LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL RENTGENO DIAGNOSTIKOS PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMO 2018–2025 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2018 m. rugsėjo 20 d. Nr. V-1036
Vilnius
Atsižvelgdamas į Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“, 96.2 papunktį ir į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 35.15 papunktį ir siekdamas pagerinti rentgeno diagnostikos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę,
t v i r t i n u Rentgeno diagnostikos paslaugų kokybės gerinimo 2018–2025 metų programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2018 m. rugsėjo 20 d.
įsakymu Nr. V-1036
RENTGENO DIAGNOSTIKOS PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMO 2018–2025 METŲ PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rentgeno diagnostikos paslaugų kokybės gerinimo 2018–2025 metų programa (toliau – Programa) – tai dokumentas, skirtas rentgeno diagnostikos paslaugų kokybei pagerinti planuojant ir valdant rentgeno diagnostikos medicinos priemonių (prietaisų) (toliau – RDMP) išdėstymo ir atnaujinimo procesus Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – SPĮ).
2. Programa parengta atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“, 96.2 papunktį ir į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 35.15 papunktį.
3. Programa parengta pagal Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT) informaciją apie Lietuvos SPĮ turimus RDMP, Radiacinės saugos centro (toliau – RSC) informaciją apie reikalavimus medicinos priemonėms (prietaisams) su jonizuojančiąja spinduliuote, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) duomenis apie SPĮ teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Radiologijos, elektromedicinos ir sveikatos priežiūros informacinių technologijų pramonių Europos Koordinavimo komiteto (COCIR, angl. European Coordination Committee of the Radiological, Electromedical and Healthcare IT Industry) ir Kanados radiologų asociacijos rekomendacijas.
II SKYRIUS
SITUACIJOS APŽVALGA
5. Rentgeno diagnostinis tyrimas yra vienas iš seniausių, bet iki šių dienų naudojamas universalus radiologinis vaizdinimo metodas. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) RDMP laiko viena iš pagrindinių diagnostinio vaizdinimo technologijų, naudojamų ligoms diagnozuoti.
VASPVT duomenimis, 2017 m. šalyje buvo naudojami 388 RDMP. 371 RDMP buvo naudojamas viešosiose SPĮ, – 17 RDMP – privačiose. Iš visų 388 RDMP didžiausią dalį sudarė universalaus tipo RDMP (255; 66 proc.) ir C lanko sistemos (111; 29 proc.). 2017 m. RDMP buvo naudojami visose apskrityse (1 pav.).
1 pav. RDMP skaičius apskrityse 2017 m. (VASPVT duomenimis).
6. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. 100 000 šalies gyventojų teko vidutiniškai 13,8 RDMP. 100 000 gyventojų tenkantis RDMP skaičius skirtingose Lietuvos apskrityse pateikiamas 2 pav.
2 pav. RDMP pasiskirstymas 100 000 gyventojų apskrityse 2017 m. (VASPVT duomenimis).
7. 2017 m. buvo naudojami RDMP, kurių pusė (189 RDMP; 49 proc.) pagaminti prieš daugiau kaip 10 metų (1984–2007 m.), trečdalis (133 RDMP; 34 proc.) – prieš 6–10 metų (2008–2012 m.) ir 66 RDMP (17 proc.) pagaminti per pastaruosius 5 metus (2013–2017 m.) (3 pav.).
3 pav. RDMP pasiskirstymas pagal pagaminimo metus 2017 m. (VASPVT duomenimis).
8. Pagal funkcinį tipą didžiausią RDMP dalį 2017 m. sudarė universalūs RDMP (65,7 proc.) ir C lanko sistemos (28,6 proc.) (4 pav.).
4 pav. RDMP pasiskirstymas pagal funkcinį tipą 2017 m. (VASPVT duomenimis).
9. 2017 m. Lietuvos SPĮ su 388 RDMP buvo atlikta 2 737 300 tyrimų. 100 000 gyventojų vidutiniškai teko 97 451 tyrimas. Daugiausia tyrimų su RDMP 2017 m. buvo atlikta Vilniaus (753 006) ir Kauno (665 847) apskrityse, o mažiausiai tyrimų per metus atlikta Tauragės
(73 659) apskrityje (5 pav.).
