Administracinė byla Nr. eA-435-463/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06193-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus 2022 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. SD-137-20690 „Dėl skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrių iš naujo atlikti tyrimą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) pareiškėjui taikyto mobingo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimo nustatymo.
2. Pareiškėjas teigė, kad darbdavys nepagrįstai ilgai vilkino pareiškėjo prašymo dėl nuotolinio darbo patvirtinimą. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į VDI su skundu dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) pažeidimų ir mobingo taikymo, tačiau VDI Sprendimu nenustatė, jog prieš pareiškėją Departamento darbuotojai taikė psichologinį smurtą. Pareiškėjas siekė pasinaudoti DK 52 straipsnio 2 dalyje numatyta teise pateikti prašymą dėl darbo organizavimo nuotoliniu būdu. Todėl 2022 m. birželio 23 d. darbdaviui pateikė prašymą derinimui per dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DBSIS), tačiau dėl akivaizdžiai tyčinių tiesioginių vadovių – Departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjos E. S. (toliau – ir BRITS vedėja) ir Departamento Administravimo departamento direktorės I. J. (toliau – ir AD direktorė) ir Departamento Personalo skyriaus vyriausiosios specialistės R. P. veiksmų, pareiškėjo prašymas leisti dirbti nuotoliniu būdu Departamento direktoriaus įsakymu „Dėl A. M. darbo nuotoliniu būdu“ buvo patvirtintas tik 2022 m. spalio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo pirminio prašymo pateikimo dienos. Tyčinius ir mobingo požymius atitinkančius darbdavio veiksmus patvirtina nepagrįstai ilgai vilkintas pareiškėjo prašymo patvirtinimo procesas, kuris truko nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėjo prašymas pirmą kartą buvo atmestas dėl to, kad buvo užpildytas netinkamos formos prašymas bei nurodyta pridėti į derintojus AD direktorę. Nauja prašymo forma nebuvo patvirtinta Departamento ir naudojama kaip rekomendacinio pobūdžio forma. Antrą kartą pareiškėjo prašymas buvo atmestas dėl to, kad nebuvo pažymėtas punktas „Dėl ataskaitų teikimo“. Pastaboje buvo nurodyta, kad: „už nuotoliniu būdu atliekamus darbus ar užduotis prireikus pateiksiu ataskaitą raštu tiesioginiam vadovui artimiausią darbo dieną po nuotolinio darbo, o skubiais atvejais – atsiskaitysiu nedelsiant, atsiunčiant medžiagą elektroniniu paštu ar kitais būdais“. Pareiškėjas neginčijo įstatyme numatytos darbdavio teisės reikalauti iš darbuotojo atsiskaityti už atliktą darbą, tačiau kadangi pareiškėjo prašymas dėl nuotolinio darbo buvo atmetamas kaskart nurodant skirtingas priežastis, šiuo atveju nurodyta pareiškėjo pareiga pateikti ataskaitas nedelsiant skubiais atvejais, yra neproporcinga ir vertintina kaip papildoma darbuotojo našta. Be to, darbdavys nėra detalizavęs, kas yra laikytina skubiais atvejais, todėl egzistuojant neapibrėžtumui, pareiškėjui neabejotinai kiltų papildoma psichologinė įtampa.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. AD1-212 patvirtinto Darbo nuotoliniu būdu tvarkos aprašo 11 punkte reglamentuota, jog užduočių formavimas ir atsiskaitymas už jų rezultatus nesiskiria nuo darbo nenuotoliniu būdu metu formuojamų užduočių ir atsiskaitymo už jas. Šiame punkte nenumatyta, kad darbuotojas turi pildyti veiklos ataskaitas, o pažymėta, kad atsiskaitymas už užduotis nesiskiria nuo darbo ne nuotoliniu būdu. Prašymo formoje darbuotojui nėra reikalavimo žymėti punkto, kad pildys veiklos ataskaitas, nurodoma, kad tai rekomendacinio pobūdžio reikalavimas. Todėl AD direktorė viršijo savo įgaliojimus, reikalaudama iš pareiškėjo vykdyti rekomendacinio pobūdžio reikalavimą kaip privalomą. Vėliau AD direktorė atmetė pareiškėjo prašymą dėl to paties nepažymėto punkto. Pareiškėjui dar kartą pateikus prašymą ir papildomai išsiuntus el. laišką dėl DK nuostatų pakeitimų AD direktorė delsė dar 10 dienų ir galiausiai dar kartą atmetė pareiškėjo prašymą, nurodydama, kad jos tarp derintojų nurodyti nebereikia. Pareiškėjui pašalinus AD direktorę iš derintojų, Departamento Personalo skyriaus specialistė dėl to paties punkto prašyme nurodė pastabas, nors iki tol pastabų neturėjo. AD direktorė, atmesdama pareiškėjo prašymą, nurodė dar vieną pagrindą, dėl kurio prašymas negali būti patenkintas: pareiškėjas turi pateikti vaiko gimimo liudijimą Departamento Personalo skyriaus specialistei. Darbdaviui 2018 m. buvo teikta pažyma apie pareiškėjo šeimos sudėtį, tačiau tų pačių duomenų buvo reikalaujama pateikiant kitą dokumentą – vaiko gimimo liudijimą. Pažymoje apie šeimos sudėtį yra nurodytas kitas adresatas, kadangi nuo 2018 m. liepos 1 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas buvo reorganizuotas į Departamentą. Darbdavys tyčiniais veiksmais atmetinėjo pareiškėjo prašymą ir vilkino dokumento derinimo procesą, siekdamas vieno tikslo – visais įmanomais būdais netenkinti pareiškėjo prašymo. AD direktorė savo aktyviais veiksmais (atmesdama pareiškėjo prašymus) trukdė pasinaudoti pareiškėjui įstatyme numatytomis socialinėmis garantijomis. Dėl šių darbdavio veiksmų pareiškėjui buvo trukdoma dirbti savo tiesioginį darbą ir atlikti darbo funkcijas, susidariusi situacija neabejotinai sukėlė ir tebekelia papildomą stresą, kenkia darbo kokybei, tai neabejotinai vertintina kaip darbdavio psichologinio smurto vykdymas prieš darbuotoją (pareiškėją).
4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio individualiems administraciniams aktams keliamų turinio reikalavimų. Didesnė įrodomoji reikšmė skirta darbdavio teiktiems paaiškinimams, objektyviai nebuvo siekiama patikrinti jų pagrįstumo. Darbdavys, aiškindamas, kodėl pareiškėjo prašymas buvo atmestas, nurodė, kad: „prašymai dėl nuotolinio darbo, kaip ir kiti įstaigos tvarkomieji dokumentai, negali būti teikiami atgaline data“. Kadangi prašymas buvo pateiktas atbuline data (2022 m. rugpjūčio 10 d. įkeltame prašyme prašoma leisti dirbti nuotoliniu būdu nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d.), buvo paprašyta pakeisti prašymo turinį, tai yra patikslinti nuotolinio darbo pradžios datą. Dėl darbdavio pateikto paaiškinimo, kad prašymas buvo atmestas dėl pateikimo atbuline data, VDI Sprendime nepasisakė. Prašymas buvo atmetinėjamas iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. ne dėl pateikimo datos, o dėl kitų priežasčių: nepažymėto punkto, papildomų dokumentų pateikimo. Todėl Departamento argumentas dėl prašymo pateikimo atbuline data vertintinas kaip papildomas siekiant pagrįsti dirbtinai sukurtą priežastį atmesti prašymą. DBSIS sistemoje dokumentas iki paskutinio atmetimo buvo įkeltas 2022 m. rugpjūčio 1 d. data. DBSIS istorijoje rodomos skirtingos versijos, kurios reiškia, kad dokumentas buvo teiktas derinimui ne kartą. Prašymo netvirtinimo priežastys iš darbdavio pusės nebuvo pasikartojančios, o pareiškėjui kas kartą teikiant pakoreguotą prašymą buvo atmetama nurodant vis skirtingą priežastį. Sprendžiant dėl mobingo egzistavimo, jokios reikšmės neturi tai, kad nesutarimas dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu tarp šalių yra išspręstas, kadangi pareiškėjas ilgą laiką ir sistemingai dėl darbdavio veiksmų patyrė ir toliau patiria psichologinį spaudimą. Be to, Departamento direktoriaus 2022 m. spalio 3 d. priimtu įsakymu dėl darbo nuotoliniu būdu nėra detalizuojama atsiskaitymo darbdaviui už atliktus darbus tvarka, o yra nustatytas įpareigojimas atsiskaitinėti už atliktus darbus tiesioginei vadovei. Svarbu, kad leidimas dirbti nuotoliniu būdu buvo gautas ne patenkinus pareiškėjo prašymą, o priėmus Departamento direktoriui atskirą įsakymą. VDI pateikta išvada yra nepagrįsta, o tyrimas atliktas paviršutiniškai. Faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad egzistavo kryptingai ir ilgą laiką trukęs darbdavio spaudimas darbuotojui, tai patvirtina psichologinio smurto prieš darbuotoją naudojimą. Sprendimas nemotyvuotas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, todėl yra savarankiškas pagrindas Sprendimą panaikinti.
6. Atsakovas nurodė, kad smurto, įskaitant psichologinį smurtą, sąvokos reglamentavimas pareiškėjo skundo tyrimo metu nebuvo apibrėžtas, todėl Sprendime buvo nurodoma, kad nei DK, nei kituose teisės aktuose nėra apibrėžta psichologinio smurto darbe sąvoka. Smurto sąvoka įsigaliojo tik 2022 m. lapkričio 1 d. VDI 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo gautas pareiškėjo skundas „Dėl darbo kodekso pažeidimo ir mobingo taikymo“, kuriame vienas iš keliamų klausimų buvo susijęs su galimu psichologiniu smurtu darbe, kuris, pareiškėjo nuomone, pasireiškė leidimo dirbti nuotoliniu būdu suteikimo vilkinimu. Vyr. darbo inspektorius E. K. atlikęs skundo tyrimą, nustatė, kad tarp pareiškėjo ir darbdavio buvo kilę nesutarimai ne dėl nuotolinio darbo suteikimo, bet dėl prašymo dirbti nuotoliniu būdu formos pildymo – pareiškėjui pildant ir teikiant prašymus buvo nepažymėti reikiami punktai, nurodyta netinkama data ir pan. Prašymo forma yra vienoda visiems Departamento darbuotojams, pageidaujantiems dirbti nuotolinį darbą, todėl darbdavio reikalavimuose pažymėti visus prašyme numatytus laukus nebuvo pagrindo įžvelgti psichologinio smurto požymių. Tarpininkaujant VDI pareigūnams pareiškėjo nuotolinio darbo klausimas buvo išspręstas. Atlikto tyrimo metu nenustatyta galimo psichologinio smurto požymių. Psichologinio smurto apibrėžime nurodytų požymių skunde nepateikia ir pareiškėjas, todėl teigti, kad prieš pareiškėją buvo taikomas psichologinis smurtas, nėra pagrindo. VDI nuomone, šalių skirtingas požiūris į tam tikrų lokalinių dokumentų pildymą nesudaro pagrindo teigti, kad prieš pareiškėją buvo taikomas psichologinis smurtas, todėl pareiškėjo reikalavimas pripažinti, jog Departamento administracija jo atžvilgiu taikė psichologinį smurtą, atmestinas.
7. Atsakovas pažymėjo, kad galiojančioje VAĮ redakcijoje reikalavimai administraciniams sprendimams numatyti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, o pareiškėjas vadovaujasi negaliojančia įstatymo nuostata. Pareiškėjas neįvardija konkrečių Sprendimo trūkumų ir neatitikimų VAĮ reikalavimams. Tiriant pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 29 d. skunde nurodytas aplinkybes buvo nustatyti darbo įstatymų pažeidimai ir darbdavio atstovui taikytos administracinio poveikio priemonės, todėl teigti, kad VDI atliktas tyrimas subjektyvus ir teikiant išvadas pareiškėjui palaikyta darbdavio pozicija nėra pagrindo.
9. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas yra Departamento Administravimo departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas. Pareiškėjas 2022 m. birželio 23 d. per DBSIS pateikė prašymą dėl nuotolinio darbo pratęsimo (toliau – ir Prašymas), kuris 2022 m. birželio 27 d. atmestas su pastaba. Prašymas 2022 m. birželio 27 d. pateiktas pakartotinai atsižvelgus į pastabas ir 2022 m. birželio 28 d. atmestas su pastaba. Prašymas 2022 m. liepos 25 d. pateiktas pakartotinai su pareiškėjo pastaba ir 2022 m. liepos 26 d. buvo atmestas su pastaba. Prašymas 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateiktas pakartotinai su pastaba ir buvo 2022 m. rugpjūčio 10 d. atmestas su pastaba. Prašymas 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateiktas pakartotinai atsižvelgus į pastabas (iš derintojų pašalinta AD direktorė I. J.) ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. atmestas su pastaba. Prašymas 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateiktas pakartotinai bei tą pačią dieną atmestas su pastaba. R. P. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Prašymą teigiamai derino su pastaba. Prašymas 2022 m. rugpjūčio 11 d. atmestas su pastaba (I. J., pavaduojanti E. S.). Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 29 d. VDI pateikė skundą „Dėl darbo kodekso pažeidimo ir mobingo taikymo“, kuriame vienas iš keliamų klausimų buvo susijęs su galimu psichologiniu smurtu darbe. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad skyriaus darbuotojams taikomi skirtingi standartai, nes pareiškėjui buvo leidžiam tik terminuotai dirbti nuotoliniu būdu, kai kiti skyriaus darbuotojai gali dirbti neterminuotai. VDI atlikus tyrimą, jo skundas atmestas, o tarpininkaujant VDI pareigūnams, pareiškėjo nuotolinio darbo klausimas buvo išspręstas. Be to, pagal pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinį pranešimą Departamento direktoriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. AD1-205 buvo sudaryta komisija galimam mobingui tirti (toliau – ir Komisija), kuri, atlikusi tyrimą, pareiškėjo tiesioginės vadovės Departamento BRITS vedėjos E. S. ir AD direktorės I. J. veiksmuose nenustatė psichologiniam smurtui ar mobingui būdingų požymių. Nelaukiant Komisijos išvadų, buvo organizuotas mediacijos procesas su pareiškėju ir jo tiesioginiais vadovais, aptarti bendri situacijos sprendimo būdai, taip pat Departamente buvo organizuojami mokymai vadovavimo, bendravimo, konfliktų sprendimo įgūdžių stiprinimo tema. Departamentas nurodė, kad VDI Sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo įžvelgti psichologinio smurto požymių darbdavio reikalavime pažymėti visus prašyme numatytus laukus. Tokia pati prašymo forma ir jo pildymo tvarka taikoma ir kitiems Departamento darbuotojams, nesusipratimų ar skirtingo teisės akto interpretavimo dėl prašymo formos taikymo kitiems darbuotojams ir vadovams nekilo. Pažymėjus reikiamą laukelį pareiškėjo prašymas dirbti nuotoliniu būtų tenkintas.
10. Departamentas nurodė, kad prašymai dėl nuotolinio darbo, kaip ir kiti įstaigos tvarkomieji dokumentai, negali būti teikiami atgaline data. Kadangi Prašymas buvo pateiktas atgaline data (prašoma leisti dirbti nuotoliniu būdu nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d.), 2022 m. rugpjūčio 11 d. buvo paprašyta pakeisti prašymo turinį, tai yra patikslinti nuotolinio darbo pradžios datą. Komisija pažymėjo, kad Personalo srities dokumentų teikimo per e. pristatymo sistemą tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. AD1-361, 5.7.1 papunktyje nurodyta, kad jei prašymas teikiamas pagal 2.5 papunktį – pasirašo tiesioginis vadovas, o 5.8.3 papunktyje nurodyta, kad papildomai vizuoja departamento direktorius, jeigu skyrius priklauso departamentui. Todėl AD direktorė, atmesdama DBSIS Prašymą, neturėjo nurodyti, kad jis pašalintų ją iš vizuotojų. Darytina išvada, kad šis reikalavimas buvo perteklinis. Departamento padalinių vadovų veiksmai, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl nuotolinio darbo negali būti laikomi mobingu, nes neturi nuoseklaus ilgalaikio netinkamo elgesio, nukreipto prieš darbuotoją, požymių. Tokie veiksmai taip pat nelaikytini ir psichologiniu smurtu, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis kokia nors forma buvo įžeidinėjamas, jo atžvilgiu buvo vykdomos patyčios, užgauliojimas, priekabiavimas, grasinimas, nekonstruktyvi, žeminanti kritika, žodinė agresija, persekiojimas ir kitoks netinkamas elgesys. Reikalavimas pateikti atitinkamu būdu užpildytą prašymo formą neturi ir diskriminacijos požymių, bes tokie reikalavimai yra taikomi visiems darbuotojams, ne tik pareiškėjui. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių Departamento padalinių vadovų priešišką nusistatymą būtent prieš pareiškėją suformuojant jam reikalavimus, kurie netaikomi kitiems darbuotojams. Paskutinio susitikimo, vykusio 2022 m. gruodžio 5 d., metu pareiškėjas patvirtino, kad darbai vyksta ir problemų nėra. Dėl Sprendimo atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams Departamentas sutiko su VDI atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.
11. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus ir pripažino, kad turėjo būti vadovaujamasi VAĮ 10 straipsniu. Darbdavio reikalavimas pažymėti prašymo formoje laukelį dėl ataskaitų teikimo raštu buvo neteisėtas dėl to, kad nepažymėjus minėto laukelio darbuotojo prašymas nėra tenkinamas, nes šis laukelis dėl ataskaitų teikimo yra rekomendacinio pobūdžio. Nėra pagrindo daryti išvados, jog visi darbuotojai laisva valia pažymėjo visus laukelius, kadangi galėjo būti taikytas spaudimas. Lietuvos valstybės naujojo archyvo 2023 m. vasario 10 d. rašte „Dėl dokumentų valdymo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos“ nurodyta, kad darbuotojo prašymas dėl nuotolinio darbo turėjo būti įtrauktas į apskaitą – užregistruotas ir perduotas tiesioginio vadovo rezoliucijai. Jei teisės aktuose nebuvo numatyta derinimo (vizavimo) procedūra, ji neturėjo būti atliekama ir derinimo veiksmai neturėjo būti kliūtis darbuotojui prašymą pasirašyti ir pateikti registruoti tą dieną, kai jis jį sukūrė dokumentų valdymo sistemos priemonėmis. Minėtame rašte padaryta išvada, jog įvertinus dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo reikalavimų tinkamumą Departamente, nustatyta, kad faktiškai taikytos nereglamentuotos nuotolinio prašymo derinimo procedūros (reglamentuota ir detalizuota nuo 2023 m. sausio 5 d.), todėl dokumento rengimo procesas buvo atliekamas ne pagal reglamentuotą prašymo pateikimo tvarką, kas lėmė, kad prašymas nebuvo pasirašytas ir užregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl nuotolinio darbo organizavimo nebuvo pateiktas atbuline data.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 23 d. per DBSIS pateikė Prašymą. Prašymas 2022 m. birželio 27 d. atmestas su pastaba (E. S.): „Yra patvirtinta nauja prašymo dėl nuotolinio darbo forma, kuri įkelta į AAD tinklapį, skiltyje darbuotojams (Prašymų ir formų pavyzdžiai). Į derintojus įtraukite I. J..