I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Telšių rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą ir kitas sąlygas.
2. Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja ir skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Telšių rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
3. Konkretus mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) pagal Aprašą nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas).
4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška. Konkretus asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydis apskaičiuojamas tuo pačiu metu, kada pasirašoma socialinių paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas sutartis. Mokestis mokamas už praėjusį mėnesį suteiktas socialines paslaugas.
6. Finansavimo sutartis už asmeniui teikiamas ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas (sutarties forma tvirtinama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu) pasirašoma Savivaldybės administracijos direktoriaus ar įgalioto Savivaldybės administracijos darbuotojo ir socialinės globos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens.
7. Sutartis dėl mokėjimo už dienos socialinės globos, kitas specialiąsias socialines paslaugas pasirašo socialinių paslaugų įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys, socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), jo globėjas ar kitas asmuo, mokėsiantis už socialines paslaugas.
8. Dėl Savivaldybės administracijos akredituotų socialinių paslaugų finansavimo Savivaldybės administracijos direktorius pasirašo sutartį su socialinės priežiūros įstaigos vadovu ar jo įgaliotu asmeniu.
9. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų teikėjas atrenkamas konkurso būdu ar viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, mokėjimo už socialines paslaugas dydis, mokėjimo tvarka, socialinių paslaugų teikimo sąlygos ir mastas nustatomi Savivaldybės administracijos direktoriaus ir konkursą laimėjusio socialinių paslaugų teikėjo rašytinėje sutartyje.
10. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarką.
11. Socialinės paslaugos skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A1-56 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintais konkrečių paslaugų skyrimo, teikimo tvarkos aprašais, kurie privalo būti skelbiami Savivaldybės tinklalapyje www.telsiai.lt.
12. Savivaldybės taryba tvirtina socialinių paslaugų bei papildomų paslaugų, kurias teikia Savivaldybės biudžetinės įstaigos, kainas.
13. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
14. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne paslaugos, maitinimo organizavimo paslaugos, atviro darbo su jaunimu, mobilaus darbo su jaunimu, darbo su jaunimu gatvėje paslaugos teikiamos nemokamai.
15. Maitinimo organizavimo paslaugos skiriamos asmenims (šeimoms), kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančiam vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) 2,25 dydį.
16. Asmeniui (šeimai), gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už 2 VRP dydžius, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
17. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 2 VRP dydžiai.
18. Mokėjimas už transporto organizavimo paslaugas:
18.1. Transporto organizavimo paslaugos teikiamos nemokamai:
18.1.1. asmeniui (šeimai), atitinkančiam šio Aprašo 16 punkto nuostatas, 3 kartus per kalendorinius metus;
18.1.2. vienam lydinčiam asmeniui;
18.1.3. asmenims, kurie vyksta atlikti teismo nutartimi paskirtą psichiatrinę ar DNR ekspertizę;
18.1.4. asmenims, kurie dėl apgyvendinimo vyksta į socialinės globos įstaigas.
18.2. Asmenys, kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį (daugiau už 2 VRP), už suteiktas transporto organizavimo paslaugas moka:
18.2.1. 10 procentų paslaugų kainos, kai paslauga teikiama už Telšių miesto ribų;
18.2.2. 100 procentų paslaugų kainos, kai paslauga teikiama Telšių mieste.
18.3. Mokėjimo už transporto organizavimo paslaugas tikslus dydis apskaičiuojamas tik po paslaugų suteikimo.
18.4. Mokestį už transporto organizavimo paslaugas skaičiuoja paslaugos teikėjas, atsižvelgdamas į transporto priemonės spidometro parodymus nuo socialinės paslaugos teikėjo buveinės vietos iki asmens išlaipinimo vietos, įskaitant nuvykimo ir parvykimo atstumą, nepriklausomai nuo to, ar asmuo tik nuvyko, ar tik parvyko.
18.5. Asmuo nustatytą mokestį už suteiktas transporto organizavimo paslaugas sumoka pasirinktame banke arba kitoje mokesčius priimančioje įstaigoje pagal socialinės paslaugos teikėjo pateiktą sąskaitą faktūrą.
19. Mokėjimas už asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimą (toliau – asmeninės higienos paslaugos):
19.1. Asmeniui (šeimai), atitinkančiam šio Aprašo 16 punkto nuostatas, asmeninės higienos paslaugos teikiamos nemokamai.
19.2. Paslaugų gavėjai, kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) didesnės už 2 VRP, moka visą paslaugos kainą.
19.3. Asmuo (šeima), pageidaujantis teikiamas pirties (dušo) paslaugas gauti dažniau kaip vieną kartą per savaitę, o skalbimo paslaugą dažniau kaip 2 kartus per mėnesį, moka pagal nustatytus asmeninės higienos paslaugos įkainius.
20. Asmuo (šeima) gali būti atleistas nuo mokėjimo už bendrąsias paslaugas arba šis mokestis gali būti sumažintas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos teikimo komisijos (toliau – Komisija) siūlymą.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ APGYVENDINIMĄ SAVARANKIŠKO GYVENIMO NAMUOSE
23. Mokėjimas už apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugas (toliau – Apgyvendinimo paslaugos) apskaičiuojamas pagal socialines paslaugas gaunančio asmens priskyrimą socialinei grupei:
23.1. suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys;
23.2. socialinę riziką patiriantys suaugę asmenys ir jų šeimos, socialinę riziką patiriančios šeimos, likę be tėvų globos vaikai (nuo 16 m.) ar sulaukę pilnametystės asmenys (24 m.) bei kiti asmenys ir jų šeimos (toliau – socialinę riziką patiriantys asmenys (šeimos).
24. Mokėjimas už Apgyvendinimo paslaugas suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims apskaičiuojamas taip:
24.1. Mokėjimo už Apgyvendinimo paslaugas dydis senyvo amžiaus ar darbingo amžiaus asmenims su negalia nustatomas įvertinus asmens / šeimos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) pajamas. Asmenims (šeimoms), kurių pajamos yra:
24.1.1. didesnės už 3 VRP dydžius, nustatomas 20 procentų mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nuo asmens (šeimos) pajamų. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už Apgyvendinimo paslaugą dydį asmens (šeimos nario) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už 2 VRP dydžius;
24.1.2. didesnės už 2 VRP dydžius, bet mažesnės už 3 VRP dydžius, nustatomas 10 procentų mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nuo asmens (šeimos) pajamų. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už Apgyvendinimo paslaugą dydį asmens (šeimos nario) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už 2 VRP dydį;
24.1.3. mažesnės už 2 VRP dydį, arba asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka gaunantiems socialinę pašalpą, Apgyvendinimo paslaugos savarankiško gyvenimo namuose teikiamos nemokamai.
24.2. Asmenys, kuriems nustatytas mokėjimo už Apgyvendinimo paslaugas dydis vadovaujantis Aprašo 24.1.1 punktu, turi teisę pasirinkti savarankiško gyvenimo namuose gyvenamąjį kambarį, gyventojų skaičių kambaryje, jei įstaigoje tokia galimybė gali būti suteikiama.
24.3. Komunalinės išlaidos elektros energijai, vandeniui senyvo amžiaus ar darbingo amžiaus asmenims su negalia skaičiuojamos pagal bendrų apskaitos prietaisų rodmenis ir mokėjimus už šiukšlių išvežimą, kietojo kuro (malkų m3) sunaudojimą šildymui.
24.4. Senyvo amžiaus ar darbingo amžiaus asmenims su negalia, kuriems teikiamos Apgyvendinimo paslaugos, pateikiamos konkrečios sąskaitos pagal šiame Apraše nustatytus mokėjimo dydžių apskaičiavimus:
24.4.1. Mokėjimo dydis už elektrą, vandenį bei šiukšlių išvežimą per mėnesį vienam asmeniui apskaičiuojamas pagal šią formulę:
AMD = BKM / GS – 10 proc., kur:
AMD – asmens mokėjimo dydis už elektrą, vandenį bei šiukšlių išvežimo paslauga per mėnesį;
BKM – bendras mokestis už elektrą, vandenį bei šiukšlių išvežimą per mėnesį;
GS – faktinis gyventojų skaičius.
