PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PROJEKTO RENGIMO TVARKOS APRAŠO IR PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PINIGINIŲ IR NATŪRINIŲ IŠLAIDŲ NORMŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2022 m. lapkričio 8 d. Nr. AV-685
Pakruojis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 22 punktu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 1K-206 „Dėl biudžeto sudarymo ir vykdymo formų“ 1.1 punktu:
1. T v i r t i n u pridedamus:
2. N u r o d a u Pakruojo rajono savivaldybės biudžetinėms įstaigoms, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams ir filialams – seniūnijoms:
2.1. parengti ir perduoti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriui biudžeto programų sąmatų projektus iki 2022 m. gruodžio 1 dienos;
3. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
3.1. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. AV-831 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos aprašo ir Pakruojo rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų piniginių ir natūrinių išlaidų normų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3.2. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. AV-757 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos aprašo ir Pakruojo rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų piniginių ir natūrinių išlaidų normų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 8 d.
įsakymu Nr. AV-685
PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PROJEKTO RENGIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimą.
2. Pakruojo rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) biudžeto projektas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėms, oficialiosios statistikos portale skelbiamais duomenimis, Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų parengtomis programomis ir jų sąmatų projektais, atsižvelgiant į Savivaldybės tarybos patvirtintus strateginį veiklos bei strateginį plėtros planus.
II SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PROJEKTO RENGIMAS
3. Savivaldybės biudžeto projektas sudaromas programiniu principu vieniems kalendoriniams metams pagal Savivaldybės strateginį veiklos planą, kuriame numatomos lėšos nurodytoms programoms pagal numatomus finansavimo šaltinius įgyvendinti.
4. Savivaldybės biudžetinės įstaigos, Savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai ir filialai – seniūnijos Savivaldybės administracijos Finansų skyriui (toliau – Finansų skyrius) pateikia patvirtintas formas su skaičiavimais biudžeto projektui sudaryti:
5. Programų sąmatų projektai sudaromi pagal kiekvieną programos finansavimo šaltinį, priemones, visus funkcinės ir ekonominės klasifikacijos kodus.
6. Biudžeto programų sąmatų projektai užpildomi programoje „Finnet“ ir pateikiami Finansų skyriui su aiškinamuoju raštu, kuriame pateikiami pagrįsti skaičiavimai. Lėšų poreikis apskaičiuojamas analizuojant dvejų praėjusių metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkį, paaiškinant pokyčius, lyginant su ankstesniais metais. Aiškinamajame rašte pateikiamos einamųjų bei praėjusių metų faktinės išlaidos, kurių pagrindu planuojamos išlaidos ateinantiems metams, atsižvelgiant į 2023 metų kainų pokyčius.
7. Asignavimų valdytojai yra atsakingi už teisingą programų sąmatų projektų sudarymą ir naudojimą. Jie turi užtikrinti, kad praėjusių metų skolos būtų numatytos padengti planuojamais metais, neviršijant tiems metams skirtų Savivaldybės biudžeto asignavimų.
8. Asignavimų valdytojai gali tikslinti pateiktus veiklos programų sąmatų projektus tik suderinę su Finansų skyriumi.
9. Finansų skyrius:
9.1. analizuoja asignavimų valdytojų pateiktus sąmatų projektus, tikrina, ar skaičiavimai yra tikslūs ir pagrįsti, ar laikytasi taupumo režimo, ar numatyti asignavimai esamiems įsiskolinimams padengti;
10. Biudžeto projektas svarstomas, kaip numatyta Savivaldybės tarybos patvirtintame Savivaldybės tarybos veiklos reglamento XIV skyriuje „Savivaldybės biudžeto svarstymas“.
11. Tvirtinant Savivaldybės biudžetą, sprendime nurodoma:
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
PATVIRTINTA Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. AV-685
PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PINIGINIŲ IR NATŪRINIŲ IŠLAIDŲ NORMŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Pakruojo rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) biudžetinių įstaigų piniginių ir natūrinių išlaidų normų nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja Savivaldybės biudžetinių įstaigų piniginių ir natūrinių išlaidų normų nustatymą apskaičiuojant lėšų poreikį ateinantiems biudžetiniams metams Savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti.
2. Ateinančių biudžetinių metų lėšų poreikis nustatomas atliekant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkių skaičiavimus, asignavimų panaudojimo analizę ir atsižvelgiant į realius išlaidų pokyčius, poreikius bei planus (tai nurodoma aiškinamajame rašte).
3. Savivaldybės biudžeto lėšos skiriamos biudžetinių įstaigų savarankiškosioms funkcijoms vykdyti: personalui išlaikyti, prekėms ir paslaugoms, ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti ir kt.
4. Specialiųjų tikslinių dotacijų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti poreikis nustatomas pagal atitinkamas sritis kuruojančių valstybės institucijų / įstaigų patvirtintas metodikas, specialiosios tikslinės dotacijos ugdymo reikmėms finansuoti poreikis nustatomas pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
II SKYRIUS
Išlaidų Apskaičiavimas
6. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga (mėnesinė alga – pastovioji ir kintamoji dalys arba pastovioji dalis), priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą, premijos. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priemokos, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei Savivaldybės tarybos nustatytu didžiausiu leistinu pareigybių skaičiumi.
7. Skaičiuojant darbo užmokesčio poreikį kūrikams, darbo užmokestis skaičiuojamas 6 mėnesiams, numatant lėšas kompensacijai už nepanaudotas atostogas. Sargams ir kūrikams darbo užmokestis už naktinį darbą ir už darbą švenčių dienomis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsniu.
8. Socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą.
9. Mitybos išlaidos skaičiuojamos pagal formulę: išlaidos mitybai (Eur) = 1 dienos patvirtinta išlaidų norma (Eur) x maitinimo dienų skaičius x vidutinis metinis kontingentas. 1 dienos patvirtinta išlaidų norma (Eur) – maisto produktų išlaidoms padengti skirtas dienos mokestis už vaiko (gyventojo) maitinimą savivaldybės įstaigose.
10. Medikamentų ir medicininių prekių bei paslaugų įsigijimo išlaidos skaičiuojamos pagal formules:
10.1. išlaidos medikamentams (Eur) = 1 dienos išlaidų norma (Eur) x medikamentų naudojimo dienų skaičius x vidutinis metinis kontingentas;
11. Ryšių įrangos ir ryšių paslaugų įsigijimo išlaidos (ryšių paslaugų (interneto, telefono, fakso, pašto siuntimo ir kitų ryšių paslaugų), ryšio linijos įrengimo, taip pat telefonų (išskyrus išmaniuosius telefonus) ir kitos ryšių įrangos įsigijimo, remonto, nuomos išlaidos ir pan.):
11.1. biudžetinės įstaigos privalo vadovautis Savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T-281 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų tarnybinių mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Savivaldybės biudžetinių įstaigų tarnybinių mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkos aprašu;
11.2. išlaidos fiksuoto, mobiliojo ryšio telefonams planuojamos atsižvelgiant į abonentų skaičių ir vienam abonentui skiriamą pokalbių limitą, neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio, atsižvelgiant į tarifų pasikeitimą;
12. Transporto išlaikymo ir transporto paslaugų įsigijimo išlaidos:
12.1. lėšų poreikis kurui apskaičiuojamas pagal formulę: išlaidos kurui (atskirai kiekvienai transporto priemonei) (Eur) = kuro sunaudojimo norma (l/100 km) x metinė rida (km) / 100 x kuro kaina (Eur/l):
12.1.1. kuro sunaudojimo norma (l/100 km.) – įstaigos vadovo patvirtinta atskiros transporto priemonės kuro sunaudojimo norma;