“. Pareiškėjas 2022 m. birželio 27 d. Prašymą pateikė pakartotinai, atsižvelgęs į pastabas. Prašymas 2022 m. birželio 28 d. atmestas su pastaba (E. S., pavaduojanti I. J.): „Stulpelyje „Užtikrinu, kad nuotolinio darbo vietoje“ pažymėkite paskutinę pastraipą: už nuotoliniu būdu atliekamus darbus ar užduotis prireikus pateiksiu ataskaitą raštu tiesioginiam vadovui artimiausią darbo dieną po nuotolinio darbo, o skubiais atvejais – atsiskaitysiu nedelsiant, atsiunčiant medžiagą elektroniniu paštu ar kitais būdais.“. Pareiškėjas 2022 m. liepos 25 d. Prašymą pateikė pakartotinai su pastaba „Vadovaujantis mano Pareigybės aprašymo (PA), Darbo kodekso (DK) ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatomis ir patvirtintais vidiniais teisės aktais (tvarkomis) paskutinis punktas (pastraipa) yra neprivalomas ir nereikalingas“. Prašymas 2022 m. liepos 26 d. atmestas su pastaba (I. J.): „Tam kad tiesioginis vadovas galėtų pasinaudoti jam suteikta teise, prašau stulpelyje „Užtikrinu, kad nuotolinio darbo vietoje“ pažymėkite paskutinę pastraipą: už nuotoliniu būdu atliekamus darbus ar užduotis prireikus pateiksiu ataskaitą raštu tiesioginiam vadovui artimiausią darbo dieną po nuotolinio darbo, o skubiais atvejais – atsiskaitysiu nedelsiant, atsiunčiant medžiagą elektroniniu paštu ar kitais būdais“. Prašymas 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateiktas pakartotinai su pastaba – „Pakartotinai atkreipiu dėmesį dėl formos, joje yra palikta teisė rinktis dėl šio punkto. Taip pat vadovaujantis mano PA, DK ir BDAR nuostatomis ir patvirtintais vidiniais teisės aktais (tvarkomis) paskutinis punktas (pastraipa) yra neprivalomas ir nereikalingas“. Prašymas 2022 m. rugpjūčio 10 d. atmestas su pastaba (I. J.) – „AAD direktoriaus 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. AD1-212 patvirtinto Darbo nuotoliniu būdu tvarkos aprašo, reglamentuojančio nuotolinio darbo tvarką, 5 punkte (2020-12-17 pakeitimas (AD1-382)) AD direktoriaus derinimas nenumatytas. Vadovaujantis aprašo 5 ir 16 punktais, prašymas teikiamas tiesioginiam vadovui“. Prašymas 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateiktas pakartotinai atsižvelgus į pastabas (pašalinta iš derintojų I. J.). Prašymas 2022 m. rugpjūčio 10 d. atmestas su pastaba (R. P.): „Neužtikrinti visi prašymo punktai“. Prašymas 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateiktas pakartotinai. Prašymas 2022 m. rugpjūčio 10 d. atmestas su pastaba (R. P.) – „Neigiama, nes prašome atsižvelgti į pateiktas pastabas.“. R. P. 2022 m. rugpjūčio 11 d. teigiamai derina su pastaba – „Neigiama, nes vadovaujantis DK 52 str. 3d. „Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka“. Pagal tvarkos 10 p. „10. Teisę patikrinti, ar darbuotojai, dirbantys darbą nuotoliniu būdu, laikosi Aprašo ir darbuotojo prašyme dėl nuotolinio darbo numatytų sąlygų, turi tiesioginis vadovas, Departamento direktorius ar jo paskirtas kitas darbuotojas.“. Prašymas 2022 m. rugpjūčio 11 d. atmestas su pastaba (I. J., pavaduojanti E. S.): „1) Prašymas pateiktas atbuline data; 2) Taip pat eilutėje „Kita informacija“ prašau pažymėti ar pageidaujate pasinaudoti DK 52 str. 2 d. siūloma teise. Jeigu taip, prašau Personalo skyriaus darbuotojai parodyti tai pagrindžiančius dokumentus, o eilutėje „Kita informacija“ nurodanti nuasmenintą informaciją, pvz. vaiko gimimo data 20xx-xx-xx, teismo sprendimas 20xxxx-xx Nr. xx ar kt., bei prirašyti jog atsakau už pateiktų duomenų teisingumą.“.
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 29 d. VDI pateikė skundą „Dėl darbo kodekso pažeidimo ir mobingo taikymo“, kuriame nurodė, jog nuo 2021 m. liepos mėn. keturis kartus teikė prašymus Departamentui dėl nuotolinio darbo. Minėtas prašymas nėra patvirtintas dėl tiesioginių vadovių galimai tyčinių veiksmų. VDI Sprendimu nustatė, kad psichologinio smurto sąvoka darbe nėra apibrėžta teisės aktuose. VDI taip pat nustatė, kad pareiškėjui nuo 2022 m. spalio 3 d. leista neterminuotai dirbti nuotoliniu būdu. Psichologinio smurto požymiai nenustatyti, kadangi nesutarimas dėl prašymo dėl nuotolinio darbo formos buvo išspręstas. Pats pareiškėjas turėjo teisę spręsti dėl dokumentų, susijusių su auginamais vaikais, pateikimo. AD direktorės užduotis nelaikytina psichologiniu smurtu ar DK 30 straipsnio pažeidimu. AD direktorė neturėjo tikslo nurodyti dirbti šventinę dieną. Taip pat buvo sudaryta Komisija galimam mobingui tirti, tačiau VDI patikrinimo metu Komisija savo išvadų dar nebuvo parengusi. AD direktorės laiškai yra korektiški ir mandagūs, neturintys psichologinio smurto požymių. VDI patikrinimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių ir tai patvirtinančių įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad prieš pareiškėją Departamento atsakingi darbuotojai taikė psichologinį smurtą, todėl nėra pagrindo DK 30 straipsnio pažeidimų konstatavimui ir administracinės atsakomybės darbdaviui taikymo.
15. Teismas aptarė ginčui aktualias DK, Darbo nuotoliniu būdu tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. AD1-212 (toliau – ir Aprašas) ir VAĮ nuostatas.
16. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateikto Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro direktoriaus 2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-78 Prašymo leisti dirbti nuotoliniu būdu formos matyti, jog asmuo, pildantis šią formą, gali užtikrinti, kad nuotolinio darbo vietoje už nuotoliniu būdu atliekamus darbus ar užduotis prireikus pateiks ataskaitą raštu tiesioginiam vadovui artimiausią darbo dieną po nuotolinio darbo, o skubiais atvejais – atsiskaitys nedelsiant, atsiunčiant medžiagą elektroniniu paštu ar kitais būdais. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad veiklos ataskaitos pildymas yra rekomendacinio pobūdžio reikalavimas, tačiau Aprašo 11 punktas nustato pareigą atsiskaityti už atliktas užduotis dirbant nuotoliniu būdu. Šiuo atveju Departamentas nustatė, kad atsiskaitymas už atliktus darbus nuotoliniu būdu yra ataskaitos pateikimas. Dirbant nuotoliniu būdu ataskaitą už atliktus darbus yra privaloma pateikti tik tuomet, kai darbdavys jos pareikalauja. Kiekvieną kartą dirbant nuotoliniu būdu ir darbdaviui neišreiškus reikalavimo pateikti ataskaitą, asmeniui, dirbančiam nuotoliniu būdu, ataskaitos teikti nereikia.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjo Prašymas 2022 m. liepos 26 d. ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. buvo atmestas dėl to, jog jis nepažymėjo punkto dėl ataskaitos pateikimo. Departamentas pateiktame atsiliepime paaiškino, jog Departamento padaliniuose taikoma vieninga praktika dėl šio laukelio žymėjimo. Teismas sprendė, kad vien tai, jog pareiškėjo buvo paprašyta pažymėti laukelį, kad dirbant nuotoliniu būdu, bei tiesioginiam vadovui pareikalavus, jis turėtų pateikti veiklos ataskaitą, nereiškia pareiškėjo teisių pažeidimo. Teismas neabejojo, kad ir kiti Departamento darbuotojai, teikdami prašymus dėl nuotolinio darbo, turėjo pažymėti laukelį, susijusį su ataskaitos pateikimu. Departamentas turi teisę nustatyti, kokiu būdu bus pateikiama informacija apie atliktus darbus nuotoliniu būdu, kadangi tai nėra darbas, vykdomas darbo vietoje. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog iš pareiškėjo buvo reikalaujama pateikti ataskaitą. Todėl teismas nevertino, jog Prašyme pažymėtas laukelis pateikti ataskaitą būtent pareiškėjui taikomas kaip privalomo pobūdžio reikalavimas.
18. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Departamentui buvo teikta pažyma apie šeimos sudėtį, todėl reikalaujant pateikti vaiko gimimo liudijimą, buvo reikalaujama pateikti tuos pačius duomenis, nurodė, kad Departamentas pareiškėjo Prašymą 2022 m. rugpjūčio 11 d. atmetė pateikdamas pastabą, jog pareiškėjas turėtų pažymėti, ar pageidauja pasinaudoti DK 52 straipsnio 2 dalyje siūloma teise ir jeigu taip, turėtų pateikti patvirtinančius dokumentus. DK 52 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kai prašymas dėl nuotolinio darbo turi būti tenkinamas, vienas iš tokių atvejų yra darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Pareiškėjo buvo reikalaujama pateikti vaiko gimimo liudijimą, jei jis pageidauja pasinaudoti DK 52 straipsnio 2 dalyje siūloma teise.
19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas, nurodydamas, kad nori pasinaudoti minėta teise, turėjo teisę nurodyti, jog duomenys apie šeimos sudėtį Departamentui buvo teikti, todėl pakartotinai nepridedami, tačiau tokių duomenų pareiškėjas nenurodė. Vien tai, kad Departamentas pareikalavo pareiškėjo patvirtinti DK 52 straipsnio 2 dalyje nustatytą siūlomą teisę, nereiškia, kad prieš pareiškėją buvo atlikti neteisėti veiksmai, sudarantys pagrindą pripažinti Sprendimo neteisėtumą.
20. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Departamentas aktyviais veiksmais vykdė psichologinį smurtą prieš pareiškėją, kadangi prašymas dėl nuotolinio darbo buvo nuolat atmetamas, konstatavo, jog Prašymas buvo atmetamas dėl įvairių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėjas nepateikė Prašymo pagal naują formą, dėl nepažymėtų visų punktų, dėl derintojų neįtraukimo, dėl tiesioginio vadovo nenurodymo, dėl neatsižvelgimo į pastabas, dėl pateikimo atbuline data bei dėl to, jog nepažymėjo, ar pageidauja pasinaudoti DK 52 straipsnio 2 dalyje siūloma teise. Taigi, kiekvieną kartą prašymas buvo atmetamas dėl skirtingų priežasčių. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog dėl netinkamai pateikiamo Prašymo pareiškėjas galėjo patirti ar patyrė psichologinį smurtą. Pats pareiškėjas netinkamai užpildydavo Prašymą, kas sudarė pagrindą Departamentui tokio prašymo netenkinti. Be to, Departamentas atsiliepime pažymėjo, jog jei pareiškėjas būtų atsižvelgęs į pastabas, Prašymas būtų patenkintas. Pareiškėjui nuotolinio darbo galimybė suteikta nuo 2022 m. spalio 3 d., kas sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjui nuotolinis darbas nebuvo suteikiamas dėl netinkamai pateiktos Prašymo formos, o ne dėl paties nuotolinio darbo suteikimo. Teismas nenustatė Departamento aktyvių veiksmų, kuriais būtų vykdomas psichologinis smurtas prieš pareiškėją. Prašymo netenkinimas dėl netinkamos formos pateikimo ar neužpildymo visų laukelių, nereiškia, kad Prašymas netenkinamas tyčiniais veiksmais, naudojant psichologinį smurtą pareiškėjo atžvilgiu.
21. Teismas vertino, kad ginčijamas Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Sprendime nurodytos DK nuostatos, vertintas psichologinis smurtas prieš pareiškėją, nagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 29 d. skundo teiginiai, pateiktas išsamus jų vertinimas. Sprendimas pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens, nurodyta apskundimo tvarka. Todėl teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl Sprendimo neišsamumo vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtintus byloje esančiais įrodymais, todėl atmetė.
22. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad VDI nepasisakė dėl Prašymo atmetimo atbuline data, pažymėjo, jog pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 29 d. skunde VDI neginčijo aplinkybės, kad Prašymas buvo atmestas atbuline data, todėl VDI neturėjo pareigos Sprendime pasisakyti dėl šio teiginio. Departamentas neturėtų galimybės tenkinti Prašymo dirbti nuotoliniu būdu atbuline data, kadangi Prašymas turėtų būti teikiamas ir data nurodoma pateikimo dieną.
23. Teismas pažymėjo, kad Prašymo atmetimo priežastys buvo skirtingos, tačiau kiekvienu kartu jis buvo atmetamas dėl netinkamos formos pateikimo, nes pareiškėjas nepažymėjo visų laukelių, pateikė netinkamos formos Prašymą ar nenurodė visų duomenų pagal pateiktas pastabas. Patikslinto Prašymo pateikimas nereiškia, jog toks prašymas turi būti tenkintas. Nustačius minėtus neatitikimus, Departamentas neturėjo pagrindo tokį pareiškėjo Prašymą tenkinti.
24. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje vertinamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o pareiškėjo skundo teiginiai, susiję su priimtu įsakymu dėl nuotolinio darbo nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Sprendime nebuvo vertintas įsakymas dėl nuotolinio darbo ar tai, kokiu būdu pareiškėjui buvo suteiktas nuotolinis darbas. Šie pareiškėjo skundo teiginiai nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakė ir jų nevertino ir šiuos pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.
25. Teismas konstatavo, kad VDI iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurį paliko nepakeistą. Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti VDI iš naujo atlikti tyrimą dėl Departamento pareiškėjui taikyto mobingo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimo nustatymo.
III.
26. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.
