Administracinė byla Nr. AS-289-575/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00594-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2; 43.5.4; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo
2024 m. vasario 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą (toliau – ir Nutarimas), priimtą byloje Nr. A2.6-67-844/2014, (toliau – ir Visagino miesto apylinkės teismo nutarimas).
II.
Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis (3 str., 33 str. 2 d. 1 ir 4 p.), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d.) normomis (3022 str.,
30216–30222 str.).
Teismas konstatavo, kad administracinio teismo kompetencijai nepriskirta spręsti dėl Visagino miesto apylinkės teismo nutarimo panaikinimo. Todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Teismas išaiškino pareiškėjui, kad apylinkės teismų priimtus sprendimus apeliacine tvarka nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai – apygardos teismai, t. y. Visagino miesto apylinkės teismo nutarimas galėtų būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.
Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo nutarimą yra priimta ne viena įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS-378-415/2018, Nr. AS-561-575/2018, Nr. AS-796-442-2018, Nr. AS-142-575/2019, Nr. AS-20-525/2020, Nr. AS-678-492/2022, Nr. AS-424-968/2023, Nr. AS-9-520/2024.
Teismas nurodė pareiškėjui, kad galimas proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo bylose.
Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pakartotinai kreipiasi į teismą dėl Visagino miesto apylinkės teismo nutarimo panaikinimo, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti dar ir dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo
2024 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo nutarimą, bylą nutraukti, priimti papildomą sprendimą.
Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto argumentus, susijusius su bylos, kurios metu priimtas skundžiamas Visagino miesto apylinkės teismo nutarimas, bei kitais procesais, aplinkybėmis, grindžia savo materialiųjų ir procesinių teisių pažeidimus.
Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas per griežtai taikė proceso teisės normas, atsisakymas priimti nagrinėti jo skundą yra formalus, nepagrįstai apriboja jo konstitucinę teisę į teisingą teismą, kuri ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, ir kitas konstitucines teises.
Pareiškėjas pažymi, kad administraciniai teismai 9,5 metų nepagrįstai atsisako nagrinėti pareiškėjo skundus, nors jie pagrįsti objektyviais įrodymais.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo
2024 m. vasario 21 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad jo (pareiškėjo) skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl tų pačių reikalavimų, dėl kurių jau yra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.).
Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).
Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, o pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nutarimas priimtas, vadovaujantis ATPK nuostatomis, todėl darė išvadą, kad skundai dėl apylinkių teismų nutarimų, priimtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, yra priskirti bendrosios kompetencijos teismams (apygardų teismams), t. y. tokie ginčai nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai.
Atskirajame skunde pareiškėjas deklaratyviai teigia, jog nepagrįstai jo skundas dėl Nutarimo nėra priimamas ir nagrinėjamas administraciniame teisme, tačiau atskirajame skunde pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, kuri yra pagrįsta ir teisinga.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, dėl pareiškėjo reikalavimo dėl Nutarimo panaikinimo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme jau yra priimta ne viena įsiteisėjusi teismo nutartis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-378-415/2018; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-561-575/2018; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-796-442-2018; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-142-575/2019; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-20-525/2020; 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-672-492/2022). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas skundus administraciniams teismams ir prašydamas panaikinti Nutarimą, kuris, kaip teigė pareiškėjas, priimtas remiantis suklastotais ir melagingais įrodymais, siekia įsiteisėjusio bendrosios kompetencijos teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo, tačiau pagal ABTĮ nuostatas tokio pobūdžio reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.
Pareiškėjas atskirajame skunde, pakartotinai teikdamas skundą teismui, nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad buvo pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti jo skundą (ABTĮ 33 str. 4 d.), t. y. pakartotinai teiktame skunde jis nepagrindė, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija