Teismingumo byla Nr. T-38/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06671-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2024 m. birželio 27 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės Lietuvos kalėjimų tarnybos ieškinį atsakovei Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl rašto panaikinimo ir baudos skyrimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Ieškovė Lietuvos kalėjimų tarnyba ieškinyje atsakovei Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“ prašo teismo: pripažinti, kad atsakovė, priimdama 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. T.“ (toliau – ir Raštas) ir, atsisakiusi duoti sutikimą atsakovės narei A. T. taikyti drausminę nuobaudą, piktnaudžiavo savo teisėmis; panaikinti Raštą ir skirti atsakovei ieškovės naudai teismo nuožiūra nustatyto dydžio baudą.

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismui kilo abejonė dėl šios bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Kreipdamasis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą, teismas nutartyje nurodo, kad byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tarnybinės nuobaudos profesinės sąjungos narei skyrimo teisėtumo; ieškovė yra viešojo administravimo subjektas. Kaip teigia kreipęsis teismas, nors Regionų administracinis teismas, atsisakydamas priimti Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ skundą, 2024 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodė, kad ginčas yra susijęs su darbo teisiniais santykiais, šioje byloje yra sprendžiamas klausimas ne dėl A. T., bet dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, todėl faktas, kad A. T. yra ne valstybės tarnautoja, neturi teisinės reikšmės. Teismas, grįsdamas savo poziciją, kad tokio pobūdžio bylos yra nagrinėjamos administraciniuose teismuose, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3368-438/2020, 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3819-552/2019, 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4772-520/2017.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Ieškinyje nurodoma, kad, inventorizuojant ilgalaikį materialųjį turtą, Skubios pagalbos–priėmimo ir konsultacijų skyriuje užfiksuotas konkretaus turto, už kurį pagal pareigybės aprašymą yra materialiai atsakinga vyresnioji slaugos administratorė A. T., trūkumas. Ieškovės direktoriaus sudaryta komisija atliko darbo pareigų pažeidimo tyrimą ir parengė darbo pareigų pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje siūloma įspėti A. T. apie galimas pakartotinio pažeidimo pasekmes. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą skirti šiai darbuotojai įspėjimą.

Ieškovės prašomame panaikinti Rašte atsakovė nurodė nesutinkanti su darbo pareigų pažeidimo tyrimo išvada, prašanti sudaryti kitą pažeidimo tyrimo komisiją, į ją įtraukti atsakovės atstovą ir atlikti naują pažeidimo tyrimą. Pasak ieškovės, pagal profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas reglamentuojantį Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnį, atsakovė, kaip profesinė sąjunga, turėjo teisę įvertinti tik tai, ar įspėjimas apie galimas pakartotinio pažeidimo pasekmes nėra skiriamas šiai darbuotojai dėl jos narystės bei veiklos profesinėje sąjungoje, bet ne kitus su darbo pareigų pažeidimo tinkamu nustatymu susijusius aspektus.

Taigi ieškovas iš esmės kelia ginčą dėl atsakovės veiksmų teisėtumo pastarajai nesutinkant, jog vyresnioji slaugos administratorė A. T., kuri yra atsakovės (profesinės sąjungos) narė, būtų įspėta apie galimas pakartotinio pažeidimo pasekmes.

Pažymėtina, kad prie bylos medžiagos nėra pridėtų dokumentų, kurie tiesiogiai pagrįstų, kokiu pagrindu A. T. dirba pas ieškovę. Kita vertus, iš šalių procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovę ir A. T. sieja darbo teisiniai santykiai; šią faktinę aplinkybę nurodo ir į specialiąją teisėjų kolegiją kreipęsis teismas, dėl to tarp šalių ginčo taip pat nėra. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų administraciniam teismui sprendžiant dėl ieškovės skundo priimtinumo, į bylą buvo pateikta ieškovės ir A. T. sudaryta darbo sutartis.

Taip pat pažymėtina, kad tyrimas dėl A. T. darbo pareigų pažeidimo pradėtas ir vykdytas teisiniu pagrindu nurodant Lietuvos Respublikos darbo kodeksą.

Bylai aktualioje Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Nors nagrinėjamu atveju ginčas nekyla tiesiogiai tarp darbo sutarties šalių (ieškovės, kaip darbdavės, ir A. T., kaip darbuotojos), tačiau ginčijami atsakovės veiksmai atsisakant duoti sutikimą įspėti vyresniąją slaugos administratorę A. T. apie galimas pakartotinio pažeidimo pasekmes, yra darbuotojo darbo pareigų pažeidimo tyrimo ir atitinkamų teisinių pasekmių darbuotojui taikymo procedūros dalis, patenkanti į tarp ieškovės ir jos darbuotojos A. T. atsiradusių darbo teisinių santykių visumą. Ieškovė siekia užbaigti darbo pareigų pažeidimo tyrimą ir įspėti vyresniąją slaugos administratorę A. T. dėl galimų teisinių pasekmių. Nesutarimas tarp šalių kyla dėl netinkamo darbo teisės normų vykdymo, todėl, kaip susijęs su darbo teisiniais santykiais, jis, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-XX-63-10). Ieškovo reikalavimai pripažinti atsakovę piktnaudžiaujant savo teisėmis ir skirti jai baudą yra susiję su reikalavimu dėl Rašto panaikinimo, todėl taip pat nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Į specialiąją teisėjų kolegiją kreipęsis teismas nepagrįstai remiasi savo nutartyje nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nurodytose bylose ginčai kilo iš tarnybos teisinių santykių, o tokių ginčų nagrinėjimas teisės aktais yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija ginčus dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą taikyti tarnybinę atsakomybę valstybės tarnautojui, savo praktikoje priskiria administracinių ginčų kategorijai (pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 27 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-XX-4-10). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas nėra susijęs su tarnybos teisiniais santykiais, o, kaip minėta, su darbo santykių dalyvių teisėmis ir pareigomis, atsiradusiomis iš darbo sutarties ir kitų darbo teisės normų.

Remiantis tuo, kas nurodyta, byla pagal ieškovės Lietuvos kalėjimų tarnybos ieškinį atsakovei Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl rašto panaikinimo ir baudos skyrimo grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovės Lietuvos kalėjimų tarnybos ieškinį atsakovei Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl rašto panaikinimo ir baudos skyrimo grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas	Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė	Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas