II SKYRIUS
VERTĖJŲ KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS IR KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI
4. Vertėjams gali būti suteiktos trys vertėjų kvalifikacinės kategorijos: vyresniojo vertėjo, vyriausiojo vertėjo ir vertėjo eksperto. Turima vertėjo aukštesnė kvalifikacinė kategorija neriboja galimybių ir pareigos teikti vertimo gestų kalba paslaugas, kurias teikia žemesnės kvalifikacinės kategorijos vertėjai.
5. Įgyti vyresniojo vertėjo kvalifikacinę kategoriją arba patvirtinti vyresniojo vertėjo kvalifikacinę kategoriją gali asmenys, kurie atitinka visus šiuos reikalavimus:
5.1. turi ne trumpesnį kaip 2 metų vertėjo darbo stažą (turintys vertėjo išsilavinimą);
5.2. turi ne trumpesnį kaip 4 metų vertėjo darbo stažą (turintys aukštąjį išsilavinimą, bet neturintys vertėjo išsilavinimo);
5.3. per paskutinius trejus metus ne trumpiau kaip 36 akademines valandas dalyvavo su gestų kalbos vertėjo profesine veikla susijusių kompetencijų plėtojimo veiklose, iš kurių ne mažiau kaip 18 akademinių valandų turi būti susiję su gestų kalbos vartojimu (pateikiama vertėjo užpildyta ir vertėjo darbdavio ar jo įgalioto asmens patvirtinta Dalyvavimo kompetencijų plėtojimo veiklose suvestinė (Tvarkos aprašo 1 priedas) ir dalyvavimo faktą įrodantys dokumentai (pažymos, pažymėjimai, sertifikatai ir kiti dokumentai, liudijantys apie dalyvavimą kompetencijų plėtojimo veiklose, kuriuose turi būti nurodoma kompetencijų plėtojimo veiklą organizavusi įstaiga, veiklos pavadinimas, trukmė);
5.4. per paskutinius trejus metus suteikė ne mažiau kaip 30 gestų kalbos vertimo paslaugų (iš kurių ne mažiau kaip 10 paslaugų turi būti suteikta nuotoliniu būdu), panaudojant ne mažiau kaip dvi vertimo paslaugų rūšis, nurodytas Vertimo paslaugų teikimo tvarkos aprašo 8.1-8.4 papunkčiuose, ne mažiau kaip dviejose iš šiame papunktyje nurodytų įstaigų ir (ar) sričių, kiekvienoje iš jų atlikdami ne mažiau kaip po 7 vertimus (pateikiama vertėjo užpildyta ir vertėjo darbdavio ar jo įgalioto asmens patvirtinta Suteiktų vertimo paslaugų suvestinė (Tvarkos aprašo 2 priedas):
5.4.1. švietimo įstaigose ir (ar) srityje;
5.4.2. mokymo įstaigose ir (ar) srityje;
5.4.3. socialinių paslaugų įstaigose ir (ar) srityje;
5.4.4. sveikatos priežiūros įstaigose ir (ar) srityje;
5.4.5. viešuose renginiuose (pvz., sporto, kultūros ir pan.).
