LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS

PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2015 M. BIRŽELIO 1 D. ĮSAKYMO NR. V(E)-7 „DĖL AUTOMOBILIŲ KELIŲ DANGOS IŠ MINKŠTOJO ASFALTO SLUOKSNIŲ ĮRENGIMO METODINIŲ NURODYMŲ MN MAS 15 PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2017 m. gegužės 17 d. Nr. V-224

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u  Automobilių kelių dangos iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodinius nurodymus MN MAS 15, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V(E)-7 „Dėl Automobilių kelių dangos iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodinių nurodymų MN MAS 15 patvirtinimo“:

1.1. Papildau 7.38 papunkčiu:

7.38. Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisykles ĮT SBR 07, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklių ĮT SBR 07 patvirtinimo“;“.

1.2. Papildau 7.39 papunkčiu:

7.39. Darbų priėmimo panaudojant GPR metodą metodinius nurodymus MN DP-GPR 11, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V-113 „Dėl Darbų priėmimo panaudojant GPR metodą metodinių nurodymų MN DP-GPR 11 patvirtinimo“;“.

1.3. Papildau 7.40 papunkčiu:

7.40. LST EN 15626 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Skiestųjų ir minkštintųjų bituminių rišiklių sukibimo nustatymas panardinimo į vandenį bandymu. Kelių mineralinių medžiagų metodas“.

1.4. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:

19. Atsižvelgiant į skaičiavimus dangos konstrukcija parenkama pagal 1 lentelę.

1 lentelėje nurodytam skaldos pagrindo sluoksniui parenkamas 0/32 arba 0/45 nesurištųjų mineralinių medžiagų mišinys. Skaldos pagrindo sluoksniui parinkus 0/45 nesurištųjų mineralinių medžiagų mišinį, įrengimo metu yra vertinama šio sluoksnio storio vidurkio ir atskirųjų verčių atitiktis pagal įrengimo taisyklių ĮT SBR 07 75.2 ir 75.3 papunkčius, neatsižvelgiant į minėtų taisyklių 65 punkte nurodytą mažiausio storio sąlygą priklausomai nuo stambiausio grūdelio.“

1.5. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:

22. Atsižvelgiant į skaičiavimus dangos konstrukcija parenkama pagal 2 lentelę.

2 lentelėje nurodytam skaldos pagrindo sluoksniui parenkamas 0/32 arba 0/45 nesurištųjų mineralinių medžiagų mišinys. Skaldos pagrindo sluoksniui parinkus 0/45 nesurištųjų mineralinių medžiagų mišinį, įrengimo metu yra vertinama šio sluoksnio storio vidurkio ir atskirųjų verčių atitiktis pagal įrengimo taisyklių ĮT SBR 07 75.2 ir 75.3 papunkčius, neatsižvelgiant į minėtų taisyklių 65 punkte nurodytą mažiausio storio sąlygą priklausomai nuo stambiausio grūdelio.“

1.6. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:

30. Tarp mineralinės medžiagos ir rišiklio turi būti pakankamas mechaninis, fizikinis ir cheminis sukibimas (adhezija), kad būtų užtikrintas kuo mažesnis asfalto mišinio jautrumas vandeniui. Mineralinės medžiagos ir rišiklio sukibimo pagerinimui naudojami priedai. Sukibimas turi būti nustatytas pagal standartą LST EN 15626 naudojant 8/11 frakcijos mineralinę medžiagą. Reikalaujama sukibimo geba turi būti ≥ 75 %.“

1.7. Pakeičiu 89 punktą ir jį išdėstau taip:

89. Pakloto sluoksnio mažesnio storio nuokrypis negali viršyti 21 lentelėje nurodytų ribinių verčių.

Nustatant sluoksnio storio vidurkio vertę vertinamas visas dangos sluoksnio plotas, darbų kiekių žiniaraštyje (sutartyje) pateiktas atskira pozicija. Tačiau užsakovas (statytojas) ar techninis prižiūrėtojas, vykdydamas kontrolę, turi teisę vertinti ir atskiras ploto dalis.

Sluoksnio storis yra viso ploto atskirųjų sluoksnio storio verčių vidurkis.

Sluoksnio storio atskirosios ir vidurkio vertės negali viršyti nuokrypių ribinių verčių, nurodytų 21 lentelėje.“

1.8. Pakeičiu 91 punktą ir jį išdėstau taip:

91. Asfalto pagrindo sluoksnio viršaus aukščio nuokrypiai nuo projekte (sutartyje) nurodyto aukščio neturi skirtis daugiau kaip ±2,0 cm.“

1.9. Pakeičiu 21 lentelę ir ją išdėstau taip:

21 lentelė. Sluoksnio storio nuokrypių ribinės vertės

Taikymas

Pakloto mažesnio sluoksnio storio nuokrypio ribinės vertės, cm

Asfalto viršutinis sluoksnis ir asfalto pagrindo sluoksnis kartu

Asfalto viršutinis sluoksnis

Asfalto pagrindo sluoksnis

1. Sluoksnio storio1) aritmetinio vidurkio vertei

0,4

0,4

0,4

2. Sluoksnio storio atskirajai vertei

0,5

0,5

0,5

1) Skaičiuojant paklotų asfalto pagrindo ir asfalto viršutinio sluoksnio storio vidurkio vertes, nepriimamos tokios pakloto sluoksnio storio atskirosios vertės, kurios daugiau kaip 0,5 cm didesnės už projekte (sutartyje) nurodytas. Tokiu atveju skaičiavimui naudojama sluoksnio storio atskiroji vertė, kurią sudaro projekte (sutartyje) nurodyto sluoksnio storio ir 0,5 cm storio suma.“

 

1.10. Pakeičiu 170 punktą ir jį išdėstau taip:

170. Užsakovas turi teisę, remdamasis įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 1 priedu ir rangovui sutikus, padaryti išskaitas, kai yra nesilaikoma ribinių verčių ar leistinųjų nuokrypių:

– rišiklio kiekio;

– granuliometrinės sudėties;

– lygumo;

– skersinio nuolydžio;

– sluoksnio pločio;

– rato sukibimo su danga.

Jei rangovas nepateikia sutikimo, jis turi pašalinti defektus.

Išskaitas galima taikyti tik neviršijant tų verčių, kurios pateiktos įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 priedo metodikoje ir lentelėse.

Jei nuokrypiai yra didesni už nuokrypius, pagal kuriuos, remiantis įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 priedu, galima skaičiuoti išskaitas, tai darbai ar jų dalis nepriimami tol, kol defektai nebus pašalinti. Defektai turi būti šalinami rangovo lėšomis, perklojant sluoksnius arba atliekant kitus užsakovo nurodytus darbus, jei kitaip nesutariama su užsakovu (pailgintas garantinis terminas, sumažinta kaina).“

1.11. Pakeičiu 179 punktą ir jį išdėstau taip:

179. Sluoksniai matuojami pagal statybos sutarties sąlygas. Kai statybos sutarties sąlygose nenurodyta sluoksnių matavimo tvarka, turi būti vadovaujamasi šio skyriaus II skirsnio nuostatomis.“

1.12. Pakeičiu 186 punktą ir jį išdėstau taip:

186. Matuojant storį elektromagnetiniu metodu arba imant gręžtinius kernus, kiekviename matavimo skersiniame profilyje reikia parinkti tik po vieną matavimo vietą pakaitomis: dešinėje, ašyje ir kairėje.

