I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Draudimo ir (ar) perdraudimo techninių atidėjinių dydžių apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika) nustatyta draudimo ir (ar) perdraudimo techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai), skirtų finansinėms ataskaitoms sudaryti, apskaičiavimo tvarka.
2. Metodika taikoma draudimo ir perdraudimo įmonėms bei mutatis mutandis trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialams (toliau – draudimo įmonė).
3. Metodikoje vartojama sąvoka „draudimo sutartis“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme (toliau – Profesinių pensijų kaupimo įstatymas) ir draudimo įmonių apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
4. Jeigu nenustatyta kitaip, Metodikoje vartojama sąvoka „draudimas“ apima ir perdraudimą.
II SKYRIUS
TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ APSKAIČIAVIMAS
5. Draudimo įmonė privalo sudaryti pakankamus techninius atidėjinius visai savo draudimo ir perdraudimo veiklai.
6. Techniniai atidėjiniai draudimo ir perdraudimo veikloms sudaromi atskirai.
7. Bendrojo draudimo atveju techniniai atidėjiniai sudaromi tik draudimo įmonei tenkančiai įsipareigojimų daliai.
8. Techniniai atidėjiniai sudaromi neatsižvelgiant į perduotą perdraudimą. Perdraudikų dalis techniniuose atidėjiniuose apskaičiuojama atskirai, atsižvelgiant į perdraudimo sutarčių sąlygas ir įvertinus iš perdraudikų atgautinų sumų nuvertėjimą.
9. Techniniai atidėjiniai ne gyvybės ir gyvybės draudimo rizikoms sudaromi atskirai.
10. Techniniai atidėjiniai kiekvienai draudimo rūšiai ir (ar) porūšiui sudaromi atskirai. Draudimo įmonė suskirsto draudimo veiklą į draudimo rūšis ir porūšius pagal vykdomos veiklos ypatumus.
11. Draudimo įmonė, atsižvelgdama į vykdomą draudimo veiklą ir prisiimamas rizikas, sudaro šiuos techninius atidėjinius:
11.2. numatomų išmokėjimų;
11.4. draudimo įmokų grąžinimo;
11.5. nepasibaigusios rizikos;
11.6. gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui;
11.8. profesinių pensijų kaupimo;
11.9. finansinių įsipareigojimų, kai investavimo rizika tenka draudėjui;
11.10. kitų finansinių įsipareigojimų.
12. Draudimo įmonės įsipareigojimai, įtraukti sudarant vieną techninį atidėjinį, negali būti įtraukiami sudarant kitą techninį atidėjinį.
13. Atsižvelgdama į veiklos specifiką ir (ar) sudaromų techninių atidėjinių neatitiktį įsipareigojimams, kylantiems iš sudarytų draudimo sutarčių, draudimo įmonė gali sudaryti ir kitus, negu nurodyti Metodikos 11 punkte, techninius atidėjinius arba taikyti kitus, negu nustatyti Metodikoje, techninių atidėjinių apskaičiavimo metodus. Tokiu atveju draudimo įmonė privalo per protingą laikotarpį pranešti Lietuvos bankui apie sudaromus kitus techninius atidėjinius ir (ar) taikomus kitus techninių atidėjinių apskaičiavimo metodus.
14. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į draudimo įmonės veiklos specifiką ir (ar) sudaromų techninių atidėjinių neatitiktį įsipareigojimams, kylantiems iš sudarytų draudimo sutarčių, gali įpareigoti draudimo įmonę sudaryti kitus, negu nurodyti Metodikos 11 punkte, techninius atidėjinius ir (ar) taikyti kitus, negu nustatyti Metodikoje, techninių atidėjinių apskaičiavimo metodus.
15. Draudėjui pareikalavus, techninių atidėjinių apskaičiavimo metodai ir naudojamos prielaidos privalo būti atskleisti.
16. Techniniai atidėjiniai privalo būti apskaičiuojami pasibaigus draudimo įmonės nustatytiems ataskaitiniams laikotarpiams, pagal atitinkamo ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis, bet ne rečiau kaip kiekvieno kalendorinio ketvirčio pabaigoje.
III SKYRIUS
Draudimo įmonės TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ APSKAIČIAVIMo metodika
17. Draudimo įmonės apskaitos politika turi apimti išsamią draudimo įmonės techninių atidėjinių apskaičiavimo metodiką.
18. Draudimo įmonės techninių atidėjinių apskaičiavimo metodikoje turi būti aprašyta išsami kiekvieno techninio atidėjinio apskaičiavimo tvarka, įskaitant 18.1–18.10 papunkčiuose nurodytą informaciją, jeigu ji nėra įtraukta į kitus apskaitos politikos dokumentus:
18.1. metodus, prielaidas ir jų pagrindimą, naudojamus apskaičiuojant techninius atidėjinius;
18.2. draudimo produktų aprašymą, kiek jis svarbus apskaičiuojant techninius atidėjinius;
18.3. draudimo sutarčių skirstymo į draudimo rūšis (porūšius) tvarką;
18.4. duomenų, naudojamų techniniams atidėjiniams apskaičiuoti, kokybės užtikrinimo tvarką;
18.5. palūkanų normos techniniams atidėjiniams diskontuoti nustatymo tvarką ir jos pagrindimą;
18.6. įsipareigojimų nepakankamumo vertinimo apskaičiuojant nepasibaigusios rizikos techninį atidėjinį tvarką, įskaitant prielaidas dėl tikėtinų būsimų pinigų srautų pagal galiojančias draudimo rizikas;
18.7. indėlio komponentų, įskaitant ir finansines priemones, atskyrimo nuo draudimo įsipareigojimų ir draudimo rizikos reikšmingumo nustatymo, kaip nurodyta 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamente (EB) 1126/2008, priimančiame tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL 2008 L 320, p. 1) (toliau – Reglamentas), kriterijus ir tvarką;
18.8. praneštų žalų, dėl kurių vyksta teisminis ginčas, įvykusių, bet dar nepraneštų žalų, į numatomų išmokėjimų techninį atidėjinį įtraukiamų žalos sureguliavimo sąnaudų ir subrogacijos arba regreso tvarka numatomų gauti sumų, taip pat realizavus likutinį turtą numatomų gauti sumų vertinimo tvarką;
18.9. sąnaudų skaidymo į rūšis (įsigijimo, žalos sureguliavimo, administracines, investicines sąnaudas), taip pat pajamų ir sąnaudų paskirstymo draudimo rūšims (porūšiams) tvarką;
18.10. perdraudikų dalies techniniuose atidėjiniuose apskaičiavimo tvarką.
19. Draudimo įmonės techninių atidėjinių apskaičiavimo metodikos ir (ar) naudojamų prielaidų pasikeitimas neturi lemti reikšmingų, neleidžiančių palyginti dviejų iš eilės einančių ataskaitinių laikotarpių rezultatų, techninių atidėjinių pokyčių. Visos naudojamos prielaidos turi būti pagrįstos. Kai būtina pakeisti techninių atidėjinių apskaičiavimo metodiką ir (ar) naudojamas prielaidas ir dėl to reikšmingai pasikeičia techninių atidėjinių dydis, pakeitimų priežastys, turinys ir poveikis privalo būti atskleisti finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.
IV SKYRIUS
palūkanų norma techniniams atidėjiniams diskontuoti
20. Kai taikytina, apskaičiuojant techninius atidėjinius atsižvelgiama į tikėtinų būsimų pinigų srautų dabartinę vertę.
21. Palūkanų norma techniniams atidėjiniams diskontuoti nustatoma vadovaujantis atsargumo principu ir turi būti parinkta taip, kad lemtų saugų techninių atidėjinių dydį.
22. Palūkanų norma techniniams atidėjiniams diskontuoti turi būti parenkama taip, kad:
22.1. rodytų draudimo sutarčių būsimų pinigų srautų savybes;
22.2. atitiktų aktyvioje, likvidžioje ir skaidrioje rinkoje randamų finansinių priemonių, turinčių panašias kaip draudimo sutarčių pinigų srautai savybes laiko, valiutos ir likvidumo atžvilgiu, siūlomą grąžą;
22.3. neapimtų bet kokių veiksnių, darančių poveikį rinkos kainoms, bet nesusijusių su draudimo sutarties pinigų srautais, efekto, pvz., palūkanų normos dalies, parodančios rinkos riziką.
23. Jeigu draudimo sutarčių pinigų srautų dydis, laikas ar neapibrėžtumas visai arba iš dalies priklauso nuo turto, dengiančio tuos pinigų srautus, grąžos, palūkanų norma techniniams atidėjiniams diskontuoti turėtų parodyti šią priklausomybę.
24. Techniniai atidėjiniai, apskaičiuoti taikant pasirinktą palūkanų normą, negali būti mažesni negu techniniai atidėjiniai, apskaičiuoti taikant draudimo sutartyje garantuotą palūkanų normą.
v SKYRIUS
PERKELTŲ ĮMOKŲ TECHNINIS ATIDĖJINYS
25. Perkeltų įmokų techninis atidėjinys sudaromas gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo rizikoms. Perkeltų įmokų techninis atidėjinys gyvybės draudimo rizikoms gali būti atskirai nesudaromas ir įtraukiamas į žalos padengimo techninį atidėjinį.
26. Perkeltų įmokų techninis atidėjinys skirtas draudimo veiklos sąnaudoms pagal visas galiojančias draudimo rizikas padengti.
27. Perkeltų įmokų techninis atidėjinys gyvybės draudimo rizikoms gali būti naudojamas trumpalaikiams įsipareigojimams parodyti.
28. Perkeltų įmokų techninis atidėjinys apskaičiuojamas kaip pasirašytų draudimo įmokų dalis, kuri turi būti priskirta draudimo įmonės pajamoms ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais.
29. Perkeltų įmokų techninis atidėjinys apskaičiuojamas kiekvienai draudimo sutarčiai atskirai, proporcingai paskirstant pasirašytą draudimo įmoką per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, kuriam apskaičiuota pasirašyta draudimo įmoka. Jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nesutampa su draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, pasirašyta draudimo įmoka paskirstoma per draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį.
30. Jeigu draudimo sutartyje numatytos kelios rizikos, patenkančios į skirtingas draudimo rūšis (porūšius), perkeltų įmokų techninis atidėjinys turi būti išskaidytas pagal šias rizikas.
31. Jeigu įvertinama, kad draudimo rizika per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį (draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį) yra pasiskirsčiusi netolygiai, taikomi perkeltų įmokų techninio atidėjinio apskaičiavimo metodai, įvertinantys netolygų draudimo rizikos išsidėstymą.
32. Vienkartinė arba periodinė draudimo įmoka, apskaičiuota už laikotarpį, nustatytą gyvybės draudimo sutartyje, laikoma gyvybės draudimo sutartyje pasirašyta to laikotarpio draudimo įmoka.
33. Draudimo įmoka, apskaičiuota visam ne gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, jeigu sutarties galiojimo laikotarpis ne ilgesnis nei vieni metai, arba vienus draudimo metus atitinkanti draudimo sutartyje nurodytos draudimo įmokos dalis, jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpis ilgesnis nei vieni metai, yra ne gyvybės draudimo sutartyje pasirašyta to laikotarpio draudimo įmoka.
34. Pasirašytos įmokos neapima indėlio komponentų, kai draudimo įmonė juos atskiria taikydama tarptautinius apskaitos standartus, kaip nurodyta Reglamente.
35. Iš finansinių įsipareigojimų, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninio atidėjinio padaryti atskaitymai draudimo rizikai padengti, kaip nurodyta Metodikos 91 punkte, yra draudimo sutartyje pasirašyta to laikotarpio, už kurį daromas atskaitymas, įmoka.
VI SKYRIUS
numatomų išmokėjimų TECHNINIS ATIDĖJINYS
36. Numatomų išmokėjimų techninis atidėjinys sudaromas gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo rizikoms.
37. Numatomų išmokėjimų techninis atidėjinys skirtas visiems numatomiems išmokėjimams ir apima sumas, jeigu jos neįtrauktos į Metodikos XIV skyriuje nurodytą kitų finansinių įsipareigojimų techninį atidėjinį, tenkančias:
37.1. praneštoms, bet dar nesureguliuotoms žaloms;
37.2. įvykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms;
37.3. praneštoms, sureguliuotoms ir apmokamoms rentos forma žaloms (gyvybės draudimo atveju – anuitetų išmokų dalims, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs);
37.4. praneštoms, sureguliuotoms, bet dar neapmokėtoms žaloms;
37.5. išperkamosioms sumoms dėl nutrūkusių arba kitaip pasibaigusių prieš terminą gyvybės draudimo sutarčių bei praneštų nedraudžiamųjų įvykių;
37.6. žalos sureguliavimo sąnaudoms, skirtoms Metodikos 37.1–37.5 papunkčiuose išvardytoms žaloms sureguliuoti.
38. Numatomų išmokėjimų techninis atidėjinys mažinamas subrogacijos arba regreso tvarka numatomomis gauti sumomis ir numatomomis gauti sumomis realizavus likutinį turtą pagal žalas, įtrauktas į numatomų išmokėjimų techninį atidėjinį.
39. Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio (išskyrus sumas, tenkančias įvykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms) apskaičiavimo pagrindas yra kiekvienos praneštos žalos individualus įvertinimas pagal visą turimą informaciją šio techninio atidėjinio sudarymo momentui. Galimos tam tikros aproksimacijos arba apibendrinimai taikant statistinius metodus, jeigu juos naudojant apskaičiuoti įsipareigojimai reikšmingai nesiskiria nuo įsipareigojimų, apskaičiuotų kiekvieną žalą vertinant atskirai.
40. Pagal įvykio laiką, dydį ar kitaip išsiskiriančios iš kitų žalos vertinamos individualiai.
41. Praneštos žalos, dėl kurių vyksta teisminis ginčas, vertinamos naudojant aktuarinius tikimybinius metodus arba individualiai, vadovaujantis atsargumo principu.
42. Sumos, tenkančios įvykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms, vertinamos „Chain–ladder“, „Nuostolingumo“, „Bornhuetter-Ferguson“, „Vidutinės išmokos“ arba kitais išvestiniais metodais, kurių panaudojimas priklauso nuo prisiimtos draudimo rizikos, turimų duomenų tinkamumo, kiekio ir patikimumo, draudimo sąlygų ir draudimo rizikų portfelio pasikeitimų, žalų statistikos stabilumo ir draudimo rūšies (porūšio) vykdymo trukmės.
43. Vykdant naują draudimo rūšį (porūšį) ir vėliau, neturint patikimų statistinių duomenų, sumos, tenkančios įvykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms, vertinamos vadovaujantis atsargumo principu.
44. Sumos, tenkančios praneštoms, sureguliuotoms ir apmokamoms rentos forma žaloms, apskaičiuojamos susumavus mokamų ir mokėtinų pagal sureguliuotus draudžiamuosius įvykius rentų (anuitetų) dabartines vertes, būsimų įsipareigojimų įvertį diskontuojant aktuariškai techninio atidėjinio sudarymo momentą. Mirtingumo, sergamumo ir kitų tikimybinių dydžių lentelių arba parametrų panaudojimas apibrėžtas Metodikos 57 punkte.
45. Žalos sureguliavimo sąnaudos, skirtos į numatomų išmokėjimų techninį atidėjinį įtrauktoms žaloms sureguliuoti, vertinamos atsižvelgiant į žalos sureguliavimo sąnaudų ir reguliuojamų žalų statistiką.
46. Metodikos 38 punkte nurodytos sumos (tiek tenkančios praneštoms žaloms, tiek įvykusioms, bet nepraneštoms žaloms) apskaičiuojamos atsižvelgiant į numatomas atgauti sumas, į kurias draudimo įmonė įgis subrogacijos arba regreso reikalavimo teisę išmokėjusi draudimo išmoką, taip pat į šių sumų ir išmokų statistiką. Subrogacijos arba regreso tvarka numatomos gauti sumos, tenkančios jau išmokėtoms draudimo išmokoms, negali mažinti numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio.
47. Kiekvienai praneštai žalai subrogacijos ar regreso tvarka numatoma gauti suma arba numatoma gauti suma realizavus likutinį turtą taip pat gali būti vertinama individualiai, vadovaujantis atsargumo principu, jeigu toks įvertis laikomas tikslesniu.
48. Praneštų žalų, dėl kurių vyksta teisminis ginčas, įvykusių, bet dar nepraneštų žalų, žalos sureguliavimo sąnaudų, subrogacijos arba regreso tvarka numatomų gauti sumų ir numatomų gauti sumų realizavus likutinį turtą vertinimo metodai turi būti parinkti taip, kad lemtų saugų, įvertinus galimus neigiamus praktikos pokyčius, numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio dydį.
49. Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio dydis, taip pat visi statistiniai koeficientai, naudojami apskaičiuojant šį techninį atidėjinį, nustatomi atskirai kiekvienai draudimo rūšiai (porūšiui), kaip nurodyta Metodikos 10 punkte. Jeigu įvertinama, kad numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio dydis gali būti apskaičiuojamas tiksliau, žalos gali būti rūšiuojamos smulkiau. Kiekvienai atskirai žalai numatomų išmokėjimų techninis atidėjinys negali būti neigiamas.
50. Numatomų išmokėjimų techninis atidėjinys gali būti diskontuojamas.
51. Prielaidos, naudotos apskaičiuojant numatomų išmokėjimų techninį atidėjinį, turi būti patikrintos praėjus protingam laikotarpiui po vertinimo atlikimo, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus. Šis patikrinimas taip pat apima ankstesnių laikotarpių numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio pakankamumo įvertinimą, apibendrinant, ar pakako ankstesnių laikotarpių numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio visoms išmokoms, žalos sureguliavimo sąnaudoms, sumažintoms išieškotomis sumomis, ir vėlesnių laikotarpių numatomų išmokėjimų techniniam atidėjiniui pagal įvykius, įvykusius iki ankstesnių laikotarpių numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio apskaičiavimo momento, padengti. Prielaidos tikslinamos joms nepasitvirtinus.
VII SKYRIUS
žalos padengimo TECHNINIS ATIDĖJINYS
52. Žalos padengimo techninis atidėjinys sudaromas gyvybės draudimo rizikoms.
53. Žalos padengimo techninis atidėjinys apskaičiuojamas pagal atsargų (atsižvelgiant į visus galimus pradinių prielaidų pasikeitimus, kurie gali lemti techninio atidėjinio nepakankamumą ateityje) perspektyvinį aktuarinį vertinimą, įvertinant visas būsimas prievoles, nustatytas pagal kiekvienos galiojančios draudimo sutarties ir prisiimtos draudimo rizikos sąlygas, jeigu šios prievolės neįtrauktos į Metodikos X, XIII ir XIV skyriuose nurodytus techninius atidėjinius, įskaitant:
53.1. visas galimas išmokas, tarp jų garantuotas išperkamąsias sumas;
53.2. draudimo sutartims tenkančias pelno dalis, į kurias draudėjai arba naudos gavėjai jau įgijo teisę;
53.3. visas pasirinkimo galimybes, kuriomis gali pasinaudoti draudėjas pagal draudimo sutarties sąlygas;
53.4. išlaidas, tarp jų ir žalos sureguliavimo išlaidas, komisinius.
54. Apskaičiuojant žalos padengimo techninį atidėjinį, naudojamas grynųjų draudimo įmokų metodas arba kiti perspektyviniai aktuariniai metodai.
55. Žalos padengimo techninis atidėjinys apskaičiuojamas kiekvienai galiojančiai draudimo sutarčiai atskirai. Galimos tam tikros aproksimacijos arba apibendrinimai, jeigu juos naudojant įsipareigojimai reikšmingai nesiskiria nuo įsipareigojimų, apskaičiuotų kiekvieną sutartį vertinant atskirai.
56. Vertinant įsipareigojimus gali būti taikomas retrospektyvinis metodas, jeigu tam tikram sutarties ar išmokos tipui negalima pritaikyti perspektyvinio metodo arba jeigu galima parodyti, kad įsipareigojimų dydis, gaunamas naudojant retrospektyvinį metodą, reikšmingai nesiskiria nuo perspektyviniu metodu gaunamo dydžio.
57. Naudojamos mirtingumo, sergamumo bei kitų tikimybinių dydžių lentelės arba parametrai turi būti pasirinkti taip, kad lemtų saugų, įvertinus galimus neigiamus praktikos pokyčius, techninio atidėjinio dydį.
58. Tuo atveju, kai pradinės draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo sąnaudos dengiamos iš būsimų draudimo įmokų, gautinų po žalos padengimo techninio atidėjinio sudarymo dienos, žalos padengimo techninis atidėjinys, apskaičiuotas grynųjų draudimo įmokų metodu, gali būti mažinamas Zilmerio (A. Zillmer) metodu (mažinamas įsigijimo sąnaudomis, visas būsimas grynąsias draudimo įmokas apskaičiuojant žalos padengimo techninį atidėjinį didinant vienoda pradinių sąnaudų dalimi) (toliau – Zilmerio metodas).
VIII SKYRIUS
draudimo ĮMOKŲ grąžinimo TECHNINIS ATIDĖJINYS
59. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjinys sudaromas gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo sutartims.
60. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjinys skirtas sumoms, kurios numatomos paskirstyti atskiroms draudimo sutartims pelno priedais ar nuolaidomis draudimo įmokoms ateityje.
61. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjinys ne gyvybės draudimo sutartims taip pat apima draudimo sutartims tenkančius pelno priedus ir nuolaidas draudimo įmokoms, į kuriuos draudėjai arba naudos gavėjai jau įgijo teisę, jeigu jie neįtraukti į Metodikos XIV skyriuje nurodytą kitų finansinių įsipareigojimų techninį atidėjinį.
62. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjinys sudaromas kiekvienai draudimo sutarčiai, kurioje numatomas dalies įmokų grąžinimas (pelno priedas) ir (ar) įmokų sumažinimas.
63. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjinys apima tokias sumas:
63.1. pagal draudimo įmonės veiklos ar draudimo sutarties (rūšies, porūšio) rezultatus grąžintiną draudėjui draudimo įmokų dalį (draudėjui tenkančią pelno dalį), jeigu toks draudimo įmokų dalies grąžinimas (pelno priedas) yra numatytas draudimo sutartyje, išskyrus draudimo įmokų dalį, grąžintiną dėl draudimo sutarties nutraukimo;
63.2. pagal draudimo įmonės veiklos arba draudimo sutarties (rūšies, porūšio) rezultatus taikytiną nuolaidą draudimo įmokai, jeigu toks įmokų sumažinimas yra numatytas draudimo sutartyje.
64. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjinys sudaromas įvertinus visus šio tipo įsipareigojimus pagal esamą padėtį. Į techninį atidėjinį neturi būti įtraukiami prognozuojami tokio tipo įsipareigojimų padidėjimai.
65. Pagal draudimo sutarties sąlygas (taisykles) taikoma drausmingumo nuolaida rodo tikslesnį rizikos įvertinimą ir nėra laikoma įmokų grąžinimu.
IX SKYRIUS
nepasibaigusios rizikos TECHNINIS ATIDĖJINYS
66. Nepasibaigusios rizikos techninis atidėjinys sudaromas gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo rizikoms. Nepasibaigusios rizikos techninis atidėjinys gyvybės draudimo rizikoms gali būti atskirai nesudaromas ir įtraukiamas į žalos padengimo techninį atidėjinį.
67. Nepasibaigusios rizikos techninis atidėjinys skirtas techninių atidėjinių nepakankamumui pagal galiojančias draudimo rizikas padengti.
68. Draudimo įmonė turi įvertinti sudarytų techninių atidėjinių pakankamumą kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, palyginusi juos su tikėtinų būsimų pinigų srautų pagal galiojančias draudimo rizikas dabartine verte.
69. Vertinant techninių atidėjinių pakankamumą turi būti atsižvelgiama į visus tikėtinus būsimus pinigų srautus pagal galiojančias draudimo rizikas, įskaitant:
69.1. išmokas, žalos sureguliavimo išlaidas ir išieškotas sumas;
69.2. įsigijimo ir administracines išlaidas;
69.4. investicijų, dengiančių techninius atidėjinius šioms draudimo rizikoms, grąžą;
69.5. draudimo sutartimis suteikiamas garantijas ir pasirinkimo galimybes.
70. Jeigu įvertinama, kad techniniai atidėjiniai, atėmus su galiojančiomis draudimo rizikomis susijusias atidėtąsias įsigijimo sąnaudas ir susijusį nematerialųjį turtą, yra mažesni už tikėtinų būsimų pinigų srautų pagal galiojančias draudimo rizikas dabartinę vertę, sudaromas nepasibaigusios rizikos techninis atidėjinys sumai, kuriai nepakanka techninių atidėjinių.
71. Apskaičiuojant nepasibaigusios rizikos techninį atidėjinį, draudimo sutartys skirstomos į draudimo rūšis (porūšius), prielaidos ir parametrai parenkami taip, kad lemtų, įvertinus galimus neigiamus praktikos pokyčius, saugų techninio atidėjinio dydį.
72. Prielaidos, naudotos vertinant techninių atidėjinių pakankamumą, patikrinamos praėjus protingam laikotarpiui po vertinimo atlikimo, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus. Prielaidos tikslinamos joms nepasitvirtinus.
X SKYRIUS
gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, TECHNINIS ATIDĖJINYS
73. Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninis atidėjinys sudaromas gyvybės draudimo sutartims, susijusioms su investiciniais fondais (toliau – gyvybės draudimo sutartis, kai investavimo rizika tenka draudėjui), kitoms nei nurodytos Metodikos 89 punkte.
74. Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninis atidėjinys turi apimti visas sumas pagal gyvybės draudimo sutartis, kai investavimo rizika tenka draudėjui, kurių vertė arba pelningumas nustatomi pagal investicijas, kurių riziką prisiima draudėjas, arba pagal indeksą, jeigu jos neįtrauktos į Metodikos XIII skyriuje nurodytą finansinių įsipareigojimų, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninį atidėjinį.
75. Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, pasirašytos draudimo įmokos gali būti pripažintos tada, kai yra sudaromas su jų sumokėjimu susijęs gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninis atidėjinys.
76. Jeigu taikytina, gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninis atidėjinys apskaičiuojamas pagal investicinių vienetų, priskirtinų draudimo sutarčiai, vertę šio techninio atidėjinio sudarymo momentu. Investicinio vieneto vertė, naudojama šiam techniniam atidėjiniui įvertinti, turi būti nustatoma pagal draudimo sutartyje aprašytus kriterijus.
77. Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, sutartims privalo būti sudaromas ne tik gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninis atidėjinys, bet ir kiti techniniai atidėjiniai, skirti draudimo rizikoms.
78. Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninis atidėjinys gali būti mažinamas sumomis, skirtomis būsimoms draudimo įmonės sąnaudoms, įskaitant sąnaudas draudimo rizikai, tik tuo atveju, jeigu tai numatyta draudimo sutartyje.
79. Metodai, analogiški Zilmerio metodui, gali būti taikomi gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techniniam atidėjiniui mažinti Metodikos 58 punkte nurodytais atvejais.
XI SKYRIUS
pensijų kaupimo TECHNINIS ATIDĖJINYS
80. Pensijų kaupimo techninis atidėjinys sudaromas, jeigu draudimo įmonė vykdo pensijų kaupimo veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme.
81. Pensijų kaupimo techninis atidėjinys sudaromas įvertinus visas esamas ir būsimas prievoles valdomiems pensijų fondams, tarp jų:
81.1. visas pensijų fondams mokėtinas sumas;
81.2. įsipareigojimus garantuoti pensijų fondų dalyviams tam tikrą pajamingumą, neįtraukiant prognozuojamo tokio tipo įsipareigojimų padidėjimo.
82. Vertinant įsipareigojimus garantuoti pajamingumą, įvertinamas skirtumas tarp garantuoto ir realaus pensijų fondų pajamingumo pagal esamą finansų rinkos padėtį ir atsižvelgiama į garantijos terminą ir pinigų laiko vertę. Šie įsipareigojimai kiekvienai pensijų kaupimo sutarčiai apskaičiuojami atskirai.
XII SKYRIUS
profesinių pensijų kaupimo TECHNINIS ATIDĖJINYS
83. Profesinių pensijų kaupimo techninis atidėjinys sudaromas, jeigu draudimo įmonė vykdo profesinių pensijų kaupimo veiklą, numatytą Profesinių pensijų kaupimo įstatyme.
