Paveikslėlis, kuriame yra eskizas, piešimas, iliustracija, simbolis  Automatiškai sugeneruotas aprašymas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL TEISINGUMO MINISTRO 2013 M. GRUODŽIO 23 D. ĮSAKYMO NR. 1R-298 „DĖL TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. spalio 31 d. Nr. 1R-285

Vilnius

 

Pakeičiu Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

2. Rengiant teisės aktų projektus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo statutu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu ir Ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento ir Ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos ir ataskaitos formos patvirtinimo“, Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, (toliau – Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais teisės aktų projektų turinio ir formos reikalavimus.“

2. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:

9. Teisės normos turi derėti tarpusavyje, aukštesnės teisinės galios teisės aktuose neturėtų būti nuostatų, kurias galima nustatyti žemesnės teisinės galios teisės aktais, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio taisyklių, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis, taip pat negali praplėsti ar susiaurinti įstatymuose numatyto teisinio reguliavimo. Įgyvendinamajame teisės akte neturėtų būti atkartojamos aukštesnės teisinės galios teisės akto nuostatos.“

3. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:

11. Teisės aktų terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais. Viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai. Įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose neturi būti apibrėžiamos įstatymuose, o kituose įgyvendinamuosiuose teisės
aktuose – aukštesnės ar tokios pat teisinės galios įgyvendinamuosiuose teisės aktuose vartojamos ar jau apibrėžtos sąvokos, tačiau gali būti apibrėžiamos tik tame įgyvendinamajame teisės akte vartojamos sąvokos. Sąvokos negali būti apibrėžiamos idem per idem. Sąvokų apibrėžtyse neturėtų būti nustatomi reikalavimai, sąlygos, kriterijai, pateikiami pavyzdžiai, paaiškinimai, kriterijai ir pan. Sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“

4. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:

27. Kai įgyvendinant dar neįsigaliojusį pakeistą įstatymą ar jo straipsnį Vyriausybės nutarimu ar kitos įgaliotos institucijos teisės aktu konkreti institucija įgaliojama patvirtinti įgyvendinamąjį teisės aktą, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto preambulėje nurodant teisinį pagrindą rašomas įstatymo pavadinimas (skliaustuose – to įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo data ir numeris, žodis „redakcija“), skliaustuose nurodytos įstatymo redakcijos straipsnis, dalis ar punktas. Jeigu pakeitimo įstatymu keičiamas įstatymo pavadinimas, preambulėje nurodomas pakeistas įstatymo pavadinimas. Pvz.:

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo (2020 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-3229 redakcija) 12 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Įgalioti krašto apsaugos ministrą patvirtinti [...].“

 

5. Papildau 271 punktu:

271. Jei įgyvendinant dar neįsigaliojusį pakeistą įstatymą ar jo straipsnį norima, kad tam tikrai institucijai suteikiami įgaliojimai būtų nustatyti viename Vyriausybės nutarime ar kitame teisės akte, ir atsiranda poreikis į jį įrašyti dar vieną institucijai suteikiamą įgaliojimą, teisės aktas papildomas dar viena nuostata dėl įgaliojimų suteikimo, preambulėje pagal Rekomendacijų 27 punkte nustatytus reikalavimus pateikiant nuorodą ir į galiojančio įstatymo straipsnį (-ius), jo dalį (-is) ar punktą (-us), ir į vėliau įsigaliosiančią įstatymo redakciją. Pvz.:

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, 15 straipsnio 4 dalimi, 38 straipsniu ir Turizmo įstatymo (2022 m. spalio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1464 redakcija) 24 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“.

 

6. Pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:

28. Rekomendacijų 27 punkte nurodyta nuoroda skliaustuose preambulėje nedėstoma, kai įgyvendinant dar neįsigaliojusį pakeistą įstatymą ar jo straipsnį yra tvirtinamas įgyvendinamasis teisės aktas, įsigaliosiantis kartu su pakeistu įstatymu ar jo straipsniu.“

7. Pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:

29. Įgyvendinamojo teisės akto preambulėje kaip teisinis pagrindas nurodomas įstatymo straipsnis, jo struktūrinė dalis ir (ar) kitas teisės aktas ar jo struktūrinė dalis, kuriuose nustatytas įgaliojimas patvirtinti konkretų įgyvendinamąjį teisės aktą.“

8. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

35. Įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) išdėstomos viename straipsnyje atskiromis straipsnio dalimis, sąvokas įvardijantys terminai rašomi iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis. Šalia termino prireikus įvedamas trumpinys neryškinamas ir kitose šio straipsnio dalyse nevartojamas. Terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami. Sąvokas įvardijantys terminai paprastai teikiami vienaskaita. Terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka. Jei įstatyme vartojamos kitame (-uose) įstatyme (-uose) apibrėžtos sąvokos, paskutinėje šio straipsnio dalyje nurodoma, kad kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos kitame (-uose) nurodytame (-uose) įstatyme (-uose) arba tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės akte (‑uose), pvz., Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) Nr. 1407/2013 ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.“

9. Pakeičiu 48 punktą ir jį išdėstau taip:

48. Teisės akte vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) išdėstomos viename punkte punktų papunkčiais abėcėlės tvarka. Sąvokas įvardijantys terminai rašomi iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis. Šalia termino prireikus įvedamas trumpinys neryškinamas ir kituose šio punkto papunkčiuose nevartojamas. Terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami. Sąvokas įvardijantys terminai paprastai teikiami vienaskaita. Jei teisės akte vartojamos kitame (-uose) teisės akte (‑uose) apibrėžtos sąvokos, paskutiniame šio punkto papunktyje nurodoma, kad kitos apraše (taisyklėse ar pan.) vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos kitame (‑uose) nurodytame (‑uose) teisės akte (-uose) arba tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės akte (‑uose), pvz., Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.“

10. Pakeičiu 51 punktą ir jį išdėstau taip:

51. Jei teisės akto įsigaliojimas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, turi būti siejamas su sąlyga, įvyksiančia ateityje, teisės akte atsakingai institucijai formuluojama pareiga nedelsiant pranešti Teisės aktų registro tvarkytojui apie sąlygos atsiradimą ir konkrečią teisės akto įsigaliojimo datą. Pvz.:

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja po 6 mėnesių nuo Europos Komisijos pranešimo, kad 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB, 80 straipsnyje nurodytas Europos Sąjungos portalas ir šio reglamento 81 straipsnyje nurodyta Europos Sąjungos duomenų bazė visiškai atlieka savo funkciją ir atitinka šio reglamento 82 straipsnio 1 dalyje nurodytas specifikacijas,
(toliau – pranešimas) paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – paskelbimas) dienos.

[...]

5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nedelsdama informuoja Teisės aktų registro tvarkytoją apie šio įstatymo įsigaliojimo datą po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskelbimo.“

 

11. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip:

53. Dėstant teisės aktą nauja redakcija, negali būti nustatomas atskirų jo struktūrinių dalių ankstesnis įsigaliojimas. Prireikus tokiu atveju nustatyti tam tikrų nuostatų ankstesnį įsigaliojimą, iš pradžių atskiru straipsniu ar punktu atitinkamomis nuostatomis turėtų būti pildomas ar keičiamas galiojantis teisės aktas, paskui kitu straipsniu ar punktu dėstoma vėliau įsigaliosianti nauja teisės akto redakcija. Pvz.:

53.1. teisės akto, kurį sudaro punktai, keitimo išdėstymas:

1. Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6. Punkto tekstas.“

2. Pakeisti nurodytą nutarimą ir jį išdėstyti nauja redakcija:

„Naujos redakcijos nutarimo tekstas.“

3. Nustatyti, kad šis nutarimas, išskyrus 1 punktą, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.

 

53.2. teisės akto, kurį sudaro straipsniai, keitimo išdėstymas:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2023 m. gruodžio 14 d. Nr. XIV-2357

Vilnius

 

straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 8 dalį.

[...]

4 straipsnisLietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 nauja

redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą Nr. X-493 ir jį išdėstyti taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ

ĮSTATYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

[...]

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3–22 dalis ir šio įstatymo 1, 2, 3 straipsnius bei 6 straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

[...].““

 

12. Pakeičiu 54 punktą ir jį išdėstau taip:

54. Kai pakeitus teisės akto nuostatas nustatomas laikinas šių pakeitimų galiojimas, būtina nustatyti, kokia nuostata galios pasibaigus laikinam galiojimo terminui. Pakeista teisės akto nuostata pasibaigus laikinam galiojimo terminui savaime po šios datos neatkuriama, todėl teisės akto projekte turi būti išdėstomos dvi ar daugiau tos pačios keičiamos struktūrinės teisės akto dalies redakcijų – viena, kuri, pvz., galios iki 2022 m. gruodžio 31 d. (teisės akte nenurodoma, iki kada galioja ši redakcija), ir kita, įsigaliosianti 2023 m. sausio 1 d. Teisės akto projekto pabaigoje nustatant teisės akto įsigaliojimą, nurodomi keičiamo teisės akto straipsniai, jų dalys ar punktai, įsigaliosiantys skirtingu metu, ir nustatomas vėliau įsigaliosiančių teisės aktų straipsnių, jų dalių ar punktų įsigaliojimo terminas. Laikinas teisės aktų pakeitimų galiojimas įforminamas dviem būdais, atsižvelgiant į tai, ar teisės aktas dėstomas nauja redakcija, ar keičiama tik dalis jo nuostatų:

54.1.  Kai teisės aktas nauja redakcija nedėstomas, dvi ar daugiau tos pačios keičiamo teisės akto struktūrinės dalies redakcijų dėstomos atskirais straipsniais arba papunkčiais viena po kitos ir nurodomas skirtingas jų įsigaliojimas. Pvz.:

54.1.1. įstatymo keitimo išdėstymas:

43 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

70 straipsnis. Straipsnio pavadinimas

Dėstomas nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiosiančio 70 straipsnio tekstas.

 

44 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

70 straipsnis. Straipsnio pavadinimas

Dėstomas 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio 70 straipsnio tekstas.“

[...]

59 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 44 straipsnį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 44 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

 

43 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

70 straipsnis. Straipsnio pavadinimas

Dėstomas nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiosiančio 70 straipsnio tekstas.

 

44 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Dėstomas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiosiančios 70 straipsnio 2 dalies tekstas.“

 

45 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Dėstomas 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios 70 straipsnio 2 dalies tekstas.“

[...]

59 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 44 ir 45 straipsnius, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 44 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 45 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

 

43 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Dėstomas nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiosiančios 70 straipsnio 2 dalies tekstas.“

 

44 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Dėstomas 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios 70 straipsnio 2 dalies tekstas.“

[...]

59 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 44 straipsnį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 44 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

 

54.1.2. teisės akto, kurį sudaro punktai, keitimo išdėstymas:

1.1. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„Dėstomas nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiosiančio 10 punkto tekstas.“

1.2. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„Dėstomas 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio 10 punkto tekstas.“

[...]

5. Nustatyti, kad:

5.1. šis nutarimas, išskyrus 1.2 papunktį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.;

5.2. šio nutarimo 1.2 papunktis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

 

54.2. Kai teisės aktas dėstomas nauja redakcija, vėliau turintis (-ys) įsigalioti pakeitimas (-ai) išdėstomas (-i) teisės akto įsigaliojimo nuostatose. Vėliau turintis (-ys) įsigalioti teisės akto, išskyrus įstatymą, pakeitimas (-ai) ir (ar) papildymas (-ai), ir (ar) struktūrinės (-ių) dalies (-ių) pripažinimas netekusia (-iomis) galios dėstomas (-i) mutatis mutandis vadovaujantis Rekomendacijų VII skyriaus šeštajame ir septintajame skirsniuose nustatytais reikalavimais. Pvz.:

54.2.1. įstatymo keitimo išdėstymas, kai įstatymas dėstomas nauja redakcija ir atskirai keičiama viena struktūrinė dalis:

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX‑415 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymą Nr. IX-415 ir jį išdėstyti taip:

„[...].“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

2. 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija:

