STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRO
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ VERTINIMO KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2014 m. vasario 20 d. Nr. V-13
Vilnius
Vadovaudamasis Studijų kokybės vertinimo centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-992 „Dėl Studijų kokybės vertinimo centro nuostatų patvirtinimo“ 15.4 punktu (Žin., 2005, Nr. 72-2624; 2009, Nr. 88-3765; 2011, Nr. 140-6593):
2. Pripažįstu netekusiais galios Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos nuostatus, patvirtintus Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1-01-53 (Žin., 2010, Nr. 82-4370; 2011, Nr. 134-6401) bei Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo išvadų svarstymo tvarkos aprašą, patvirtintą Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1-01-149.
PATVIRTINTA
Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus
2014 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-13
AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ VERTINIMO komisijos NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija), veikiančios prie Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras), funkcijas, teises, pareigas, atsakomybę, sudarymo ir veiklos organizavimo tvarką.
2. Vertinimo komisija yra kolegiali institucija, kuri pataria Centrui aukštųjų mokyklų paraiškų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti (toliau – aukštosios mokyklos paraiška) bei aukštųjų mokyklų išorinio veiklos vertinimo klausimais.
3. Vertinimo komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 2009, Nr. 54-2140), kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais švietimo, mokslo ir studijų sistemą, Nuostatais, taip pat Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis.
II. FUNKCIJOS, TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
6. Vertinimo komisija vykdo šias funkcijas:
6.1. svarsto, ar ekspertų Centrui pateiktos aukštosios mokyklos paraiškos vertinimo išvados yra objektyvios, išsamios, pagrįstos, ir priima vieną iš siūlymų, nurodytų Nuostatų 7 punkte;
6.2. svarsto, ar ekspertų Centrui pateiktos aukštosios mokyklos išorinio veiklos vertinimo išvados yra objektyvios, išsamios, pagrįstos, ir priima vieną iš siūlymų, nurodytų Nuostatų 7 punkte;
6.3. teikia Centrui siūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių aukštosios mokyklos paraiškos bei aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo klausimus, tobulinimo;
7. Išnagrinėjusi ekspertų parengtas vertinimo išvadas, Vertinimo komisija pateikia Centrui vieną iš šių motyvuotų siūlymų:
8. Vertinimo komisija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę:
8.1. savo posėdžiuose prašyti ekspertų, asmenų iš mokslo ir studijų institucijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti nuomonę nagrinėjamu aukštosios mokyklos paraiškos vertinimo arba aukštosios mokyklos veiklos išorinio vertinimo klausimu;
9. Vertinimo komisijos nariai privalo dalyvauti Vertinimo komisijos posėdžiuose, taip pat laiku ir tinkamai atlikti pavestus darbus, laikytis etikos ir kitų reikalavimų (posėdžiuose išsakomą nuomonę grįsti faktais, posėdžių metu elgtis profesionaliai, neviešinti su vykdoma veikla susijusios informacijos (vertinimo išvadų, atskirų posėdyje dalyvavusių asmenų pasisakymų, siūlymų, komentarų ir pan.), viešai nekomentuoti atskirų Vertinimo komisijos narių balsavimo). Negalėdami dalyvauti Vertinimo komisijos posėdžiuose, Vertinimo komisijos nariai apie neatvykimą privalo informuoti Centrą iki posėdžio likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms, taip pat privalo nurodyti ir tokį neatvykimą pateisinančią (-ias) priežastį (-is).
10. Vertinimo komisija atsako už pagrįstų, argumentuotų siūlymų ir rekomendacijų parengimą bei pateikimą Centrui šių Nuostatų nustatytais atvejais.
III. SUDARYMO TVARKA
12. Vertinimo komisija sudaroma iš 9 narių. Vertinimo komisijos narius skiria Centras. Vertinimo komisijos nariai skiriami ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Vertinimo komisijos nariu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip 2 kartus iš eilės.
13. Vertinimo komisijos nariais gali būti skiriami mokslininkai, kompetentingumu ir kūrybiškumu pasižymėję atitinkamos srities specialistai, žymūs visuomenės veikėjai, aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojai, ekspertinio vertinimo patirties turintys dėstytojai, studentai, aukštųjų mokyklų socialinių partnerių atstovai ir valstybės institucijų, įgyvendinančių mokslo ir studijų viešojo administravimo funkcijas, tarnautojai. Vertinimo komisijoje turi būti bent po vieną mokslo ir studijų institucijų darbuotoją, aukštosios mokyklos valdymo ar administravimo patirties turintį asmenį, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių ar sąjungos (sąjungų) narį, asmenį iš aukštųjų mokyklų socialinių partnerių.
15. Jei pasibaigus Vertinimo komisijos nario paskyrimo terminui nepaskiriamas naujas Vertinimo komisijos narys, jo pareigas eina narys, kurio paskyrimo terminas yra pasibaigęs, tol, kol į jo vietą bus paskirtas naujas narys.
16. Vertinimo komisijos narį, kuris laiku ir tinkamai neatlieka savo pareigų (be išankstinio pranešimo neatvyksta į tris Vertinimo komisijos posėdžius, nesilaiko Vertinimo komisijos nariui keliamų etikos reikalavimų, neatlieka arba netinkamai atlieka Vertinimo komisijos pirmininko pavestas užduotis, nevykdo arba vykdo netinkamai kitas Nuostatuose nustatytas pareigas), Centras atšaukia iš Vertinimo komisijos ir vietoj jo bendra šių Nuostatų III skyriuje nustatyta tvarka paskiria kitą asmenį.
IV. DARBO ORGANIZAVIMAS
17. Pagrindinė Vertinimo komisijos veiklos forma yra posėdis. Vertinimo komisijos posėdžiai paprastai vyksta Centro patalpose. Vertinimo komisijos darbo sąlygas sudaro Centras.
18. Vertinimo komisijos posėdžius šaukia:
18.1. Vertinimo komisijos pirmininkas (savo iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio Vertinimo komisijos narių siūlymu);
19. Posėdžio medžiaga Vertinimo komisijos nariams pateikiama ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Ypatingais atvejais posėdžio medžiaga gali būti pateikiama ir vėliau, suderinus su Vertinimo komisijos pirmininku.
20. Vertinimo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Vertinimo komisijos narių.
21. Vertinimo komisijos siūlymai, numatyti Nuostatų 7 punkte, priimami atviru arba, Vertinimo komisijai nutarus, slaptu balsavimu. Laikoma, kad siūlymui yra pritarta, kada už pritarimą jam balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių Vertinimo komisijos narių. Balsavimo metu balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Vertinimo komisijai pirmininkaujančio asmens balsas. Vertinimo komisijos nariai, balsuodami dėl pritarimo siūlymui, gali balsuoti „už“ arba „prieš“. Draudžiama balsuojant susilaikyti.
23. Negalintys dalyvauti posėdyje Vertinimo komisijos nariai savo nuomonę svarstomais klausimais gali pateikti raštu arba elektroniniu paštu. Raštu arba elektroniniu paštu pateikta nuomonė paskelbiama posėdyje.
24. Jeigu į posėdį susirenka mažiau nei du trečdaliai Vertinimo komisijos narių, posėdžio darbotvarkės klausimai gali būti svarstomi, tačiau tokio posėdžio metu negali būti priimami Nuostatų 7 punkte numatyti siūlymai. Vertinimo komisijos posėdžio metu gali būti parengiamas (-i) siūlymo projektas (-ai). Po posėdžio visiems Vertinimo komisijos nariams išsiunčiamas įvykusio posėdžio protokolas su siūlymo projektu (-ais). Nariai, susipažinę su protokolo turiniu, paštu arba elektroniniu paštu balsuoja „už“ arba „prieš“ kiekvieną pateiktą siūlymo projektą. Laikoma, kad Vertinimo komisijos siūlymo projektui yra pritarta, kai už pritarimą jam ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo protokolo su siūlymo projektu (-ais) išsiuntimo dienos balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Vertinimo komisijos narių. Pasibaigus balsavimo terminui, posėdžio sekretorius parengia balsavimo už siūlymo projektą (-us) protokolą, kurį paštu ar elektroniniu paštu išsiunčia Vertinimo komisijos nariams ir taip juos supažindina su šio protokolo turiniu. Vertinimo komisijos siūlymo priėmimo data yra laikoma protokolo su balsavimo už siūlymo projektą (-us) rezultatais data.
25. Kai svarstomas klausimas gali sukelti kurio nors Vertinimo komisijos nario viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą, tas narys privalo nusišalinti nuo klausimo svarstymo ir balsavimo. Jei svarstomas klausimas gali sukelti posėdžiui pirmininkaujančiojo viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą, jis nuo pirmininkavimo svarstant šį klausimą nusišalina. Sprendžiant posėdžio teisėtumo klausimą pagal Nuostatų 20 punktą laikoma, kad nusišalinęs Vertinimo komisijos narys posėdyje dalyvauja.
26. Vertinimo komisijos pirmininkas atlieka šias funkcijas:
26.3. atstovauja Vertinimo komisijai arba paveda tai daryti savo pavaduotojui, o kai negali pavaduotojas – vienam iš Vertinimo komisijos narių;
27. Nesant Vertinimo komisijos pirmininko, jo funkcijas vykdo Vertinimo komisijos pirmininko pavaduotojas, o nesant abiejų – posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma išrinktas vienas iš posėdyje dalyvaujančių Vertinimo komisijos narių.
28. Vertinimo komisijos sekretorius, kurį skiria Centras iš Centro valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, padeda organizuoti Vertinimo komisijos darbą.
29. Vertinimo komisijos sekretorius atlieka šias funkcijas:
29.2. Centro finansų skyriui bei Centro direktoriui teikia informaciją apie numatomas su Vertinimo komisijos darbu susijusias išlaidas;
29.3. padeda rengti dokumentų projektus, susijusius su Vertinimo komisijos darbu, protokoluoja posėdžius;
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Su Vertinimo komisijos nariais teisės aktų nustatyta tvarka sudaromos viešojo pirkimo paslaugų sutartys.