LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2009 M. LAPKRIČIO 5 D. ĮSAKYMO NR. 3D-834 „DĖL GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL PRODUKTYVUMO, REPRODUKCIJOS, ŪKINIO NAUDOJIMO TRUKMĖS POŽYMIUS METODIKŲ IR VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMO KOMISIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2015 m. gruodžio 4 d. Nr. 3D-896

Vilnius

P a k e i č i u Galvijų genetinio vertinimo pagal reprodukcijos požymius metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3D-834 „Dėl Galvijų genetinio vertinimo pagal produktyvumo, reprodukcijos, ūkinio naudojimo trukmės požymius metodikų ir veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinimo“, ir ją išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Žemės ūkio ministrė                                                                                                    Virginija Baltraitienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2009 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3D-834

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 3D-896 redakcija)

GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL REPRODUKCIJOS POŽYMIUS METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.    Galvijų genetinio vertinimo pagal reprodukcijos požymius metodika (toliau – metodika) parengta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (angl. International committee of animal recording; ICAR) ir Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (angl. Inernational bull evaluation service; INTERBULL) patvirtintomis rekomendacijomis.

2.    Metodikoje vartojamos sąvokos:

2.1. Neveršingumo periodas – laikotarpis nuo karvės apsiveršiavimo iki naujo apvaisinimo;

2.2. Veršiavimosi lengvumas –  galvijų veislinės vertės nustatymo rodiklis, kuriuo parodoma veršiavimosi eiga. Jo reikšmės: 0 – nefiksuota, 1 – lengvai, 2 – normaliai, 3 – sunkiai, 4 – su veterinarijos gydytojo pagalba, 5 – operacija.

3.    Galvijų veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio įvertinimo BLUP (Geriausias nepriklausomas gyvulių vertinimo metodas, angl. Best linear unbiased prediction; BLUP) metodas.

4.    Kiekvienos giminingų veislių galvijų populiacijos galvijai vertinami atskirai.

5.    Apskaičiuojant galvijų veislinę vertę, atmetami gyvuliai, kurie yra pirmos kartos mišrūnai (vertinamų galvijų tėvai yra negiminingų ir veislės selekcijos programoje nenumatytų veislių).

6.    Galvijų veislinė vertė pagal reprodukcijos požymius apskaičiuojama remiantis reprodukcijos rodikliais, kaip atskirus požymius įvertinant laikotarpį tarp apsiveršiavimų, apvaisinti naudotų sėklinimų skaičių, neveršingumo periodą ir veršiavimosi lengvumą.

7.    Reprodukcijos požymiams įvertinti išrenkamos karvės pagal apsiveršiavimo datas ir suskirstomos į tris grupes, kur į trečią grupę patenka trečio arba kitų apsiveršiavimų karvės.

8.    Duomenys nevertinami, kai atvedami negyvi veršeliai, dvynukai, trynukai ir daugiau.

9.    Pagal šią metodiką vertinamos visos karvės, kurios pirmą kartą apsiveršiavo nuo 1995 m. sausio 1 d.

II SKYRIUS

DUOMENŲ MASYVŲ SUDARYMAS IR DUOMENŲ LOGINĖS RIBOS

10.     Sudaromi trys šios metodikos 6 punkte nurodytų apsiveršiavimų duomenų masyvai:

10.1.  prie pirmos grupės priskiriamos karvės, kurių žinoma gimimo data, pirmo ir antro apsiveršiavimo datos, o jų veislė priklauso vienai iš vertinamų populiacijų;

10.2.  prie antros ir trečios grupės priskiriamos karvės, kurių žinoma gimimo data, antro ir trečio, trečio ir ketvirto arba kitų apsiveršiavimų datos, kai nežinoma ketvirto apsiveršiavimo data;

10.3.  prie visų minėtų grupių priskirtų karvių ir telyčių turi būti užfiksuoti sėklinimo duomenys: sėklinimo data, sėklinimo paslaugą atlikusio darbuotojo kodas, buliaus reproduktoriaus numeris.

11.     Nustatytos tokios duomenų loginės ribos:

11.1.  sėklinimų skaičius vienam atsivedimui nuo 1 iki 5;

11.2.  neveršingumo periodas nuo 16 iki 180 dienų;

11.3.  laikotarpis tarp apsiveršiavimų nuo 280 iki 650 dienų;

11.4.  apsiveršiavimo amžius: pirmam veršiavimuisi nuo 20 iki 42 mėn.; antram – nuo 30 iki 56 mėn.; trečiam – nuo 44 iki 75 mėn.;

11.5.  veršiavimosi lengvumo reikšmė nėra lygi 0 (nefiksuotas apsiveršiavimo lengvumas);

11.6.  ūkyje yra veršiavimosi lengvumo reikšmių skirtumų (visos reikšmės nėra vienodos);

11.7.  vertinant veršiavimosi lengvumą turi būti žinoma gyvulio atvedimo data.

12.     Į kilmės duomenų masyvą įtraukiami:

12.1.  vertinamo galvijo, jo tėvo ir motinos numeriai;

12.2.  visi vertinamų galvijų žinomi protėviai;

12.3.  jeigu galvijo tėvai nežinomi, bet yra žinomos jų atvedimo datos ir veislė, jie įtraukiami kaip nežinoma grupė ir naudojami genetinei bazei papildyti.