6. Įgyti vyriausiojo vertėjo kvalifikacinę kategoriją arba patvirtinti vyriausiojo vertėjo kvalifikacinę kategoriją gali asmenys, kurie atitinka visus šiuos reikalavimus:
6.1. turi vertėjo darbo stažą:
6.1.1. ne trumpesnį kaip 3 metų (turintys vertėjo išsilavinimą);
6.1.2. ne trumpesnį kaip 5 metų (turintys aukštąjį išsilavinimą, bet neturintys vertėjo išsilavinimo);
6.2. per paskutinius trejus metus ne trumpiau kaip 36 akademines valandas dalyvavo su gestų kalbos vertėjo profesine veikla susijusių kompetencijų plėtojimo veiklose, iš kurių ne mažiau kaip 18 akademinių valandų turi būti susiję su gestų kalbos vartojimu (pateikiama vertėjo užpildyta ir vertėjo darbdavio ar jo įgalioto asmens patvirtinta Dalyvavimo kompetencijų plėtojimo veiklose suvestinė (Tvarkos aprašo 1 priedas) ir dalyvavimo faktą įrodantys dokumentai (pažymos, pažymėjimai, sertifikatai ir kiti dokumentai, liudijantys apie dalyvavimą kompetencijų plėtojimo veiklose, kuriuose turi būti nurodoma kompetencijų plėtojimo veiklą organizavusi įstaiga, veiklos pavadinimas, trukmė);
6.3. per paskutinius trejus metus suteikė ne mažiau kaip 60 gestų kalbos vertimo paslaugų (iš kurių ne mažiau kaip 15 paslaugų turi būti suteikta nuotoliniu būdu), panaudojant ne mažiau kaip dvi vertimo paslaugų rūšis, nurodytas Vertimo paslaugų teikimo tvarkos aprašo 8.1-8.4 papunkčiuose, ne mažiau kaip keturiose iš šiame papunktyje nurodytų sričių ir (ar) įstaigų, kiekvienoje iš jų atlikdami ne mažiau kaip po 5 vertimus (pateikiama vertėjo užpildyta ir vertėjo darbdavio ar jo įgalioto asmens patvirtinta Suteiktų vertimo paslaugų suvestinė (Tvarkos aprašo 2 priedas):
6.3.1. teisinio turinio tekstų vertimo (teismuose, teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijose, teisės klausimais, teisinę reikšmę turinčių dokumentų, teisės aktų rengimo, nagrinėjimo ir pan.);
6.3.2. aukštosiose mokyklose;
6.3.3. kompetencijų plėtojimo arba kvalifikacijos kėlimo veiklose;
6.3.4. konferencijose, viešuose renginiuose;
6.3.5. kurčiųjų bendruomenės renginiuose;
6.3.6. religinėse apeigose;
6.3.7. televizijos laidose.
7. Įgyti vertėjo eksperto kvalifikacinę kategoriją arba patvirtinti turimą vertėjo eksperto kvalifikacinę kategoriją gali asmenys, kurie:
7.1. turi vertėjo išsilavinimą;
7.2. turi ne trumpesnį kaip 7 metų vertėjo darbo stažą;
7.3. per paskutinius trejus metus ne trumpiau kaip 36 akademines valandas dalyvavo su gestų kalbos vertėjo profesine veikla susijusių kompetencijų plėtojimo veiklose, iš kurių ne mažiau kaip 18 akademinių valandų turi būti susiję su gestų kalbos vartojimu (pateikiama vertėjo užpildyta ir vertėjo darbdavio ar jo įgalioto asmens patvirtinta Dalyvavimo kompetencijų plėtojimo veiklose suvestinė (Tvarkos aprašo 1 priedas) ir dalyvavimo faktą įrodantys dokumentai (pažymos, pažymėjimai, sertifikatai ir kiti dokumentai, liudijantys apie dalyvavimą kompetencijų plėtojimo veiklose, kuriuose turi būti nurodoma kompetencijų plėtojimo veiklą organizavusi įstaiga, veiklos pavadinimas, trukmė);
7.4. turi ne trumpesnę kaip 2 metų mentorystės darbo (t. y. dalinimosi savo praktine patirtimi lietuvių gestų kalbos vertėjo profesinėje srityje) patirtį arba ne mažiau kaip 4 kartus vadovavo lietuvių gestų kalbos vertimo studijų programoje besimokančių asmenų praktikoms (pateikiama darbdavio pažyma, kurioje nurodomas mentorystės darbo arba vadovavimo vertėjų praktikai laikotarpis);
7.5. per paskutinius trejus metus suteikė ne mažiau kaip 90 gestų kalbos vertimo paslaugų (iš kurių ne mažiau kaip 25 gestų kalbos vertimo paslaugos turi būti suteiktos nuotoliniu būdu), panaudojant ne mažiau kaip dvi vertimo paslaugų rūšis, nurodytas Vertimo paslaugų teikimo tvarkos aprašo 8.1-8.4 papunkčiuose, ne mažiau kaip šešiose iš Tvarkos aprašo 6.3 papunktyje nurodytų sričių ar įstaigų, kiekvienoje iš jų atlikdami ne mažiau kaip po 5 vertimus (pateikiama vertėjo užpildyta ir vertėjo darbdavio ar jo įgalioto asmens patvirtinta Suteiktų vertimo paslaugų suvestinė (Tvarkos aprašo 2 priedas);
