VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL TARYBOS 2016-05-11 SPRENDIMO NR. 1-445 „DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2019 m. rugsėjo 16 d. Nr. 1-225

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles ir išdėstyti jas nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

Meras Remigijus Šimašius

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2016 m. gegužės 11 d.

sprendimu Nr. 1-445

(Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 1-225

redakcija)

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu
Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 1-152 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“.

2. Taisyklių paskirtis – reglamentuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą vadovaujantis aplinkosaugos, techniniais-ekonominiais, higienos reikalavimais ir atliekų tvarkymo planų sąlygomis, šių atliekų tvarkymo procesą, jų prevencijos ir pakartotinio naudojimo reikalavimus, kurie užtikrintų saugų atliekų tvarkymą, nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, tenkintų visuomenės poreikius ir nepažeistų gamtą tausojančio darnios plėtros principo.

3. Taisyklės galioja Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Visi komunalinių atliekų turėtojai (toliau – ir atliekų turėtojai) privalo laikytis šių Taisyklių reikalavimų, naudotis Savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teikiamomis paslaugomis bei mokėti už komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.

4. Taisyklės reglamentuoja viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo reikalavimus visoje Savivaldybės teritorijoje, komunalinių atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei kontrolės mechanizmus ir tvarką.

5. Taisyklės nereglamentuoja ne komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų tvarkymo, taip pat atliekų, kurios surenkamos komunalinių atliekų sistemą papildančiomis sistemomis, taip pat tokių atliekų tvarkymo, kuriam reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir (ar) jų įgyvendinamieji teisės aktai, susiję su gatvių, aikščių, kiemų ir kitų bendrojo naudojimo teritorijų priežiūra.

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

6.1. atliekos šalia konteinerio – atliekos, paliktos prie konteinerių ar konteinerių aikštelėje, ar šalia jos iki 5 m atstumu;

6.2. atliekų tvarkymo sistemos dalyviai – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atliekų tvarkymo įrenginių administratorius – UAB „VAATC“, Vilniaus atliekų sistemos administratorius, Savivaldybės mišrių komunalinių atliekų vežėjai, Savivaldybės didelių gabaritų atliekų vežėjas, Savivaldybės maisto / virtuvės atliekų vežėjas, Savivaldybės pakuočių atliekų vežėjas, Vilniaus miesto teritorijoje veikiančių mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių operatorius, pakuočių ir pakuočių atliekų paruošėjas naudoti, atliekų turėtojai, kitų komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų tvarkytojai;

6.3. bendrojo naudojimo konteineris – komunalinių atliekų surinkimo konteineris (konteinerių techninė informacija pateikiama 1 priede), skirtas naudotis dviem arba daugiau atliekų turėtojų;

6.4. bešeimininkės atliekos – atliekos, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kurių turėtojas neegzistuoja;

6.5. buityje susidarančios pavojingos atliekos – buityje susidarančios pavojingos atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas (OL 2014 L 365, p. 89), priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“ (OL 2017 L 150, p. 1), priede;

6.6. buityje susidarančios tekstilės atliekos – drabužiai, medžiagų atraižos, užuolaidos ir kita tekstilė bei avalynė, išskyrus gamyboje ir (ar) pramonėje susidarančias tekstilės atliekas;

6.7. didelių gabaritų atliekos (toliau – DGA) – komunalinių atliekų sraute susidarančios didelių gabaritų atliekos (pvz.: baldai, langai, durys, buitinė technika ir pan.);

6.8. DGA surinkimo aikštelės – aikštelės, skirtos didelių gabaritų, statybos ir griovimo, buityje susidarančioms tekstilės, komunalinių atliekų sraute susidarančioms pavojingoms ir kitoms komunalinių atliekų sraute susidarančioms atliekoms, atskirtoms nuo mišrių komunalinių atliekų srauto, priimti (DGA surinkimo aikštelėse priimamų atliekų sąrašas pateikiamas UAB „VAATC“, VASA interneto svetainėse);

6.9. individualaus naudojimo konteineris – komunalinių atliekų surinkimo konteineris (konteinerių techninė informacija pateikiama 1 priede), kuriuo naudojasi individualaus namo gyventojas (-ai), arba VASA sprendimu atliekų turėtojui (-ams) priskirtas konteineris;

6.10. individualaus atliekų paėmimo paslauga – neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, teikiama DGA, statybos ir griovimo, buityje susidarančių tekstilės, taip pat pavojingų atliekų surinkimo iš fizinių asmenų (gyventojų) paslauga. Ši paslauga teikiama rinkliava apmokestinamuose nekilnojamojo turto objektuose ne dažniau kaip 1 kartą per 2 metus vienam objektui. Užsakius paslaugą nors vienai iš nurodytų atliekų rūšių, laikoma, kad nemokama individuali atliekų paėmimo paslauga suteikta visoms atliekų rūšims. Vieno individualaus nurodytų atliekų paėmimo paslaugos metu surenkamų atliekų kiekiai ir apimtys bei užsakymų priėmimo tvarka pateikiama VASA interneto svetainėje;

6.11. informacinis lipdukas – ant konteinerių (arba informaciniame skyde konteinerių aikštelėje, arba prie jos) klijuojamas specialus lipdukas, kuriame pateikiama ši informacija: Savivaldybės vežėjo pavadinimas, telefono numeris, konteinerio paskirtis ir kita aktuali informacija;

6.12. komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas;

6.13. konteinerių aikštelė – vieta, skirta konteineriui ar konteinerių komplektui pastatyti;

6.14. konteinerių komplektas – konteinerių grupė, skirta įvairių rūšių komunalinėms atliekoms surinkti;

6.15. konteinerio objektas – vietinės rinkliavos mokėtojo (-ų) valdomas nekilnojamojo turto objektas (-ai), kuriam (-iems) priskiriamas konteineris ar konteinerių aikštelė;

6.16. konteinerio žymeklis – prie konteinerio pritvirtinta identifikacinė žyma, per tinklines paslaugas susieta su konteinerį identifikuojančiais duomenimis;

6.17. maisto / virtuvės atliekos – buityje susidariusios biologiškai skaidžios atliekos, atitinkančios atliekų kodą 20 01 08 (biologiškai skaidžios virtuvių ir valgyklų atliekos);

6.18. mišrios komunalinės atliekos – likusios po pirminio rūšiavimo komunalinės atliekos, atitinkančios atliekų kodą 20 03 01;

6.19. netinkamas naudoti konteineris – konteineris, kuris turi bent vieną iš šių defektų: skilusi ar nulaužta dalis konteinerio dangčio ar dangčio visai nėra, neveikia konteinerio dangčio atidarymo mechanizmas, sugadintas bent vienas konteinerio ratukas, deformuota konteinerio forma, aplaužytos sienelės, yra įtrūkimų ar skylių konteinerio (iškeliamo maišo) sienelėse ar dugne ir kt.;

6.20. organizacijos – pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo galiojančią licenciją turinčios bei su Savivaldybe sudariusios galiojančias sutartis dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijos, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka yra apskaičiuotos užimamos ir finansuojamos rinkos dalys;

6.21. Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zona – šiose Taisyklėse apibrėžta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos dalis, kurioje veikia Savivaldybės atliekų vežėjas (atliekų tvarkymo zonų schema pateikiama 2 priede);

6.22. Savivaldybės didelių gabaritų atliekų vežėjas (toliau – DGA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo (-enys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe arba Savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis (-ys) atliekų (nurodytų Taisyklių 6.5, 6.6, 6.7 ir 6.27 papunkčiuose) surinkimo paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje;

6.23. Savivaldybės maisto / virtuvės atliekų vežėjas (toliau – MVA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo (-enys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe arba Savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis (-ys) maisto / virtuvės atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonoje (-se);

6.24. Savivaldybės mišrių komunalinių atliekų vežėjas (toliau – MKA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo (-enys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe arba Savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis (-ys) mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonoje (-se);

6.25. Savivaldybės pakuočių atliekų vežėjas (toliau – PA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo (-enys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį su Savivaldybe arba Savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis (-ys) pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą;

6.26. Savivaldybės vežėjas – apima visus 6.22–6.25 papunkčiuose nurodytus atliekų vežėjus;

6.27. statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios atliekant būsto (patalpų) paprastojo remonto darbus;

6.28. šaltasis metų periodas – laikotarpis nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.;

6.29. šiltasis metų periodas – laikotarpis nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.;

6.30. UAB „VAATC“ – atliekų tvarkymo sistemos dalyvis, atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir paslaugų teikimo funkcijas, susijusias su  atliekų tvarkymo įrenginių (MBA įrenginiai, regioninis sąvartynas,  DGA surinkimo aikštelės, bendrojo naudojimo komunalinių atliekų konteineriai) eksploatavimu;

6.31. Vilniaus apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas (toliau – regioninis sąvartynas) – Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartynas, esantis Elektrėnų savivaldybės Vidugirių kaime;

6.32. Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – VASA) – Savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, Savivaldybės tarybos pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, Savivaldybės vežėjų, atliekų turėtojų kontrolės funkcijas, vykdantis vietinės rinkliavos administravimą, kontroliuojantis rinkliavos surenkamumą, atliekantis kitas šių Taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje nurodytas funkcijas;

6.33. vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma atliekų turėtojų įmoka į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą.

7. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.

III SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

VILNIAUS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

8. Savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktuose apibrėžta kompetencija, organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus.

9. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būklę, organizavimo bei plėtros tikslus ir priemones apibrėžia Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas, parengtas atsižvelgiant į Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą ir į Vilniaus apskrities regioninį 2014–2020 m. atliekų tvarkymo planą.

