LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBĖS FINANSUOJAMŲ IR NEFINANSUOJAMŲ PROFESINIO MOKYMO VIETŲ SKAIČIAUS NUSTATYMO KRITERIJŲ PATVIRTINIMO

2023 m. lakričio 29 d. Nr. V-1517

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 punktu:

1. T v i r t i n u Valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo kriterijus (pridedama).

2. R e k o m e n d u o j u  kitoms valstybinėms ar savivaldybių švietimo įstaigoms, kurios dalyvauja centralizuotai vykdomame priėmime į profesinio mokymo įstaigas ir kitas valstybines ar savivaldybių švietimo įstaigas mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas, vadovaujantis Valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo kriterijais, nustatyti valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų mokymosi vietų, į kurias planuoja vykdyti ateinančių metų priėmimą, skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje nustatytas sritis ir profesinio mokymo programas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                                                  Gintautas Jakštas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu

Nr. V-1517

VALSTYBĖS FINANSUOJAMŲ IR NEFINANSUOJAMŲ PROFESINIO MOKYMO VIETŲ SKAIČIAUS NUSTATYMO KRITERIJAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo kriterijai (toliau – Kriterijai) taikomi nustatant iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valstybės finansuojamų (toliau – valstybės finansuojama vieta) ir nefinansuojamų mokymosi vietų, į kurias planuojamas vykdyti ateinančių metų priėmimas, skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje nustatytas sritis ir profesinio mokymo programas.

2. Valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo kriterijais vadovaujasi profesinio mokymo įstaigų kolegialūs valdymo organai – tarybos.

3. Valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų, į kurias planuojama vykdyti ateinančių metų priėmimą, skaičius pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje nustatytas sritis ir profesinio mokymo programas nustatomas kasmet iki spalio 30 dienos. Šį skaičių kartu su vietų pokyčio, lyginant su einamųjų metų mokinių priėmimo rezultatais, pagrindimu profesinio mokymo įstaigos pažymi švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos vykdyti bendrąjį priėmimą institucijos informacinėje sistemoje.

II SKYRIUS

VALSTYBĖS FINANSUOJAMŲ PROFESINIO MOKYMO VIETŲ SKAIČIAUS NUSTATYMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS

4. Profesinio mokymo įstaigos taryba valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų, į kurias planuoja vykdyti priėmimą, skaičių nustato pagal šiuos kriterijus:

4.1. Optimalus valstybės finansuojamų vietų skaičius:

4.1.1. negali būti didesnis nei profesinio mokymo įstaigos priimtų į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas iki einamųjų metų spalio 1 d. mokinių skaičius, išskyrus atvejus, kai tenkinamos Kriterijų 5 punkte nustatytos sąlygos;

4.1.2. nustatomas atsižvelgiant į visų reorganizavime dalyvavusių profesinio mokymo įstaigų priimtų į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas iki einamųjų metų spalio 1 d. mokinių skaičių, jei profesinio mokymo įstaiga einamaisiais metais buvo reorganizuota ar dalyvavo reorganizavime.

4.2. Pasiūlos ir paklausos derinimas. Priimant sprendimus dėl pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programų pasiūlos, prioritetas skiriamas darbo rinkoje aktualioms, šalies ir regiono ekonomikos bei darbo rinkos poreikius ir socialines reikmes atitinkančias kvalifikacijas suteikiančioms profesinio mokymo programoms;

4.3. Pajėgumas teikti kokybišką profesinį mokymą. Planuojamas valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius turi atitikti profesinio mokymo įstaigos galimybes teikti kokybišką profesinį mokymą ir, jei vykdo, pagrindinį ir vidurinį ugdymą.

5. Profesinio mokymo įstaiga gali planuoti didesnį valstybės finansuojamų vietų skaičių, nei nustatytas pagal Kriterijų 4.1 papunktį, jei atitinka abu šiame punkte nustatytus kriterijus (galima didinti iki 20 procentų) arba vieną iš šių kriterijų (galima didinti iki 10 procentų):

5.1. Absolventų įsidarbinimas. Profesinio mokymo įstaigos absolventų, dirbusių šeštą mėnesį po formaliojo profesinio mokymo programos baigimo, dalies praėjusių kalendorinių metų rodiklis viršija 65 proc. ribinę vertę (galima didinti planuojamą skaičių iki 10 procentų).

5.2. Profesinio mokymo programų baigimas. Nebaigusių formaliojo profesinio mokymo programos profesinio mokymo įstaigoje asmenų dalis nuo visų pagal šias programas besimokiusiųjų praėjusių kalendorinių metų rodiklis neviršija 25 proc. ribinės vertės (galima didinti planuojamą skaičių iki 10 procentų).

6. Profesinio mokymo įstaigos taryba valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, į kurias planuoja vykdyti priėmimą, pagal profesinio mokymo programas paskirsto atsižvelgdama į šiuos rekomenduojamus prioritetus:

6.1. užtikrinti pakankamą pirminio profesinio mokymo programų, vykdomų kartu su pagrindinio ar vidurinio ugdymo lygmens programa, pasiūlą ir planuoti atitinkamą valstybės finansuojamų vietų skaičių;

6.2. užtikrinti profesinio mokymo prieinamumą ir profesinio mokymo programų pasiūlą asmenims, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir baigė jiems pritaikytas bendrojo ugdymo programas;

6.3. planuojant pirminio profesinio mokymo programų (be bendrojo ugdymo) ir tęstinio profesinio mokymo pasiūlą, prioritetą teikti pirminio profesinio mokymo programoms, skirtoms pirmajai kvalifikacijai įgyti, atsižvelgiant į prognozuojamą paklausą darbo rinkoje.

III SKYRIUS

VALSTYBĖS NEFINANSUOJAMŲ PROFESINIO MOKYMO VIETŲ SKAIČIAUS NUSTATYMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS

7. Profesinio mokymo įstaigos taryba valstybės nefinansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų, į kurias planuoja vykdyti priėmimą, skaičių nustato pagal šiuos kriterijus: 

7.1. Planuojama valstybės nefinansuojamų vietų apimtis. Planuojamas valstybės nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius turi atitikti profesinį mokymą vykdančios įstaigos turimus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius bei galimybes teikti kokybišką profesinį mokymą.

7.2. Profesinio mokymo programų pasiūla. Valstybės nefinansuojamos vietos planuojamos toms pačioms profesinio mokymo programoms, kuriose suplanuotos valstybės finansuojamos vietos.

IV SKYRIUS

BAIGAIMOSIOS NUOSTATOS

8. Informacija apie profesinio mokymo įstaigų absolventų įsidarbinimo ir nebaigusių profesinio mokymo programos asmenų rodiklius bei apie kitus profesinio mokymo įstaigų veiklos išorinio kokybės vertinimo rodiklius kaupiama ir teikiama Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (svis.smm.lt) Rodiklių skiltyje (Profesinio mokymo išorinio vertinimo rodikliai).

9. Informacija apie priimtų į profesinio mokymo įstaigų valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas iki einamųjų metų spalio 1 d. mokinių skaičių kaupiama ir teikiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos vykdyti bendrąjį priėmimą institucijos informacinėje sistemoje.

10. Informacijos apie regiono ir šalies darbo rinkos poreikius bei socialines reikmes šaltiniai – strateginiai šalies, regiono ar savivaldybės plėtros dokumentai, Įsidarbinimo galimybių barometras, vykdytų viešųjų konsultacijų dėl priėmimo pasiūlos derinimo protokolai bei kita prieinama informacija apie esamą kvalifikacijų poreikį ir prognozes.

_________________