7.6. atitinka ne mažiau kaip du iš šių reikalavimų:
7.6.1. geba teikti vertimo paslaugas viena iš galimų kalbos porų (lietuvių gestų kalba / užsienio šnekamoji kalba; užsienio šnekamoji kalba / lietuvių gestų kalba). Per paskutinius trejus metus turi būti atlikti ne mažiau kaip 3 vertimai (pateikiama laisvos formos vertėjo darbdavio arba renginio organizatoriaus suteiktų gestų kalbos vertimo paslaugų pažyma, kurioje nurodyta renginio vieta, data, pavadinimas ir organizatorius);
7.6.2. geba teikti vertimo paslaugas viena iš galimų kalbos porų (lietuvių šnekamoji kalba / tarptautiniai gestai; lietuvių gestų kalba / tarptautiniai gestai) tarptautiniuose renginiuose (seminaruose, konferencijose, darbo grupėse ir pan.). Per paskutinius trejus metus turi būti atlikti ne mažiau kaip 3 vertimai (pateikiama laisvos formos vertėjo darbdavio arba renginio organizatoriaus suteiktų gestų kalbos vertimo paslaugų pažyma, kurioje nurodyta renginio vieta, data, pavadinimas ir organizatorius);
7.6.3. per paskutinius trejus metus ne mažiau kaip 3 kartus plėtojo profesines kompetencijas gestotyros, vertimo iš gestų kalbos ir į ją, kurčiųjų kultūros ir istorijos srityse šiais būdais: dalyvavo tyrimuose, skaitė pranešimus, rengė metodinę medžiagą, rengė straipsnius ar vykdė kitą veiklą (atestacijai pateikiamas straipsnis, pranešimas, parengta medžiaga, nuorodos į metodinę medžiagą, tyrimo rezultatus ir pan., kur nurodomas pateiktos medžiagos (straipsnio, tyrimo ar kt.) užsakovas ir vykdytojas bei pavadinimas).
8. Vyriausiojo vertėjo ir vertėjo eksperto kvalifikacinės kategorijos siekiančių asmenų atitinkamiems gebėjimams įvertinti atestuojamas vertėjas Atestacijos komisijai elektroniniu paštu arba naudojantis internetinės kompiuterinių failų perdavimo paslaugomis pateikia ne trumpesnį kaip 10 minučių vaizdo įrašą, kurį galima būtų peržiūrėti su Windows operacinėje sistemoje integruotais vaizdo leistuvais (vaizdo įrašas turi būti atliktas video kodavimo formatu, suderinamu / palaikomu Windows Media Player programinės įrangos). Pateiktame vaizdo įraše turi būti aiškiai girdimas vertėjo vertimas į lietuvių kalbą ir matoma kalbėtojo vartojama gestų kalba arba girdimas kalbėtojo tekstas ir matomas vertėjo vertimas į gestų kalbą arba kitokia kalbų (ir vertimo) kombinacija (atsižvelgiant į vertimo situaciją). Negali būti teikiama filmuota medžiaga, kuri neatspindi realios vertimo situacijos, sukurta dirbtinai – filmuota studijoje (jei tai ne projektinė veikla, užsakymas ar pan.), vertimas atliktas bendradarbiams ir pan. Kartu su filmuota medžiaga vertėjas pateikia įraše girdimo teksto (vertėjo ar kalbėtojo) stenogramą (išskyrus atvejį, kai bus pateiktas įrašas tarptautiniais gestais / lietuvių gestų kalba). Pasibaigus atestacijai, filmuota medžiaga saugoma kartu su kitais atestuojamo asmens atestacijos dokumentais. Už individualių asmenų sutikimų filmuotis gavimą, filmuotos medžiagos rengimą ir jos kokybę atsako atestuojamas asmuo. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas) atsako už reikalingos įrangos ir sąlygų filmuotai medžiagai peržiūrėti sudarymą. Vertėjai gebėjimui versti įvertinti pateikia:
8.1. vyriausiojo vertėjo kvalifikacinę kategoriją siekiantis įgyti vertėjas:
8.1.1. ne mažiau kaip 4 vaizdo įrašus, įrodančius vertimo patirtį ne mažiau kaip keturiose iš Tvarkos aprašo 6.3 papunktyje nurodytų sričių ir (ar) įstaigų, iš kurių:
8.1.1.1. pusė įrašų parodo vertėjo gebėjimus versti į gestų kalbą;
8.1.1.2. kita pusė įrašų – į lietuvių šnekamąją kalbą arba į lietuvių kalbą raštu (tuo atveju, jeigu vertėjas dėl pagrįstų priežasčių negali pateikti įrašų su vertimu į lietuvių šnekamąją kalbą. Dėl tokio įrašo užskaitymo sprendžia Atestacijos komisija);
8.1.2. ne mažiau kaip 1 vaizdo įrašą, parodantį vertėjo gebėjimus versti nuotoliniu būdu nuotolinių vaizdo konferencijų ir pokalbių platformose;
8.2. vertėjo eksperto kvalifikacinę kategoriją siekiantis įgyti vertėjas:
8.2.1. ne mažiau kaip 6 vaizdo įrašus, įrodančius vertimo patirtį ne mažiau kaip šešiose iš Tvarkos aprašo 6.3 papunktyje nurodytų sričių ir (ar) įstaigų, iš kurių:
8.2.1.1. pusė įrašų parodo vertėjo gebėjimus versti į gestų kalbą;
8.2.1.2. kita pusė įrašų – į lietuvių šnekamąją kalbą arba į lietuvių kalbą raštu (tuo atveju, jeigu vertėjas dėl pagrįstų priežasčių negali pateikti įrašų su vertimu į lietuvių šnekamąją kalbą. Dėl tokio įrašo užskaitymo sprendžia Atestacijos komisija);
8.2.2. ne mažiau kaip 1 vaizdo įrašą, parodantį vertėjo gebėjimus versti nuotoliniu būdu nuotolinių vaizdo konferencijų ir pokalbių platformose;
8.2.3. ne mažiau kaip 1 vaizdo įrašą, parodantį vertėjo gebėjimus versti Tvarkos aprašo 7.6.2 papunktyje nurodytoje srityje, jei vertėjas nurodo, kad atitinka Tvarkos aprašo 7.6.2 papunktyje nurodytą reikalavimą.
III SKYRIUS
ATESTACIJOS KOMISIJA
9. Vertėjus atestuoja Atestacijos komisija, kurios veiklą koordinuoja ir sekretoriato funkcijas vykdo Neįgaliųjų reikalų departamentas.
10. Atestacijos komisija vertina vertėjų pateiktus dokumentus, jų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, užduoda vertėjui bendro pobūdžio klausimus informacijai patikslinti ir pagal gautą (turimą) informaciją suteikia arba nesuteikia kvalifikacines kategorijas, patvirtina arba nepatvirtina suteiktą kvalifikacinę kategoriją arba ją panaikina.
11. Atestacijos komisijos darbo forma – posėdžiai, kuriems vadovauja Atestacijos komisijos pirmininkas, o jo nesant – pirmininko pavaduotojas.
12. Atestacijos komisijos sudėtį, Atestacijos komisijos sekretorių bei Atestacijos komisijos darbo reglamentą tvirtina Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius. Atestacijos komisiją sudaro: pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir ne mažiau kaip 3 nariai.
13. Atestacijos komisija sudaroma iš Neįgaliųjų reikalų departamento, kurčiuosius vienijančių nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų, vertėjus vienijančių organizacijų bei vertėjus rengiančių švietimo įstaigų atstovų. Atestacijos komisijos sekretoriumi skiriamas vienas iš Neįgaliųjų reikalų departamento darbuotojų. Prie Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo tvirtinama Atestacijos komisijos sudėtis ir Atestacijos komisijos darbo reglamentas, pridedami Atestacijos komisijos narių atitiktį Tvarkos aprašo 14 punkte nurodytiems reikalavimams patvirtinantys dokumentai (švietimo įstaigų išduoti vertėjo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ir darbdavių pažymos ar kiti dokumentai (pvz., darbo sutartis, kiti vertimo paslaugų teikimą pagrindžiantys dokumentai, įrodantys vertėjo darbo stažą).
14. Visi Atestacijos komisijos nariai privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. Ne mažiau kaip trečdalis Atestacijos komisijos narių privalo turėti vertėjo arba jam prilygintą išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų lietuvių gestų kalbos vertėjo darbo stažą ir ne mažesnę kaip vyresniojo vertėjo kvalifikacinę kategoriją, arba ne trumpesnę kaip 5 metų lietuvių gestų kalbos kursų vedimo, lietuvių gestų kalbos metodinių priemonių rengimo ar kitą su lietuvių gestų kalba susijusią patirtį.