10. Savivaldybės pavedimu VASA registruoja komunalinių atliekų turėtojus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priskiriamos tvarkyti:

11.1. mišrios komunalinės (likusios po rūšiavimo) atliekos;

11.2. pakuotės ir pakuočių atliekos, įskaitant antrines žaliavas;

11.3. biologiškai skaidžios atliekos, įskaitant maisto / virtuvės atliekas;

11.4. didelių gabaritų atliekos;

11.5. buityje susidarančios statybos ir griovimo atliekos;

11.6. buityje susidarančios tekstilės atliekos;

11.7. buityje susidarančios pavojingos atliekos;

11.8. elektros ir elektroninės įrangos atliekos;

11.9. kitos komunalinių atliekų sraute susidarančios atliekos, numatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

12. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai nepriskiriamos:

12.1. atliekos, kurioms netaikomas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas;

12.2. atliekos, kurių turėtojams yra išduoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai (toliau – TIPK leidimas) pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ arba taršos leidimai; 

12.3. netinkamos eksploatuoti transporto priemonės, jų dalys;

12.4. farmacinės atliekos;

12.5. medicininės atliekos;

12.6. fekalijos, srutos, nuotekos ir kitos skystosios atliekos;

12.7. gamybinės atliekos.

13. Savivaldybė organizuoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principą „teršėjas moka“.

14. Komunalinių atliekų tvarkymas visiems komunalinių atliekų turėtojams organizuojamas taip, kad būtų mažinamas atliekų susidarymas, skatinamas komunalinių atliekų rūšiavimas, perdirbimas ir pakartotinis naudojimas.

15. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos lėšomis, išskyrus apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių bei pakuočių atliekų tvarkymą.

16. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių bei pakuočių atliekų tvarkymą visiškai finansuoja Organizacijos pagal joms tenkančią rinkos dalį. Pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo sąnaudos neįtraukiamos į gyventojų mokamą vietinę rinkliavą.

17. Savivaldybės teritorijoje susidariusių bešeimininkių komunalinių atliekų tvarkymą organizuoja Savivaldybė. Bešeimininkės atliekos, randamos ne šalia konteinerių ar konteinerių aikštelių, tvarkomos vadovaujantis Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis.

18. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje plėtojami du  pagrindiniai komunalinių atliekų surinkimo būdai:

18.1. atliekų turėtojai vykdo atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose, naudodami konteinerius; konteineriuose sukauptas atliekas surenka ir išveža Savivaldybės vežėjai;

18.2. didelių gabaritų, buityje susidarančios statybos ir griovimo, tekstilės ir pavojingos atliekos bei kitos atliekos, kurios negali būti rūšiuojamos į pateiktus konteinerių komplektus, yra pristatomos į DGA ir (ar) kitas atitinkamas aikšteles.

19. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas gali būti finansuojamas Savivaldybės biudžeto,  specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.

20. Renginių metu susidariusios komunalinės atliekos tvarkomos vadovaujantis Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis. Renginio organizatorius dėl komunalinių atliekų konteinerių suteikimo privalo kreiptis į VASA.

ANTRASIS SKIRSNIS

VILNIAUS ATLIEKŲ SISTEMOS ADMINISTRATORIUS

21. VASA veiklos tikslas – užtikrinti efektyvų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimą, vykdyti vietinės rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

22. VASA privalo:

22.1. vykdyti konteinerių vietų parinkimą esamiems ir naujiems komunalinių atliekų turėtojams, derinant tas vietas su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę;

22.2. administruoti konteinerių keitimą, naujų komunalinių atliekų turėtojų aprūpinimą atliekų surinkimo priemonėmis;

22.3. nustatyti pagrįstą konteinerių skaičių, jų tūrį ir ištuštinimo dažnį, teikti siūlymus keisti komunalinių atliekų surinkimo maršrutus, paslaugų teikimo grafikus, konteinerių ištuštinimo dažnumą ir (ar) konteinerių kiekį / tūrį;

22.4. priskirti konteinerius ar konteinerių aikšteles konteinerių objektams, komunalinių atliekų turėtojams savitarnos svetainėje teikti informaciją apie jiems priskirtus konteinerius ar konteinerių aikšteles;

22.5. sudaryti ir tvarkyti Komunalinių atliekų turėtojų registrą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintu aprašu, spręsti naujų atliekų turėtojų registravimo klausimus;  

22.6. prižiūrėti ir kontroliuoti Savivaldybės vežėjų veiklą, administruoti komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų teikimo sutartis, vykdyti Savivaldybės vežėjų sutartinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą bei teikti privalomus nurodymus atliekų vežėjams, kad būtų užtikrintas Savivaldybės vežėjų sutartinių įsipareigojimų vykdymas; ne rečiau kaip kartą per mėnesį teikti informaciją Savivaldybei apie Savivaldybės vežėjų padarytus sutarčių pažeidimus, kurios pagrindu Savivaldybė priima sprendimus dėl sankcijų taikymo;

22.7. vykdyti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo kontrolę, maršrutų stebėjimą;

22.8. patikrinti ir suderinti Savivaldybės vežėjų suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus, atsižvelgiant ir į UAB „VAATC“ pateiktus kiekvienos dienos duomenis apie Savivaldybės vežėjų pristatytus MKA ir DGA kiekius, su VASA suderintu formatu, o šiuose aktuose pastebėjus klaidų arba netikslumų, teikti dėl jų pastabas; 

22.9. spręsti dėl tvarkos konteinerių aikštelėse ir su komunalinių atliekų surinkimu kylančias problemas;

22.10. nustačiusi Taisyklių pažeidimo faktą ir (ar) konkretų pažeidėją, teikti informaciją Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, nurodyti konteinerių aikštelės sutvarkymo kaštus pagal Savivaldybės sutarčių įkainius;

22.11. registruoti ir nagrinėti prašymus ir skundus dėl Savivaldybės vežėjų netinkamo paslaugų teikimo arba neteikimo. Savivaldybės vežėjams neišsprendus problemų ir nenagrinėjant arba netinkamai nagrinėjant atliekų turėtojų prašymus – fiksuoti pažeidimus bei imtis priemonių prašyme nurodyto klausimo išsprendimui, informuojant pareiškėjus apie priimtus sprendimus;

22.12. registruoti, nagrinėti suinteresuotų asmenų, Savivaldybės ir kitų institucijų prašymus / skundus, susijusius su vietinės rinkliavos apskaičiavimu ir (ar) apmokėjimu;

22.13. periodiškai atnaujinti į Vilniaus miesto savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonas patenkančių adresų sąrašus remiantis duomenimis, gaunamais iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos;

22.14. analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje ir atlikti veiksmus, užtikrinančius komunalinių atliekų tvarkymą pagal teisės aktų reikalavimus;

22.15. vykdyti komunalinių atliekų srautų apskaitą, kaupti duomenis iš kiekvieno atliekų konteinerio žymeklio apie atliekų svorį ir aptarnavimo laiką; atliekų srautų sudėtį; fiksuoti neteisėtai prie konteinerių ar konteinerių aikštelėse paliktų  atliekų vietas, sudėtį, svorį, laiką; rinkti kitus atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo gerinimui reikalingus duomenis;

22.16. konsultuoti, teikti informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims VASA funkcijų bei komunalinių atliekų tvarkymo, vietinės rinkliavos klausimais;

22.17. vykdyti Taisyklių vykdymo priežiūrą ir kontrolę, informuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyvius apie Taisyklių reikalavimų nevykdymą ir Taisyklių pažeidimus;

22.18. įgyvendinti visuomenės informavimą komunalinių atliekų tvarkymo srityje, susijusį su vietinės rinkliavos įgyvendinimu, su pokyčiais atliekų tvarkymo sistemoje;

22.19. laikytis šių terminų:

22.19.1. gavusi informaciją raštu ar žodžiu iš atliekų turėtojo apie nesuteiktą paslaugą arba pagal skelbiamą grafiką neaptarnautą konteinerį, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną el. paštu ar kitu suderintu būdu persiųsti gautą informaciją atsakingam Savivaldybės vežėjui;

22.19.2. gavusi prašymą pakeisti paslaugų teikimo grafiką, konteinerių skaičių, jų dydį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl keitimų ir informuoja atitinkamą Savivaldybės vežėją, kuris sutartyje nustatytais terminais atlieka šiuos keitimus;

22.19.3. nustačius Taisyklių pažeidėjus, informaciją per 1 darbo dieną pateikti Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui;

22.19.4. ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų teikti atsakymus, susijusius su vietinės rinkliavos apskaičiavimu ir (ar) apmokėjimu bei kitomis VASA priskirtomis funkcijomis.

22.20. vykdyti kitas VASA įstatuose ar Savivaldybės priimtuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

23. VASA turi teisę:

23.1. teikti pasiūlymus dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo;

23.2. nustatyti bendro naudojimo antžeminių konteinerių pastatymo vietas, derinant tas vietas su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę, organizuoti konteinerių pastatymą;

23.3. vykdyti autonominį vaizdo stebėjimą konteinerių aikštelėse, siekiant nustatyti Taisyklių pažeidėjus.

IV SKYRIUS

KONTEINERINĖ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

24. Komunalinių atliekų konteinerių savininkas, jei jie nėra atliekų turėtojo nuosavybė,  yra UAB „VAATC” išskyrus, jei iki 2020 metų sausio 1 d. sudarytose sutartyse numatyta kitaip. Komunalinės atliekos iš atliekų turėtojų renkamos konteinerine sistema pagal Savivaldybės vežėjų ir VASA suderintus atliekų surinkimo grafikus. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo grafikai skelbiami VASA ir Savivaldybės interneto svetainėse, kitų atliekų rūšių – VASA ir atitinkamo Savivaldybės vežėjo interneto svetainėse.