27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
28. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamo darbdavio elgesio yra anksčiau kreipęsis į Departamento vadovus ir šiuos įrodymus buvo pateikęs teismui kartu su skundu atsakovui (Skundo VDI priedas Nr. 21). Pareiškėjas 2021 m. spalio 5 d. pateikė tarnybinį pranešimą dėl kompiuterių skirstymo ir tiesioginių vadovų veiksmų dėl mobingo, po šio tarnybinio pranešimo pateikimo buvo skirta tiek kompiuterių, kiek reikia, tačiau atsakymo į tarnybinį pranešimą pareiškėjas nesulaukė. Šie įrodymai paneigia teismo išvadą, jog Departamento vadovų veiksmai neturi nuoseklaus ilgalaikio netinkamo elgesio, nukreipto prieš darbuotoją, požymių.
29. Pareiškėjas pažymi, kad jam teikiant prašymą dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu viena iš priežasčių jo netenkinti buvo nepažymėtas punktas dėl ataskaitų teikimo raštu, tačiau nebuvo ir nėra reikalavimo privalomai žymėti visus punktus. Nei DK, nei kiti darbdavio vidiniai teisės aktai nenumato prievolės teikti darbdaviui darbo ataskaitas raštu. Darbdavio reikalavimas pažymėti prašymo formoje laukelį dėl ataskaitų teikimo raštu buvo neteisėtas tuo aspektu, kad nepažymėjus minėto laukelio darbuotojo prašymas nėra tenkinamas. Laukelis dėl ataskaitų teikimo yra rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismo išvados, kad tai nesudaro pagrindo pripažinti darbuotojo teisių pažeidimo, neteisėtos ir nepagrįstos.
30. Pareiškėjas nesutinka ir su išvada, kad jo teisės nebuvo pažeistos jam siekiant pasinaudoti DK 52 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjo įsitikinimu, buvo atlikti neteisėti veiksmai todėl, kad AD direktorė žinojo apie jam priklausančią teisę, nes jis turi vaiką (tai pažymėjo 2022 m. rugpjūčio 1 d. laiške) o Personalo skyriaus darbuotoja žinojo ir turėjo dokumentus apie jo šeimos sudėtį. Teismas šią prašymo atmetimo priežastį siejo su darbuotojo neatliktais veiksmais, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą prašyme nepažymėjo, jog pažyma apie šeimos sudėtį buvo pateikta darbdaviui anksčiau. Aplinkybių visuma patvirtina, kad darbdavys nesiėmė visų priemonių siekdamas patikrinti ar darbuotojas buvo teikęs pažymą apie savo šeimos sudėtį ir darbdavio aplaidūs veiksmai lėmė, jog pareiškėjo prašymas dirbti nuotoliniu būdu buvo atmestas.
31. Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino jo prašymo dirbti nuotoliniu būdu atmetimo priežasčių dėl prašymo pateikimo atbuline data. Prašymas buvo atmetinėjamas iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. ne dėl pateikimo datos, o dėl kitų priežasčių: nepažymėto punkto, papildomų dokumentų pateikimo. Atsakovo argumentas dėl prašymo pateikimo atbuline data vertintinas kaip papildoma dirbtinai sukurta priežastis atmesti prašymą siekiant visais įmanomais būdas pateisinti savo veiksmus netenkinti prašymo. Vyriausiojo archyvaro tarnyba pripažino, kad dokumento rengimo procesas buvo atliekamas ne pagal reglamentuotą prašymo pateikimo tvarką, kas lėmė, kad prašymas nebuvo pasirašytas ir užregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjo prašymas dėl nuotolinio darbo organizavimo nebuvo pateiktas atbuline data.
32. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino prieštaringai: viena vertus teigė, kad dėl Departamento direktoriaus 2022 m. spalio 3 d. įsakymo nepasisakys, nes tai nėra bylos dalykas, kita vertus, vertindamas darbdavio veiksmus rėmėsi šiuo įsakymu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad egzistuoja visų požymių visuma, kurie leidžia patvirtinti, jog prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas (mobingas).
33. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundžiamo akto teisėtumą. Atsakovas, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam taikomos VAĮ nuostatos, priimdamas skundžiamą Sprendimą neatliko savo kompetencijai priskirtinų veiksmų vertindamas pareiškėjo prašymą: neatliko objektyvaus tyrimo siekdamas nustatyti ar egzistuoja galbūt taikyto mobingo požymių visuma. Atsakovas, priimdamas Sprendimą rėmėsi ir didesnę įrodomąją reikšmę teikė Departamento teiktiems paaiškinimams, kurių didžioji dalis deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nebuvo pagrįsti jokiais kitais rašytiniais įrodymais.
34. Pareiškėjas nurodo, kad egzistuoja absoliutus sprendimo panaikinimo pagrindas (ABTĮ 80 str. 1 d., 146 str. 1 d.). Byla nebuvo objektyviai išnagrinėta, kadangi atsakovas, teikdamas atsiliepimą į skundą pateikė tik pareiškėjo pirminį skundą be priedų, kurie vertinant atsakovo Sprendimo teisėtumo klausimą ypač svarbūs. Skundo 13 punkte pareiškėjas, teikdamas argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo, teikė nuorodą į skundo VDI priedą Nr. 21, kuris paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Nebuvo išnagrinėta visa su administracine byla susijusi medžiaga, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
36. VDI nuomone, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų proceso šalių nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą ir iš įrodymų viseto padarė pagrįstas išvadas. Teisės aktai nereglamentuoja, kokia apimtimi VDI turi remtis vienos ar kitos šalies pateiktais dokumentais ir / ar kitais įrodymais, teikiant atsakymą pareiškėjui, svarbu, kad pareiškėjui būtų atsakyta į visus keliamus klausimus teisės aktų nustatyta tvarka. 2022 m. rugpjūčio 29 d. skunde pareiškėjas kartu su klausimais dėl psichologinio smurto darbe, kėlė klausimus ir dėl nuotolinio darbo organizavimo, perteklinių dokumentų reikalavimo ir kitų organizacinių reikalų. VDI specialistas, atlikęs tyrimą, nustatė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių Departamento atstovui 2022 m. spalio 10 d. buvo surašytas ir įteiktas VDI Reikalavimas pašalinti pažeidimus R1 Nr. 1530-0004, t. y. taikytos administracinio poveikio priemonės. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas palaikė darbdavio pusę ir didesnę reikšmę teikė jo teiktiems įrodymams, nepagrįsti. Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis. VDI nuomone, pagal ABTĮ 11 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 25 straipsnio 1 dalį, įrodymai teismui teikiami savo nuožiūra, pagrindžiant savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pareiškėjas, turėdamas reikiamus įrodymus ir jų nepateikdamas kartu su skundu teismui, pats veikė nerūpestingai, nepagrindė savo skundo. Teismas įrodymus išreikalauja tik tais atvejais, kai proceso dalyviai negali gauti jų patys, yra ginamas viešasis interesas arba kai nesiėmus priemonių rinkti įrodymus būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas tinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika ir nėra pagrindo teigti, kad buvo nesivadovauta ABTĮ 80 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis.