15. Atestacijos komisijos sudėtis atnaujinama ne mažiau kaip trečdaliu narių kas penkerius metus nuo jos sudarymo dienos.
IV SKYRIUS
VERTĖJŲ ATESTACIJOS TVARKA
16. Atestacijos komisijos pirmininkas apie numatomą Atestacijos komisijos posėdį paskelbia viešai Neįgaliųjų reikalų departamento interneto svetainėje likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki numatomo Atestacijos komisijos posėdžio.
17. Vertėjas, pageidaujantis įgyti kvalifikacinę kategoriją arba patvirtinti turimą kvalifikacinę kategoriją, ne vėliau kaip prieš 45 kalendorines dienas iki Atestacijos komisijos posėdžio Neįgaliųjų reikalų departamentui pateikia Atestacijos komisijai adresuotą prašymą pagal Tvarkos aprašo 3 priede nustatytą formą bei atestacijai reikalingus dokumentus:
17.1. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
17.2. išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas;
17.3. vertėjo darbdavio arba kurčiuosius vienijančios nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos, arba vertėjus vienijančios organizacijos rekomendaciją suteikti arba patvirtinti vertėjo pageidaujamą kvalifikacinę kategoriją (siekiantiems įgyti vertėjo eksperto kvalifikacinę kategoriją privaloma vertėjo darbdavio rekomendacija ir kurčiuosius vienijančios nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos arba vertėjus vienijančios organizacijos rekomendacija. Jei nėra galimybės gauti darbdavio rekomendacijos, privalomos kurčiuosius vienijančios nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos ir vertėjus vienijančios organizacijos rekomendacijos);
17.4. kitus dokumentus ir medžiagą, patvirtinančius atitiktį Tvarkos aprašo 5, 6, 7 ar 8 punktuose nustatytiems reikalavimams asmenims, siekiantiems įgyti ar patvirtinti atitinkamą vertėjo kvalifikacinę kategoriją.
18. Atestacijos komisijos sekretorius per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo patikrina, ar yra pristatyti Tvarkos aprašo 17 punkte nurodyti atitinkamai kvalifikacinei kategorijai įgyti ar patvirtinti reikalingi dokumentai ir medžiaga. Vertėjui nepateikus reikalingų dokumentų ir medžiagos, Atestacijos komisijos sekretorius elektroniniu paštu išsiunčia jam prašymą per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pristatyti trūkstamus dokumentus. Vertėjui nepristačius trūkstamų dokumentų, jo pateiktas prašymas dėl atestacijos nenagrinėjamas.
19. Jei pageidaujančio įgyti kvalifikacinę kategoriją arba patvirtinti turimą kvalifikacinę kategoriją vertėjo pateikti dokumentai yra pateikti be trūkumų, Neįgaliųjų reikalų departamentas perduoda juos Atestacijos komisijai svarstyti artimiausiame posėdyje.
20. Atestacijos komisijos posėdyje privalo dalyvauti atestuojamas vertėjas.
21. Atestacijos komisijos sekretorius ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki Atestacijos komisijos posėdžio elektroniniu paštu pateikia Atestacijos komisijos nariams posėdžio medžiagą. Esant poreikiui, gali būti organizuojamas parengiamasis posėdis, kurio metu Atestacijos komisijos nariai gali pateikti klausimus vertėjams su prašymu iki numatytos Atestacijos posėdžio dienos patikslinti ar papildyti dokumentuose pateiktą informaciją. Taip pat Atestacijos komisija gali prašyti vertėjo pateikti Pažymų apie vertimo gestų kalba paslaugos suteikimą kopijas. Kilus įtarimams dėl pateiktos filmuotos medžiagos Atestacijos komisijos nariai turi teisę paprašyti vertėjo pateikti kitą filmuotą medžiagą iki numatytos Atestacijos posėdžio dienos. Vertėjui nepateikus kitos filmuotos medžiagos per Atestacijos komisijos nurodytą terminą, vertėjas yra neatestuojamas.