„1) dėstomas 2022 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto tekstas;“.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, žemės ūkio ministras, aplinkos ministras ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

54.2.2. įstatymo keitimo išdėstymas, kai įstatymas dėstomas nauja redakcija ir keičiamos kelios struktūrinės dalys:

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX‑415 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymą Nr. IX-415 ir jį išdėstyti taip:

„[...].“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

2. 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo:

1) 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija:

„1) dėstomas 2022 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio 11 straipsnio 3 dalies
1 punkto tekstas;“;

2) 15 straipsnio redakcija:

15 straipsnis. Pavadinimas

Dėstomas 2022 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio 15 straipsnio tekstas.“

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, žemės ūkio ministras, aplinkos ministras ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

54.2.3. įstatymo keitimo išdėstymas, kai įstatymas dėstomas nauja redakcija ir keičiama (-os) struktūrinė (-ės) dalis (‑ys), ir (ar) pildoma nauja (-omis) struktūrine (-ėmis) dalimi (-is), ir (ar) struktūrinė (-ės) dalis (-ys) pripažįstama (-os) netekusia (-iomis) galios:

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX‑415 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymą Nr. IX-415 ir jį išdėstyti taip:

„[...].“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

2. 2025 m. sausio 1 d. netenka galios šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 8 straipsnio 9 dalis.

3. 2025 m. sausio 1 d. šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymas papildomas 81 straipsniu:

81 straipsnis. Pavadinimas

Dėstomas 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio 81 straipsnio tekstas.“

4. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies redakcija:

„5. Dėstomas 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios 9 straipsnio 5 dalies tekstas.“

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, žemės ūkio ministras, aplinkos ministras ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

54.2.4. teisės akto, kurį sudaro punktai, keitimo išdėstymas, kai nauja redakcija išdėstytame teisės akte ar juo nauja redakcija išdėstytame tvirtinamame dokumente keičiama viena struktūrinė dalis:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, ir jas išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatyti, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šiuo nutarimu nauja redakcija išdėstytų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 27 punkto redakcija:

„27. Dėstomas 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio 27 punkto tekstas.“

 

54.2.5. teisės akto, kurį sudaro punktai, keitimo išdėstymas, kai nauja redakcija išdėstytame teisės akte ar juo nauja redakcija išdėstytame tvirtinamame dokumente keičiamos kelios struktūrinės dalys:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, ir jas išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatyti, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šiuo nutarimu nauja redakcija išdėstytų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių:

2.1. 27 punkto redakcija:

„27. Dėstomas 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio 27 punkto tekstas.“;

2.2. 33.1 papunkčio redakcija:

„33.1. Dėstomas 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio 33.1 papunkčio tekstas.“

 

54.2.6. teisės akto, kurį sudaro punktai, keitimo išdėstymas, kai nauja redakcija išdėstytame teisės akte ar juo nauja redakcija išdėstytame tvirtinamame dokumente keičiama (-os) struktūrinė (-ės) dalis (-ys) ir (ar) pildoma nauja (-omis) struktūrine (-ėmis) dalimi (‑is), ir (ar) struktūrinė (-ės) dalis (-ys) pripažįstama (-os) netekusia (-iomis) galios:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1.  Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1770 „Dėl Įgaliojimų registro reorganizavimo ir Įgaliojimų registro nuostatų patvirtinimo“:

1.1. Pakeisti nurodytą nutarimą ir jį išdėstyti nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL ĮGALIOJIMŲ REGISTRO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.1381 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Įgaliojimų registro nuostatus (pridedama).“

1.2.    Pakeisti šio nutarimo 1.1 papunktyje nauja redakcija išdėstytu nutarimu patvirtintus Įgaliojimų registro nuostatus:

1.2.1. Papildyti 13.3 papunkčiu:

„13.3. prokūros.“

1.2.2. Papildyti nauju 14.16 papunkčiu:

„14.16. požymis apie įgaliotinio (-ių) teisę perįgalioti kitą asmenį atlikti veiksmus (jei nurodyta);“.

1.2.3. Papildyti 14.17 papunkčiu:

„14.17. požymis, kad įgaliojimas neatšaukiamas (jei nurodyta);“.

1.2.4. Papildyti 14.18 papunkčiu:

„14.18.   požymis, kad įgaliotojai veikia kartu, arba požymis, kad įgaliotojai veikia atskirai (kai įgaliojimą duoda daugiau nei vienas įgaliotojas);“.

1.2.5. Papildyti 14.19 papunkčiu:

„14.19. požymis, kad įgaliotiniai veikia kartu, arba požymis, kad įgaliotiniai veikia atskirai (kai įgaliojimas duotas daugiau nei vienam įgaliotiniui);“.

1.2.6. Buvusį 14.16 papunktį laikyti 14.20 papunkčiu.

1.2.7.   Pakeisti 64 punktą ir jį išdėstyti taip:

„64. Išregistruotų iš Registro įgaliojimų ir prokūrų duomenys, taip pat su šiais įgaliojimais ir prokūromis susijusių prašymų ir pranešimų duomenys Registro duomenų bazės archyve saugomi 15 metų nuo duomenų perkėlimo į archyvą dienos.“

1.2.8. Pripažinti netekusiu galios 72 punktą.

[...]

2. Nustatyti, kad:

2.1. šio nutarimo 1.1 papunktis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.;

2.2. šio nutarimo 1.2 papunktis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“

 

13. Pakeičiu 62 punktą ir jį išdėstau taip:

62. Kai teisės aktu tvirtinamos dokumentų formos arba jų pavyzdžiai, tvirtinamo dokumento pavadinimas rašomas paryškintuose skliaustuose iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis. Pvz.:

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-220

 

 

(Prašymo suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą forma)

 

Tekstas.

___________________“.

 

 

14. Pakeičiu 73 punktą ir jį išdėstau taip:

73. Kai priedas yra dokumento forma arba jos pavyzdys, priedo pavadinimas rašomas paryškintuose skliaustuose iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis. Pvz.:

Degalų palyginamųjų kainų apskaičiavimo ir skelbimo metodikos

priedas

 

(Ataskaitos formos pavyzdys)

 

Tekstas.