38. Departamentas nurodo, kad mobingas prieš pareiškėją nebuvo taikomas. Tarnybiniame pranešime pareiškėjas nekėlė psichologinio smurto klausimo. VDI Sprendimas buvo skundžiamas tuo pagrindu, kad darbdavys nepagrįstai ilgai vilkino pareiškėjo prašymo dėl nuotolinio darbo patvirtinimą bei Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiems administraciniams aktams keliamų turinio reikalavimų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Departamento reikalavimas pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas priklauso DK 52 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų kategorijai, negali būti laikomas neteisėtu, nes tik tokių įrodymų pateikimas sudaro pagrindą taikyti minėtas įstatymo nuostatas. Prašymai dėl nuotolinio darbo, kaip ir kiti įstaigos tvarkomieji dokumentai, negali būti teikiami atgaline data. Pareiškėjo patikslintas prašymas DBSIS buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 10 d., o jame prašoma leisti dirbti nuotoliniu būdu nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d., todėl buvo pagrįstai paprašyta pakeisti prašymo turinį, tai yra patikslinti nuotolinio darbo pradžios datą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno pareiškėjo argumento ar įrodymo įrodomosios reikšmės. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą (tarp jų ir atmetimo priežastį dėl prašymo pateikimo atbuline data) pagrįstai konstatavo, kad pats pareiškėjas netinkamai užpildydavo prašymą, kas sudarė pagrindą Departamentui tokio prašymo netenkinti. Teismas atkreipė dėmesį į faktinę aplinkybę, kad pareiškėjui nuotolinio darbo galimybė suteikta nuo 2022 m. spalio 3 d., tai sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjui nuotolinis darbas nebuvo suteikiamas dėl netinkamai pateiktos Prašymo formos, o ne dėl paties nuotolinio darbo suteikimo, t. y. teismas atkreipė dėmesį į patį faktą, o ne vertino įsakymo turinio pagrįstumą ar teisėtumą. Tarp pareiškėjo ir Departamento buvo kilęs darbo ginčas dėl nustatytos formos prašymo pildymo ir jo nagrinėjimo, kuris neturi mobingo ar psichologinio smurto požymių, ginčas buvo sprendžiamas taikant mediaciją, tikslu priimti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Pareiškėjas galėjo pateikti turimus dokumentus pats kartu su skundu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
39. Ginčas byloje kilo dėl VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus Sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrių iš naujo atlikti tyrimą dėl Departamento pareiškėjui taikyto mobingo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimo nustatymo.
40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad vien tai, jog pareiškėjo buvo paprašyta pažymėti laukelį, kad dirbant nuotoliniu būdu bei tiesioginiam vadovui pareikalavus, jis turėtų pateikti veiklos ataskaitą, nereiškia pareiškėjo teisių pažeidimo. Teismas taip pat nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo Departamentui pareikalavus pareiškėjo pateikti DK 52 straipsnio 2 dalyje nustatytą siūlomą teisę patvirtinančius dokumentus. Teismas vertino, kad Prašymo netenkinimas dėl netinkamos formos pateikimo ar visų laukelių neužpildymo nereiškia, kad Prašymas buvo netenkinamas tyčiniais veiksmais, naudojant psichologinį smurtą prieš pareiškėją. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 29 d. skunde VDI neginčijo, jog Prašymas buvo atmestas atbuline data, todėl VDI neturėjo pareigos Sprendime pasisakyti dėl šio teiginio, be to, Departamentas neturėtų galimybės tenkinti Prašymo dirbti nuotoliniu būdu atbuline data. Teismas nenustatė Departamento aktyvių veiksmų, kuriais būtų vykdomas psichologinis smurtas prieš pareiškėją ir konstatavo, kad ginčijamas VDI Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog į bylą pateikti ne visi įrodymai, aktualūs sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo, kad 2021 m. spalio 5 d. pateikė tarnybinį pranešimą dėl kompiuterių skirstymo ir tiesioginių vadovų veiksmų dėl mobingo, tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog Departamento vadovų veiksmai neturi nuoseklaus ilgalaikio netinkamo elgesio, nukreipto prieš darbuotoją, požymių. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo teisės buvo pažeistos reikalaujant užpildyti neprivalomus langelius teikiant prašymą dėl nuotolinio darbo, taip pat reikalaujant pateikti dokumentus (vaiko gimimo liudijimą), nors darbdavys pažymą apie šeimos sudėtį turėjo, jo Prašymas nebuvo teikiamas atbuline data, buvo be pagrindo atmetinėjamas, egzistuoja visų požymių visuma, kurie leidžia patvirtinti, jog prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas (mobingas), o atsakovas neatliko objektyvaus tyrimo siekdamas nustatyti ar egzistuoja mobingo požymių visuma.
42. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.
43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ginčijo VDI priimtą Sprendimą, o nesutikdamas su šiuo aktu akcentavo tai, kad: 1) darbdavio (jo tiesioginių vadovių) veiksmai nederinant, dėl įvairių priežasčių atmetant jo prašymą dirbti nuotoliniu būdu yra mobingas, o VDI nepagrįstai to nenustatė; 2) Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, nes yra nemotyvuotas, jo skundo tyrimas atliktas netinkamai. Pareiškėjas prašė teismą įpareigoti VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrių iš naujo atlikti tyrimą dėl Departamento pareiškėjui taikyto mobingo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimo nustatymo.
44. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 29 d. VDI pateikė skundą „Dėl darbo kodekso pažeidimo ir mobingo taikymo“, kuriame nurodė, jog nuo 2021 m. liepos mėnesio jis keturis kartus teikė prašymus Departamentui dėl nuotolinio darbo, tačiau minėtas prašymas nėra patvirtintas dėl tiesioginių vadovių galbūt tyčinių veiksmų. Pareiškėjas skunde VDI teigė dėl to elektroniniu paštu kreipęsis į įstaigos direktorių ir jo pavaduotoją, o po šio kreipimosi gavo nurodymų dirbti atostogų ir švenčių dienomis, užduočių, kurios jam nepriklauso pagal jo vykdomas funkcijas, nurodė, kad prieš jį taikomas mobingas, jam daroma moralinė žala, abejojo vadovių kompetencija. Pareiškėjas skunde VDI prašė: 1) atlikti tyrimą dėl situacijos identifikavimo ir pritaikyti galimas poveikio priemones darbdaviui; 2) nustačius teisės aktų pažeidimus taikyti prevencines priemones; 3) įvertinti ar buvo padaryta žala darbuotojui. VDI, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą skundą, skundžiamu Sprendimu padarė išvadą, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių ir tai patvirtinančių įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad prieš pareiškėją Departamento atsakingi darbuotojai taikė psichologinį smurtą, todėl nėra pagrindo DK 30 straipsnio pažeidimų konstatavimui ir administracinės atsakomybės darbdaviui taikymo. Sprendime pažymėta, kad išanalizavus patikrinimo metu gautą informaciją, susijusią su darbuotojų emociškai saugių darbo sąlygų užtikrinimu ir psichologinio smurto prevencija, įstaigos vadovybei bus pateiktos rekomendacijos, padėsiančios patobulinti kai kurias vykdomas darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo įmonėje politikos sritis bei psichologinio smurto prevencijos priemones, taip pat bus įteiktas reikalavimas pašalinti nustatytus pažeidimus. Byloje yra pateiktas VDI 2022 m. spalio 10 d. Reikalavimas pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 1530-0004, kuriuo Departamentas įpareigojamas atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą darbo vietose; įvertinus riziką, sudaryti rizikos šalinimo / mažinimo priemonių planą, prevencinių priemonių įgyvendinimui paskirti atsakingus asmenis, su rizikos vertinimo rezultatais supažindinti darbuotojus, apie reikalavimo įvykdymą pranešti iki 2022 m. gruodžio 16 d.