22. Atestacijos komisijos posėdžio metu pateiktą filmuotą medžiagą vertina gestų kalbą mokantys Atestacijos komisijos nariai. Filmuotai medžiagai įvertinti Atestacijos komisijos nariai gali pasitelkti ekspertą-konsultantą. Vertimo gestų kalba filmuota medžiaga vertinama užpildant Vertimo lietuvių gestų kalba filmuotos medžiagos vertinimo anketą (Tvarkos aprašo 4 priedas), tai yra skiriant balus pagal Tvarkos aprašo 4 priede nurodytus vertinimo kriterijus ir suteikiant bendrą įvertinimą pagal nurodytoje anketoje pateiktą formulę. Kiekvieno Atestacijos komisijos nario galutinis visų vaizdo įrašų vertinimas yra visų vaizdo įrašų galutinių vertinimų suma, padalyta iš vertintų vaizdo įrašų skaičiaus. Galutinis visų vertinusių Atestacijos komisijos narių vertinimas yra visų vertintojų galutinių vertinimų suma, padalyta iš vertinusių Atestacijos komisijos narių skaičiaus. Jei galutinis visų vertintojų vertinimas yra 5 arba daugiau balų, laikoma, kad vertėjas atitinka Tvarkos aprašo 6.3., 7.6.2 papunkčiuose nurodytus atitinkamai kvalifikacinei kategorijai įgyti keliamus reikalavimus. Jei visų vertintojų vertinimas yra mažesnis nei 5 balai, laikoma, kad vertėjas neatitinka Tvarkos aprašo 6.3., 7.6.2 papunkčiuose nurodytų atitinkamai kvalifikacinei kategorijai įgyti keliamų reikalavimų.
23. Vertėjui suteikiama arba nesuteikiama, patvirtinama arba nepatvirtinama turėta kvalifikacinė kategorija, įvertinus vertėjo pateiktuose dokumentuose ir Atestacijos komisijos posėdžio metu gautą informaciją ir, jeigu jis atitinka visus atitinkamai kvalifikacinei kategorijai įgyti keliamus kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus Tvarkos aprašo 5, 6 ar 7 punktuose. Jei vertėjas bent vieno reikalavimo neatitinka, prašoma aukštesnė kvalifikacinė kategorija nesuteikiama arba nepatvirtinama turėta kvalifikacinė kategorija. Jei vertėjo atestacijos metu nustatoma, kad asmuo atitinka kvalifikacinius reikalavimus žemesnei kvalifikacinei kategorijai įgyti nei ta, kuri buvo nurodyta asmens prašyme, jam gali būti suteikta žemesnė vertėjo kvalifikacinė kategorija.
24. Atitinkamo lygmens vertėjo kvalifikacinė kategorija suteikiama 5 metams. Nepraėjus 5 metų laikotarpiui asmuo gali kreiptis dėl atestacijos aukštesnei kvalifikacinei kategorijai gauti tik tuo atveju, jei jis atitinka kvalifikacinius reikalavimus šiai kategorijai gauti.
25. Vertėjas, kuriam atestacijos metu nebuvo suteikta pageidaujama kvalifikacinė kategorija ar patvirtinta turėta kvalifikacinė kategorija, gali dėl jos kreiptis pakartotinai tik paskelbus naujos atestacijos pradžią ir atsiradus naujų aplinkybių, kurios įrodytų, kad asmuo atitinka kvalifikacinius reikalavimus atitinkamai kvalifikacinei kategorijai įgyti ar patvirtinti.
26. Atestacijos komisija sprendimus priima atviru balsavimu atestuojamajam nedalyvaujant. Sprendimas dėl atitinkamos vertėjo kvalifikacinės kategorijos suteikimo ar patvirtinimo priimamas, jei už jį balsuoja daugiau nei pusė posėdyje dalyvaujančių narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia Atestacijos komisijos pirmininko balsas. Su Atestacijos komisijos sprendimais dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo arba nesuteikimo, patvirtinimo arba nepatvirtinimo, pateikiamomis rekomendacijomis ir kvalifikacinės kategorijos nesuteikimo arba nepatvirtinimo argumentais / priežastimis atestuojami vertėjai supažindinami elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 1 darbo dieną po Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos.
27. Atestacijos komisijos narys, susijęs darbo santykiais su organizacija ar įstaiga, kurioje dirba atestuojamas vertėjas, turi nusišalinti nuo sprendimų priėmimo atestuojant šį vertėją.
28. Atestacijos komisijos posėdžio metu rašomas posėdžio protokolas. Protokolą pasirašo Atestacijos komisijos pirmininkas ir Atestacijos komisijos sekretorius. Pasirašytą protokolą (-us) Atestacijos komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinio posėdžio dienos perduoda Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriui.