12.2. lėšų poreikis draudimo išlaidoms apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį transporto priemonių skaičių bei pasirašytas draudimo sutartis, techninei apžiūrai – kiek planuojama atlikti techninių apžiūrų;
12.3. lėšų poreikis transporto priemonių remontui, nuomai ir atsarginėms dalims apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinę transporto priemonių būklę, įstaigai pateikiant išlaidų poreikį pagrindžiančius skaičiavimus aiškinamajame rašte. Išlaidos atsarginėms dalims apskaičiuojamos pagal formulę: išlaidos atsarginėms dalims (Eur) = išlaidos kurui (Eur) x 30 proc.;
12.4. mokinių pavėžėjimo mokykliniais autobusais išlaidos kurui įsigyti skaičiuojamos pagal metinę automobilių ridą, kuri, įvertinus kuro kainų pasikeitimus, apskaičiuojama pagal formulę: metinė automobilių rida = 1 dienos maršruto ilgis x mokslo dienų skaičius;
12.5. įstaigos, neturinčios automobilių, transporto nuomos išlaidas skaičiuoja neviršydamos praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio;
12.6. iš Savivaldybės biudžeto išlaikomoms biudžetinėms įstaigoms išlaidų tarnybiniams automobiliams išlaikymo arba nuomos dydis negali viršyti 0,78 procento asignavimų darbo užmokesčiui, tvirtinamų šių įstaigų metinėse išlaidų sąmatose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“ su vėlesniais pakeitimais 5.2.2 punktu);
12.7. biudžetinės įstaigos privalo vadovautis Savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T-265 „Dėl Tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo Pakruojo rajono savivaldybės valdomose įmonėse, viešosiose ir biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo Pakruojo rajono savivaldybės valdomose įmonėse, viešosiose ir biudžetinėse įstaigose taisyklėmis.
13. Aprangos ir patalynės įsigijimo bei priežiūros išlaidos planuojamos neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio, atsižvelgiant į kainų pasikeitimą.
14. Komandiruočių išlaidos:
14.1. lėšų poreikis komandiruotėms (transporto, apgyvendinimo, maitinimo, dienpinigių sąnaudos ir kitos komandiruotės išlaidos) apskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad išlaidos turi sudaryti iki 1,5 proc. darbuotojų (neįskaitant pagalbinio personalo) darbo užmokesčiui skirtų asignavimų, neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio;
15. Gyvenamųjų vietovių viešojo ūkio išlaidos. Prie jų priskiriama: gyvenamųjų vietovių tvarkymo, gatvių ir jų apšvietimo, parkų, žaliųjų plotų ir želdinių priežiūra, vandens telkinių ir paplūdimių valymo, pakrančių tvirtinimo ir kiti priežiūros darbai. Taip pat priskiriamos lėšos prekėms, kurios reikalingos minėtiems darbams atlikti (išskyrus tas prekes, kurios priskiriamos ilgalaikiam materialiajam turtui), ir kitos gyvenamųjų vietovių viešojo ūkio einamosios išlaidos. Išlaidos planuojamos neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio, atsižvelgiant į galimus pasikeitimus ir būtinumą.
16. Prie materialiojo ir nematerialiojo turto nuomos išlaidų priskiriamos turto (pramonės, prekybos įrangos, medicininės įrangos, žemės ūkio technikos, įrenginių, statybinės technikos, nekilnojamojo turto ir kito) nuomos išlaidos, kai perduodant turtą nuomininkui neperduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto valdymu ir naudojimu. Šiam straipsniui nepriskiriamos ilgalaikio turto finansinės nuomos (lizingo) išlaidos, transporto priemonių nuomos išlaidos, informacinių technologijų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos. Turto nuomos išlaidos planuojamos neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio, atsižvelgiant į numatomus pasikeitimus.