45. DK 30 straipsnis (ginčui aktuali 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-11891 redakcija) nustatė, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (1 d.). Pagal šio straipsnio 2 dalį darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti, informaciją apie jas paskelbdamas įprastais darbovietėje būdais, ir imasi aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.
46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad terminas mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė dažniausiai taiko vienam asmeniui (2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1480-552/2023 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad tarnybinių santykių metu galimos įvairios situacijos, kurios gali sukelti papildomos įtampos, nepasitenkinimo ir kt., tačiau, nesant kitų aplinkybių, būdingų mobingui, neturėtų būti priskiriamos aptariamam socialiniam reiškiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1082-556/2019).
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo atsakovo Sprendimo turinį, konstatuoja, kad jame išsamiai pasisakyta ir įvertinti pareiškėjo nusiskundimai psichologinio smurto prieš jį taikymo aspektu, paaiškinta psichologinio smurto samprata, įvertinta nuotolinio darbo organizavimo ir prašymų teikimo ir derinimo tvarka, pareiškėjo situacija ir jam kelti reikalavimai palyginti su reikalavimais, keltais kitiems darbuotojams dėl prašymų dirbti nuotoliu būdu tenkinimo, atsiskaitymo už nuotolinį darbą ir jokių išskirtinių reikalavimų, keltų tik pareiškėjui, nenustatyta. Sprendime taip pat išsamiai pasisakyta ir įvertinti pareiškėjo argumentai dėl jam AD direktorės skirtų užduočių, kurias pareiškėjas vykdyti atsisakė, įvertintos pareiškėjo Pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ir AD direktorės veiksmuose skiriant pareiškėjui užduotį nenustatyta psichologinio smurto ar DK 30 straipsnio pažeidimų. Sprendime, įvertinus situaciją ir darbinį susirašinėjimą dėl pareiškėjo teiginių dėl nurodymų dirbti jam šventės dieną ir atostogų metu, padaryta išvada, kad akivaizdu, jog AD direktorė neturėjo tikslo nurodyti pareiškėjui dirbti šventės dieną, o pareiškėjas, žinodamas, jog pirmadienis nedarbo diena, jokių pastabų dėl to nepateikė, atkreiptas dėmesys į DK įtvirtintus darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimo, nepiktnaudžiavimo ir sąžiningumo principus. Sprendime, įvertinus kitus pareiškėjo pateikto skundo argumentus, be kita ko, pateiktas VDI vyr. darbo inspektoriaus vertinimas, kad, jo nuomone, AD direktorės laiškai yra korektiški ir mandagūs, neturintys psichologinio smurto požymių, o paties pareiškėjo abejonės aukštesnių vadovų kompetencija gali turėti neigiamos įtakos kolektyvo emociniam mikroklimatui.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, aptartą teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju VDI Sprendime pagrįstai sprendė, jog psichologinio smurto (mobingo) veiksmai prieš pareiškėją nebuvo atlikti. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Departamento vidaus darbo tvarką reglamentuojančių dokumentų, prašymo dėl nuotolinio darbo patvirtintos formos matyti, kad pareiškėjas nebuvo išskiriamas iš kitų darbuotojų, jam nebuvo nurodoma pildyti kitokių dokumentų, nei kitiems Departamento darbuotojams. Prašymas buvo nederinamas pareiškėjui nesutinkant užpildyti įprastai Departamente naudojamą prašymo formą (jo atskiras grafas), be kita ko, jam pačiam nurodant naujas pastabas ir atsisakymo motyvus. Pažymėtina ir tai, kad darbdavys (Departamentas) savo iniciatyva ėmėsi veiksmų taikyti mediaciją tarp pareiškėjo ir jo vadovų, ėmėsi kitų priemonių, vykdydamas ir VDI nurodymus, duotus priėmus Sprendimą.
49. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, VDI Sprendimas pagrįstas teisės normomis, jame išsamiai išdėstytos nustatytos aplinkybės, pateiktas argumentuotas jų vertinimas, padarytos aiškios išvados pareiškėjo skunde keliamais klausimais, pateikta informacija, kokių priemonių bus imamasi VDI kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo teigti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde iš esmės teikia argumentus, pagrįstus savo subjektyviu situacijos vertinimu, nuosekliai laikydamasis pozicijos, kad prieš jį Departamente buvo taikomas mobingas, tačiau nenurodo konkrečių objektyvių argumentų ar VDI padarytų pažeidimų, dėl kurių Sprendimas galėtų būti pripažintas nepagrįstu ar neteisėtu.
50. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
51. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų rinkimo ir vertinimo aspektais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas minėtų taisyklių nepažeidė, savo sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Nors pareiškėjas teigia, kad byloje nebuvo išreikalauti visi įrodymai (pareiškėjo skundo VDI priedas – 2021 m. tarnybinis pranešimas), kurie buvo pateikti VDI nagrinėjant jo skundą, tačiau pareiškėjas, turėdamas procesinę pareigą pagrįsti savo skundo argumentus, pats šio įrodymo į bylą nepateikė, nereiškė prašymo dėl jo išreikalavimo. Be to, kaip minėta, pareiškėjas skunde teismui akcentavo ir savo argumentus dėl patirto psichologinio smurto grindė būtent prašymų dėl nuotolinio darbo netenkinimu, nuolatiniu jų atmetimu, o 2021 m. pateiktas tarnybinis pranešimas su šiais įvykiais nesusijęs. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su netinkamų įrodymų vertinimu bei įrodymų surinkimu, nepagrindžia būtinybės pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo.
52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, kilusio ginčo kontekste atsakė į esminius proceso šalių pateiktus argumentus, pakankamai išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija