LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2020 M. GRUODŽIO 9 D. ĮSAKYMO NR. D1-755/3D-844 „dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2005 M. LIEPOS 14 D. ĮSAKYMO NR. D1-367/3D-342
„dėl MĖŠLO IR SRUTŲ TVARKYMO APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ APRAŠO pATVIRTINIMO“ pAKEITIMO“ PAKEITIMO

2021 m. liepos 30 d. Nr. D1-445/3D-494

Vilnius

P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės  ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. D1-755/3D-844 „dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“:

1.   Pakeičiame 2.4 papunktį ir jį išdėstome taip:

„2.4. 2021 m. lapkričio 15 d. įsigalioja tokia Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 14 punkto redakcija:

„14. Tirštąjį mėšlą laikant laukuose, privaloma įrengti lauko rietuves laikantis šių reikalavimų:

14.1. vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų (atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį;

14.2. vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;

14.3. ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30  cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;

14.4. rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius;

14.5. rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos;

14.6. rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu;

14.7. rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami; tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriems parengtas tręšimo planas, bet juos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai, kuriems parengtas tręšimo planas, ribojasi, galima įrengti vieną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio;

14.8. rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo.“

2. Pripažįstame netekusiu galios 2.6 papunktį.

3. Pakeičiame 2.7 papunktį ir jį išdėstome taip:

„2.7. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 29 punkto redakcija:

„29. Asmenys, tręšiantys ne daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų, tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi naudoti ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas. Asmenys, tręšiantys 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų, tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi naudoti išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas, jeigu netaikomos kitos moksliškai pagrįstos amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančios priemonės (pvz., separavimas, srutų rūgštinimas, probiotikai, paskleistų srutų ar mėšlo greitas įterpimas (užarimas ar kultivavimas)).“

Aplinkos ministras                                                                                                   Simonas Gentvilas

Žemės ūkio ministras                                                                                                 Kęstutis Navickas