LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2017 M. LIEPOS 17 D. ĮSAKYMO NR. V-583 „DĖL MOKYKLŲ APRŪPINIMO GELTONAISIAIS AUTOBUSAIS 2018–2020 METAIS PROJEKTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. gegužės 8 d. Nr. V-437
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. V-583 „Dėl Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2018–2020 metais projekto patvirtinimo“:
1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„Siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, II prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“ 2.1 krypties „Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką“ 2.2.3 darbo „Jungtinių mokyklų tinklo sukūrimas, plėtojant įtraukųjį ugdymą“ 3 punktą „Jungtinių mokyklų aprūpinimas mokykliniais geltonaisiais autobusais, pritaikomais specialiųjų poreikių bei judėjimo negalią turintiems vaikams“, Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017–2022 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-527 „Dėl Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017–2022 metų veiksmų plano patvirtinimo“, 1.1.7 papunktį ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį:“
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2018–2020 metais projektą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2017 m. liepos 17 d.
įsakymu Nr. V-583
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2018 m. gegužės 8 d. Nr. V-437
redakcija)
MOKYKLŲ APRŪPINIMO GELTONAISIAIS AUTOBUSAIS 2018–2020 METAIS PROJEKTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Įgyvendinant Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2018–2020 metais projektą (toliau – Projektas) siekiama:
1.1. mažinti mokinių pasiekimų netolygumus ir socialinę atskirtį užtikrinant geriausiai mokinių poreikius atitinkantį ugdymosi prieinamumą pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, didinti galimybes specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokytis įtraukiojo ugdymo būdu, plėtoti toliau kaip trys kilometrai nuo mokyklos kaimuose ir miesteliuose gyvenančių, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių vežiojimą į mokyklą ir iš jos geltonaisiais autobusais;
2. Projektas parengtas siekiant įgyvendinti:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), II prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“ 2.1 krypties „Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką“ 2.2.3 darbo „Jungtinių mokyklų tinklo sukūrimas, plėtojant įtraukųjį ugdymą“ 3 punktą „Jungtinių mokyklų aprūpinimas mokykliniais geltonaisiais autobusais, pritaikomais specialiųjų poreikių bei judėjimo negalią turintiems vaikams“;
II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
3. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose didesniu kaip 3 kilometrų atstumu nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka ir atvejais. Įgyvendindamas šias nuostatas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarkos aprašą. Švietimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. V-735/A1-208 „Dėl Privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyti atvejai, kada ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo lankyti ikimokyklinį ugdymą teikiančią įstaigą. Įgyvendinat šią nuostatą tėvai (globėjai) ir savivaldybės turėtų pasirūpinti šių vaikų pavežimu, jeigu ikimokyklinį ugdymą teikianti įstaiga yra per daug toli nuo namų.
4. Švietimo įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad valstybė finansuoja ar kitaip skatina lituanistinio švietimo veiklas užsienyje. Šiuo metu tik dvi lituanistinio švietimo įstaigos užsienyje turi geltonuosius autobusus.
5. Švietimo ir mokslo ministerija, nuo 2000 metų įgyvendindama mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais programas, kasmet nuperka ir perduoda mokykloms geltonuosius mokyklinius autobusus. Iš viso per 17 metų buvo nupirkti ir perduoti mokykloms 903 geltonieji autobusai.
6. Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2013–2017 metų programai įgyvendinti numatytomis lėšomis nepajėgiant patenkinti geltonųjų autobusų poreikio, 2016 metais pradėtas vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas „Tikslinių transporto priemonių (geltonųjų autobusų) įsigijimas“ Nr. 09.1.3-CPVA-V-704-01-0002. Įgyvendinant minėtą projektą, 2016 metais ir 2017 metais buvo nupirkta ir perduota po 35 autobusus, 2018 metais numatoma perduoti 157 autobusus, 2019 metais – 25 autobusus, 2020 metais – 20 autobusų. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto tikslus, autobusai skiriami: vežioti kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenančius, pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančius mokinius, kurie yra pakeitę mokyklą dėl jos reorganizavimo, likvidavimo ar struktūros pertvarkos, ir / arba kuriems vežimo į mokyklą paslauga neteikiama arba teikiama netinkamai; vežioti kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenančius, pagal priešmokyklinio ugdymo programą besimokančius mokinius; vežioti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, kurie nepajėgia savarankiškai vaikščioti arba dėl turimų sutrikimų yra nesaugūs kelyje
7. Bent po vieną geltonąjį autobusą turi 65 proc. kaimo mokyklų, 29 proc. – miesto mokyklų, 52 proc. gimnazijų, 49 proc. progimnazijų ir pagrindinių mokyklų, 12 proc. pradinių mokyklų. Turimų geltonųjų autobusų skaičius savivaldybėse priklauso nuo mokyklų ir mokinių skaičiaus, pokyčių mokyklų tinkle masto ir nuo to, ar savivaldybė yra miesto ar rajono.
8. 2017–2018 mokslo metais kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvena 67 324 pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokantys mokiniai, iš jų geltonaisiais autobusais į mokyklas buvo vežiojami 20 593, iš mokyklų – 22 637 mokiniai. Geltonaisiais autobusais į mokyklas vežamų pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių dalis sudaro 30,6 proc., iš mokyklos į namus – 33,6 proc. nuo visų kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenančių, pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių.
9. 2016 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu viešosios įstaigos Socialinės informacijos ir mokymų agentūros atlikto tyrimo „Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių vežiojimo mokykliniais autobusais būklė ir mokyklinių autobusų naudojimas bendrojo ugdymo mokyklose“ duomenimis, beveik 90 proc. tyrime dalyvavusių mokykliniais autobusais vežiojamų mokinių kelionė į / iš mokyklos trunka iki 60 minučių. 67 proc. visų tyrime dalyvavusių mokyklų mokinių 74 proc. visų mokykliniais autobusais vežamų mokinių pamokų pradžios laukia mažiau nei pusvalandį, nuo pusvalandžio iki valandos – 23 proc., o daugiau nei valandą – 3 proc. mokinių.
10. Tuštėjant mokykloms, savivaldybės yra priverstos vykdyti mokyklų tinklo pertvarką, uždaryti mokyklų skyrius ar mokyklas. Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo rajonų savivaldybių mokyklose sudaroma vis daugiau jungtinių klasių. 2016–2017 m. m. 380 šalies mokyklų yra 1827 jungtinės 1–8 klasės, neskaičiuojant specialiųjų mokyklų ir mokyklų asmenims, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė. Nepaisant didelių valstybės ir savivaldybių investicijų į šių klasių išlaikymą, ugdymo kokybės skirtumai tarp miesto ir kaimo mokyklų toliau didėja. Neretai 8 metus jungtinėse klasėse besimokę mokiniai nesugeba toliau sėkmingai mokytis, įgyti profesiją ir įsitvirtinti darbo rinkoje.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta sukurti jungtinių mokyklų tinklą plėtojant įtraukųjį ugdymą ir pasiekti, kad iki 2020 metų 80 proc. sumažėtų bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau kaip 120 mokinių, dalis ir kad būtų išskaidyta 75 proc. specialiųjų mokyklų (prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“ 2.1 krypties „Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką“ 2.2.3 darbo „Jungtinių mokyklų tinklo sukūrimas, plėtojant įtraukųjį ugdymą“ veiklos įgyvendinimo rodikliai).
12. Kuriant jungtinių mokyklų tinklą, mokiniai, besimokantys jungtinėse klasėse pagal pagrindinio ugdymo programą ir (ar) gimnazijų skyriuose, kuriuose vykdoma vidurinio ugdymo programa, kai nesusidaro minimalus mokinių skaičius, būtų nukreipiami į vieną iš sujungtų mokyklų. Buvusiose mokyklose toliau galėtų būti ugdomi 1–4 klasių mokiniai, priešmokyklinio ir (ar) ikimokyklinio amžiaus vaikai, vykdomos kitos neformaliojo švietimo ir kitos vietos bendruomenei reikalingos veiklos. Kuriant jungtinių mokyklų su specialiojo ugdymo skyriais tinklą ir išskaidant specialiąsias mokyklas, būtų sudarytos geresnės galimybės neįgaliems mokiniams ugdytis bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose, įgyti išsilavinimą lygiai su kitais asmenimis tose vietovėse, kuriose jie gyvena.
13. 2016–2017 mokslo metais 236 (53,6 proc.) pagrindinės mokyklos ir 3 (2,5 proc.) progimnazijos turi mažiau nei po 120 mokinių. 11 skyrių, kuriuose vykdoma vidurinio ugdymo programa, esančių kitose gyvenamosiose vietovėse, neturi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyto privalomo minimalaus mokinių skaičiaus vidurkio klasėse.
14. Norint pasiekti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytą rodiklį, kad iki 2020 metų 80 proc. sumažėtų bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau kaip 120 mokinių, dalis bei sudaryti palankesnes sąlygas kurti jungtinių mokyklų tinklą, į vieną iš sujungtų mokyklų vežant mokinius iš kitų jungiamų mokyklų, reikėtų pavežti apie 5 500 5–10 klasių ir I–IV gimnazijos klasių mokinių iš 124 progimnazijų ir pagrindinių mokyklų, 20 skyrių, kuriuose vykdoma pagrindinio ugdymo programa, ir 11 skyrių, kuriuose vykdoma vidurinio ugdymo programa. Šiam tikslui įgyvendinti 2018 metais reikėtų daugiau kaip 160 geltonųjų autobusų. 157 geltonieji autobusai 2018 metais būtų perkami Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Tikslinių transporto priemonių (geltonųjų autobusų) įsigijimas“ Nr. 09.1.3-CPVA-V-704-01-0002 (toliau – projektas Nr. 09.1.3-CPVA-V-704-01-0002 ) lėšomis. Likęs geltonųjų autobusų poreikis tais metais būtų patenkinamas Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2018–2020 metais projektui skirtomis valstybės investicijų programos lėšomis.
15. Remiantis viešosios įstaigos Socialinės informacijos ir mokymų agentūros 2016 m. pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, per artimiausius trejus metus iš viso savivaldybių mokykloms įvairiems mokinių vežiojimo poreikiams bei nusidėvėjusių geltonųjų autobusų pakeitimui reikėtų ne mažiau kaip 311 naujų geltonųjų autobusų. Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo projekto Nr. 09.1.3-CPVA-V-704-01-0002 lėšomis 2018–2020 metų laikotarpiu numatoma pirkti 202 geltonuosius autobusus. Valstybės investicijų programos lėšomis minėtu laikotarpiu reikėtų nupirkti dar 109 geltonuosius autobusus.
III SKYRIUS
PROJEKTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
16. Projekto tikslai:
16.1. padėti užtikrinti geriausiai mokinių poreikius atitinkantį kokybiško ugdymosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas prieinamumą;
17. Projekto uždaviniai:
17.1. sudaryti galimybes geltonaisiais autobusais vežioti kaimuose ir miesteliuose toliau kaip trys kilometrai nuo mokyklos gyvenančius mokinius, besimokančius pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, kurie turės pakeisti mokyklą dėl jos reorganizavimo, likvidavimo ar struktūros pertvarkos;
17.2. plėtoti dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių vežiojimą kiekvieną dieną į mokyklą ir iš jos;
17.3. gerinti kitais vežiojimo būdais vežiojamų mokinių, kurie ugdomi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas ir gyvena kaimuose ir miesteliuose toliau kaip trys kilometrai nuo mokyklos, vežiojimo sąlygas, vežant juos geltonaisiais autobusais;
17.4. sudaryti galimybes lituanistinio švietimo įstaigoms užsienyje mokinius vežioti geltonaisiais autobusais;
IV SKYRIUS
SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
18. Projekto įgyvendinimo rezultatai:
18.2. nupirktais geltonaisiais autobusais vežiojama ne mažiau kaip 3 000 pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenančių mokinių, kurie turėjo pakeisti mokyklą dėl jos reorganizavimo, likvidavimo ar struktūros pertvarkos;
18.3. 100 proc. mokyklų, į kurias bus vežiojami 2018–2020 metais reorganizuotų, likviduotų mokyklų ar mokyklų, kurių struktūra buvo pertvarkyta, mokiniai, bus aprūpintos geltonaisiais autobusais;
18.4. geltonaisiais autobusais vežiojamų pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių, gyvenančių kaimuose ir miesteliuose toliau kaip trys kilometrai nuo mokyklos, dalis padidės nuo 34 iki 38 proc.;
18.5. geltonaisiais autobusais vežiojamų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis padidės nuo 45 proc. iki 48 proc.;
18.6. ne mažiau kaip trims lituanistinio švietimo įstaigoms užsienyje bus skirti geltonieji autobusai;
19. Projekto vertinimo kriterijai:
19.2. 2018–2020 metų laikotarpiu nupirktais geltonaisiais autobusais vežiojamų pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenančių mokinių skaičius 2020-09-01;
19.3. 2018–2020 metais reorganizuotų, likviduotų mokyklų arba mokyklų, kurių struktūra buvo pertvarkyta dalis (proc.), kurioms nurodytu laikotarpiu buvo skirti geltonieji autobusai, skaičiuojant nuo viso nurodytu laikotarpiu reorganizuotų, likviduotų mokyklų arba mokyklų, kurių struktūra buvo pertvarkyta, skaičiaus;
19.4. geltonaisiais autobusais vežiojamų pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių, gyvenančių kaimuose ir miesteliuose toliau kaip trys kilometrai nuo mokyklos, dalies pokytis (proc.) šalyje nuo 2018-09-01 iki 2020-09-01, skaičiuojant nuo viso mokinių, kurių vežiojimas yra privalomas, skaičiaus;
19.5. geltonaisiais autobusais vežiojamų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalies pokytis (proc.) šalyje nuo 2018-09-01 iki 2020-09-01, skaičiuojant nuo viso visais vežiojimo būdais vežiojamų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičiaus;
19.6. lituanistinio švietimo įstaigų užsienyje, kurioms laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2020-09-01 buvo skirti geltonieji autobusai, skaičius;
V SKYRIUS
PROJEKTO FINANSAVIMAS
20. Projektui įgyvendinti 2018 metais reikės 200 tūkst. eurų, 2019 metais ir 2020 metais – po 2,1 mln. eurų. Projekto finansavimo šaltinis – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.
21. Lėšos Projektui įgyvendinti, atsižvelgiant į finansines galimybes, numatomos rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Dėl perkamų autobusų skaičiaus ir dydžio Švietimo ir mokslo ministerija kasmet nusprendžia atsižvelgusi į finansines galimybes.
VI SKYRIUS
PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS
23. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyrius vertina geltonųjų autobusų poreikį savivaldybėse, organizuoja geltonųjų autobusų skirstymą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus kriterijus, atlieka Projekto įgyvendinimo efektyvumo stebėseną, kasmet teikia duomenis Švietimo ir mokslo ministerijos padaliniui, atsakingam už ministerijos valdymo sričių būklės stebėseną bei organizuojančiam ir koordinuojančiam bendrųjų strateginių ir metinių veiklos planų vykdymo ataskaitų sudarymą. Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius organizuoja geltonųjų autobusų pirkimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dėl geltonųjų autobusų perdavimo savivaldybėms projektus.