LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2014–2020 mETŲ europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetŲ įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO patvirtinimo

2015 m. kovo 6 d. Nr. 1V-164

Vilnius

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 6.2.3 papunkčiu ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 119 punktu ir 177.2 papunkčiu bei Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-341 „Dėl stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, 54 punktu,

t v i r t i n u pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą.

2. Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-01-23 raštu Nr. (24.37)-5K-1427183-6K-1500603,

2015-01-28 raštu Nr. (24.39)-5K-1425385)-6K-1500981,

2015-02-25 raštu Nr. (24.39)-5K-1502478)-6K-1501826

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m.  kovo 6 d. įsakymu Nr.1V-164

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO Priemonių įgyvendinimo planas

I skyrius

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 5 PRIORITETO „APLINKOSAUGA, GAMTOS IŠTEKLIŲ DARNUS NAUDOJIMAS IR PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO KAITOS“ PRIEMONĖ

NR. 05.1.1-CPVA-V-901 „GYVENTOJŲ PERSPĖJIMO APIE PAVOJUS IR GELBĖJIMO SISTEMŲ TOBULINIMAS IR PLĖTRA“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.   Gyventojų perspėjimo apie pavojus sistemos tobulinimas ir plėtra, modernizuojant gyventojų perspėjimo sirenomis potencialiai pavojingose zonose sistemą;

1.3.2.   Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgų stiprinimas, aprūpinant gelbėjimo tarnybas modernia technika ir įranga, skirta naudoti potvynių ir kitų dėl klimato kaitos kylančių nelaimių metu.

1.4. Galimas pareiškėjas yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

2.   Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.   Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.   Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Netaikoma.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.323	„Neigiamų potvynių padarinių potenciali žala ekonominei veiklai“	mln. Eur	86,5	69,5
P.S.327	„Įsigyta gyventojų perspėjimo įranga ir gelbėjimo technika“	Skaičius	21	22

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
3 820 169	674 148	0	0	0	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
3 820 169	674 148	0	0	0	0	0

II SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 7 PRIORITETO „KOKYBIŠKO UŽIMTUMO IR DALYVAVIMO DARBO RINKOJE SKATINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 07.1.1-CPVA-V-902 „PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TIKSLINIŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS. I“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.   miesto viešųjų erdvių plėtra;

1.3.2.   miesto gyvenamosios aplinkos gerinimas;

1.3.3.   esamų pramoninių ir kitų pažeistų (apleistų) teritorijų regeneracija;

1.3.4.   miestų viešųjų traukos centrų infrastruktūros atnaujinimas, pritaikant patalpas bendruomenės poreikiams.

1.4. Galimi pareiškėjai – pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų (miestų) – Alytaus miesto, Marijampolės, Tauragės rajono, Telšių rajono, Mažeikių rajono, Utenos rajono ir Visagino savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešosios įstaigos, kurių dalininkai – valstybė arba savivaldybė;

1.5.2. biudžetinės įstaigos;

1.5.3. religinės bendrijos / bendruomenės, religiniai centrai.

2.   Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.   Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.   Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Projektai turi būti įgyvendinami pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų miestų – 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirtų regioninių ekonomikos augimo centrų (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos, Mažeikių ir Visagino) – teritorijose. Priemonė – ribotos apimties (angl. phasing out).

Pagal priemonę finansuojamos tik veiklos, kurios nebuvo finansuotos iš 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonės „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ lėšų.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkst. Eur	2 555	8 518
R.S.348	„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“	proc.	40 proc.	40 proc.
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m^2	170 000	170 000

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
7 240 500	638 867	638 868	0	638 868	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
7 240 500	638 867	638 868	0	638 868	0	0

III SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 8 PRIORITETO „SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS IR KOVA SU SKURDU“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 08.2.1-CPVA-R-908 „KAIMO GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ ATNAUJINIMAS“

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.   atvirų viešųjų erdvių urbanistinės infrastruktūros pertvarkymas;

1.3.2.   apleistų ar neefektyviai naudojamų pastatų, kitos infrastruktūros ir teritorijų konversija, funkcionalumo didinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai – savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.   viešosios įstaigos, kurių dalininkai – valstybė arba savivaldybė;

1.5.2.   biudžetinės įstaigos;

1.5.3.   religinės bendrijos / bendruomenės, religiniai centrai.

2.   Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.   Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4.   Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Viešosios infrastruktūros atnaujinimas kaimo vietovėse numatytas ir Žemės ūkio ministerijos pagal kompetenciją administruojamoje Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (Europos žemės ūkio fondas), tačiau joje investicijos numatomos gyvenamosiose vietovėse, turinčiose mažiau kaip 1 tūkstantį gyventojų. Pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą priemonę 08.2.1-CPVA-R-908 investicijos galimos gyvenamosiose vietovėse nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.364	„Užimtųjų dalis tikslinėse teritorijose“	proc.	50,5 proc.	54,5
R.S.365	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkst. Eur	11 000	55 000
P.S.364	„Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus)“	m^2	400 000	2 000 000
P.S.365	„Atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse“	m^2	600	3000

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
44 920 065	3 963 535	3 963 535	0	3 963 535	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 867 238	252 992	252 992	0	252 992	0	0
3.   Iš viso
47 787 303	4 216 527	4 216 527	0	4 216 527	0	0

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 08.6.1-ESFA-T-909 „VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ RENGIMAS“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.   vietos plėtros strategijų rengimas;

1.3.2.   vietovės tiriamųjų studijų vykdymas, remiamas tiek, kiek jo reikia vietos plėtros strategijai parengti;

1.3.3.   vietos bendruomenės įtraukimas į vietos plėtros strategijos rengimą (renginių organizavimas, kitų informavimo ir viešinimo priemonių kūrimas, vykdymas);

1.3.4.   miesto vietos veiklos grupės valdymo organų atstovų, darbuotojų mokymas remiamas tiek, kiek jo reikia vietos plėtros strategijai parengti.

1.4. Galimi pareiškėjai - miesto vietos veiklos grupės.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5.   Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę finansuojamos miesto vietos veiklos grupės, kurios veikia miestuose, turinčiuose nuo 6 tūkstančių gyventojų arba esančiuose savivaldybių centrais, vietos plėtros strategijų rengimo projektai.

Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, projektų vykdytojai privalo koordinuoti numatomas veiklas persidengiančiose teritorijose su toje teritorijoje veikiančiomis vietos veiklos grupėmis, finansuojamomis iš kitų ES programų priemonių.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
P.N.901	„Parengtos vietos plėtros strategijos“	Skaičius	60	60
R.N.902	„Savivaldybės, kuriose parengtos vietos plėtros strategijos“	Procentai	50	50

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
220 320	19 440	19 440		9 720		9 720
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
3.   Iš viso
220 320	19 440	19 440		9 720		9 720

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.1V-164

NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Skaičiavimo būdas	Apskaičiavimo tipas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Atsakinga institucija
1	2	3	4	5	6	7	8	9
P.N.901	„Parengtos vietos plėtros strategijos“	Skaičius	Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto vietos veiklos grupės (toliau – miesto VVG) teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategija rengiama  vadovaujantis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-36 „Dėl Vietos plėtros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklės), nustatyta tvarka. Vietos plėtros strategija laikoma parengta, kai visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Skaičiuojamas susumuojant įgyvendinant projekto veiklas parengtas vietos plėtros strategijas.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: parengtos ir patvirtintos vietos plėtros strategijos kopija bei jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtinta įgyvendinant projekto veiklas parengta vietos plėtros strategija). Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.902	„Savivaldybės, kuriose parengtos vietos plėtros strategijos“	Procentai	Savivaldybė suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto VVG teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategija rengiama  vadovaujantis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Vietos plėtros strategija laikoma parengta, kai visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Skaičiuojamas taikant formulę: F = A/B*100 proc., kai: F – savivaldybių, kurių teritorijoje esančių miestų vietovių plėtrai parengta bent viena vietos plėtros strategija, dalis (procentais); A – savivaldybės, kurių teritorijoje esančių miestų vietovių plėtrai parengta bent viena vietos plėtros strategija, skaičius; tuo atveju, kai savivaldybės teritorijoje yra parengiama daugiau nei viena vietos plėtros strategija, savivaldybė skaičiuojama vieną kartą; B – Lietuvos savivaldybių skaičius.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: įgyvendinančiosios institucijos (VšĮ Europos socialinio fondo agentūros) skaičiavimų suvestinė . Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklio pasiekta reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pabaigoje įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra), vadovaudamasi  produkto rodiklio P.N.001 „Parengtos vietos plėtros strategijos“ pasiekimais ir informacija apie bendrą savivaldybių skaičių Lietuvoje, apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

________________________