5 pav. RDMP atliktų tyrimų skaičius apskrityse 2017 m. (VASPVT duomenimis)
10. Medicinos priemonės (prietaisai), kurias naudojant pacientas gauna medicininę apšvitą, turi būti naudojamos taip, kad būtų užtikrinta reikiama diagnostinio vaizdo kokybė, o paciento diagnostikos procedūros metu gauta apšvita kuo mažesnė. Siekiant užtikrinti tinkamą tokių medicinos priemonių (prietaisų) techninę būklę, SPĮ periodiškai atlieka kokybės kontrolės bandymus ir vertina, ar RDMP atitinka Lietuvos higienos normoje HN 78:2009 „Kokybės kontrolės reikalavimai ir vertinimo kriterijai medicininėje rentgenodiagnostikoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-922 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 78:2009 „Kokybės kontrolės reikalavimai ir vertinimo kriterijai medicininėje rentgenodiagnostikoje“ patvirtinimo“, nustatytus minimalius kokybės kontrolės reikalavimus ir vertinimo kriterijus.
11. Kiekvienais metais, atlikus RDMP kokybės kontrolės bandymus, nustatoma, kad vidutiniškai apie 6–7 proc. medicinos priemonių (prietaisų), kurias naudojant pacientas gauna medicininę apšvitą, neatitinka nustatytų vertinimo kriterijų. RSC atliktų medicinos priemonių (prietaisų) kokybės kontrolės bandymų rezultatų dinamika 2010–2017 metais pateikiama 6 pav.
6 pav. RSC atliktų medicinos priemonių (prietaisų) kokybės kontrolės bandymų rezultatų dinamika 2010–2017 metais (RSC duomenimis).
Iš visų nustatytų vertinimo kriterijų neatitikusių RDMP apie 80 proc. sudaro senesni nei 12 metų prietaisai.
12. Siekdamos užtikrinti kuo mažesnę pacientų gaunamą apšvitą, SPĮ privalo užtikrinti, kad standartinio svorio paciento (paciento, kurio svoris 70 kg±10 kg) dozės neviršytų sveikatos apsaugos ministro nustatytų diagnostinių atskaitos lygių, taikomų spindulinės diagnostikos ir intervencinės radiologijos procedūrų metu. Tarybos Direktyva 2013/59/EURATOMAS, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų, kuri privaloma visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir kurios nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos teisės aktus, įsigaliosiančius 2018 m., yra reikalavimas, kad nauja spindulinės diagnostikos įranga, kuriai priklauso ir RDMP, turėtų prietaisą arba lygiavertę priemonę, leidžiančią gydytojui radiologui gauti informaciją, reikalingą paciento apšvitos dozei įvertinti.
13. Be to, SPĮ turi užtikrinti, kad būtų registruojami visi rentgeno diagnostikos tyrimo techniniai parametrai, pagal kuriuos būtų galima retrospektyviai įvertinti kiekvieno paciento gautą apšvitą. E. sveikatos sistemoje (ESPBI IS) diagnostinio tyrimo aprašyme yra galimybė nurodyti jonizuojančiosios spinduliuotės duomenis: įrenginio serijinį numerį, dozę, matavimo vienetą. Tais atvejais, kai tai įmanoma, nauja spindulinės diagnostikos įranga turi turėti galimybę šią informaciją užregistruoti medicininės radiologijos procedūros ataskaitoje, o SPĮ, perkanti naują RDMP, turi numatyti galimybę perkelti paciento gautos dozės vertę į e. sveikatos sistemos duomenų bazę.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu ir Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“, gydytojas radiologas yra atsakingas už kiekvienos spindulinės diagnostikos ar intervencinės radiologijos procedūros pagrįstumą ir pacientų gautą medicininę apšvitą. Todėl įsigyjant naują RDMP turi būti įvertinta, ar SPĮ turi pakankamą kiekį gydytojų radiologų.
15. SPĮ naudojantis telemedicinos teikiamomis galimybėmis taip pat turi būti įvykdyti visi reikalavimai ir įgyvendintos visos priemonės, skirtos pacientui teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir saugai užtikrinti.
16. SPĮ privalo naudoti ir prižiūrėti RDMP vadovaudamosi Medicinos priemonių (prietaisų) naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos priemonių (prietaisų) naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Medicinos prietaisų naudojimo tvarka).
17. VLK duomenimis, 2017 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis buvo apmokėta 1 621 722 ambulatorinių gydytojo radiologo konsultacijų, kurioms apmokėti skirta 29 089 554,47 eurų.