25. Bendrojo naudojimo konteinerių aikštelės dydis (konteinerių aikštelių dydžiai nurodomi 3 priede) parenkamas siekiant komunalinių atliekų tvarkymo ekonomiškumo ir atsižvelgiant į:

25.1. komunalinių atliekų turėtojų skaičių konteinerių objektuose – didžiausios konteinerių aikštelės skirtos iki 600 komunalinių atliekų turėtojų;

25.2. mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį – ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per dvi savaites;

25.3. pakuočių ir pakuočių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį – ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per dvi savaites, išskyrus konteinerius, skirtus stiklo pakuotėms, kurie turi būti tuštinami ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

25.4. maisto / virtuvės atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį – ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per savaitę;

25.5. bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių ir pakuočių atliekų  užpildytus konteinerius Savivaldybės vežėjas privalo ištuštinti ne tik pagal grafiką, bet ir VASA nurodymu.

26. Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonos (2 priedas):

26.1. šiaurinė miesto dalis – Verkių, Fabijoniškių seniūnijos, šiaurinės Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalys;

26.2. rytinė miesto dalis – Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijos ir šiaurinė Rasų seniūnijos dalis;

26.3. pietinė miesto dalis – Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinė Rasų seniūnijos dalis ir pietinė Vilkpėdės seniūnijos dalis;

26.4. vakarinė miesto dalis – Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės ir Lazdynų seniūnijos;

26.5. centrinė miesto dalis – Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos, pietinės Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų dalys ir šiaurinė Vilkpėdės seniūnijos dalis.

PIRMASIS SKIRSNIS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KONTEINERIAI, JŲ KOMPLEKTAI, AIKŠTELĖS, KONTEINERIŲ PRISKYRIMAS KONTEINERIŲ OBJEKTAMS

27. Komunalinės atliekos surenkamos į konteinerius, kurie turi būti pažymėti pagal paskirtį ir identifikuoti tam skirtais konteinerio žymekliais bei informaciniais lipdukais. 

28. Savivaldybės teritorijoje pagal užstatymo intensyvumą naudojami bendrojo arba individualaus naudojimo konteineriai. Kokie konteineriai naudojami konkrečioje vietoje (teritorijoje) sprendžia VASA vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais bei šiais principais:

28.1. ekonomiškumo – komunalinių atliekų surinkimo prioritetas skiriamas bendrojo naudojimo konteineriams ar jų komplektams;

28.2. komunalinių atliekų rūšiavimo skatinimo – rūšiavimo galimybių sudarymas kuo didesniam komunalinių atliekų turėtojų skaičiui;

28.3. racionalumo bei pasiekiamumo – prie vieno konteinerių objekto daugiau nei vienas individualaus ar bendrojo naudojimo konteineris ar konteinerių komplektas gali būti statomas tik esant ypatingoms aplinkybėms (pvz., atstumas iki artimiausios bendrojo naudojimo konteinerių aikštelės viršija 100 metrų, aikštele naudojasi daugiau kaip 600 gyventojų ir pan.);

28.4. protingumo – siekiama mažinti konteinerių aikštelių, t. y. potencialių taršos vietų, skaičių mieste;

28.5. patiriamų aptarnavimo, eksploatavimo sąnaudų mažinimo – siekiama pereiti prie didesnės talpos, modernių požeminių ir pusiau požeminių konteinerių.  

29. Bendrojo naudojimo konteineriais naudojasi šie komunalinių atliekų turėtojai:

29.1. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai);

29.2. du arba daugiau fizinių ir (ar) juridinių asmenų, bendrai valdančių pastatą (statinį);

29.3. garažų ir sodininkų bendrijų nariai;

29.4. VASA pritarimu individualių namų gyventojai, fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kai Savivaldybės vežėjui nėra galimybės privažiuoti prie tokių namų valdų ir (ar) pastatų;

29.5. dviejų ir daugiau individualių namų gyventojai sutarę tarpusavyje ir pritarus VASA.

30. Individualaus naudojimo konteineriais naudojasi šie atliekų turėtojai su sąlyga, kad prie jų šiukšliavežiui privažiuoti įmanoma:

30.1. individualios namų valdos savininkas (naudotojas) savo valdomame žemės sklype;

30.2. VASA pritarimu juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis pastatą (statinį), turintis aiškiai apibrėžtą teritoriją;

30.3. atliekų turėtojas, kurio konteinerių objektas yra nutolęs didesniu nei 100 metrų atstumu nuo bendrojo naudojimo konteinerių aikštelės;

30.4. VASA pritarimu sodininkų ar kitos bendrijos narys (fizinis ar juridinis asmuo).

31. Savivaldybėje naudojami šios paskirties konteineriai:

31.1. bendrojo naudojimo konteinerių atveju:

31.1.1. mišrių (likusių po rūšiavimo) komunalinių atliekų konteineris;

31.1.2. stiklo pakuočių ir pakuočių atliekų konteineris;

31.1.3. plastiko ir metalo pakuočių ir pakuočių atliekų konteineris;

31.1.4. popieriaus ir kartono pakuočių ir pakuočių atliekų konteineris;

31.1.5. jeigu nėra galimybės 31.1.3 ir 31.1.4 punktuose numatytiems konteineriams, gali būti bendras visų pakuočių ir pakuočių atliekų, išskyrus stiklą, konteineris;

31.1.6. požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelėse – maisto / virtuvės atliekų konteineris;

31.1.7. tekstilės atliekų konteineris;

31.2. individualaus naudojimo konteinerių atveju:

31.2.1. mišrių (likusių po rūšiavimo) komunalinių atliekų konteineris;

31.2.2. stiklo pakuočių ir pakuočių atliekų konteineris;

31.2.3. bendras visų pakuočių ir pakuočių atliekų, išskyrus stiklą, konteineris;

31.2.4. maisto / virtuvės atliekų konteineris.   

32. Konteinerių komplekto sudėtį ir konteinerių rūšis konkrečioje vietoje nustato ir savo interneto svetainėje skelbia VASA. 

33. Savivaldybės teritorijoje gali būti naudojami požeminių, pusiau požeminių arba antžeminių atliekų konteinerių komplektai, kurių skaičius ir išdėstymo vietos nurodomi Vilniaus miesto mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių išdėstymo schemoje (toliau – Schema), tvirtinamoje Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Schema skelbiama Savivaldybės svetainėje www.vilnius.lt/aiksteles. Pavienių bendrojo naudojimo konteinerių komplektų išdėstymo vietas konteinerių objektams paskirsto ir priskiria VASA, derinant tas vietas su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę.

34. Daugiabučiam namui ar namų grupei įrengus požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikštelę, šiuose namuose esančios šachtinės atliekų surinkimo sistemos praėjus 1 mėnesiui nebeaptarnaujamos, jose esantys antžeminiai konteineriai po šio termino išimami ir išvežami. Bendrojo naudojimo objektų valdytojams siūloma organizuoti šachtinės atliekų surinkimo sistemos užsandarinimo darbus, užtikrinant higienos normų laikymąsi.    

35. Schemoje fiksuojamos vietos, kuriose įrengtos ar bus įrengiamos konteinerių aikštelės ir (ar) konteinerių statymo vietos. Konteinerių aikštelių vietos ir (ar) konteinerių statymo vietos parenkamos taip, kad kiekvienam atliekų turėtojui būtų užtikrinta galimybė naudotis komunalinių atliekų konteineriais, nuo konteinerių objekto nutolusiais ne didesniu kaip 100 metrų atstumu. Esant vietos trūkumui konteineriams pastatyti ar neįmanomam privažiavimui, 100 m konteinerių pasiekiamumo reikalavimas gali būti neišlaikytas.  

36. Komunalinių atliekų surinkimo vietose pagal susikaupiančių komunalinių atliekų kiekį įrengiama viena ar kelios iš 5 skirtingų dydžių konteinerių aikštelės: labai didelė, didelė, vidutinė, maža ir mini (konteinerių aikštelių dydžiai pateikiami 3 priede).

37. Konteinerių aikštelės dydis parenkamas siekiant komunalinių atliekų tvarkymo ekonomiškumo, atsižvelgiant į atliekų turėtojų skaičių konteinerių objektuose ir konteinerių ištuštinimo dažnumą. Konteinerių aikštelės VASA ir Savivaldybės pritarimu gali būti praplečiamos, papildomai pastatant (įrengiant) atitinkamos rūšies konteinerius. 

38. Konteinerių pastatymo vietos ir konteinerių aikštelių vietos numatomos šalia konteinerių objekto, faktiškai naudojamos teritorijos ar konteinerių objektui suformuoto žemės sklypo ribose.

39. Rengiant detaliuosius planus, techninius projektus ir vykdant daugiabučių namų ar visuomeninės paskirties statinių rekonstrukcijos ar statybos darbus, privaloma numatyti ir (ar) įrengti mišrių komunalinių atliekų (pagal poreikį – ir maisto / virtuvės atliekų) bei pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo konteinerių aikšteles. Konkrečių konteinerių poreikis privalo būti derinamas su atsakingais Savivaldybės ir VASA specialistais.

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI ATLIEKŲ TVARKYMUI, AIKŠTELIŲ SUTVARKYMAS

40. VASA, atsižvelgdama į komunalinių atliekų turėtojo veiklos pobūdį ir poreikius, gali nustatyti konteinerio talpą. Konteinerio talpos dydis negali būti mažesnis kaip 0,12 kub. m.

41. Netinkamą naudoti individualų mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų ir pakuočių atliekų konteinerį Savivaldybės vežėjas turi pakeisti ar suremontuoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie tai gavimo dienos. Tais atvejais, kai Savivaldybės vežėjas prieštarauja dėl konteinerio pakeitimo ar remonto, sprendimą dėl konteinerio pakeitimo ar remonto ne vėliau kaip per 3 darbo dienas priima VASA.

42. Bendrojo naudojimo komunalinių atliekų požeminiais, pusiau požeminiais konteineriais, jų priežiūra bei remontu privalo rūpintis jų savininkas. ES lėšomis įrengtų požeminių, pusiau požeminių konteinerių savininkė yra UAB „VAATC“.

43. Konteinerio (-ių) aikštelės įrengimą atliekų turėtojo valdomo žemės sklypo ribose organizuoja ir finansuoja pats atliekų turėtojas. Savivaldybės vežėjui turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie tokio konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti). Konteinerio stovėjimo vieta turi būti neužstatoma automobiliais, neapribotas konteinerio pasiekimas aptvertoje (rakinamoje) teritorijoje ir pan., arba atliekų turėtojas pagal nustatytą grafiką privalo atrakinti konteinerį ar konteinerio patalpą, išstumti konteinerį į konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vietą, iš anksto suderintą su VASA ir Savivaldybės vežėju.

44. Individualaus naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineris, skirtas individualiai namų valdai, standartiškai ištuštinamas 1 kartą per 2 savaites. Atliekų turėtojui pageidaujant ir VASA patvirtinus, jam gali būti teikiama 1 karto per savaitę konteinerio ištuštinimo paslauga, atliekų turėtojui mokant didesnę vietinę rinkliavą.

45. Individualaus naudojimo pakuočių ir pakuočių atliekų konteineriai ištuštinami ne rečiau kaip 1 kartą per dvi savaites, išskyrus konteinerius, skirtus stiklo pakuotėms, kurie turi būti tuštinami ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį.

46. Individualaus naudojimo maisto / virtuvės atliekų konteineriai ištuštinami ne rečiau kaip 1 kartą per dvi savaites šaltuoju metų periodu bei ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę šiltuoju metų periodu.

47. Savivaldybės vežėjui turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie bendrojo naudojimo  konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti), t. y. konteinerio stovėjimo vieta turi būti neužstatyta automobiliais, neapribotas tokio konteinerio pasiekimas aptvertoje (rakinamoje) patalpoje, teritorijoje ir pan. Jei Savivaldybės vežėjui nesudaroma galimybė privažiuoti prie bendrojo naudojimo konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti), atliekų turėtojas pagal nustatytą grafiką privalo išstumti konteinerį į konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vietą, iš anksto suderintą su VASA ir Savivaldybės vežėju.

48. Trūkstant tinkamų vietų pakuotėms ir pakuočių atliekoms skirtiems antžeminiams konteineriams pastatyti, tinkama tokiems konteineriams vieta derinama tarp VASA, Savivaldybės ir PA vežėjo. Tokios vietos gali būti parenkamos prie prekybos centrų, degalinių, prie įvažiavimo kelių į kiemus, sodų bendrijas ar kitose gausiai atliekų turėtojų lankomose vietose, derinant tas vietas su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę.

49. Konteineriai negali būti perpildyti, atliekos pilamos tik iki viršutinio krašto, be kaupo, konteinerių dangčiai turi būti laisvai uždaromi. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius. Savivaldybės vežėjai privalo užtikrinti, kad išvežimo metu visos atliekos iš mišrių komunalinių atliekų, pakuočių ir pakuočių atliekų ir maisto / virtuvės atliekų konteinerių bei esančios šalia konteinerių 5 m atstumu būtų supiltos į atitinkamus šiukšliavežius ir išvežtos, paliekant tvarkingą aplinką.

50. Teritorijų tvarkytojai atsako už tvarką ir švarą prie mišrių komunalinių atliekų, pakuočių ir pakuočių atliekų, tekstilės atliekų ir maisto / virtuvės atliekų surinkimo konteinerių laikotarpiu tarp atliekų išvežimo – jie privalo surinkti, sušluoti besimėtančias atliekas ir sukrauti jas į atitinkamus konteinerius.

51. Konteinerių aikštelėse ar šalia jų (iki 5 m atstumu) neleistinai paliktas didžiųjų gabaritų, statybos ir griovimo, tekstilės, pavojingas ar kitokias atliekas surenka ir išveža DGA vežėjas, gavęs VASA užsakymą. Konteinerių aikštelei priskirto nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys apmoka už šių atliekų surinkimą ir išvežimą pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudarytų paslaugų teikimo sutarčių įkainius. Patirtos sąnaudos paskirstomos konteinerių aikštelei priskirtiems nekilnojamojo turto objektams po lygiai.

52.  Tuo atveju, jeigu nustatomas asmuo, konteinerių aikštelėje arba šalia jos atsikratęs didžiųjų gabaritų, statybos ir griovimo, tekstilės ir pavojingų atliekų, jis apmoka už šių atliekų surinkimą ir išvežimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudarytų paslaugų teikimo sutarčių įkainius. Konteinerių aikštelių sutvarkymo sąnaudas, patiriamas dėl neleistinai paliekamų atliekų 51 ir 52 punktuose nurodytais atvejais   sąnaudas apskaičiuoja bei pateikia apmokėjimui VASA.

53. Konteinerių švara turi būti nuolat palaikoma vadovaujantis galiojančių teisės aktų (higienos normų) reikalavimais. Bendro naudojimo konteineriai plaunami ir dezinfekuojami šia tvarka:

53.1. mišrių komunalinių atliekų antžeminius konteinerius – MKA vežėjas, požeminius ir pusiau požeminius – jų savininkas (valdytojas);

53.2. pakuočių ir pakuočių atliekų antžeminius konteinerius – PA vežėjas, požeminius ir pusiau požeminius – jų savininkas (valdytojas);

53.3. maisto / virtuvės atliekų požeminius ir pusiau požeminius konteinerius – konteinerių savininkas (valdytojas).

54. Individualaus naudojimo komunalinių atliekų konteinerių švarą privalo užtikrinti jų naudotojai.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

55. Savivaldybės teritorijoje pakuotės ir pakuočių atliekos surenkamos į individualaus naudojimo arba bendrojo naudojimo konteinerius, įrengtus tam skirtose vietose.

56. Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių ir pakuočių atliekų, kurias galima mesti į pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo konteinerius, informacinis sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 4 priede.

57. Naudojami tam tikros spalvos bendrojo naudojimo konteineriai arba konteineriai pažymimi atitinkamos spalvos informaciniais ženklais:

57.1. popieriaus ir kartono pakuotėms ir pakuočių atliekoms – mėlynos spalvos;

57.2. plastiko, metalo, visoms likusioms pakuotėms ir pakuočių atliekoms – geltonos spalvos;

57.3. stiklo pakuotėms ir pakuočių atliekoms – žalios spalvos;

57.4. popieriaus, kartono, plastiko, metalo, visoms likusioms pakuotėms ir pakuočių atliekoms – mėlynos / geltonos spalvos.

58. Savivaldybė organizuoja ir vykdo pagal su organizacijomis suderintas konkurso sąlygas pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų pirkimo konkursus ir (ar) atskirą paruošimo naudoti ir naudojimo konkursą.

59. Konkurso būdu parenkamam PA vežėjui nustatoma prievolė aprūpinti konteineriais (panaudos pagrindais gali būti naudojami ir atliekų turėtojams nuosavybės teise priklausantys pakuočių atliekų konteineriai) ir aptarnauti:

59.1. daugiabučius namus, kurie aprūpinami bendrojo naudojimo pakuočių atliekų konteineriais;

59.2. individualių namų valdas, kurios aprūpinamos individualaus naudojimo pakuočių atliekų konteineriais ir bendrojo naudojimo pakuočių atliekų konteineriais (su VASA suderintais atvejais, jeigu PA vežėjui nėra galimybės privažiuoti prie tokių namų valdų);

59.3. naudojamus negyvenamosios paskirties pastatus, kurie aprūpinami individualaus naudojimo pakuočių atliekų konteineriais arba bendrojo naudojimo pakuočių atliekų konteineriais;

59.4. kitus viešus objektus ir teritorijas, įskaitant garažų ir sodininkų bendrijas, kurie aprūpinami bendro naudojimo pakuočių atliekų konteineriais.

60. Visi fiziniai asmenys, turintys individualių namų valdas, gali papildomai naudotis bendrojo naudojimo konteineriais.

61. Visi fiziniai asmenys gali papildomai naudotis DGA surinkimo aikštelėmis, kuriuose nemokamai priimamos pakuotės ir pakuočių atliekos.

62. Ne gamybinę ūkinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys privalo tvarkyti pakuotes ir pakuočių atliekas pagal atskirą (-as) sutartį (-is) su atitinkamos rūšies pakuočių atliekų tvarkytoju (-ais). Tik suderinus su VASA šiems juridiniams asmenims gali būti leidžiama naudotis Savivaldybės sukurta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo sistema.

63. Pakuotės ir pakuočių atliekos iš komunalinių atliekų turėtojų renkamos pagal grafikus, kurie skelbiami VASA ir PA vežėjo interneto svetainėje.

64. Organizacijos dalyvauja organizuojant pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planu, Aplinkos ministerijos patvirtintais minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, kitais teisės aktais, pagal su Savivaldybe sudarytas bendradarbiavimo sutarčių sąlygas.