24.4.2. Mokėjimo dydis už šildymą vienam asmeniui apskaičiuojamas pagal šią formulę:
AMD = BŠM / VS, kur:
AMD – asmens mokėjimo dydis už šildymo paslaugas per mėnesį;
BŠM – bendras mokestis už šildymą per mėnesį;
VS – vietų skaičius savarankiško gyvenimo namuose.
24.5. Asmeniui išvykus iš savarankiško gyvenimo namų atostogauti arba gydytis ilgesniam nei 1 paros laikotarpiui, yra skaičiuojamas Savivaldybės tarybos nustatytas mokestis – vietos išlaikymo garantas išvykus iš įstaigos ilgesniam kaip 1 paros laikotarpiui.
24.6. Už suteiktas papildomas paslaugas senyvo amžiaus ar darbingo amžiaus su negalia asmuo moka pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius.
24.7. Papildomos paslaugos yra šios:
24.7.1. skalbimo, lyginimo paslauga;
24.7.2. transporto asmeninėms reikmėms suteikimas;
24.7.4. kineziterapija, masažas;
24.7.5. vienviečio kambario suteikimas;
24.7.6. maitinimo paslauga.
24.8. Mokant vienviečio kambario suteikimo mokestį, paslaugos gavėjas neatleidžiamas nuo šio Aprašo 24.1.2 ar 24.1.3 papunkčiuose nustatyto mokesčio.
24.9. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Apgyvendinimo paslauga 7 pirmąsias kalendorines dienas gali būti suteikta nemokamai.
24.10. Savarankiško gyvenimo namuose apsigyvenę asmenys iš savo pajamų įsigyja maisto produktus, kitas reikalingas prekes ir paslaugas bei moka už jiems teikiamus komunalinius patarnavimus.
25. Mokėjimas už Apgyvendinimo paslaugas socialinę riziką patiriantiems asmenims (šeimoms):
25.1. Apgyvendinimo pasauga socialinę riziką patiriantiems asmenims (šeimoms) teikiama nemokamai:
25.1.1. vieną mėnesį, kai asmuo (šeima) teisės aktų nustatyta tvarka gauna socialinę pašalpą ar kitas išmokas, kurių dydis neviršija 2 VRP dydžių;
25.1.2. asmeniui (šeimai), kurio sveikatai ar gyvybei kyla grėsmė, pirmąsias 7 kalendorines dienas;
25.1.3. asmens (šeimos) gydymosi stacionariose, gydymo bei reabilitacijos įstaigose metu, pateikus iš šių įstaigų pažymas.
25.2. Mokėjimo už Apgyvendinimo paslaugą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas:
25.2.1. asmuo (šeima), kurio/-ios pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui yra mažesnės už 2 VRP dydžius, moka 5 procentus Apgyvendinimo paslaugos kainos;
25.2.2. asmuo (šeima), kurio/-ios pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui yra didesnės už 2 VRP dydžius, bet mažesnės už 3 VRP dydžius, moka 10 procentų Apgyvendinimo paslaugos kainos;
25.2.3. asmuo (šeima), kurio/-ios pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui yra didesnės už 3 VRP dydžius, moka 15 procentų Apgyvendinimo paslaugos kainos.
25.3. Mokėjimo už Apgyvendinimo paslaugas dydis skaičiuojamas pagal 25.2.1, 25.2.2 ar 25.2.3 papunkčius kiekvienam šeimos nariui, kuriam paskirta ir teikiama Paslauga.
25.4. Atskaičius mokėjimo už Apgyvendinimo paslaugas dydį asmens pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 VRP dydžio.
25.5. Komunalinės išlaidos socialinę riziką patiriantiems asmenims (šeimoms) skaičiuojamos (išlaidos elektros energijai, vandeniui) pagal apskaitos prietaisų rodmenis, pateikiant kiekvienam asmeniui bendrų apskaitos prietaisų rodmenis, taip pat pagal sunaudoto kietojo kuro (malkų m3) sąnaudas bei mokėjimus už šiukšlių išvežimą.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ PAGALBOS Į NAMUS PASLAUGAS
26. Mokėjimas už pagalbos į namus paslaugas:
26.1. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už 2 VRP dydžius, socialinė priežiūra teikiama nemokamai.
26.2. Mokėjimo dydis už suteiktas pagalbos į namus paslaugas paslaugos gavėjui apskaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į paslaugos gavėjo pajamas, pagalbos į namus paslaugos teikimo apimtį, pagal pateiktą lentelę:
| Pajamos vienam šeimos nariui (VRP*) |
Nemoka už Paslaugas |
Moka už Paslaugas (proc. asmens (šeimos) gaunamų pajamų) |
| 4 proc. |
5 proc. |
7 proc. |
8 proc. |
10 proc. |
| Iki 2 VRP |
X |
|
|
|
|
|
| 2–3 VRP, kai paslauga teikiama iki 5 val. per savaitę |
|
X |
|
|
|
|
| 2–3 VRP, kai paslauga teikiama nuo 6 val. iki 10 val. per savaitę |
|
|
X |
|
|
|
| 3–4 VRP, kai paslauga teikiama iki 5 val. per savaitę |
|
|
|
X |
|
|
| 3–4 VRP, kai paslauga teikiama nuo 6 val. iki 10 val. per savaitę |
|
|
|
|
X |
|
| Daugiau kaip 4 VRP iki 10 val. per savaitę |
|
|
|
|
|
X |
| *VRP – valstybės remiamos pajamos. |
26.3. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančiam vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 2 VRP dydžio.
26.4. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą pagalbos į namus paslaugą dydis nustatomas proporcingai teikiamos paslaugos trukmei.
26.5. Asmuo (šeima) už praėjusio mėnesio suteiktas pagalbos į namus paslaugas sumoka pagal pateiktą paslaugos teikėjo sąskaitą faktūrą iki einamojo mėnesio 25 dienos į nurodytą sąskaitą banke.
26.6. Asmuo (šeima), kuriam teikiamos pagalbos į namus paslaugos, privalo pranešti paslaugos teikėjui arba Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriui (toliau – Socialinės paramos ir rūpybos skyrius) apie jo pajamų pokyčius per 1 mėnesį nuo pajamų pasikeitimo datos.
27. Asmuo gali būti atleistas nuo mokėjimo už pagalbos į namus paslaugas arba šis mokestis gali būti sumažintas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į Komisijos siūlymą.
28. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą socialinę priežiūrą dydis nustatomas proporcingai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos trukmei.
29. Asmens (šeimos) mokėjimo dydis už pagalbos į namus paslaugas perskaičiuojamas, kai pasikeičia asmens (šeimos) mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) ir asmuo (šeima) moka šiame skyriuje nustatytą atitinkamai taikytiną mokėjimo dydį.
VII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
30. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, nepriklausomai nuo to, ar asmuo gyvena vienas, ar su šeima.
31. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą nustatytą dienos socialinės globos kainą.
32. Mokėjimo dydis už suteiktas dienos socialinės globos paslaugas, teikiamas institucijoje, apskaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į paslaugos gavėjo pajamas:
32.1. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis – 20 procentų asmens pajamų arba 10 procentų asmens pajamų, jei maitinasi savo lėšomis.
32.2. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3VRP, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis – 30 procentų asmens pajamų arba 15 procentų asmens pajamų, jei maitinasi savo lėšomis.
32.3. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija 3 VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis – 40 procentų asmens pajamų arba 20 procentų asmens pajamų, jei maitinasi savo lėšomis.
33. Mokėjimo dydis už suteiktas dienos socialinės globos paslaugas asmens namuose paslaugos gavėjui apskaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į paslaugos gavėjo pajamas, paslaugos teikimo apimtį, pagal pateiktą lentelę:
| Eil. Nr. |
Paslaugos gavėjai |
Dienos socialinės globos paslaugų trukmė ir mokėjimo dydis per mėnesį |
| 2–4 val. darbo dienomis (ne daugiau 20 val. per savaitę) |
5–6 val. darbo dienomis (ne daugiau 30 val. per savaitę) |
7–8 val. darbo dienomis (ne daugiau 40 val. per savaitę) |
daugiau kaip 40 val. per savaitę (7 dienas per savaitę)* |
| 34.1. |
Vienas gyvenantis asmuo |
7 proc. asmens pajamų |
10 proc. asmens pajamų |
15 proc. asmens pajamų |
20 proc. asmens pajamų* |
| 34.2. |
Asmuo, gyvenantis šeimoje |
10 proc. asmens pajamų |
15 proc. asmens pajamų |
20 proc. asmens pajamų |
— |
| * – Paslauga teikiama vienišiems asmenims. |
34. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei.
35. Asmuo už praėjusį mėnesį suteiktą Paslaugą sumoka pagal pateiktą Paslaugos teikėjo sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos į nurodytą sąskaitą banke.
36. Asmuo, kuriam teikiama dienos socialinė globa, privalo pranešti paslaugos teikėjui arba Socialinės paramos ir rūpybos skyriui apie jo pajamų pokyčius per 1 mėnesį nuo pajamų pasikeitimo datos.
37. Pasikeitus asmens finansinėms galimybėms paslaugos teikėjas, vadovaudamasis Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus pateikta informacija dėl mokėjimo dydžio asmeniui pasikeitimo, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šių pasikeitimų parengia sutarties papildymą. Perskaičiavus asmens finansines galimybes asmuo už suteiktą dienos socialinę globą moka nuo mėnesio, per kurį pasikeitė mokėjimo už dienos socialinę globą dydis.
38. Asmeniui (šeimai) gali būti sumažintas mokėjimo už Paslaugą dydis arba asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo už dienos socialinę globą Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, vadovaujantis Komisijos teikimu.
VIII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
39. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
40. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
41. Jei asmeniui teikiama trumpalaikė socialinė globa (iki 5 parų per savaitę) dienos centre, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis asmeniui už vieną kalendorinį mėnesį sudaro 50 proc. asmens pajamų.
42. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
43. Asmuo, išvykęs iš trumpalaikę socialinę globą teikiančios įstaigos ilgesniam negu 3 dienų laikotarpiui, moka 30 proc. nustatyto mokesčio dydžio. Už tris pirmąsias išvykimo dienas gyventojas moka visą nustatytą mokestį už teikiamas socialines paslaugas. Išvykimo terminas ir sąlygos įforminamos raštu.
44. Krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai, priėmus sprendimą dėl paslaugų teikimo teisės aktų nustatyta tvarka.
45. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
IX SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
46. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.
47. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
48. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą (toliau – Turto mokestis).
49. Mokėjimo už neįgalaus vaiko ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai neįgalus vaikas pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
50. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
51. Asmuo, išvykęs iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nemažinamas. Išvykimo terminas ir sąlygos įforminamos raštu.
52. Asmenys gali būti atleidžiami nuo Turto mokesčio arba Turto mokestis gali būti sumažinamas vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, parengtu Komisijos teikimu atvejais, kai asmens turimas turtas yra nelikvidus arba kai nustatomos aplinkybės, dėl kurių asmuo negali apmokėti nustatyto mokėjimo. Šiuo atveju ilgalaikės socialinės globos teikimo kaštai dengiami savivaldybės biudžeto arba Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšomis.
X SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
53. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
54. Pageidaujantis gauti tas socialines paslaugas, už kurias mokėjimo dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
55. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
56. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (toliau – Prašymas-paraiška; forma SP-8), patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183.
57. Mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas šaltiniai – asmens pajamos ir turtas, išreikštas pinigais. Kai asmens turimų pajamų ir piniginių lėšų nepakanka, mokėjimo šaltiniu gali būti nustatomos asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, skiriamos sutartyje numatyto asmens mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
58. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus specialistai.
