LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KLASIKINIŲ STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. gruodžio 2 d. Nr. V-2164
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Klasikinių studijų krypties aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2021 m. gruodžio 2 d. įsakymu
Nr. V-2164
KLASIKINIŲ STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klasikinių studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami klasikinių studijų krypties (N03), kuri priklauso Humanitarinių mokslų studijų krypčių grupei (N), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas klasikinių studijų kryptį reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Didžiosios Britanijos Kokybės užtikrinimo agentūros (QAA) Klasikinių studijų krypties aprašą (Subject Benchmark Statement for Classics and Ancient History).
3. Aprašas skirtas universitetinėms pirmosios ir antrosios pakopų studijų programoms, vykdomoms nuolatine ir ištęstine studijų forma.
4. Baigus klasikinių studijų krypties studijas įgyjamas humanitarinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Klasikinės studijos gali būti vykdomos pagal dviejų krypčių ar tarpkryptines studijų programas kartu su lingvistikos, literatūrologijos, filosofijos, istorijos, archeologijos, meno istorijos, religijos istorijos kryptimis.
7. Rekomenduojama, kad į antrosios pakopos klasikinių studijų krypties studijas priimami asmenys būtų:
7.1. baigę klasikinių studijų krypties pirmosios pakopos universitetines studijas ir įgiję humanitarinių mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį;
8. Klasikinių studijų krypties studijų tikslas – suteikti klasikinį humanitarinį išsilavinimą, pagrįstą Antikos kultūros ir literatūros, jų recepcijos Europoje ir Lietuvoje išmanymu, Antikos istorijos ir politinių sistemų bei jų vėlesnės tradicijos pažinimu; parengti klasikinių kalbų (senovės graikų ir lotynų), būtinų valstybės kultūros ir mokslo sistemai kokybiškai funkcionuoti, specialistus, kurie gebėtų prisidėti prie politinio ir kultūrinio visuomenės tapatumo kūrimo ir palaikymo, šiuolaikinių kultūrinių ir ideologinių procesų kritinio vertinimo, viešojo intelektualinio debato kultūros kūrimo, atitinkančius įvairių sričių darbdavių poreikius.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
9. Klasikinių studijų objektas yra senovės Graikijos ir Romos visuomenių kalbos (senoji graikų ir lotynų), literatūra, religija, istorija, intelektualinė ir materialinė kultūra, taip pat šios kultūros formuojanti įtaka Europos kultūrinei raidai ir jos recepcija nuo Viduramžių iki naujausių laikų. Klasikinių studijų dalis gali būti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) lotyniškosios ir graikiškosios literatūros bei raštijos studijos ir Bizantijos kultūros studijos.
10. Klasikinės studijos apima plataus chronologinio diapazono lingvistinius, kultūrinius ir socialinius procesus (nuo antro tūkstantmečio prieš Kr. vidurio iki krikščionybės susiformavimo ir Vėlyvosios Antikos), vykusius Viduržemio regione, taip pat klasikinės kultūros ir jos idėjų recepcijos procesą nuo Viduramžių iki Naujausiųjų laikų.
11. Klasikinės studijos ypač išsiskiria tarpdiscipliniškumu ir taiko įvairių mokslų (lingvistikos, literatūrologijos, vertimo, filosofijos, socialinių mokslų, menų ir kt.) metodus klasikinių kalbų (senovės graikų ir lotynų) istorijos, daugiakalbių ir daugiakultūrių Antikos visuomenių tradicijų ir jų sąveikos, sąsajų tarp literatūros ir vaizduojamojo meno, lyginamosioms literatūros laikotarpių ir žanrų bei jų recepcijos problemoms nagrinėti.
12. Klasikinių studijų krypties studijų programų išskirtinumas yra ir tai, kad jos paremtos pirminiais klasikinėmis kalbomis parašytais šaltiniais ir joms reikia gero senovės graikų ir lotynų kalbų, jomis sukurtos literatūros ir kultūrinio konteksto išmanymo.
13. Studijų programos gali orientuoti į tam tikrą laikotarpį ar tematiką. Jų pobūdis gali būti sinoptinis, filologinis, istorinis. Atitinkamai klasikinių studijų kryptis gali apimti platų studijų programų spektrą. Tai:
13.1. studijų programos, kurių pagrindą sudaro abiejų klasikinių kalbų – lotynų ir senovės graikų – studijos bei tomis kalbomis sukurtos literatūros studijos; kiti antikinės kultūros aspektai programoje pateikiami kaip papildantys ar pasirenkamieji dalykai;
13.2. studijų programos, kurių pagrindą sudaro vienos iš klasikinių kalbų, ja sukurtos raštijos, jos recepcijos (ir atitinkamai ar LDK lotyniškosios, ar graikiškosios, ar Bizantijos raštijos) studijos; kita antikinė kalba ir jos kultūros tekstai pateikiami kaip papildantys ar pasirenkamieji dalykai;
14. Klasikinių studijų absolventai gali dirbti darbą, kuriam reikalingas klasikinių studijų žinių ir klasikinis humanitarinis išsilavinimas, tarpkultūrinės ir plačios humanitarinės kompetencijos švietimo, mokslo, kultūros ir kitose srityse, taip pat tiriamosios-analitinės ir taikomosios veiklos srityse viešajame, nevyriausybiniame ir privačiame sektoriuose.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
15. Baigę klasikinių studijų krypties studijas absolventai gebės:
15.1. baigę pirmosios pakopos studijas, absolventai gebės analizuoti plataus spektro (kalbinius, literatūrinius, filosofinius, istorinius) pirminius šaltinius lotynų ir (arba) senąja graikų kalba, diskutuoti aktualiais visuomenei klausimais, remdamiesi studijų metu įgytomis tarpdisciplininėmis lingvistikos, literatūros, filosofijos, istorijos, meno ir kitomis žiniomis, aktyviai ir sąmoningai veikti daugiakultūrėje aplinkoje, bus pasirengę mokytis toliau ar siekti profesinės karjeros įvairiose tiriamosios ir taikomosios veiklos srityse, kur svarbi erudicija, loginis mąstymas, multikultūrinė kompetencija, kūrybiškumas, gebėjimas savarankiškai analizuoti, kritiškai vertinti, interpretuoti ir sintetiškai apibendrinti atsinaujinančią informaciją, suvokti nuolatinio mokymosi ir etinių nuostatų svarbą;
15.2. baigę antrosios pakopos studijas, absolventai bus pasirengę tęsti studijas doktorantūroje ir savarankiškai dirbti mokslo tiriamąjį bei analitinį darbą mokslo ir studijų bei kitose institucijose, naudodamiesi įvairiomis metodologinėmis prieigomis ir įvairiais bibliografiniais bei elektroniniais ištekliais, gebės nepriklausomai ir kritiškai analizuoti problemas, aktyviai ir sąmoningai veikti daugiakultūrėje aplinkoje, siekti profesinės karjeros įvairiose tiriamosios ir taikomosios veiklos srityse, kur svarbi erudicija, loginis mąstymas, multikultūrinė kompetencija, kūrybiškumas, gebėjimas savarankiškai analizuoti, kritiškai vertinti, interpretuoti ir sintetiškai apibendrinti atsinaujinančią informaciją, suvokti nuolatinio mokymosi ir etinių nuostatų svarbą.
16. Baigus pirmosios studijų pakopos klasikinių studijų krypties universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
16.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
16.1.1. moka senąją graikų ir (arba) lotynų kalbą programoje nustatyta apimtimi; suvokia kalbą kaip fenomeną, geba ją analizuoti;
16.1.2. yra susipažinęs ir geba naudotis įvairiais pirminiais šaltiniais plačiąja prasme (literatūros, filosofijos, istorijos tekstų, meno objektų, rankraščių ir įrašų);
16.1.3. geba analizuoti ir interpretuoti antikinę literatūrą kaip reiškinį ir jos raišką vėlesnėse LDK, Europos ir kt. tradicijose;
16.1.4. yra gerai susipažinęs su lingvistiniais, literatūriniais, kultūriniais, socialiniais istoriniais literatūros kontekstais;
16.1.5. moka naudotis specialiosiomis elektroninėmis duomenų bazėmis, žodynais ir kitais ištekliais, turi suformuotus reikiamus informacinius ir metodologinius gebėjimus bei bibliografinės paieškos įgūdžius;
16.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
16.2.1. geba atlikti lingvistinį ar literatūrologinį tyrimą, taikydamas įgytas žinias ir gebėjimus praktikoje;
16.2.2. geba analizuoti, interpretuoti ir vertinti mokslo, kultūros ir socialinius reiškinius bei problemas;
16.2.3. geba rinkti informaciją įvairiose duomenų ir šaltinių bazėse ir ją sisteminti, klasifikuoti bei kritiškai vertinti;
16.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
16.3.4. geba argumentuotai diskutuoti ir rašyti akademinius tekstus lietuvių ir bent viena šiuolaikine užsienio kalba;
16.3.5. atpažįsta ir moka paaiškinti antikinės literatūros, mitologijos aliuzijas bei meno motyvus šiuolaikinėje literatūroje ir kultūroje;
16.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
16.4.1. geba efektyviai veikti daugiakultūrėje aplinkoje, bendrauti ir bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų;
16.4.3. geba dalyvauti diskusijoje, korektiškai pateikti savo argumentus ir įsiklausyti į oponento nuomonę;
16.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
16.5.1. geba savarankiškai nusibrėžti mokymosi tikslus, planuoti laiką, nusistatyti prioritetus, tobulinti savo išsilavinimą ir profesinius įgūdžius, suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą;
17. Baigus antrosios studijų pakopos klasikinių studijų krypties universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
17.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
17.1.1. turi ir geba taikyti naujausias klasikinių studijų srities žinias bei metodologijas, pagrįstas fundamentinių ir / ar taikomųjų tyrimų rezultatais;
17.1.2. geba versti, analizuoti ir interpretuoti senovės graikų ir (ar) lotynų kalba parašytus tekstus;
17.1.3. išmano Senovės Graikijos ir Romos istorinį, filosofinį, kultūrinį ir literatūrinį kontekstą; analizuoja ir kritiškai vertina jo procesus ir įtakas vėlesnėse Europos, LDK ir kt. tradicijose;
17.1.4. geba argumentuotai parinkti ir taikyti įvairias teorines ir metodologines prieigas mokslinėje bei praktinėje veikloje;
17.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
17.2.1. geba rasti, sisteminti, klasifikuoti, sintetinti medžiagą ir informaciją, reikalingą studijoms ir mokslinei veiklai;
17.2.3. geba savarankiškai formuluoti mokslinę problemą, ją analizuoti, interpretuoti, daryti pagrįstas išvadas;
17.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
17.3.1. geba atlikti tekstų senovės graikų ir (arba) lotynų kalba vertimą, analizę ir interpretaciją;
17.3.2. geba aiškinti ir interpretuoti literatūrinį, kultūrinį, istorinį tekstų senovės graikų ir (arba) lotynų kalba kontekstą;
17.3.4. geba naudotis klasikinių studijų tyrimams reikalingomis informacinių duomenų bei šaltinių bazėmis atlikdamas mokslinius tyrimus;
17.3.5. geba argumentuotai diskutuoti ir kurti mokslinius tekstus valstybine ir bent viena užsienio kalba;
17.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
17.4.1. geba efektyviai dirbti daugiakultūrėje aplinkoje, spręsti tarpdalykines problemas, bendrauti ir bendradarbiauti;
17.4.3. geba aiškiai, argumentuotai perteikti apibendrintą informaciją specialistams ir visuomenei, ją kritiškai vertinti, pritaikyti akademiniams ir visuomeniniams poreikiams;
17.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
17.5.1. supranta mokymosi visą gyvenimą svarbą, geba dirbti savarankiškai, tobulinti profesinius įgūdžius, taikyti įgytas žinias praktikoje, kūrybiškai spręsti kylančias problemas;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
18. Klasikinių studijų didaktinė koncepcija, skirta klasikinių studijų krypties studijų programos studijų rezultatams pasiekti, apima dėstymą, mokymąsi ir vertinimą. Dėstymo, mokymosi ir vertinimo strategija turi atitikti klasikinių studijų pobūdį; ji turi būti aiškiai apibrėžta ir aprašyta klasikinių studijų krypties studijų programose.