Informacija apie PSDF biudžeto lėšomis 2017 m. apmokėtų ambulatorinių gydytojo radiologo konsultacijų skaičių ir lėšų sumą pateikta 1 lentelėje.
1 lentelė. PSDF biudžeto lėšomis 2017 m. apmokėtų ambulatorinių gydytojo radiologo konsultacijų skaičius ir lėšų suma (VLK duomenimis).
| Teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) pavadinimas |
Ambulatorinės gydytojo radiologo konsultacijos* |
|
|
|
Paslaugų skaičius |
Skirta lėšų (Eur) |
| Vilniaus |
523 456 |
9 728 923,28 |
| Kauno |
411 389 |
7 782 822,95 |
| Klaipėdos |
224 984 |
4 128 277,25 |
| Šiaulių |
223 331 |
3 839 990,02 |
| Panevėžio |
208 562 |
3 609 540,97 |
| Iš viso Lietuvoje |
1 621 722 |
29 089 554,47 |
* Paslaugų kodai: 1574, 1609, 1610, 3222, 3223, 1706, 1734, 1735, 1772, 1800, 1801, 1667, 1668, 2766.
18. Rentgeno diagnostikos paslauga – pagal gydytojo radiologo profesinę kvalifikaciją teikiama radiologijos asmens sveikatos priežiūros paslauga, kurios metu RDMP pacientui atliekami tiriamieji veiksmai. Gydytojo radiologo kompetencija apibrėžta Lietuvos medicinos normoje MN 84:2014 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-854 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2014 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“.
19. Siuntimo ambulatorinėms rentgeno diagnostikos paslaugoms gauti įforminimo, išdavimo reikalavimai ir gydytojo radiologo atsakymo pacientą siuntusiam gydytojui pateikimo tvarka nustatyta Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 „Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
20. Rentgeno diagnostikos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai nustatyti Radiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-881 „Dėl Radiologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
21. Kai atliekant rentgeno diagnostikos tyrimus naudojamasi telemedicinos teikiamomis galimybėmis, vadovaujamasi Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikiant naudojamos teleradiologijos priemonės, teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-944 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikiant naudojamos teleradiologijos priemonės, teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“.
22. Plėtojant e. sveikatos sistemą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su partneriais įgyvendino projektą „Nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų informacinės sistemos ir jos pagrindu teikiamų elektroninių paslaugų sukūrimas“, – sukūrė Nacionalinę medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų posistemę (toliau – MedVAIS), kuri sudaro sąlygas tiek pacientams, tiek sveikatinimo paslaugų dalyviams MedVAIS posistemėje saugoti radiologinių tyrimų rezultatų skaitmeninius vaizdus ir prireikus juos peržiūrėti pakartotinai.
23. Už gydytojo radiologo paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokama Specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, nustatytomis kainomis.
III SKYRIUS
RENTGENO DIAGNOSTIKOS PASLAUGŲ TEIKIMO OPTIMIZAVIMAS
24. Siekiant optimizuoti rentgeno diagnostikos paslaugų teikimą, būtina planuoti RDMP išdėstymą Lietuvoje, valdyti jų įsigijimo ir atnaujinimo procesus.
25. Radiologijos paslaugų optimizavimo procesams koordinuoti Sveikatos apsaugos ministerijoje veikia Radiologinės pagalbos optimizavimo koordinavimo taryba, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-221 „Dėl Radiologinės pagalbos optimizavimo koordinavimo tarybos sudarymo ir Radiologinės pagalbos optimizavimo koordinavimo tarybos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Taryba).
26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 481 „Dėl ambulatorinės antrinės asmens sveikatos priežiūros“, ambulatorinės rentgeno diagnostikos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos visose savivaldybių poliklinikose ir miestų ar rajonų savivaldybių ligoninių konsultacinėse poliklinikose. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais bendraisiais ir specialiaisiais įvairių profilių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimais, rentgeno diagnostikos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi būti užtikrintos ir teikiant stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
27. RDMP, kurio numatoma įsigijimo kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (įskaitant ir jų priedus) viršija 145 000 eurų, įsigijimo procesui yra taikomi Brangių medicinos priemonių (prietaisų) įsigijimo iš įvairų finansavimo šaltinių koordinavimo šalies mastu tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-947 „Dėl Brangių medicinos priemonių (prietaisų) įsigijimo iš įvairų finansavimo šaltinių koordinavimo šalies mastu tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyti reikalavimai. SPĮ, ketindama įsigyti RDMP, privalo gauti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pritarimą. SPĮ prašymą svarsto sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija.
28. Siekiant užtikrinti kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, SPĮ turi turėti šiuolaikinius RDMP, užtikrinančius kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir pacientų saugą.
COCIR rekomenduoja, kad ne mažiau kaip 60 proc. naudojamų medicinos prietaisų būtų ne senesni kaip 5 metų, iki 30 proc. – 6–10 metų senumo ir iki 10 proc. – senesnių kaip 10 metų. Vertinant pagal COCIR pateiktas rekomendacijas, Lietuvoje RDMP eksploatacinis amžius visiškai neatitinka rekomendacijų. Lietuvoje per mažai naujų (0–5 metų senumo) ir per daug 6–10 metų ar senesnių nei 10 metų amžiaus RDMP. 89 RDMP (22,9 proc.) yra senesni nei 15 m., bet vis dar naudojami šalies SPĮ. Vadovaujantis Kanados radiologų asociacijos rekomendacijomis, senesni nei 15 metų prietaisai neturėtų būti naudojami. Ilgesnio eksploatacinio amžiaus (senesni) prietaisai siejami su didesne nepageidaujamų įvykių ir techninių gedimų rizika, atsarginių dalių trūkumu, didesnėmis remonto ir techninės priežiūros išlaidomis, mažesne tyrimų vaizdinimo kokybe, didesne pacientų apšvita jonizuojančiąja spinduliuote.
29. Seni RDMP ne tik sąlygoja blogesnės kokybės radiologinių paslaugų teikimą ir didina nepageidaujamų įvykių riziką, bet ir sukelia didesnę ekonominę naštą. SPĮ duomenimis, per 2017 m. visose viešosiose SPĮ esančių stacionarių universalių RDMP priežiūrai ir remontui (eksploatacinės išlaidos, skirtos RDMP remontui, metrologinei patikrai, techninei būklei tikrinti, techninei priežiūrai ir pan.) yra išleista apie 1 mln. eurų, iš jų rajono ir regiono lygmens stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose SPĮ – apie 0,5 mln. eurų.
30. Siekiant užtikrinti, kad SPĮ esantys RDMP būtų laiku atnaujinami, o sprendimai dėl RDMP atnaujinimo poreikio būtų priimami objektyviai, turi būti vadovaujamasi šiais SPĮ turimų RDMP atnaujinimo kriterijais:
30.1. SPĮ turimo naudojamo RDMP amžius – 15 metų ir daugiau:
30.1.2. SPĮ turi du tos pačios rūšies ir tipo naudojamus RDMP. RDMP atnaujinimo prioritetas SPĮ priklauso nuo per metus atliekamų rentgeno diagnostinių tyrimų vienu RDMP vidurkio;
30.2. ASPĮ turimo naudojamo RDMP amžius – nuo 10 iki 14 metų:
30.2.2. SPĮ turi du tos pačios rūšies ir tipo naudojamus RDMP. RDMP atnaujinimo prioritetas SPĮ priklauso nuo per metus atliekamų rentgeno diagnostinių tyrimų vienu RDMP vidurkio;
31. Tuo atveju, kai Sveikatos apsaugos ministerijai pateikiamas medicinos priemonės (prietaiso) gedimo nustatymo aktas, kurio išvada – RDMP netinkamas toliau naudoti ir SPĮ atliekamų tyrimų vienu RDMP vidurkis yra didelis, RDMP atnaujinimo tikslingumas ir prioritetas vertinamas individualiai.
32. SPĮ turimų RDMP naudojimo intensyvumas turi būti didelis, kad būtų išnaudojamos visos turimų RDMP galimybės. Stacionaraus universalaus RDMP intensyvumas, priklausomai nuo rentgeno diagnostinių tyrimų skaičiaus praėjusiais metais (jei nėra galimybės apskaičiuoti ankstesniais metais atliktus tyrimus – atliktus per pastaruosius 12 mėnesių), vertinamas pagal 2 lentelėje nurodytus kriterijus:
2 lentelė. RDMP naudojimo intensyvumo vertinimo kriterijai.
| Eil. Nr. |
RDMP rūšis ir tipas |
RDMP naudojimo intensyvumas (tyrimų skaičius) |
||
| Didelis |
Vidutinis |
Mažas |
||
| 1. |
Stacionarus universalus RDMP |
> 20 000 |
10 000–20 000 |
< 10 000 |
33. Informaciją apie SPĮ turimų RDMP, kurių įsigijimo kaina viršija 28 962 eurus ir su kuriais teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiškai ar iš dalies apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, naudojimo efektyvumą renka VASPVT, vadovaudamasi Medicinos prietaisų naudojimo tvarka.
34. Siekiant tinkamai įvertinti SPĮ, SPĮ dirbančių gydytojų radiologų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų, dalyvaujančių teikiant rentgeno diagnostikos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, darbo apimtį ir pobūdį, SPĮ būtina pildyti rentgeno diagnostikos paslaugų apskaitos formą.
35. SPĮ būtini rentgeno diagnostikos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo protokolai. Lietuvos gyventojų medicininės apšvitos mažinimas yra vienas iš prioritetinių tikslų teikiant radiologijos paslaugas.
IV SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR ĮGYVENDINIMAS
37. Programos tikslas – pagerinti rentgeno diagnostikos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pacientų saugą.
38. Programos tikslui įgyvendinti iškelti šie uždaviniai:
39. Programos įgyvendinimo, vadovaujantis Programos 30 punkte nustatytais kriterijais ir atsižvelgiant į finansavimo galimybes, etapai:
39.1. pirmas etapas (2018–2021 metai) – atnaujinti rajonų ir regionų lygmens stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių SPĮ ir ambulatorines antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių SPĮ (pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. V-554 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklių 2018 metų siektinų reikšmių patvirtinimo“) turimus naudojamus universalius stacionarius RDMP, siekiant radiologijos paslaugų optimizavimo;
39.2. antras etapas (2022–2023 metai) – atnaujinti ne Programos 39.1 papunktyje nurodytų SPĮ turimus naudojamus universalius stacionarius RDMP;
40. Atlikus analizę pagal VASPVT 2017 m. duomenis apie Programos 39.1 papunktyje nurodytų SPĮ turimus naudojamus universalius stacionarius RDMP (Programos 1 priedas) ir vadovaujantis Programos 30 punkte nustatytais kriterijais, sudarytos šios Programos pirmojo etapo įgyvendinimo SPĮ turimų naudojamų universalių stacionarių RDMP atnaujinimo eilės (prioriteto tvarka):
40.1. 1 eilė – SPĮ turimi naudojami 2003 ir senesnių gamybos metų universalūs stacionarūs RDMP, kai SPĮ turi vieną naudojamą universalų stacionarų RDMP (Programos 2 priedas);
40.2. 2 eilė – SPĮ turimi naudojami 2003 ir senesnių gamybos metų universalūs stacionarūs RDMP, kai SPĮ turi du naudojamus universalius stacionarius RDMP, atsižvelgiant į jų naudojimo intensyvumo vidurkį (Programos 3 priedas);
40.3. 3 eilė – SPĮ turimi naudojami 2003 ir senesnių gamybos metų universalūs stacionarūs RDMP, kai SPĮ turi tris ir daugiau naudojamus universalius stacionarius RDMP, atsižvelgiant į jų naudojimo intensyvumo vidurkį (Programos 4 priedas);
40.4. 4 eilė – SPĮ turimi naudojami 2004–2008 gamybos metų universalūs stacionarūs RDMP, kai SPĮ turi vieną naudojamą universalų stacionarų RDMP (Programos 5 priedas);
40.5. 5 eilė – SPĮ turimi naudojami 2004–2008 gamybos metų universalūs stacionarūs RDMP, kai SPĮ turi du naudojamus universalius stacionarius RDMP, atsižvelgiant į jų naudojimo intensyvumo vidurkį (Programos 6 priedas);
41. SPĮ turimi naudojami stacionarūs universalūs RDMP, kurių naudojimo intensyvumas, vadovaujantis Programos 30 punktu, yra mažas, neatnaujinami, išskyrus atvejus, kai SPĮ turi tik vieną naudojamą stacionarų universalų RDMP.
42. Kitų Programos etapų įgyvendinimas planuojamas įgyvendinus Programos pirmąjį etapą ir įvertinus jo rezultatus, atsižvelgiant į finansavimo galimybes.