59. Asmens (šeimos narių), kuriam (-iems) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Socialinių paslaugų gavimo metu pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
60. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
61. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
62. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
63. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
64. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
65. Socialinės paramos ir rūpybos skyrius ir socialinių paslaugų įstaigos užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
66. Socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais.
67. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) privalo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos pranešti socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovui apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
68. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens pajamų ar (ir) turto pokyčius ar pasikeitusias kitas asmens finansines galimybes (įskaitant ir asmens turto vertės sumažėjimą iki nustatyto normatyvo, jei mokamas turto mokestis), nedelsdamas apie tai raštu informuoja Socialinės paramos ir rūpybos skyrių, bet ne vėliau, nei iki atsiskaitymo dokumentų Savivaldybės administracijai pateikimo termino, nurodyto sudarytoje finansavimo sutartyje.
69. Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus specialistas, gavęs informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
70. Socialinės paramos ir rūpybos skyrius, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, jo finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
71. Pagal iš naujo nustatytus mokėjimo (finansavimo) už socialines paslaugas dydžius asmuo moka nuo to mėnesio, kai atsakingi specialistai iš naujo įvertina asmens finansines galimybes. Lėšų skirtumas, susidaręs dėl mokėjimo už socialines paslaugas perskaičiavimo, padengiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
72. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas atsako už teisingą pateiktą informaciją apie suteiktas socialinės globos paslaugas.
73. Socialinės paramos ir rūpybos skyrius turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.
XI SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
74. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, asmens gaunamos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, sumokami alimentai ir mokėjimai pagal vykdomuosius raštus ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme.
75. Pajamas, numatytas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) Prašyme-paraiškoje, išskyrus atvejus, kai Socialinės paramos ir rūpybos skyrius turi duomenis arba juos gauna iš valstybės ir žinybinių registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų.
76. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Socialinės paramos ir rūpybos skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
77. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo pajamos.
78. Duomenys apie Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nurodytas pajamas gaunami iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Jeigu tokių sutarčių Savivaldybės administracija ar socialinių paslaugų įstaiga nėra sudariusi, duomenys gaunami (surenkami) iš asmens (šeimos narių) pateiktų pažymų.
79. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo pajamos, nurodytos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme.
80. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
81. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
82. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
83. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
84. Pajamos iš žemės ūkio veiklos ir išmokos žemės ūkio veiklai nustatomos tik tada, kai yra šios veiklos apskaitos dokumentai.
XII SKYRIUS
ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
85. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
86. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas turtas, nurodytas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme.
87. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą. Asmens turto, nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, savivaldybės gaunamus iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose, jis turi teisę kreiptis į asmenį, turintį teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, iš kurio gautą turto vertinimo ataskaitą pateikia savivaldybei, vertinusiai finansines asmens galimybes. Rinkos vertės nustatymo data turi būti ne vėlesnė kaip 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo.
88. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį nors Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.
89. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nurodytas turtas asmeniui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
90. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais (tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai – tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai – broliai ir seserys) ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
91. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nurodytas turtas yra perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą. Rentos mokėtojo įsipareigojimai dėl asmens mokėjimo už socialines paslaugas nustatomi rašytine Savivaldybės, asmens ir rentos mokėtojo sutartimi.
92. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių ir jų vertes) Socialinės paramos ir rūpybos skyrius gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo–gavimo sutartį, kurią sudaro Savivaldybė su valstybės įmone Registrų centru.
93. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos (išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų), turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę ir pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) Prašyme-paraiškoje. Prie Prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kita).
94. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Socialinės paramos ir rūpybos skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
95. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų. Piniginės lėšos, turimos bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat ne bankuose ir ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 580 eurų.
96. Turto normatyvas asmeniui – 12 kv. metrų būsto naudingojo ploto.
97. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
98. Tais atvejais, kai asmuo jau gauna socialines paslaugas įstaigoje ir ten pat yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, turto normatyvas nustatomas pagal tos asmens gyvenamosios vietos, kurioje jis gyveno prieš patekdamas į socialinės globos įstaigą, nekilnojamojo turto normatyvinę vertę. Jei asmuo, prieš patekdamas į socialines paslaugas teikiančią įstaigą, buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Telšių rajono savivaldybėje, turto normatyvas nustatomas pagal vidutinę Telšių miesto būsto daugiabučiuose pastatuose ir būsto vieno ir dviejų butų namuose normatyvinę vertę.
99. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.