65. Organizacijos teisės aktų nustatyta tvarka privalo skatinti atliekų turėtojus naudotis pakuočių ir pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema.

66. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas pakuočių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.

67. Informacija apie Vilniaus komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančią pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo sistemą skelbiama Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

68. Atliekų turėtojai yra skirstomi į šias grupes:

68.1. fiziniai asmenys (gyventojai);

68.2. juridiniai asmenys.

69. Atliekų turėtojai turi teisę:

69.1. gauti tinkamas, Taisyklėse nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas;

69.2. teikti Savivaldybei ir (arba) VASA pasiūlymus dėl Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo;

69.3. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu;

69.4. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pasinaudoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą lengvatomis, jei tai nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose;

69.5. kreiptis į VASA dėl konteinerių suteikimo, dėl naudojamų konteinerių kiekio ir (ar) talpos, ir (ar) ištuštinimo dažnumo pakeitimo, dėl konteinerių objektui priskirtų konteinerių pakeitimo;

69.6. informuoti VASA, Savivaldybės administraciją, Savivaldybės vežėjus apie pastebėtą Taisyklių reikalavimų pažeidimą ar nevykdymą;

69.7. kurti savanoriškas iniciatyvines grupes ar bendruomenes, kurios padėtų Savivaldybei įgyvendinti šių Taisyklių reikalavimus.

70. Atliekų turėtojai privalo:

70.1. siekti mažinti komunalinių atliekų susidarymą;

70.2. komunalines atliekas rūšiuoti pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;

70.3. susidariusias komunalines atliekas perduoti Savivaldybės vežėjui tik šiose Taisyklėse nustatyta tvarka;

70.4. nepalikti šalia konteinerių jokių atliekų;

70.5. susidariusias komunalines atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje pagal jų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, mesti į atitinkamos paskirties konteinerius;

70.6. laikytis atliekų rūšiavimo instrukcijų ir rekomendacijų;

70.7. neatsikratyti atliekų gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose ar kitur;

70.8. naudotis konteinerių objektui priskirtais mišrių komunalinių atliekų konteineriais;

70.9. rūpintis sau nuosavybės teise priklausančių komunalinių atliekų konteinerių priežiūra bei remontu, plauti, dezinfekuoti tokius konteinerius, jeigu su Savivaldybės vežėju nesusitarta kitaip;

70.10. pakelti užtvarus, atrakinti konteinerių patalpas, aptvarus, stogines, išstumti konteinerius į nustatytas konteinerių ištuštinimo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi patalpose, uždaruose kiemuose ar kitose neprivažiuojamose vietose nustatytą konteinerių tuštinimo dieną (pagal grafiką), bei užtikrinti Savivaldybės vežėjui galimybę ištuštinti konteinerį – užtikrinti prieigą prie konteinerio ir galimybę nustumti jį iki šiukšliavežio tuštinimui tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas, pvz., pernelyg siaura važiuojamoji dalis ar pan.;

70.11. konteinerių aikštelėse ir jų ištuštinimo zonose nestatyti transporto priemonių bei užtikrinti tinkamą ir saugų specialaus transporto privažiavimą bei priėjimą prie konteinerių;

70.12. gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekas atskirti jų susidarymo vietoje ir nemaišyti jų su komunalinėmis atliekomis;

70.13. užtikrinti tvarką savo žemės sklype, nesvarbu ar tas sklypas įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre, ar ne;

70.14. informuoti Savivaldybę ir (arba) VASA apie aplinkos teršimą atliekomis ir (ar) Taisyklių nesilaikymą;

70.15. teikti VASA prašomą informaciją, susijusią su atliekų tvarkymu ir vietinės rinkliavos apskaičiavimu;

70.16. sumokėti vietinę rinkliavą;

70.17. vadovautis šiomis Taisyklėmis ir kitais teisės aktais.

71. Atliekų turėtojams draudžiama:

71.1. komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas;

71.2. naudoti konteinerius ne pagal paskirtį;

71.3. šalinti konteineriuose atliekas, kurioms konteineriai nėra skirti, pvz.: pilti į juos žemės gruntą, gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavas, degančias ar karštas atliekas, karštus pelenus, želdynų priežiūros ir tvarkymo atliekas, bet kokius skysčius ar skystas atliekas;;

71.4. gadinti konteinerius, lipti į juos, laužyti, pjaustyti ir kt.;

71.5. pilti mišrias komunalines atliekas į kitiems atliekų turėtojams priskirtus konteinerius;

71.6. palikti šalia konteinerių bet kokias atliekas, kurias privaloma šalinti konteineriuose, taip pat statybos ir griovimo, didelių gabaritų, tekstilės, pavojingas atliekas, padangas, automobilių ardymo atliekas, kitas neleistinas atliekas;

71.7. palikti šalia tam skirtų konteinerių dideles, nesuplėšytas, nesulankstytas pakuotes ir pakuočių atliekas, kurias, jeigu jos netelpa į konteinerio angą ir konteineriuose yra vietos, privaloma sulankstyti ar kitaip susmulkinti ir sudėti į konteinerį;

71.8. kitais būdais teršti konteinerių aikšteles, konteinerių pastatymo vietas;

71.9. savavališkai pakeisti konteinerių pastatymo vietas.

PENKTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ VEŽĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

72. Savivaldybės vežėjai turi teisę:

72.1. patikrinti aptarnaujamų mišrių (likusių po rūšiavimo) komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę;

72.2. neištuštinti konteinerio, jeigu konteineris yra fiziškai nepasiekiamas (tokiu atveju faktas fiksuojamas fotonuotrauka, informuojama VASA);

72.3. netuštinti konteinerių, jei konteineriuose yra daiktų ar atliekų, kurių buvimas juose neleistinas pagal atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir šias Taisykles ar kelia grėsmę vežėjo personalui ir (ar) aplinkai; apie tokį atvejį turi būti informuojama VASA, kuri priima sprendimą dėl tokių konteinerių tuštinimo tvarkos;

72.4. įspėti atliekų turėtojus, kurie nesilaiko šių Taisyklių reikalavimų.

73. Savivaldybės vežėjai privalo:

73.1. sąžiningai teikti paslaugas pagal sutarties su Savivaldybe sąlygas, šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus;

73.2. vykdyti veiklą tik tokiomis valandomis, kuriomis Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama atliekų išvežimo veikla;

73.3. teikti VASA ir Savivaldybei su atliekų tvarkymu susijusią informaciją;

73.4. registruoti ir nagrinėti gautus pranešimus, prašymus ir skundus, susijusius su atliekų surinkimu, vežimu ir tvarkymu, ir ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas teikti atsakymus pareiškėjams, nurodant sprendimų apskundimo galimybę VASA, bei imtis priemonių paslaugų teikimo trūkumams pašalinti;

73.5. surinkti šalia konteinerių paliktas atliekas ir po konteinerio (-ių) ištuštinimo palikti tvarkingą aplinką prie konteinerio ir (ar) konteinerių aikštelėje;

73.6. konstatavus ir fiksavus fotonuotraukomis, kad atliekų turėtojas perkrauna konteinerį arba meta į jį atliekas, kurioms rinkti yra skirtas kitokios rūšies konteineris arba kurios negali būti metamos į konteinerius, informuoti VASA apie tokius atvejus, kuri ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tokių konteinerių tuštinimo dažnumo pakeitimo, arba dėl atliekų turėtojų perspėjimo ir atsakomybės už šių Taisyklių pažeidimą taikymo (konteinerių užpildymo kitokios rūšies atliekomis atveju);

73.7. nerinkti mišrių komunalinių atliekų iš įmonių ir organizacijų, jeigu jose yra gamybos atliekų; apie tokį atvejį turi būti informuojama VASA, kuri priima sprendimą dėl tokių konteinerių tuštinimo tvarkos;

73.8. su VASA suderinti atliekų išvežimo grafikus, skelbti juos interneto svetainėje;

73.9. fiksuoti pastebėtus Taisyklių pažeidimus ir informuoti apie tai VASA ir (ar) Savivaldybę.

74. MKA vežėjas privalo:

74.1. gavus VASA užsakymą, per 5 darbo dienas aprūpinti atliekų turėtoją VASA nurodyto dydžio MKA konteineriu bei įtraukti naują atliekų turėtoją į MKA surinkimo grafiką;

74.2. gavus VASA užsakymą, per 3 darbo dienas aprūpinti konteineriais viešuosius renginius ir pateikti konteinerius laikinam naudojimui, tačiau esant skubiam poreikiui konteineris turi būti pastatytas kitą dieną po VASA užsakymo;

74.3. plauti ir dezinfekuoti bendro naudojimo MKA konteinerius, pastatytus daugiabučiams namams, sodininkų ir garažų bendrijoms aptarnauti, ne rečiau kaip 2 kartus per metus, vadovaudamasis higienos reikalavimais ir VASA nustatyta tvarka, pagal grafiką, suderintą su VASA;

74.4. į mišrių komunalinių atliekų šiukšliavežį versti tik atliekas iš mišrioms komunalinėms (likusioms po rūšiavimo) atliekoms skirto konteinerio;

74.5. surinktas mišrias komunalines atliekas pristatyti į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius (toliau – MBA įrenginiai; mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo, atskyrimo ir biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo įrenginiai, esantys adresu Jočionių g. 13, Vilniuje);

74.6. nevykdyti jokios mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir (ar) tvarkymo veiklos prieš pristatant šias atliekas į MBA įrenginius;

75. DGA vežėjas atliekas, nurodytas Taisyklių 6.5, 6.6, 6.7 ir 6.27 papunkčiuose, surinktas apvažiavimo būdu bei konteinerių aikštelių tvarkymo atliekas privalo pristatyti į UAB „VAATC“ eksploatuojamą aikštelę, esančią V. A. Graičiūno g. 36C, Vilnius.