84. Profesinių pensijų kaupimo techninis atidėjinys sudaromas įvertinus visus įsipareigojimus, susijusius tik su kapitalo kaupimu, kiekvienam finansuojančiam subjektui (minimaliu dalyvavimo laikotarpiu) arba apdraustajam (praėjus minimaliam dalyvavimo laikotarpiui) (toliau – apdraustasis) pagal gyvybės draudimo sutartis, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos (toliau – profesinių pensijų kaupimo sutartis).
85. Profesinių pensijų kaupimo techninis atidėjinys apskaičiuojamas pagal apskaitos vienetų, priskirtinų profesinių pensijų kaupimo sutarčiai, vertę techninio atidėjinio sudarymo momentu. Apskaitos vieneto vertė, naudojama šiam techniniam atidėjiniui įvertinti, turi būti nustatoma pagal profesinių pensijų kaupimo sutartyje aprašytus kriterijus.
86. Profesinių pensijų kaupimo techninis atidėjinys gali būti mažinamas tik sumomis, skirtomis draudimo įmonės sąnaudoms, susijusioms su sutarties administravimu ar draudimo rizika tik tuo atveju, jeigu tai numatyta profesinių pensijų kaupimo sutartyje.
87. Tuo atveju, kai pagal profesinių pensijų kaupimo sutartį draudimo įmonė garantuoja minimalų pajamingumą, profesinių pensijų kaupimo techninio atidėjinio dydis negali būti mažesnis negu įsipareigojimų dydis, retrospektyviai apskaičiuotas įvertinus garantuojamą pajamingumą.
88. Jeigu profesinių pensijų kaupimo sutartimis prisiimami įsipareigojimai dėl biometrinių rizikų, šioms rizikoms padengti sudaromi ir kiti techniniai atidėjiniai, skirti draudimo rizikoms.
XIII SKYRIUS
finansinių įsipareigojimų, kai investavimo rizika tenka draudėjui, TECHNINIS ATIDĖJINYS
89. Finansinių įsipareigojimų, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninis atidėjinys sudaromas gyvybės draudimo sutartims, kai investavimo rizika tenka draudėjui, kuriomis prisiimama nereikšminga draudimo rizika arba iš esmės prisiimama finansinė rizika ir (ar) iš kurių draudimo įmonė išskiria finansinę riziką atitinkančius komponentus taikydama tarptautinius apskaitos standartus, kaip nurodyta Reglamente.
90. Finansinių įsipareigojimų, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninis atidėjinys apima sumas, atitinkančias indėlio komponentus, įskaitant ir finansines priemones, kuriuos draudimo įmonė išskiria iš gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, sutarčių taikydama tarptautinius apskaitos standartus, kaip nurodyta Reglamente.
91. Finansinių įsipareigojimų, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninis atidėjinys gali būti mažinamas sumomis, skirtomis būsimoms draudimo įmonės sąnaudoms, įskaitant sąnaudas draudimo rizikai, tik tuo atveju, jeigu tai numatyta draudimo sutartyje.
XIV SKYRIUS
kitų finansinių įsipareigojimų TECHNINIS ATIDĖJINYS
92. Kitų finansinių įsipareigojimų techninis atidėjinys sudaromas gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo sutartims.
93. Kitų finansinių įsipareigojimų techninis atidėjinys apima sumas, atitinkančias indėlio komponentus, įskaitant ir finansines priemones, kuriuos draudimo įmonė išskiria iš draudimo sutarčių taikydama tarptautinius apskaitos standartus, kaip nurodyta Reglamente, jeigu šios sumos neįtrauktos į Metodikos XI–XIII skyriuose nurodytus techninius atidėjinius, tarp jų:
93.1. įsipareigojimus garantuoti draudėjams tam tikrą pelningumą;
93.2. draudimo sutartims tenkančias pelno dalis, į kurias draudėjai arba naudos gavėjai jau įgijo teisę.
94. Kitų finansinių įsipareigojimų techninis atidėjinys taip pat apima sumas, tenkančias:
94.1. praneštoms, sureguliuotoms, bet dar neapmokėtoms žaloms;
94.2. numatomoms anuitetų išmokų dalims, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs;
94.3. išperkamosioms sumoms dėl nutrūkusių arba kitaip pasibaigusių prieš terminą gyvybės draudimo sutarčių ir praneštų nedraudžiamųjų įvykių.