17. Lėšų poreikis materialiojo turto paprastajam remontui planuojamos atsižvelgiant į faktinę ilgalaikio materialiojo turto būklę, nustatytus prioritetus, įstaigai pateikiant išlaidų poreikį pagrindžiančius skaičiavimus aiškinamajame rašte ir pridedant preliminarias darbų sąmatas. Prie šių išlaidų priskiriamos materialiojo turto ir ūkinio inventoriaus remonto darbų ir techninės priežiūros išlaidos ir įrankių bei prekių, kurios reikalingos paprastojo remonto darbams atlikti (santechnikos, elektros instaliacijos, apdailos ir pan. įrankių ir prekių, taip pat instrumentų, mechaninių ir elektrinių įrankių ir pan.), įsigijimo išlaidos. Taip pat priskiriamos priežiūros ir paprastojo remonto darbų, kurie atliekami siekiant naudoti materialųjį turtą jo numatyto tarnavimo laikotarpiu ir kurie nekeičia turto vertės ir jo funkcinių galimybių, bet palaiko jo gerą arba ankstesnę būklę, išlaidos.
18. Kvalifikacijos kėlimo išlaidos. Kvalifikacijos kėlimo išlaidos apima darbuotojų profesinės kvalifikacijos, įgūdžių, žinių tobulinimo išlaidas. Taip pat priskiriamos išlaidos darbuotojų stažuotėms organizuoti, seminarams, konferencijoms, kursams, pratyboms, paskaitoms rengti ir pan.
Lėšų poreikis kvalifikacijos kėlimui apskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad išlaidos turi sudaryti iki 2 procentų darbuotojų (neįskaičiuojant išlaidų, ugdymo reikmėms finansuoti skirtų kvalifikacijai kelti lėšų) darbo užmokesčiui skirtų asignavimų, neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio.
19. Ekspertų ir konsultantų paslaugų įsigijimo išlaidos. Taip pat priskiriamos išlaidos už turto vertinimo paslaugas, teisines, konsultacines ir draudimo tarpininkavimo paslaugas, audito įmonių atliekamus auditus, mokslinius tyrimus ir pan. Šios išlaidos planuojamos neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio, atsižvelgiant į numatomus pasikeitimus.
20. Komunalinių paslaugų įsigijimo išlaidos apima šildymo išlaidas, įskaitant šildymui skirto skystojo ir kietojo kuro įsigijimo, atvežimo, paruošimo išlaidas; elektros energijos, skirtos apšvietimui, šildymui ir kitoms reikmėms, išlaidas, vandentiekio, kanalizacijos ir nuotekų valymo paslaugų apmokėjimo, šiukšlių išvežimo išlaidas ir pan. Išlaidos komunalinėms paslaugoms skaičiuojamos taip:
20.1. šiluminės energijos suvartojimo norma (MWh) nustatoma atsižvelgiant į praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkį. Būtina įvertinti katilinių rekonstrukcijų ir šildomo patalpų ploto bei tarifų pasikeitimus. Centralizuotai teikiamos šilumos ir kuro pabrangimo išlaidos planuojamos didinant asignavimus vidutiniu brangimo procentu;
20.2. elektros energijos suvartojimo norma (kWh) nustatoma atsižvelgiant į praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkį. Būtina įvertinti elektros tinklų plėtrą bei vykdomą patalpų renovaciją, elektros energijos kainų kitimą;
20.3. vandens suvartojimo norma (m3) – nustatoma atsižvelgiant į praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkį, įvertinant prognozuojamus vandens suvartojimo pasikeitimus;
21. Informacinių technologijų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos apima kompiuterinės technikos ir kompiuterinės technikos dalių įsigijimo išlaidas, monitorių, spausdintuvų, kopijavimo bei daugiafunkcių aparatų, spausdintuvų dažų, USB laikmenų, išmaniųjų telefonų ir kitas informacinių technologijų prekių įsigijimo išlaidas. Šiam straipsniui taip pat priskiriamos informacinių technologijų prekių nuomos ir remonto išlaidos. Jos planuojamos neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio. Informacinių technologijų paslaugų įsigijimo išlaidos apima:
21.1. taikomosios ir sisteminės programinės įrangos administravimo, priežiūros, palaikymo ir modifikavimo paslaugų įsigijimo išlaidas, išskyrus išlaidas, kai yra didinama nematerialiojo turto vertė;
21.2. programinės įrangos licencijų priežiūros, palaikymo ir kitų panašių paslaugų įsigijimo bei licencijų nuomos (licencijų termino pratęsimo) išlaidas;
21.3. informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrai – tarnybinėms stotims (fizinėms ir virtualiosioms), elektroninių ryšių tinklams (fiziniams ir loginiams) bei užkardoms – valdyti skirtas programinės įrangos priežiūros ir administravimo paslaugų įsigijimo išlaidas;
22. Reprezentacinės išlaidos. Prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos, skiriamos reprezentacijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 919. Reprezentacinėms išlaidoms skiriamos biudžeto lėšos negali viršyti 1 procento išlaidų, patvirtintų atitinkamų metų išlaidų sąmatose. Reprezentacinės išlaidos planuojamos neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio.