76. MKA ir MVA vežėjas ištuštindamas konteinerius į šiukšliavežius atliekas privalo pasverti ir svėrimo duomenis realiu laiku perduoti VASA.

V SKYRIUS

KITŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTŲ TVARKYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS,

MAISTO / VIRTUVĖS ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

77. Individualių namų valdų savininkai ir juridiniai asmenys, veikiantys (buveinė yra registruota) ne daugiabučio gyvenamojo namo patalpose, susidariusias medžių, krūmų genėjimo atliekas, nušienautą žolę, lapus, gėles, medienos drožles ir kitas augmenijos atliekas (biologiškai skaidžias, kurias galima kompostuoti; informacinis atliekų sąrašas pateikiamas 5 priede), privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir:

77.1. atliekų turėtojai, kurie turi galimybes tokias atliekas kompostuoti savo valdomo žemės sklypo ribose, turi tai daryti kompostavimo dėžėje, specialiai tam skirtoje vietoje ar esant galimybei bendruose kelių atliekų turėtojų bendrai valdomuose kompostavimo įrenginiuose su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis;

77.2. atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių tokias atliekas kompostuoti savo valdomo žemės sklypo ribose, šias atskirtas atliekas privalo pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, kurių adresai skelbiami VASA ir Savivaldybės interneto svetainėse.

78. Daugiabučių namų sklypuose ir (ar) daugiabučių namų patalpų savininkų faktiškai naudojamose teritorijose susidariusios biologiškai skaidžios (kompostuojamos) atliekos tvarkomos vadovaujantis Tvarkymo ir švaros taisyklių nustatytais reikalavimais.

79. Maisto / virtuvės atliekos bus pradedamos tvarkyti viešojo konkurso būdu parinkus MVA vežėją.

80. Maisto / virtuvės atliekų informacinis sąrašas pateiktas 6 priede.

81. Maisto / virtuvės atliekas MVA vežėjas surenka iš bendrojo naudojimo požeminių ir pusiau požeminių konteinerių bei individualaus naudojimo konteinerių Savivaldybės viešojo pirkimo konkurse nustatyta tvarka. Naudojami rudos spalvos individualaus naudojimo konteineriai, bendrojo naudojimo konteineriai pažymimi rudos spalvos informaciniais ženklais.

82. Maisto / virtuvės atliekos iš komunalinių atliekų turėtojų renkamos pagal grafikus, kurie skelbiami VASA ir MVA vežėjo interneto svetainėje.

ANTRASIS SKIRSNIS

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

83. DGA (pavyzdinis didelių gabaritų atliekų informacinis sąrašas pateikiamas 7 priede) iš fizinių asmenų (gyventojų) surenkamos tokia tvarka:

83.1. atliekos, kurių surinkimo svorių ir (ar) kiekių ribos pateikiamos UAB „VAATC“ interneto svetainėje, nemokamai pristatomos į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje, tačiau šių atliekų svorio ir (ar) kiekio perviršis tvarkomas savo lėšomis;

83.2. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, kuris renka šias atliekas apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 (du) kartus per metus. Informacija apie DGA surinkimo apvažiavimo būdu vietą bei laiką skelbiama VASA interneto svetainėje, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki numatomo minėtų atliekų surinkimo;

83.3. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, pateikus užsakymą VASA dėl nemokamos individualios DGA paėmimo paslaugos suteikimo;

83.4. jeigu pageidaujamas papildomas DGA paėmimas ar yra kitos aplinkybės, fizinis asmuo (gyventojas) gali teikti užsakymą VASA dėl mokamos individualaus DGA paėmimo paslaugos suteikimo, už kurią būtų atlyginama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis kainomis (įkainiais);

83.5. DGA tvarkymo būdai, nurodyti 83.1–83.3 papunkčiuose, apmokami vietinės rinkliavos lėšomis, o 83.4 papunktyje nurodytas būdas – atliekų turėtojų lėšomis.

84. Juridiniai asmenys DGA tvarko savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

85. Statybos ir griovimo atliekos (informacinis statybos ir griovimo atliekų sąrašas pateikiamas 8 priede), susidarančios atliekant gyvenamojo būsto (patalpų) paprastojo remonto darbus, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, turi būti atskirtos nuo kitų komunalinių atliekų, surūšiuotos, sudėtos į patvarius atliekų maišus ar kitas izoliuojančias talpas ir iš fizinių asmenų (gyventojų) surenkamos tokia tvarka:

85.1. atliekos, kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos UAB „VAATC“ interneto svetainėje, nemokamai pristatomos į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje, tačiau šių atliekų svorio ir (ar) kiekio perviršis tvarkomas savo lėšomis;

85.2. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, kuris renka šias atliekas apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 (du) kartus per metus. Informacija apie statybos ir griovimo atliekų surinkimo apvažiavimo būdu vietą bei laiką skelbiama VASA interneto svetainėje, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki numatomo minėtų atliekų surinkimo;

85.3. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, pateikus užsakymą VASA dėl nemokamos individualios DGA paėmimo paslaugos suteikimo;

85.4. jeigu pageidaujamas papildomas statybos ir griovimo atliekų paėmimas ar yra kitos aplinkybės, fizinis asmuo (gyventojas) gali teikti užsakymą VASA dėl mokamos individualaus statybos ir griovimo atliekų paėmimo paslaugos suteikimo, už kurią būtų atlyginama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis kainomis (įkainiais);

85.5. statybos ir griovimo atliekų tvarkymo būdai, nurodyti 85.1–85.3 papunkčiuose, apmokami vietinės rinkliavos lėšomis, o 85.4 papunktyje nurodytas būdas – atliekų turėtojų lėšomis.

86. Juridiniai asmenys statybos ir griovimo atliekas tvarko savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka.

87. Paprastojo remonto darbų metu susidarančios pavojingos atliekos (įvairūs dažai, lakai, tirpikliai ar medžiagos, kuriose yra ar, atliekų turėtojo nuomone, gali būti asbesto, gyvsidabrio ir (ar) kt. pavojingų medžiagų) surenkamos ir perduodamos šių Taisyklių V skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka.

88. Statybos ir griovimo atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, sutartiniais pagrindais perduodamos tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka. Tokios statybos ir griovimo atliekos nėra komunalinės atliekos ir jų tvarkymo išlaidos nėra finansuojamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą lėšomis.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BUITYJE SUSIDARANČIŲ TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS

89. Buityje susidarančios tekstilės atliekos iš fizinių asmenų (gyventojų) surenkamos tokia tvarka:

89.1. atliekos, kurių surinkimo svorių ribos pateikiamos UAB „VAATC“ interneto svetainėje, nemokamai priduodamos į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje, tačiau šių atliekų svorio ir (ar) kiekio perviršis tvarkomas savo lėšomis;

89.2. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, kuris renka šias atliekas apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 (du) kartus per metus. Informacija apie buityje susidarančių tekstilės atliekų surinkimo apvažiavimo būdu vietą bei laiką skelbiama VASA interneto svetainėje, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki numatomo minėtų atliekų surinkimo;

89.3. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, pateikus užsakymą VASA dėl nemokamos individualios DGA paėmimo paslaugos suteikimo;

89.4. jeigu pageidaujamas papildomas buityje susidarančių tekstilės atliekų paėmimas ar yra kitos aplinkybės, fizinis asmuo (gyventojas) gali teikti užsakymą VASA dėl mokamos individualaus buityje susidarančių tekstilės atliekų paėmimo paslaugos suteikimo, už kurią būtų atlyginama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis kainomis (įkainiais);

89.5. buityje susidarančių tekstilės atliekų tvarkymo būdai, nurodyti 89.1–89.3 papunkčiuose, apmokami vietinės rinkliavos lėšomis, o 89.4 papunktyje nurodytas būdas – atliekų turėtojų lėšomis.

90. Juridiniai asmenys tekstilės atliekas tvarko savo lėšomis.

91. Fiziniai asmenys (gyventojai) buityje susidarančias tekstilės atliekas gali nemokamai palikti tam skirtuose specialiuose metaliniuose konteineriuose, pažymėtuose informaciniais ženklais. Informacija apie papildomas tekstilės atliekų surinkimo priemones ir specialių konteinerių stovėjimo vietas skelbiama Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

PENKTASIS SKIRSNIS

BUITYJE SUSIDARIUSIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

92. Buityje susidariusios pavojingos atliekos (informacinis (nebaigtinis) pavojingų atliekų sąrašas pateikiamas 9 priede), surenkamos tokia tvarka:

92.1. atliekos, kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos UAB „VAATC“ interneto svetainėje, nemokamai priduodamos į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas UAB „VAATC“ interneto svetainėje;

92.2. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, kuris renka šias atliekas apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 (du) kartus per metus. Informacija apie buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu vietą bei laiką skelbiama VASA interneto svetainėje, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki numatomo minėtų atliekų surinkimo;

92.3. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, pateikus užsakymą VASA dėl nemokamos individualios buityje susidarančių pavojingų atliekų paėmimo paslaugos suteikimo;

92.4. jeigu pageidaujamas papildomas buityje susidarančių pavojingų atliekų paėmimas ar yra kitos aplinkybės, fizinis asmuo (gyventojas) gali teikti užsakymą VASA dėl mokamos individualaus buityje susidarančių pavojingų atliekų paėmimo paslaugos suteikimo, už kurią būtų atlyginama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis kainomis (įkainiais);

92.5. buityje susidariusių pavojingų atliekų tvarkymo būdai, nurodyti 92.1–92.3 papunkčiuose, apmokami vietinės rinkliavos lėšomis, o 92.4 papunktyje nurodytas būdas – atliekų turėtojų lėšomis.