III SKYRIUS

REPRODUKCIJOS POŽYMIŲ VERTINIMO MODELIO APRAŠYMAS

13.     Siekiant išvengti aplinkos (negenetinių veiksnių) įtakos įvertinimo rezultatams, į modelį įtraukti efektai:

13.1.  ūkio – metų, sezono – karvės apsiveršiavimo amžiaus – karvės sėklintojo;

13.2.  ūkio atsitiktinį efektą sudaro karvės, priskirtos prie grupių pagal ūkius, kuriuose užfiksuotas pirmas apsiveršiavimas. Ūkio atsitiktinis efektas pašalina visus ūkinių ir laikymo sąlygų skirtumus ir yra vienas iš svarbiausių efektų, turinčių įtakos reprodukcijos požymiams;

13.3.  metų sezono fiksuotą efektą sudaro karvės, priskirtos prie grupių pagal jų pirmo apsiveršiavimo metus ir mėnesį. Prie pirmojo sezono priskiriami gruodžio, sausio, vasario mėnesiai, prie antrojo – kovo, balandžio, gegužės mėnesiai, prie trečiojo – birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiai ir prie ketvirtojo – rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiai. Metų sezono fiksuotas efektas pašalina aplinkos poveikį ir yra vienas iš svarbiausių efektų, turinčių didžiausią įtaką reprodukcijos požymiams;

13.4.  karvės apsiveršiavimo amžiaus fiksuotas efektas pašalina reprodukcijos valdymo skirtumus ūkyje, susijusius su sėklinamų karvių ar telyčių amžiumi;

13.5.  karvės arba telyčios sėklintojo fiksuotas efektas pašalina sėklinimo paslaugas teikiančių darbuotojų darbo skirtumus;

13.6.  nustatant veršiavimosi lengvumo reikšmę naudojami efektai: atsitiktiniai efektai – ūkis*metai, gyvulys; fiksuoti efektai – sezonas, amžius laktacijos metu mėnesiais, veršelio lytis.

14.     Modelyje taikomi genetiniai parametrai – paveldimumo ir koreliacijos koeficientai, gauti atlikus skaičiavimus pagal II skyriuje nurodytus duomenis bei nustatytas logines ribas ir pagal šiame skyriuje aprašytą modelio struktūrą.

IV SKYRIUS

GENETINIO ĮVERTINIMO REZULTATAI

15.     Modelyje pagal Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos reikalavimus genetinė bazė keičiama kas penkeri metai.

16.     Modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8–10 metų amžiaus bulių slankioji bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 20 palikuonių patelių. Šių bulių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis 12. Buliai, kurie gauna įvertinimo indeksą, didesnį už 100, yra gerintojai bazinių bulių vidurkio atžvilgiu.

17.     Bendras reprodukcinių požymių selekcinis indeksas apskaičiuojamas pagal sėklinimo, neveršingumo periodo ir laikotarpio tarp apsiveršiavimų selekcinius indeksus. Neveršingumo periodo ir laikotarpio tarp apsiveršiavimų selekciniam indeksui paskaičiuoti naudojamas koeficientas 0,5. Veršiavimosi lengvumo indeksas pateikiamas atskirai. Bendras veršiavimosi lengvumo indeksas – visų laktacijų veršiavimosi lengvumo indeksų vidurkis.

18. Genetinio vertinimo patikimumo koeficientas skaičiuojamas pagal specialią formulę. Veršelių mirtingumas nustatomas pagal formulę k/(k+kz), čia: k – palikuonių patelių skaičius, kz – populiacijos (žalųjų-žalmargių arba juodmargių) koeficientas, paskaičiuojamas iš formulės 4-h/h; h – vidutinis populiacijos paveldimumo koeficientas.

19.          Gauti bulių veislinės vertės rezultatai pagal reprodukcijos požymius skelbiami kartu su veislinės vertės rezultatais, gautais vertinant bulius pagal produktyvumo požymius. Rezultatai skelbiami, kai bulius turi 25 ir daugiau palikuonių patelių ir vertintas 5 ir daugiau ūkių, nurodant įmonę, kurioje bulius buvo pirktas, buliaus numerį, jo vardą, ūkių, kuriuose bulius vertintas, skaičių, vertinamų palikuonių patelių skaičių, selekcinį indeksą ir patikimumo koeficientą.

20.     Rezultatai teikiami bulių arba bulių spermos savininkams, Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Veislinių bulių vertinimo komisijos nariams. Galutiniai Veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinti duomenys pateikiami valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto tinklalapyje. Geriausių bulių įvertinimo rezultatai pateikiami kartą per metus Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitoje.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21.     Pirmą kartą įvertintų bulių vertinimo rezultatai teikiami iš karto juos patvirtinus ir pateikus išvadas apie tolesnį jų spermos panaudojimą.

22.     Tėvų ir protėvių genetinio įvertinimo rezultatai ir vertinimo pasikeitimai fiksuojami galvijų kilmės masyve.

23.     Prieš kiekvieną vertinimą atliekama duomenų loginė kontrolė pagal II skyriuje pateiktą metodiką.

24.     Taikomo modelio pakeitimus ar papildymus, atsižvelgus į veislininkystės specialistų, mokslininkų bei kitų veislininkystės institucijų pateiktus pasiūlymus ir pritarus Veislinių bulių vertinimo komisijai, tvarko valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

_______________________________