29. Gavęs Atestacijos komisijos protokolą (-us) ir vadovaudamasis Atestacijos komisijos sprendimu dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo arba patvirtinimo, nesuteikimo arba nepatvirtinimo, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius per 5 darbo dienas nuo protokolo (-ų) gavimo dienos įsakymu suteikia arba patvirtina kvalifikacines kategorijas atestuotiems vertėjams ir per 15 kalendorinių dienų nuo įsakymo pasirašymo dienos atestuotam vertėjui išduoda kvalifikacinę kategoriją patvirtinantį kvalifikacinės kategorijos pažymėjimą, nurodydamas suteiktos arba patvirtintos kvalifikacinės kategorijos galiojimo terminą. Kvalifikacinė kategorija vertėjui suteikiama arba patvirtinama nuo Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos. Kvalifikacinės kategorijos pažymėjimo formą tvirtina Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius.
30. Paaiškėjus, kad vertėjo pateiktuose atestacijai reikalinguose dokumentuose buvo nurodyta klaidinanti arba melaginga informacija, dėl kurios vertėjas negalėjo būti atestuotas atitinkamai kvalifikacinei kategorijai, Atestacijos komisijos sprendimu vertėjui gali būti panaikinta bet kurio lygmens turėta kvalifikacinė kategorija.
31. Informaciją apie suteiktą, patvirtintą ar panaikintą kvalifikacinę kategoriją Neįgaliųjų reikalų departamentas registruoja Vertėjų kvalifikacinių kategorijų registracijos žurnale.
V SKYRIUS
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
32. Vertėjas, nesutinkantis su Atestacijos komisijos sprendimu, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Atestacijos komisijos sprendimo pranešimo vertėjui dienos gali Atestacijos komisijos sprendimą apskųsti Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriui. Skunde nurodoma atestuojamo vertėjo vardas, pavardė, prašoma suteikti kvalifikacinė kategorija, vykusios atestacijos data, priimtas sprendimas, sprendimo apskundimo pagrindas (nurodoma, kurio Tvarkos aprašo punkto (-ų) priimtas Atestacijos komisijos sprendimas neatitinka) ir nesutikimo su priimtu sprendimu argumentai.
33. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius sudaro ir įsakymu patvirtina Lietuvių gestų kalbos vertėjų atestacijos skundų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) sudėtį ir darbo tvarką. Komisijos nariu negali būti Atestacijos komisijos narys. Į Komisijos sudėtį įtraukiami ne mažiau kaip du lietuvių gestų kalbos specialistai, turintys vertėjo išsilavinimą ir ne trumpesnį kaip 5 metų vertėjo darbo stažą arba ne trumpesnę kaip 5 metų lietuvių gestų kalbos kursų vedimo, lietuvių gestų kalbos metodinių priemonių rengimo ar kitą su lietuvių gestų kalba susijusią patirtį.
34. Gavusi vertėjo skundą dėl Atestacijos komisijos sprendimo nesuteikti arba nepatvirtinti kvalifikacinės kategorijos, Komisija patikrina vertėjo atestacijai pateiktus dokumentus ir informaciją, išklauso Atestacijos komisijos pirmininką bei vertėją ir priima sprendimą dėl vertėjo skundo pagrįstumo. Komisija Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriui teikia motyvuotą siūlymą patvirtinti Atestacijos komisijos sprendimą nesuteikti arba nepatvirtinti kvalifikacinės kategorijos arba šį sprendimą panaikinti ir vertėjui suteikti arba patvirtinti prašomą kvalifikacinę kategoriją.
35. Jeigu Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius nusprendžia, kad skundas yra pagrįstas, jis įsakymu suteikia arba patvirtina vertėjui pageidaujamą kvalifikacinę kategoriją, kuri suteikiama arba patvirtinama nuo šio įsakymo pasirašymo dienos. Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus sprendimas dėl skundo pagrįstumo ir vertėjo kvalifikacinės kategorijos Atestacijos komisijai yra privalomas. Jeigu Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius nusprendžia, kad skundas nėra pagrįstas, jis palieka galioti Atestacijos komisijos priimtą sprendimą nesuteikti arba nepatvirtinti prašomos vertėjo kvalifikacinės kategorijos. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius sprendimą dėl skundo pagrįstumo priima ne ilgiau kaip per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos.