93. Fiziniai asmenys (gyventojai) buityje susidariusių pavojingų atliekų rūšis ir kiekius, viršijančius UAB „VAATC“ nurodytas ribas, gali savo lėšomis perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias pavojingas atliekas.

94. Baterijų ir akumuliatorių atliekų turėtojas privalo atskirti tokias atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti baterijų ir akumuliatorių atliekas į tokių atliekų priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Šių atliekų priėmimo vietos ir jų tvarkytojų rekvizitai skelbiami Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

95. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

96. Juridiniai asmenys pavojingas atliekas tvarko savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

NE ŪKINĖJE VEIKLOJE SUSIDARANČIŲ APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

97. Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekos (informacinis atliekų sąrašas pateikiamas 10 priede), kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos UAB „VAATC“ interneto svetainėje, surenkamos tokia tvarka:

97.1. pristatomos į tokių gaminių gamintojų, importuotojų ar platintojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas. Šių vietų adresai yra skelbiami tokias atliekas tvarkančių atliekų tvarkytojų ir Savivaldybės interneto svetainėse;

97.2. fiziniai asmenys (gyventojai) šias atliekas gali pristatyti nemokamai į DGA surinkimo aikšteles, kurių adresai yra skelbiami UAB „VAATC“ interneto svetainėje, laikydamiesi tokių atliekų kiekio ir rūšies apribojimų;

97.3. perduoti tokias atliekas kitam atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas.

98. Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekiai, viršijantys UAB „VAATC“ nurodytas ribas, ir apmokestinamų gaminių atliekų rūšys, kurių nemokamas priėmimas į atitinkamas aikšteles nėra numatytas, tvarkomi šia tvarka:

98.1. transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidarančios apmokestinamųjų gaminių atliekos perduodamos transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms;

98.2. teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka tokios atliekos perduodamos turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams;

98.3. padangos perduodamos padangų platintojui teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka.

99. Draudžiama šios rūšies atliekas tvarkyti kitaip nei nurodyta šiame skyriuje.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS

100. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas (informacinis elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas pateikiamas 11 priede) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

101. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas pristato į DGA surinkimo aikšteles, kurių adresai yra skelbiami UAB „VAATC“ interneto svetainėje.

102. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (mokyklose, kitose švietimo įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

103. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atiduotos platintojams (pardavėjams), kurie privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Platintojai (pardavėjai) prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.

104. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ NAUDOJIMAS, ŠALINIMAS IR ŠALINIMO VIETŲ VĖLESNĖ PRIEŽIŪRA

105. Savivaldybėje surinktos komunalinės atliekos naudojamos, šalinamos ir jų šalinimo vietų vėlesnė priežiūra vykdoma Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

106. Savivaldybė siekia atliekas sudarančias medžiagas panaudoti konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų ar perdirbti į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas.

107. MBA įrenginių operatorius privalo užtikrinti nepertraukiamą mišrių komunalinių atliekų priėmimą ir jų tvarkymo veiklą, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus.

108. Nebaigtinį atliekų naudojimo ir šalinimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

109. Netinkamos naudoti, likusios po apdorojimo Savivaldybės komunalinės atliekos šalinamos sąvartyne.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

110. Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.

111. Savivaldybės administracija nagrinėja skundus dėl VASA priimtų sprendimų ir (ar) šių Taisyklių pažeidimų, nustatytu  dažnumu, tačiau ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius atlieka VASA Taisyklių laikymosi kontrolę. 

112. Atliekų turėtojams, pažeidusiems šių Taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

113. Asmenys, įgyvendinantys šių Taisyklių nuostatas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

114. Atliekų turėtojo patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes ir atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

____________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

1 priedas

KONTEINERIŲ TECHNINĖ INFORMACIJA

Bendrieji reikalavimai	Konteineriai turi būti sertifikuoti pagal RAL GZ 951/1 arba lygiavertį kokybės standartą
	Kiekvienas konteineris turi būti pažymėtas atitinkamu kokybės užtikrinimo ženklu
Paskirtis	Mišrių komunalinių atliekų, pakuočių ir pakuočių atliekų, maisto / virtuvės atliekų surinkimas
Konteinerių atitikimas standartams ir naudojamos medžiagos	Konteineriai turi atitikti galiojančius kokybės standartus
	Plastikiniai atliekų konteineriai turi būti pagaminti iš aukšto tankumo polietileno (HDPE) arba lygiavertės medžiagos
	Konteinerio gamybai negali būti naudojamas kadmis ar kitos aplinkai pavojingos medžiagos
	Medžiagos, iš kurių gaminamas konteineris, ir pats konteineris turi būti atsparūs UV spinduliams
	Medžiagos, iš kurių formuojamas konteineris, turi neabsorbuoti drėgmės ir būti visiškai atsparios korozijai, šalčiui, karščiui ir cheminėms medžiagoms
	Konteinerių spalva, atitinkanti standartinę gamintojo RAL spalvų paletę arba lygiavertę ir suderinta su VASA
	Standartiniai konteinerių dydžiai: 0,12 m^3, 0,24 m^3, 0,36 m^3, 0,77 m^3, l,1 m^3, 1,3 m^3, 2,5 m^3 ar kitos talpos talpos antžeminiai konteineriai bei 0,5 m^3, 0,8 m^3, 1,3 m^3, 1,5 m^3,3 m^3, 5 m^3ar kitos talpos pusiau požeminiai ir (ar) požeminiai konteineriai
	Išskirtiniais atvejais, suderinus su VASA, tose vietose, kur plastikiniai konteineriai dažnai yra sugadinami, gali būti statomi 1,1 m^3 talpos metaliniai konteineriai
	Ant kiekvieno konteinerio privalo būti elektroninis žymeklis. Konteinerio žymeklio (identifikacinės žymos) montavimo vieta – konteinerio priekinėje briaunoje
Informacija	Ant kiekvieno konteinerio priekinės dalies turi būti užklijuotas (pritvirtintas) informacinis lipdukas (ženklas)
Dokumentacija	Konteinerių surinkimo (jei konteineriai surenkami), eksploatacijos bei priežiūros instrukcijos lietuvių ir originalo kalbomis

_________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

2 priedas

Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo zonų schema

_________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

3 priedas

KONTEINERIŲ AIKŠTELIŲ DYDŽIAI*

Konteinerių aikštelės dydis	Orientacinis bendras konteinerių tūris	Orientacinis atliekų turėtojų skaičius	Orientacinis susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekis per metus
Labai didelė aikštelė	iki 23 m^3	nuo 401 iki 600	daugiau kaip 100 tonų
Didelė aikštelė	iki 15 m^3	nuo 105 iki 400	nuo 25 iki 100 tonų
Vidutinė aikštelė	iki 7 m^3	nuo 40 iki 104	nuo 10 iki 25 tonų
Maža aikštelė	iki 3 m^3	nuo 10 iki 39	nuo 2 iki 10 tonų
Mini aikštelė	iki 0,9 m^3	iki 10	iki 2 tonų

* Konteinerių aikštelės (VASA ir Savivaldybės pritarimu) gali būti praplečiamos, papildomai pastatant (įrengiant) atitinkamos rūšies konteinerius. 

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

4 priedas

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTE SUSIDARANČIŲ PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ, KURIAS GALIMA MESTI Į PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, INFORMACINIS SĄRAŠAS*

Pakuočių ir pakuočių atliekų rūšys	Atliekos, kurias galima mesti į rūšiavimo konteinerius	Atliekos, kurių negalima mesti į rūšiavimo konteinerius ir kurių nepriima taromatai
Stiklo	Stikliniai buteliai, stiklainiai be dangtelių; nereikalingi stiklo indai; įvairaus dydžio stiklo duženos. Buteliai ir stiklainiai turi būti visiškai ištuštinti, popierinių etikečių pašalinti nebūtina.	Porcelianas, krištolas, keramika; veidrodžiai; elektros lemputės; dažais ar tepalais užteršta pakuotė; ampulės, stikliniai vaistų buteliukai; armuotas stiklas bei stiklo lakštai; automobilių langų stiklai.
Popieriaus ir kartono	Žurnalai, laikraščiai ir kiti spaudiniai (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele); knygos be kietų viršelių; kartoninės dėžutės, gofruoto kartono dėžės, popieriniai krepšiai; lankstinukai, vokai, skrajutės, spaudos ir rašomasis popierius; kita neužteršta popierinė pakuotė ir pakavimo popierius. Popieriaus ir kartono atliekos neturi būti riebaluotos ir užterštos maisto likučiais.	Pergamentinis popierius; kalkinis ir riebaluotas popierius; drėgmei ir vandeniui atsparus impregnuotas, kreiduotas popierius; laminuotas popierius, padengtas plastiku, celofanu, folija, bitumu; panaudoti tapetai; servetėlės, popierinės nosinės ir rankšluosčiai; sauskelnės; traškučių pakeliai ir kita panaši pakuotė.
Plastikų ir metalo	Plastikiniai buteliai nuo gėrimų ir kitų maisto produktų; plastikiniai indeliai ir dėžutės nuo padažų, majonezo ir kitų maisto produktų, indų ploviklio, šampūno ir pan.; polietileno maišeliai ir plėvelė; kita plastikinė pakuotė, kurioje yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP, PS ženklai; kartoninės sulčių, pieno, pieno produktų, sulčių ir kitų gėrimų pakuotės (pvz., „Tetrapak“); traškučių pakeliai ir kita panaši pakuotė; konservų dėžutės; skardinės nuo gėrimų; aliuminio lėkštės ir kepimo skardos; metaliniai dangteliai, dėžutės, visos kitos buityje susidarančios metalinės pakuotės atliekos. Pakuotės turi būti visiškai ištuštintos, pašalinti maisto likučiai, buteliai ir pakeliai suspausti, užsukti kamšteliai.	Dažų, tepalų ir cheminių medžiagų likučiais užteršta tara; žaislai iš plastiko su elektroniniais įtaisais; plastikiniai medicinos gaminiai bei priemonės; vaizdo kasetės, fotojuostelės, CD, DVD ir LP plokštelės; skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai; aerozoliniai flakonai.
Rūšiuoti taromatuo-se tinkamos yra stiklinės, metalinės arba plastikinės šių gėrimų pakuotės	Alaus ir alaus kokteilių; sidro; vaisių vyno; vaisių vyno gėrimų ir kokteilių; alkoholinių gėrimų; stalo ar šaltinio vandens; natūralaus mineralinio vandens; sulčių; nektaro. Visos tinkamos pakuotės yra pažymėtos specialiu užstato ženklu.	Vaisių vyno, jo gėrimų ir kokteilių, supakuotų į vienkartines stiklines pakuotes; vienkartinės pakuotės, kurios talpa mažesnė negu 0,1 l; vienkartinės pakuotės, kurių talpa lygi ar didesnė negu 3 l; gėrimų, parduodamų transporto priemonėse jų keleiviams, pakuotės; stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotės.

*Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių ir pakuočių atliekų, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

5 priedas

KOMPOSTUOJAMŲ (BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ) ATLIEKŲ

INFORMACINIS SĄRAŠAS*

Kompostuotii tinkamos atliekos**		Kompostuoti netinkamos atliekos
Buities atliekos	Sodo atliekos
Maisto atliekos (negyvūninės kilmės) – vaisių ir daržovių gabaliukai; vaisių ir daržovių žievės; kiaušinių lukštai; arbatos tirščiai, pakeliai; kavos tirščiai bei jų filtrai; kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius, kiaušinių dėklai; naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai.	Augalų lapai; nupjauta žolė; smulkios šakos; jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų); sena vazonų žemė; kitos atliekos – triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas; seni šiaudai, šienas, velėna.	Mėsa, žuvis, riebalai, kaulai; pieno produktai; plastikinės arba sintetinės atliekos; sergantys augalai; šunų bei kačių ekskrementai; piktžolės, turinčios subrendusių sėklų; skerdienos atliekos; sauskelnės; laikraščiai, žurnalai.

*Rekomenduojamų kompostuoti individualių namų valdų sąlygomis atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo;

** Individualių namų valdos, aprūpintos maisto / virtuvės atliekų surinkimo konteineriais, kompostavimui tinkamas atliekas šalina juose.

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

6 priedas

MAISTO / VIRTUVĖS ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*

Maisto ir virtuvės atliekos:

1. Vaisių ir daržovių atliekos.

2. Duonos ir pyragų atliekos.

3. Ryžių ir makaronų atliekos.

4. Žuvies, vėžiagyvių ir mėsos atliekos su nedideliais kaulais ar be jų.

5. Kiaušinių lukštai.

6. Kavos, arbatos tirščiai ir arbatos maišeliai.

7. Servetėlės ir popieriniai rankšluosčiai.

8. Riebalais ar kitais maisto produktais suteptas kartonas.

9. Skintos gėlės.

10. Kambariniai augalai, jų dalys.

*Maisto / virtuvės atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

Šios atliekos bus pradedamos tvarkyti atskirai, užtikrinus atitinkamų konteinerių įrengimą.

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

7 priedas

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*

Didelių gabaritų atliekos:

1. Seni baldai (kėdės, lovos, spintos, stalai, komodos ir kt.).

2. Nenaudojama buitinė technika.

3. Langai, durys.

4. Dviračiai.

5. Kilimai.

6. Čiužiniai.

7. Vežimėliai, automobilinės kėdutės.

8. Talpos.

9. Kitos buityje susidarančios didelių matmenų atliekos.

*Didelių gabaritų atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

8 priedas

STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*

Statybos ir griovimo atliekos:

1. Betonas.

2. Plytos.

3. Mineralinė, akmens ir stiklo vata.

4. Gipso izoliacinės statybinės medžiagos.

5. Ruberoidas.

6. Plastikas, stiklas, popierius iš statybų.

7. Sukietėję dažai, lakai.

8. Dažyti, lakuoti paviršiai.

9. Čerpių ir keramikos gaminiai.

10. Šiferis, asbesto atliekos.

11. Putų polistirolas.

12. Dujų silikato, betoniniai, keramzitbetonio, silikatiniai ir betoniniai blokeliai.

13. Linoleumas.

14. Grindų dangos.

15. Mediena iš statybų.

16. Namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kiti).

17. Kanalizacijos, vandentiekio vamzdžiai ir jų jungiamosios dalys.

*Statybos ir griovimo atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

9 priedas

BUITYJE SUSIDARIUSIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ

INFORMACINIS (NEBAIGTINIS) SĄRAŠAS*

Buityje susidariusios pavojingos atliekos:

1. Išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai.

2. Pasenę vaistai.

3. Pasenę buities chemijos produktai.

4. Lakų, dažų, klijų, tirpiklių, skiediklių atliekos.

5. Tara (pakuotės) nuo dažų, ploviklių, cheminių medžiagų.

6. Panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos.

7. Gyvsidabrio turinčios atliekos (termometrai, liuminescensinės lempos).

8. Trąšų, augalų apsaugos priemonių, agrochemijos atliekos.

9. Pasenę gesintuvai, aerozolių balionėliai.

10. Kitos pavojingos buities atliekos.

*Pavojingų buities atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo. Pavojingoms atliekoms priskiriamos buityje susidarančios pavojingos atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas (OL 2014 L 365, 89 punktas), priede.

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

10 priedas

NE ŪKINĖJE VEIKLOJE SUSIDARANČIŲ APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*

Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekos:

1. Naudotos padangos.

2. Akumuliatoriai.

3. Galvaniniai elementai.

4. Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai.

5. Vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai.

6. Automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai.

*Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

11 priedas

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*

Atliekų kategorija	Elektros ir elektroninės įrangos atliekų pavyzdžiai
1. Stambių namų apyvokos prietaisų atliekos	Nebenaudojami ar sugedę šaldytuvai ir šaldikliai, skalbimo mašinos ir drabužių džiovintuvai, indaplovės, elektrinės viryklės ir viryklėlės, mikrobangų krosnelės, elektriniai šildymo prietaisai (pvz., elektriniai radiatoriai), elektriniai ventiliatoriai, oro kondicionavimo prietaisai.
2. Smulkių namų apyvokos prietaisų atliekos	Nebenaudojami ar sugedę dulkių siurbliai, siuvimo, mezgimo, audimo ir kitokie tekstilės gaminių apdorojimo prietaisai, lygintuvai, skrudintuvai, keptuvės, smulkintuvai, kavamalės ir talpyklų ar pakuočių atidarymo ar sandarinimo įranga, elektriniai peiliai, plaukų kirpimo, džiovinimo, dantų valymo, skutimosi ir masažavimo prietaisai bei kiti kūno priežiūros prietaisai, rankiniai ir staliniai laikrodžiai bei laiko matavimo, rodymo ar fiksavimo įranga, svarstyklės.
3. IT ir telekomunikacinės įrangos atliekos	Nebenaudojami ar sugedę asmeniniai kompiuteriai (kartu su centriniu procesoriumi, pele, monitoriumi ir klaviatūra), nešiojamieji kompiuteriai, kompiuterinės užrašų knygelės, delniniai kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, elektrinės ir elektroninės rašomosios mašinėlės, kišeninės ir stalinės skaičiavimo mašinėlės, faksimiliniai aparatai, telefonai, mobilieji telefonai, atsakiklių sistemos.
4. Vartojimo įrangos atliekos	Nebenaudojami ar sugedę radijo aparatai, televizoriai, vaizdo kameros, vaizdo grotuvai, garso grotuvai, garso stiprintuvai, muzikos instrumentai, fotoaparatai.
5. Apšvietimo įrangos atliekos	Perdegusios lempos, nebenaudojama ar sugedusi kita apšvietimo įranga.
6. Elektrinių ir elektroninių įrankių atliekos	Nebenaudojami ar sugedę  vejos pjovimo ar kitų sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, tekinimo, malimo, šlifavimo, smulkinimo, pjovimo, kapojimo, kirpimo, gręžimo, skylių darymo, perforavimo, lankstymo, lenkimo ar panašaus medžio, metalo ar kitų medžiagų apdorojimo įranga, kniedijimo, kalimo, veržimo arba kniedžių, vinių, varžtų ištraukimo ar panašios paskirties įrankiai, virinimo, litavimo ar panašios paskirties įrankiai, skystų ar dujinių medžiagų purškimo, skleidimo, paskirstymo ar kitokio apdorojimo kitomis priemonėmis įranga.
7. Žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos atliekos	Nebenaudojami ar sugedę elektriniai traukinukai ar lenktyninių automobilių komplektai, rankiniai vaizdo žaidimų pultai, vaizdo žaidimai, elektrinių ar elektroninių komponentų turinti sporto įranga.

*Elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

_______________________________