23. Kitų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos. Šiam straipsniui priskiriami mokesčiai bankams už pavedimus ir kitas jų paslaugas, komisiniai mokesčiai, kasmetiniai (periodiniai) narystės mokesčiai (mokami siekiant gauti tam tikras paslaugas) tarptautinėms ir kitoms organizacijoms, išlaidos spaudos prenumeratai, ūkinio inventoriaus įsigijimo išlaidos, draudimo įmokos, išskyrus transporto priemonių draudimą. Išlaidos kitoms prekėms ir paslaugoms skaičiuojamos pagal sudarytas sutartis ir atsižvelgiant į būtiną poreikį, neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio, įvertinus paslaugų kainų pasikeitimus.
24. Palūkanos. Palūkanos – suma, kurią debitorius įsipareigoja sumokėti kreditoriui per sutartyje nurodytą laikotarpį nemažindamas pagrindinės paskolos sumos. Palūkanų išlaidoms taip pat priskiriamos palūkanos už finansinę nuomą (lizingą). Lėšų poreikis palūkanų išlaidoms apskaičiuojamas atsižvelgiant į pasirašytas sutartis.
25. Socialinė parama (socialinės paramos pašalpos) – pervedamos lėšos namų ūkių poreikiams patenkinti ne per socialinio draudimo sistemą. Socialinės paramos pašalpos gali būti išmokėtos tada, kai socialinio draudimo sistema neturi galimybių išspręsti ypatingų atvejų, atitinkami namų ūkiai nedalyvauja esamoje socialinio draudimo sistemoje arba socialinio draudimo pašalpos pasirodo netinkamos konkretiems poreikiams patenkinti. Socialinei paramai (socialinės paramos pašalpoms) natūra priskiriamos išlaidos: nemokamo maitinimo, nemokamo vežimo, kompensacijų už šildymą, savivaldybės (pagal sudarytas sutartis su senelių globos įstaigomis) patiriamos pagyvenusių žmonių apgyvendinimo senelių globos namuose paslaugų ir kitų susijusių paslaugų (maitinimo, užimtumo organizavimo ir pan.) įsigijimo išlaidos ir pan. Išlaidos socialinei paramai skaičiuojamos pagal sudarytas sutartis ir atsižvelgiant į būtiną poreikį, neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio, įvertinus paslaugų kainų pasikeitimus.
26. Darbdavių socialinė parama – išmokos, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, o įstaigos mokama socialinė parama savo darbuotojams. Darbdavių socialinė parama planuojama neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio, atsižvelgiant į numatomus pasikeitimus. Gali būti teikiamos tokios paramos rūšys:
27. Kitos išlaidos. Kitos išlaidos gali būti teikiamos valdžios ir ne valdžios sektoriams. Jos klasifikuojamos į kitas išlaidas einamiesiems tikslams ir kitas išlaidas turtui įsigyti. Kitos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į būtiną poreikį, neviršijant praėjusių dvejų metų kasinių ir einamųjų metų patvirtintų išlaidų vidurkio, įvertinus kainų pasikeitimus.
III SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
29. Asignavimų valdytojai pateikia patvirtintas biudžeto projekto skaičiavimo formas su aiškinamuoju raštu nustatytu terminu Savivaldybės administracijos Finansų skyriui.
30. Savivaldybės administracijos Finansų skyrius turi teisę pareikalauti papildomai pagrįsti pateiktus skaičiavimus.