Asfalto viršutinio sluoksnio iš minkštojo asfalto storio matavimas atliekamas GPR metodu, kuris yra pagrindinis. Matuojant asfalto viršutinio sluoksnio iš minkštojo asfalto storį šiuo metodu, vadovaujamasi Darbų priėmimo panaudojant GPR metodą metodiniais nurodymais MN DP-GPR 11. Kitu atveju matuojama, kaip nurodyta 185 punkte arba 186 punkto pirmoje pastraipoje.“

1.13. Pakeičiu 187 punktą ir jį išdėstau taip:

187. Faktinį sluoksnio storį (cm) reikia nustatyti kiekvieno įrengto sluoksnio atskirai ir įrodyti, kiek jis atitinka projekte (sutartyje) nurodytą sluoksnio storį.

Faktinis sluoksnio storis yra sluoksnio per visą kelio ruožą storio atskirųjų verčių aritmetinis vidurkis, kuris naudojamas sutartyje nurodytos atsiskaitymo vienetinės kainos arba atsiskaitymo kainos perskaičiavimui. Skaičiuojant paklotų asfalto pagrindo ir asfalto viršutinio sluoksnio storio vidurkio vertes, nepriimamos tokios pakloto sluoksnio storio atskirosios vertės, kurios daugiau kaip 0,5 cm didesnės už projekte (sutartyje) nurodytas. Tokiu atveju skaičiavimui naudojama sluoksnio storio atskiroji vertė, kurią sudaro projekte (sutartyje) nurodyto sluoksnio storio ir 0,5 cm storio suma.“

1.14. Pakeičiu XVIII skyriaus III skirsnio poskyrio „Didesnis pakloto sluoksnio storis“ pavadinimą ir jį išdėstau taip:

Didesnis arba mažesnis pakloto sluoksnio storis“.

1.15. Pakeičiu 189 punktą ir jį išdėstau taip:

189. Didesnis klojamų atskirų sluoksnių storis naudojamas po jais esančių paklotų sluoksnių mažesniam storiui išlyginti (kompensuoti). Mažesniam sluoksnio storiui išlyginti (kompensuoti) panaudotas virš jų esančių sluoksnių storis neįskaitomas į aukščiau esančių sluoksnių storį.

Esant mažesniam, nei numatyta projekte (sutartyje), paklotų sluoksnių storiui ir jeigu jie nebuvo išlyginti (kompensuoti) virš jų paklotų sluoksnių didesniu storiu, atsiskaitant už atliktus darbus taikoma perskaičiuota sluoksnio įrengimo vienetinė kaina arba pritaikomas apskaičiuotas storio koeficientas, kurie nustatomi pagal 190 punktą.“

1.16. Pakeičiu XVIII skyriaus III skirsnio poskyrio „Vienetinės kainos pritaikymas“ pavadinimą ir jį išdėstau taip:

Storio koeficiento arba vienetinės kainos pritaikymas“.

1.17. Pakeičiu 190 punktą ir jį išdėstau taip:

190. Atsiskaitant už atliktus darbus pagal 21 lentelėje nustatytą mažesnį už nurodytą projekte (sutartyje) sluoksnio storį, sluoksnio įrengimo vienetinė kaina perskaičiuojama faktinio pakloto ir projekte (sutartyje) nurodyto storio santykį padauginus iš sutartyje nurodytos atsiskaitymo vienetinės kainos arba atsiskaitant pritaikomas storio koeficientas, apskaičiuojamas iš faktinio pakloto ir projekte (sutartyje) nurodyto storio santykio. Apskaičiuotas storio koeficientas naudojamas dauginant iš atsiskaitymo kainos.“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas nuo jo įsigaliojimo dienos taikomas sutartims, kurios buvo pasirašytos po šio įsakymo įsigaliojimo vykdytų viešųjų pirkimų ir kurias vykdant privaloma vadovautis Automobilių kelių dangos iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodiniais nurodymais MN MAS 15, patvirtintais Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V(E)-7 „Dėl Automobilių kelių dangos iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodinių nurodymų MN MAS 15 patvirtinimo“.

 

 

 

Direktorius                                                                                                         Egidijus Skrodenis