 

___________________“.

 

15. Pakeičiu 76 punktą ir jį išdėstau taip:

76. Teisės akte turėtų būti tik būtinos nuorodos į kitus teisės aktus. Nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia. Vengiama nuorodų į teisės aktą, jo straipsnį ar punktą, kuris teikia nuorodą į kitą teisės aktą, jo straipsnį ar punktą, ir nuorodų į nuostatą, kuri nukreipia į kitą nuostatą. Taip pat turėtų būti vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pvz., „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami. Saitų (aktyvių nuorodų) gali būti Teisės aktų registre ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje teikiant informaciją apie teisės aktą ar jo projektą.“

16. Pakeičiu 91 punktą ir jį išdėstau taip:

91. Teikiant nuorodą į skirtingos teisinės galios teisės aktus, jie dėstomi nuo aukščiausios iki žemiausios teisinės galios teisės akto. Teikiant nuorodą į kelis įstatymus, jie paprastai dėstomi abėcėlės tvarka, kiti tos pačios teisinės galios teisės aktai dėstomi pagal jų priėmimo datą – nuo anksčiausiai iki vėliausiai priimto. Nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus teikiamos pagal Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus.“

17. Pakeičiu 94 punktą ir jį išdėstau taip:

94. Teikiant teisės aktą pasirašyti, herbas išdėstomas išilginiu centruotu būdu teisės akto pradžioje po viršutine parašte (taip pat ir tais atvejais, kai yra keli teisės akto sudarytojai), įrašomi teisės aktą pasirašančio (-ių) subjekto (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės), suderinama pasirašančio (-ių) subjekto (-ų) pareigų giminės forma. Kai teisės akto sudarytojai yra keli, teikiant teisės aktą pasirašyti, herbas dėstomas taip, pvz.:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS“.

18. Pakeičiu 96 punktą ir jį išdėstau taip:

96. Teisės akto projekte visas tekstas (įskaitant projekto žymą, priimančio subjekto pavadinimą, teisės akto pavadinimą ir kt.) rašomas vienodo dydžio šriftu. Teisės aktą priimančio subjekto pavadinimas rašomas vardininko linksniu didžiosiomis paryškintomis raidėmis eilutės centre, gali būti rašomas didesniu šriftu. Lentelėse, schemose, planuose, grafikuose ar pan. dėstomas tekstas prireikus gali būti rašomas mažesniu šriftu.“

19. Pakeičiu 112 punktą ir jį išdėstau taip:

112. Jei teisės akto, institucijos ar įstaigos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio, išskyrus įstatymo pavadinimą su prielinksniu „dėl“. Vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ ar „Lietuvos“, pvz., teisingumo ministras, Respublikos Prezidentas. Jeigu į pareigų pavadinimą įeina įstaigos ar institucijos pavadinimas, rašoma atsižvelgiant į tai, ar įstaigos ar institucijos pavadinimas teisės akto tekste minėtas anksčiau ir ar toliau tekste vartotas jo sutrumpintas pavadinimas, pvz., Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą valdo ir Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai priskirtais klausimais sprendimus priima kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo organas – Ryšių reguliavimo tarnybos taryba, išskyrus atvejus, kai pagal šį įstatymą sprendimus vienasmeniškai priima Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininkas.“

20. Pakeičiu 113 punktą ir jį išdėstau taip:

113. Juridinių asmenų pavadinimai rašomi taip, kaip yra įregistruoti Juridinių asmenų registre, išskyrus didžiosiomis raidėmis įregistruotus pavadinimus, jeigu tai ne santrumpa, pvz., UAB „Laivų statyba“, o ne UAB „LAIVŲ STATYBA“, UAB „Shipping group“, o ne UAB „SHIPPING GROUP“. Ne sakinio pradžioje nurodytas Juridinių asmenų registre įregistruotas juridinio asmens teisinės formos pavadinimas rašomas iš mažosios raidės, jei neįeina į juridinio asmens pavadinimą, rašomą kabutėse, pvz., uždaroji akcinė bendrovė „Legis“.“

21. Pakeičiu 115 punktą ir jį išdėstau taip:

115. Tekste kartojant nuorodą į tuos pačius dokumentus, skliaustuose gali būti nurodomas toliau vartojamas pasirinktas trumpinys, pvz., Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“,
(toliau – Rekomendacijos)
. Gimininis žodis, kuriuo žymimas sutrumpintas oficialaus dokumento pavadinimas, paprastai rašomas iš didžiosios raidės, kad būtų aiški tokio trumpinio sąsaja su visu pavadinimu, pvz.: Deklaracija, Įstatymas, Kodeksas, Taisyklės, Rekomendacijos.“

22. Papildau 1181 punktu:

1181. Formuluojant teisės akto įsigaliojimo, galiojimo, įgyvendinimo ir (arba) taikymo nuostatas, nurodoma konkreti šio teisės akto įsigaliojimo, galiojimo, įgyvendinimo ir (arba) taikymo data. Terminą apibrėžiant žodžiu „iki“, po jo nurodoma data įskaitoma į šį terminą. Šiais atvejais formuluotės „iki šio įstatymo (ar kitos rūšies teisės akto) įsigaliojimo“, „iki šio nutarimo (ar kitos rūšies teisės akto) įsigaliojimo dienos“ ir pan. nevartojamos. Kai teisės akte nenurodoma jo įsigaliojimo data, vartotinos formuluotės „ankstesnis teisinis reguliavimas“, „galiojantis teisinis reguliavimas“ ir pan., pvz., Vyriausybės valstybinių draustinių ribų planai, patvirtinti vadovaujantis ankstesnio teisinio reguliavimo nuostatomis, išlieka privalomi, kol bus patvirtinti juos keičiantys šių saugomų teritorijų ribų planai. Prireikus koreguoti pagal ankstesnio teisinio reguliavimo reikalavimus patvirtintus Vyriausybės valstybinių draustinių ribų planus, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka pakoreguotus planus tvirtina Vyriausybė.“

23. Pakeičiu 121 punktą ir jį išdėstau taip:

121. Skaičiai paprastai rašomi skaitmenimis. Prireikus (dažniausiai siekiant išvengti klaidos, pvz., nurodant turto vertę) skaičiai gali būti rašomi ir žodžiais skliaustuose, suderinus jų linksnį su reikiamu daiktavardžio linksniu, pvz.: 25 (dvidešimt penki) eurai; pervesti 25 (dvidešimt penkis) eurus. Dėl aiškumo prie kiekį žyminčio skaitmens gali būti pridedama linksnio galūnė, pvz., daugiau nei 15-oje bylų.“

24. Pakeičiu 123 punktą ir jį išdėstau taip:

123. Teikiant Seimui teisės aktų projektus, Vyriausybės nutarimai turėtų būti dėstomi taip, pvz.:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1.  Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125, 6.2281, 6.22812, 6.22814, 6.363, 6.364, 6.419 straipsnių ir priedo pakeitimo bei Kodekso papildymo 6.22817, 6.22818, 6.22819, 6.22820, 6.22821, 6.22822, 6.22823, 6.22824, 6.3501, 6.3641, 6.3642, 6.3643 ir 6.3644 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo
Nr. I-657 12, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui.

2.  Įgalioti teisingumo ministrą (Vardas, Pavardė), o jam negalint dalyvauti – teisingumo viceministrą (Vardas, Pavardė) atstovauti Vyriausybei, svarstant nurodytus įstatymų projektus Seime. Jeigu viceministras (Vardas, Pavardė) negali dalyvauti, Vyriausybei atstovauja viceministras (Vardas, Pavardė), jam negalint dalyvauti – viceministras (Vardas, Pavardė), o šiam negalint dalyvauti – viceministras (Vardas, Pavardė).“

 

25. Pakeičiu 126 punktą ir jį išdėstau taip:

126. Kai įstatymo straipsnių punktus ar papunkčius, Seimo nutarimo, Prezidento dekreto straipsnių punktus sudaro sakinio dalys, šie punktai ar papunkčiai pradedami mažąja raide ir atskiriami vienas nuo kito kabliataškiu, o kai punktus ar papunkčius sudaro sakinys ar keli sakiniai, šie punktai ar papunkčiai pradedami didžiąja raide ir baigiami tašku. Kito teisės akto punktai pradedami didžiąja raide, o papunkčiai rašomi pagal skyrybos taisykles: tie, kuriuos sudaro sakinio dalys, pradedami mažąja raide ir atskiriami vienas nuo kito kabliataškiu, o tie, kuriuos sudaro sakinys ar keli sakiniai, pradedami didžiąja raide ir baigiami tašku. Pvz.:

1. Įstatyme eilės tvarka turi būti:

1) įstatymo pavadinimas;

2) įstatymo priėmimo data ir numeris;

3) įstatymo priėmimo vieta;

4) įstatymo tekstas;

5) įstatymą pasirašančio subjekto pareigos, vardas, pavardė.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nustatyti, kad:

1. Profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, specialiosiose misijose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ar tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, taikomi šie su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientų dydžiai:

1.1. generolui leitenantui (viceadmirolui), generolui majorui (kontradmirolui), brigados generolui (flotilės admirolui) – 11,06;

1.2. pulkininkui (jūrų kapitonui) – 10,46;

1.3. pulkininkui leitenantui (komandorui), majorui (komandorui leitenantui) – 9,86;

[...].

 

5. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse nustatytais atvejais informacinėje sistemoje gali būti nurodoma laikmena ir MIME tipo žymuo:

5.1. Laikmena nurodoma pasirenkant vieną iš dviejų galimų dokumento laikmenų tipų: [...].

5.2. MIME tipo žymuo gali būti nurodytas skaitmeninės kilmės ir suskaitmenintų dokumentų metaduomenyse [...].“

 

26. Pakeičiu 139 punktą ir jį išdėstau taip:

139. Jeigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, tačiau reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus, keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas. Tokiu atveju keičiami tik priimti struktūrinių dalių pakeitimai, t. y. nekeistų struktūrinių dalių naujais pakeitimais teisės akto pildyti negalima.“

27. Pakeičiu 140 punktą ir jį išdėstau taip:

140. Pakeitus teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimą ar pripažinus netekusiu galios teisės aktą ir vietoj jo priėmus naują teisės aktą, turėtų būti keičiami ir kiti teisės aktai, kuriuose yra nuorodų į pakeistą teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimą. Siekiant išvengti kitų teisės aktų, kuriuose yra nuorodų į pakeistą teisės akto, institucijos, pareigų ar pan. pavadinimą, neatidėliotino keitimo vien šiuo tikslu, teisės akto pabaigoje ar baigiamosiose nuostatose gali būti nurodyta, kad kituose tos pačios ar žemesnės teisinės galios teisės aktuose pateiktos nuorodos reiškia nuorodas į šį teisės aktą, instituciją ar pareigas ir pan., pvz., kituose įstatymuose vartojamą institucijos pavadinimą „Lietuvos Respublikos ūkio ministerija“ atitinka institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija“. Tačiau tokia nuostata neatleidžia teisėkūros subjekto nuo pareigos patikslinti nebeaktualias nuorodas pirmą kartą keičiant tuos teisės aktus dėl kitų priežasčių.“

28. Pakeičiu 142 punktą ir jį išdėstau taip:

142. Teisės akto, kurį sudaro straipsniai, gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios visas straipsnis ar jo struktūrinės dalys: straipsnio dalis, dalies punktas, punkto papunktis, išskyrus tuos atvejus, kai keičiama dalies, punkto ar papunkčio nuostata iki dvitaškio, po kurio tekstas dėstomas struktūrinėmis dalimis, – tokiais atvejais ši nuostata įvardijama ir keičiama kaip dalies, punkto ar papunkčio nuostata iki dvitaškio.“

29. Pakeičiu 143 punktą ir jį išdėstau taip:

143. Teisės akto, kurį sudaro punktai, gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios visas punktas ar jo struktūrinės dalys: punkto papunktis, punkto pastraipa, išskyrus atvejus, kai keičiama punkto papunkčio nuostata iki dvitaškio, po kurio tekstas dėstomas struktūrinėmis dalimis, – tokiais atvejais ši nuostata įvardijama ir keičiama kaip papunkčio nuostata iki dvitaškio.“

30. Pakeičiu 144.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

144.3. Teisės akto, kurį sudaro punktai, punktas ir (ar) jo struktūrinės dalys keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios atskirais punktais (papunkčiais). Šios nuostatos taikomos ir Rekomendacijų 143 punkte numatytais atvejais.“

31. Pakeičiu 155 punktą ir jį išdėstau taip:

155. Vienu straipsniu (ar jo struktūrine dalimi) ar punktu (papunkčiu) teisės aktas ar juo tvirtinamas dokumentas gali būti pildomas iš karto keliomis iš eilės einančiomis struktūrinėmis dalimis, teisės akto ar juo tvirtinamo dokumento priedais (išskyrus įstatymo priedus), jeigu užtikrinama, kad šių papildymų įsigaliojimas nebus atidėtas. Pvz. (pavyzdyje teikiamas straipsnis turi 11 dalių):

3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Papildyti 19 straipsnį 12 ir 13 dalimis:

„12. Dalies tekstas.

13. Dalies tekstas.“

(pavyzdyje teikiamas teisės aktas turi 12 punktų):

2. Papildyti 13–15 punktais:

„13. Punkto tekstas.

14. Punkto tekstas.

15. Punkto tekstas.“

(pavyzdyje teikiamas teisės aktu tvirtinamas dokumentas turi vieną priedą ir pildomas 2 ir 3 priedais):

3. Priedą laikyti 1 priedu.

4. Papildyti 2 ir 3 priedais (pridedama).

(pavyzdyje teikiamas teisės aktu tvirtinamas dokumentas turi vieną priedą ir pildomas 1 ir 2 priedais):

2. Papildyti 1 ir 2 priedais (pridedama).

3. Priedą laikyti 3 priedu.

(pavyzdyje teikiamas teisės aktu tvirtinamas dokumentas turi 5 priedus):

3. Papildyti naujais 2 ir 3 priedais (pridedama).

4. Buvusius 2–5 priedus laikyti atitinkamai 4–7 priedais.“

 

32. Pakeičiu 156 punktą ir jį išdėstau taip:

156. Jei pildoma keliomis iš eilės einančiomis naujomis struktūrinėmis dalimis, buvusios struktūrinės dalys pernumeruojamos bendrai po paskutinio iš eilės einančio papildymo. Buvę straipsniai pernumeruojami atskiru straipsniu, buvusios straipsnio dalys ar jų punktai pernumeruojami atskira straipsnio dalimi, buvę punktai, papunkčiai ar punktų pastraipos – atskiru punktu (papunkčiu). Pvz. (pavyzdyje teikiamas straipsnis turi 8 dalis):

5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

1.  Papildyti 15 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Dalies tekstas.“

2.  Papildyti 15 straipsnį nauja 8 dalimi:

„8. Dalies tekstas.“

3.  Buvusias 15 straipsnio 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 9 ir 10 dalimis.

(pavyzdyje teikiamas teisės aktas turi 11 punktų):

2. Papildyti nauju 9 punktu:

„9. Punkto tekstas.“

3. Papildyti nauju 10 punktu:

„10. Punkto tekstas.“

4. Buvusius 9–11 punktus laikyti atitinkamai 11–13 punktais.

5. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.“

 

33. Pakeičiu 164 punktą ir jį išdėstau taip:

164. Iš eilės einančios įstatymo struktūrinės dalys (išskyrus straipsnio struktūrines dalis), šio įstatymo priedai pripažįstami netekusiais galios vienu straipsniu, iš eilės einančios straipsnio struktūrinės dalys netekusiomis galios pripažįstamos kartu viena straipsnio dalimi.“

34. Pakeičiu 165 punktą ir jį išdėstau taip:

165. Iš eilės einančios kito teisės akto, išskyrus įstatymą, struktūrinės dalys, šio teisės akto priedai pripažįstami netekusiais galios viena struktūrine dalimi.“

35. Pakeičiu 169 punktą ir jį išdėstau taip:

169. Jei keičiama daugiau kaip pusė priedo, visas priedas dėstomas nauja redakcija. Pvz. (pavyzdyje įstatymo priedas dėstomas nauja redakcija):

5 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

gyventojų pajamų

mokesčio įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1985 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG).

2. Europos Parlamento 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimas dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2005/684/EB, Euratomas).

3. 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/98/EB dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, adaptuojanti tam tikras direktyvas mokesčių srityje.

____________________“.

 

(pavyzdyje poįstatyminio teisės akto priedas dėstomas nauja redakcija):

Pakeisti priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).“

 

36. Pakeičiu 172 punktą ir jį išdėstau taip:

172. Keičiant įstatymą, kurio straipsnių dalys nebuvo sunumeruotos (pvz., Lietuvos Respublikos notariato įstatymas), keičiamo straipsnio tekste straipsnių dalys nežymimos skaitmenimis ir tokio įstatymo straipsnių tekste minimos straipsnių dalys rašomos žodžiais, įvardžiuotine kelintinio skaitvardžio forma, pvz., 5 straipsnio antroji dalis. Pvz.:

4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Notaro atstovu gali būti asmuo, atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, tačiau ne ilgiau, kaip iki jam sukaks 70 metų. […].““

 

37. Pakeičiu 174.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

174.3. Įstatymo (kodekso) pakeitimo pavadinime kartojamas įstatymo (kodekso) rūšies pavadinimas rašomas didžiąja raide, pvz., Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 1, 2, 4, 6, 10, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo, 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui.“

38. Pakeičiu 175.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

175.3. Kai keičiama straipsnio dalies ar punkto nuostata iki dvitaškio, po kurio tekstas dėstomas struktūrinėmis dalimis, pakeitimas formuluojamas taip, pvz.:

1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„3. Nuostatos iki dvitaškio tekstas:“.“

 

39. Pakeičiu 176.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

176.2. Nauja redakcija dėstomas įstatymas nurodomas pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje (išskyrus Rekomendacijų 53 punkte numatytą atvejį), o jo pavadinime nurodomas visas keičiamo įstatymo pavadinimas, įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris ir žodžiai „nauja redakcija“, kitose eilutėse išdėstoma pakeitimo esmė, toliau kabutėse dėstomas nauja redakcija dėstomo įstatymo pavadinimas ir, laikantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Rekomendacijose įstatymui nustatytų formos bei struktūros reikalavimų, išdėstomas įstatymo tekstas (išskyrus sakinį „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.“).“

40. Pakeičiu 176.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

176.5. Nauja redakcija dėstomo įstatymo įforminimo pavyzdys:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPROGMENŲ APYVARTOS KONTROLĖS

ĮSTATYMO NR. IX-1315 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2021 m.                   d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo
Nr. IX-1315 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymą
Nr. IX-1315 ir jį išdėstyti taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPROGMENŲ APYVARTOS KONTROLĖS

ĮSTATYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Straipsnio pavadinimas

Įstatymo tekstas.

 

Lietuvos Respublikos sprogmenų

apyvartos kontrolės įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. Punkto tekstas.

2. Punkto tekstas.

____________“.

 

2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Straipsnio tekstas.

 

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Straipsnio tekstas.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas“.

 

41. Pakeičiu 190 punktą ir jį išdėstau taip:

190. Jeigu teisės akto dėstomoji dalis po preambulės buvo išdėstyta viena pastraipa, prireikus teisės aktą papildyti, pastraipa po preambulės laikoma 1 punktu ir toliau pildoma reikiamu punktu. Pvz.:

1. Nutarimo antrąją pastraipą laikyti 1 punktu.

2. Papildyti 2 punktu:

„2. Punkto tekstas.““

 

42. Pakeičiu 192 punktą ir jį išdėstau taip:

192. Kai keičiamas tik teisės aktu patvirtintas dokumentas, teisės akto pavadinimas (antraštė) formuluojamas kaip to teisės akto pakeitimas, o teisės akto pakeitimo tekste nurodoma keičiamo dokumento pavadinimas, teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) pavadinimas (-ai), teisės akto priėmimo data, teisės akto rūšis, teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) suteiktas numeris ir keičiamo teisės akto pavadinimas (antraštė). Pvz.:

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. RUGPJŪČIO 11 D. NUTARIMO NR. 728 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2020 m.                   d. Nr.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“:“.

 

43. Pakeičiu 193 punktą ir jį išdėstau taip:

193. Jei keičiamas teisės aktu patvirtintų nuostatų, taisyklių, programos, įkainių sąrašo ir pan. pavadinimas, turi būti keičiamas ne tik šių nuostatų, taisyklių, programos, įkainių sąrašo ir pan. pavadinimas, bet ir teisės akto, kuriuo jie patvirtinti, pavadinimas (antraštė) ir konkretus to teisės akto punktas, taip pat priedų (jeigu yra) žymos. Pvz.:

lietuvos respublikos krašto apsaugos ministras

 

ĮSAKYMAS

DĖL krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 12 d. įsakymo nr. v-420 „DĖL KOMPENSACIJŲ, MOKAMŲ KARIO ŽŪTIES AR SVEIKATOS SUTRIKIMO ATVEJU, IŠMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2021 m.                              d. Nr.

Vilnius

 

Pakeičiu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. V-420 „Dėl Kompensacijų, mokamų kario žūties ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu pavadinimą ir jį išdėstau taip:

DĖL KOMPENSACIJŲ, MOKAMŲ KARIO ŽŪTIES (MIRTIES) AR SVEIKATOS SUTRIKIMO ATVEJU, IŠMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“.

2. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Tvirtinu Kompensacijų, mokamų kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašą (pridedama).“

3. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Kompensacijų, mokamų kario žūties ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašą:

3.1. Pakeičiu pavadinimą ir jį išdėstau taip:

KOMPENSACIJŲ, MOKAMŲ KARIO ŽŪTIES (MIRTIES) AR SVEIKATOS SUTRIKIMO ATVEJU, IŠMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠAS“.

3.2. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:

„15. Punkto tekstas.““

 

44. Pakeičiu 194 punktą ir jį išdėstau taip:

Pakeičiu 194 punktą ir jį išdėstau taip:

194. Tuo pačiu teisės aktu dėstant nuostatus, taisykles, programą, įkainių sąrašą ir pan. nauja redakcija, teisės akto punkte, kuriuo išdėstomas nuostatų, taisyklių, programos, įkainių sąrašo ir pan. pakeitimas nauja redakcija, nurodomas senasis nuostatų, taisyklių, programos, įkainių sąrašo ir pan. pavadinimas, o dėstant nauja redakcija nuostatų, taisyklių, programos, įkainių sąrašo ir pan. tekstą, rašomas naujasis nuostatų, taisyklių, programos, įkainių sąrašo ir pan. pavadinimas. Pvz.:

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2018 M. SAUSIO 3 D. NUTARIMO NR. 27 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO SAUGIOJO VALSTYBINIO DUOMENŲ PERDAVIMO TINKLO IR VALSTYBINIŲ DUOMENŲ CENTRŲ VALDYMO SRITYSE“ PAKEITIMO

 

2021 m. d. Nr.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo ir valstybinių duomenų centrų valdymo srityse“:

1. Pakeisti 1.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„1.2. Atlyginimo už naudojimąsi Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu teikiamomis papildomomis elektroninių ryšių paslaugomis dydžių nustatymo tvarkos aprašą.“

2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Atlyginimo už Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu teikiamas paslaugas dydžių nustatymo kriterijų aprašą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

 

Ministras Pirmininkas

 

Krašto apsaugos ministras

 

(kitame lape dėstomas aprašas nauja redakcija)

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2021 m.               d. nutarimo Nr.

redakcija)

 

ATLYGINIMO UŽ NAUDOJIMĄSI SAUGIUOJU VALSTYBINIU DUOMENŲ PERDAVIMO TINKLU TEIKIAMOMIS PAPILDOMOMIS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGOMIS DYDŽIŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS

 

[…]

 

___________________“.

 

 

45. Pakeičiu 196 punktą ir jį išdėstau taip:

196. Jeigu nauja redakcija dėstomas tik teisės aktas, o juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan. ir (ar) teisės akto priedas (-ai) (jeigu yra) nekeičiami, nurodoma, kad nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan. ir (ar) teisės akto priedas (-ai) (jeigu yra) nekeičiami (taip pat kai vienu teisės aktu buvo patvirtinti keli dokumentai ir dalis jų nekeičiami, o dalis – dėstomi nauja redakcija). Pvz.:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 1450 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija (Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklės nekeičiamos):“.

 

46. Pakeičiu 197 punktą ir jį išdėstau taip:

197. Jeigu nauja redakcija dėstomas tik teisės aktas, o juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan. ir (ar) teisės akto priedas (-ai) (jeigu yra) keičiami, bet nedėstomi nauja redakcija, nurodoma, kad nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan. ir (ar) teisės akto priedas (-ai) (jeigu yra) nauja redakcija nedėstomi (taip pat kai vienu teisės aktu buvo patvirtinti keli dokumentai ir dalis jų keičiami, o dalis – ne). Pvz.:

1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 1R-254 „Dėl Notaro profesinės veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu nurodytą įsakymą ir jį išdėstau nauja redakcija (Notaro profesinės veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė nauja redakcija nedėstoma):

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL NOTARO PROFESINĖS VEIKLOS DOKUMENTŲ SAUGOJIMO TERMINŲ RODYKLĖS PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 151 straipsniu,

tvirtinu Notaro profesinės veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklę (pridedama).“

1.2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Notaro profesinės veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklę:

1.2.1. pakeitimo tekstas;

1.2.2. pakeitimo tekstas.

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. sausio 5 d.“

 

47. Pakeičiu 200 punktą ir jį išdėstau taip:

200. Netekusiu galios teisės aktas pripažįstamas šia tvarka:

200.1.  Pripažįstant netekusiu galios visą teisės aktą, pavadinime (antraštėje) nurodomas teisės aktą priėmusios institucijos pavadinimas, pripažįstamo netekusiu galios teisės akto priėmimo data, teisės akto rūšis, numeris ir aktualus teisės akto pavadinimas (antraštė) bei žodžiai „pripažinimo netekusiu galios“. Pvz.:

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2014 M. RUGSĖJO 29 D.

NUTARIMO NR. 1043 „DĖL ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

 

2020 m.              d. Nr.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1043 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

 

200.2.  Pripažįstant netekusiais galios nuostatus, taisykles, programą, įkainių sąrašą ir pan., jei teisės akte lieka galiojančių punktų, nesusijusių su pripažįstamais netekusiais galios nuostatais, taisyklėmis, programa, įkainių sąrašu ir pan., pripažįstamas netekusiu galios tas teisės akto punktas, kuriuo patvirtinti nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan. (o ne patys nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan.), ir nurodoma, kad pripažįstama netekusiais galios su visais nuostatų, taisyklių, programos, įkainių sąrašo ir pan. pakeitimais ir papildymais, rašant ne visą, o sutrumpintą jų pavadinimą iš didžiosios raidės. Pvz., pripažįstant netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės peticijų komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1098 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės peticijų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ 3 punktu, rekomenduojama nurodyti taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. SPALIO 4 D. NUTARIMO NR. 1098 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PETICIJŲ KOMISIJOS SUDARYMO IR JOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2021 m.               d. Nr.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1098 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės peticijų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ 3 punktą (su visais Nuostatų pakeitimais ir papildymais).

 

200.3.  Pripažįstant netekusiu galios teisės aktą, kurio tik vienas punktas yra likęs galioti, netekusiu galios pripažįstamas visas teisės aktas, o ne vienas likęs galioti punktas.“

48. Pakeičiu 202 punktą ir jį išdėstau taip:

202. Kai teisės akto priedas, išskyrus įstatymų priedus ir kitais teisės aktais tvirtinamų dokumentų priedus, dėstomas nauja redakcija, priedo žymoje pagal Rekomendacijų 201 punkte nustatytus reikalavimus nurodomas pirminis teisės aktas ir teisės akto, kuriuo priedas dėstomas nauja redakcija, elementai: teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) pavadinimas, teisės akto priėmimo data, rūšis, numeris ir žodis „redakcija“. Šio punkto nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai teisės aktas pildomas priedu (-ais). Pvz.:

 

 

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-100

(Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2020 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V-160 redakcija)

priedas“.

 

49. Papildau 2021 punktu:

2021. Kai teisės aktas turi būti dėstomas nauja redakcija ir yra pasikeitęs jį priėmusio subjekto pavadinimas, turėtų būti priimamas naujas teisės aktas, o ankstesnis pripažįstamas netekusiu galios.

Kai administracinio reglamentavimo funkcija tam tikroje viešojo administravimo srityje perduodama kitam subjektui, jis turi priimti naujus teisės aktus, reguliuojančius šią veiklos sritį, o už ją buvęs atsakingas subjektas šios srities teisės aktus turi pripažinti netekusiais galios, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Įsigaliojus pakeitimo įstatymu nustatytam reglamentavimui, bet prireikus tam tikrą laiką dar taikyti už administracinį reglamentavimą tam tikroje viešojo administravimo srityje buvusio atsakingo subjekto priimtus teisės aktus, įvertinus ankstesnių įgyvendinamųjų teisės aktų taikymo galimybę naujam įstatymo nustatytam reguliavimui, tai turi būti nustatyta pakeitimo įstatymo baigiamosiose nuostatose, bet tik jei dėl naujo teisinio reguliavimo kylančios problemos negali būti išsprendžiamos kitais būdais.“

50. Pakeičiu 203 punktą ir jį išdėstau taip:

203. Keičiamos lentele dėstomos teisės akto nuostatos teikiamos lentelėje, kabutės rašomos lentelės viduje prieš pirmąjį įrašą ir po paskutinio įrašo. Pvz.:

1. Pakeisti 3.20.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„3.20.1.

išdavimą

16“.“

 

 

 

 

Teisingumo ministrė                                                                           Ewelina Dobrowolska