgesniam nei 10 darbo dienų terminui.
41. Komisija, atsižvelgdama į energetikos objekto ar įrenginio savininko ir (ar) valdytojo pastabas (jei tokių buvo), jas įvertina ir surašo Aktą. Prie Akto pridedami dokumentai, kuriais vadovaujantis pateiktos Komisijos išvados.
42. Aktą pasirašo visi Komisijos nariai, išskyrus atvejus, kai Komisijos nariui dėl svarbių priežasčių to padaryti nėra objektyvios galimybės. Svarbiomis priežastimis laikoma Komisijos nario liga, komandiruotė, kitas pateisinamas užimtumas ar force majeure aplinkybės. Kuriam nors Komisijos nariui nesutikus su tyrimo išvadomis, jo atskiroji nuomonė įrašoma Akte arba atskirame Akto priede.
43. Komisijos pasirašytas Aktas teikiamas svarstyti Tarybos posėdyje. Tarybos nutarime, kuriuo tvirtinamas Aktas, energetikos objekto ar įrenginio savininkui ir (ar) valdytojui gali būti nustatomi įpareigojimai dėl avarijų ir (ar) darbo sutrikimų priežasčių ir (ar) padarinių pašalinimo ir nustatomi konkretūs tokių įpareigojimo įvykdymo terminai. Tyrimas laikomas baigtu kai Aktas patvirtinimas Tarybos posėdyje.
44. Jei Taryba posėdyje nustato, kad avarija ar darbo sutrikimas ne iki galo ištirti, Taryba turi teisę pareikalauti avarijos ar darbo sutrikimo tyrimo rezultatų patikslinimo arba pakartotinio tyrimo. Avarijos ar darbo sutrikimo tyrimo rezultatų patikslinimui arba pakartotiniam tyrimui Taryba gali skirti kitos sudėties Komisiją.
45. Visus kitus įvykius (gedimus), įvykusius energetikos objektuose ir įrenginiuose ir neaprašytus Nuostatų II skyriuje, savo nustatyta tvarka tiria, analizuoja ir jų apskaitą tvarko objektų ar įrenginių savininkai ir (ar) valdytojai, o daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose – daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir (ar) energetikos objektus ar įrenginius pagal sutartį eksploatuojantis asmuo.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
47. Nuostatuose nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Nuostatuose nurodytų asmenų asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.
48. Už Nuostatų reikalavimų nevykdymą energetikos objekto ar įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas arba jų objektus ar įrenginius pagal sutartį eksploatuojantis asmuo ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.
49. Tiriantys avariją ar darbo sutrikimą Tarybos administracijos valstybės tarnautojai už jiems Nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, darbų kokybę, išvadų objektyvumą ir pagrįstumą bei jų pateikimą atsako Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka.
Energetikos objektų ir įrenginių avarijų ar
darbo sutrikimų tyrimo nuostatų
priedas
(Energetikos objekto ar įrenginio (-ių) avarijos ar darbo sutrikimo tyrimo akto formos pavyzdys)
ENERGETIKOS OBJEKTO AR ĮRENGINIO (-IŲ) AVARIJOS AR DARBO SUTRIKIMO TYRIMO AKTAS
20....... m. ................................. d. Nr. .................
_________________
(sudarymo vieta)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 23 punktu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) patvirtintais Energetikos objektų ir įrenginių avarijų ar darbo sutrikimų tyrimo nuostatais ir atsižvelgiant į [nurodomas faktinis avarijos ar darbo sutrikimo tyrimo pagrindas, pvz., energetikos objekto ar įrenginio savininko pranešimas ar kt.], Tarybos pirmininko 20… m. ............... d. įsakymu Nr. O1E- „Dėl ....“ [nurodomas įsakymo numeris ir pavadinimas] sudaryta tyrimo komisija, kuriai buvo pavesta ištirti [avarijos arba darbo sutrikimo], įvykusio [nurodoma avarijos arba darbo sutrikimo data, nurodomas objekto, kuriame įvyko avarija ar darbo sutrikimas pavadinimas, adresas] priežastis ir pagal Nuostatuose nustatytus terminus pateikti tyrimo aktą Tarybai tvirtinti. [Nurodomi įsakymai, kuriais buvo pratęstas avarijos ar darbo sutrikimo tyrimo terminas arba pakeistas įsakymas dėl tyrimo komisijos sudarymo, jei tokie buvo priimti].
Tyrimo komisiją sudaro: [Nurodoma energetikos objekto ar įrenginio (-ių) avarijos ar darbo sutrikimo tyrimo komisijos narių vardai, pavardės, pareigos]
Tyrimo objektas: [Nurodomas objekto, kuriame įvyko avarija ar darbo sutrikimas, pavadinimas ir nuosavybė. Energetikos objekto ar įrenginio (-ių) (katilo, turbinos, generatoriaus arba kt. įrenginio), kuriame ar jo zonoje įvyko arba išplito avarija ar darbo sutrikimas, techninė charakteristika, montavimo metai, remonto, paskutinio techninio patikrinimo ar apžiūros datos.]
Įvykio klasifikacija: [Nurodomas įvykio požymis (avarija ar darbo sutrikimas) ir klasifikacija pagal Nuostatų II skyrių.]
Įvykusios avarijos ar darbo sutrikimo data ir laikas: [Nurodomi avarijos ar darbo sutrikimo data ir laikas]
Įvykusios avarijos ar darbo sutrikimo lokalizavimo data ir laikas: [Nurodomi avarijos ar darbo sutrikimo lokalizavimo data ir laikas]
Toliau pateikiamas avarijos ar darbo sutrikimo [pasirinkti tinkamą] tyrimo metu nustatytų aplinkybių vertinimas.
I. AVARIJOS AR DARBO SUTRIKIMO [PASIRINKTI TINKAMĄ] TYRIMAS
1. Avarijos ar darbo sutrikimo [pasirinkti tinkamą] atsiradimo, plėtojimosi lokalizavimo chronologinis aprašymas ir pasekmės
Šiame skyriuje aprašomi: 1) energetikos objekto ar įrenginio (-ių) darbo režimas, jo techninė būklė, pagrindiniai parametrai iki avarijos ar darbo sutrikimo; 2) avarijos ar darbo sutrikimo atsiradimo, plėtojimosi ir lokalizavimo chronologija, priežasčių (jei yra) ir pasekmių tarpusavio ryšys; 3) avarijos ar darbo sutrikimo pasekmės, aprašant energetikos objekto ar įrenginio (-ių), jo elemento sugadinimą, sugadintų mazgų, įrenginių (atskirai nurodant potencialiai pavojingus įrenginius, kurių priežiūrą atlieka akredituotoji potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga) sugadinimo pobūdį, nurodant energetikos įrenginiams remontuoti sugaištą ar planuojamą laiką.
2. Priežasčių, dėl kurių įvyko avarija ar darbo sutrikimas [pasirinkti tinkamą], nustatymas
Šiame skyriuje: 1) aprašomos priežastys, dėl kurių įvyko energetikos objekto ar įrenginio (-ių) avarija ar darbo sutrikimas, darbuotojų klaidos, kurios turėjo arba galėjo turėti įtakos šio įvykio atsiradimui, taip pat nurodomi asmenys, pažeidę teisės aktų reikalavimus. Kai nėra ar neįmanoma nustatyti aiškių priežasčių nurodomos galimos priežasčių prielaidos; 2) atliekama avarijos ar darbo sutrikimo priežasčių klasifikacija (nurodomi atitinkami Nuostatų III skyriaus punktai).
II. TYRIMO IŠVADOS
1. Tyrimo komisija, atlikusi įvykusios (-io) avarijos ar darbo sutrikimo [nurodyti tinkamą] tyrimą nustatė:
1.1. [išvardinamos tyrimo komisijos nustatytos tyrimo išvados];
1.2.
1.3.
2. Tyrimo komisija siūlo [pateikiami tyrimo komisijos siūlymai, esant poreikiui, siūloma numatyti įpareigojimus ir jų įvykdymo terminus]
PRIDEDAMA:
1. Pridedamo dokumento pavadinimas, lapų skaičius.
2. ……………
| Komisijos pirmininkas |
____________ (parašas) |
____________ (vardas ir pavardė) |
|
|
|
|
| Nariai : |
____________ (parašas) ____________ (parašas) |
____________ (vardas ir pavardė) ____________ (vardas ir pavardė) |
_________________