43. Programos įgyvendinimo priemonės, vertinimo kriterijai ir laukiami rezultatai pateikiami 3 lentelėje.
3 lentelė. Programos įgyvendinimo priemonės, vertinimo kriterijai ir laukiami rezultatai.
| Priemonės |
Vertinimo kriterijai |
Laukiami rezultatai |
Įgyvendinimo terminas |
Priemonės vykdytojas (duomenų šaltinis) |
| 1 uždavinys. Optimizuoti RDMP išdėstymą Lietuvoje ir laiku atnaujinti turimus RDMP |
||||
| 1.1. Programos pirmojo etapo metu SPĮ turimi naudojami RDMP atnaujinami eilės tvarka pagal Programos 2–7 prieduose nustatytas RDMP atnaujinimo prioritetines eiles |
1.2.1. Atnaujintų RDMP dalis, palyginti su planuota |
100 proc. |
2018–2021 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) SPĮ Savivaldybės |
| 1.2. Įvertinti Programos pirmojo etapo įgyvendinimo rezultatus |
1.2.1. Atnaujintų RDMP skaičius |
58 |
2022 m. |
SAM VASPVT |
|
|
1.2.2. RDMP atnaujinti skirtų lėšų suma |
16,24 mln. eur |
SAM SPĮ Savivaldybės |
|
|
|
1.2.3. Atnaujintų RDMP eksploatavimo išlaidų sumažėjimas, palyginti su buvusiomis senų RDMP eksploatavimo išlaidomis |
10 proc. mažesnės išlaidos |
SPĮ |
|
|
|
1.2.4. Pokytis šalies RDMP amžiaus struktūroje |
10 proc. daugiau RDMP, kurių amžius iki 10 metų |
VASPVT |
|
| 1.3. Parengti Programos įgyvendinimo antrojo etapo RDMP atnaujinimo prioritetinę (-es) eilę (-es) ir priemonių planą |
1.3.1. Parengta (-os) prioritetinė (-ės) eilė (-ės) ir priemonių planas |
1 vnt. |
2022 m. |
SAM Taryba |
| 1.4. Vertinti SPĮ turimų naudojamų universalių stacionarių RDMP naudojimo intensyvumą |
1.4.1. Įvertintas naudojimo intensyvumas |
Ne mažiau kaip 50 proc. šalies RDMP naudojimo intensyvumas vidutinis ar didelis |
Kasmet |
VASPVT |
| 1.5. Parengti rentgeno diagnostikos paslaugų apskaitos formą |
1.5.1. Parengta forma |
1 vnt. |
2019 m. |
Taryba |
| 2 uždavinys. Gerinti rentgeno diagnostikos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę |
||||
| 2.1. Atnaujinti SPĮ rentgeno diagnostikos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo protokolus, parengti trūkstamus |
2.1.1. Protokolų skaičius |
Pagal atnaujinimo (rengimo) poreikį |
Kas 3 metus |
SPĮ |
| 3 uždavinys. Tobulinti radiologijos srities specialistų (gydytojų radiologų, radiologijos technologų) kvalifikaciją |
||||
| 3.1. Kelti specialistų, dalyvaujančių teikiant rentgeno diagnostikos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, profesinę kvalifikaciją |
3.1.1. Specialistų skaičius |
250 |
Kasmet |
SPĮ Lietuvos radiologų asociacija
|
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44. Programa įgyvendinama vykdant teisės aktų, susijusių su Programoje išdėstytų veiklų reglamentavimu, reikalavimus.
45. Įgyvendinant Programą dalyvauja:
47. Programoje išdėstytos veiklos gali būti finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, savivaldybių biudžetų lėšų, ES struktūrinės paramos ir kitos tarptautinės paramos lėšų, SPĮ lėšų, taip pat gali būti finansuojama ir iš kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų finansavimo šaltinių.
48. Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo Taryba. Kasmet informaciją apie praėjusiais kalendoriniais metais pasiektus Programos įgyvendinimo priemonių rezultatus pagal Programos 3 lentelėje nurodytus vertinimo kriterijus kiekvienos priemonės vykdytojas Tarybai pristato einamųjų metų II ketv.
49. Programos įgyvendinimo kontrolę ir Programos įgyvendinimo vertinimą atlieka SAM. Programos įgyvendinimo vertinimas atliekamas pasibaigus kiekvienam Programos įgyvendinimo etapui.