19. Studijų procese turi būti įgyvendinama mokymosi visą gyvenimą koncepcija, studentai turi būti rengiami ir skatinami būti atsakingi už savo mokymąsi. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijoms naudoti visus galimus išteklius ir šaltinius.
20. Akademinis ir administracinis personalas turi išmanyti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, akademinis – demonstruoti, o administracinis – užtikrinti kompetencijas, įgalinančias pasiekti studijų programų rezultatus, gebėti konstruoti sudėtinius studijų programų modulius. Studijų procese būtina remtis mokslinių tyrimų rezultatais, išmanyti ryšius su kitomis susijusiomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes.
21. Dėstymo ir studijavimo didaktinė samprata turi aprėpti lankstų įvairių studijų metodų taikymą, ieškoti integruotų didaktinių sprendimų, sudarant galimybes įsisavinti platų kognityvinių, tarpasmeninių bei praktinių mokėjimų spektrą ir siekiant, kad studentai įgytų teorinių žinių ir išlavintų specialiuosius, socialinius ir asmeninius, taip pat ir tiriamuosius gebėjimus. Studijų metodų pasirinkimas turi užtikrinti studijų rezultatų pasiekimą, kuris grindžiamas mokėjimų bei gebėjimų rinkiniais ir jų įvertinimais. Studijų metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai peržiūrimi ir tobulinami atsižvelgiant į pokyčius, efektyvūs, racionaliai naudojami turimi ištekliai.
22. Skirtingų studijų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys studijų metodai, tačiau turi skirtis pateikiamų užduočių turinys, sudėtingumas ar studento savarankiškumo raiška. Atsižvelgiant į šiuos požymius, studijų programose turi būti planuojama kontaktinio darbo apimtis. Kontaktinio darbo apimtys turi derėti su tuo metu galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintomis teisės normomis. Savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos studijų rezultatus, motyvuoti studentus racionaliai naudoti studentų ir dėstytojų laiką bei materialiuosius išteklius (bibliotekas, laboratorijas, įrangą ir kita).
23. Turi būti taikomi aktyvūs, į studentą orientuoti studijų metodai, ugdantys kūrybiškumą, analitinius ir metapažinimo gebėjimus (numatyti savo veiklos (darbo) tikslus, atrinkti tiems tikslams pasiekti tinkamą strategiją, stebėti savo pažangą ir kontroliuoti užduoties atlikimą) ir bendruosius gebėjimus (bendravimą, bendradarbiavimą, efektyvų informacijos perteikimą ir pan.):
23.1. gali būti taikomi šie bendrąsias kompetencijas ugdantys metodai: grupių diskusijos, debatai, įtraukiamosios paskaitos, vaidybiniai žaidimai, darbas grupėse, pristatymai, pateikčių rengimas, demonstravimas;
24. Studijos gali būti vykdomos tiek tradicinėmis formomis (paskaitos, seminarai, pratybos), tiek pagal galimybes netradicinėmis mokymosi formomis (mokymasis virtualioje aplinkoje, ekskursijos, kinas, teatras, edukacinės užsienio kelionės ir kita).
25. Dėstymas ir studijavimas turi būti papildytas tiriamaisiais darbais, pritaikymu praktikoje ir perkeliamųjų mokėjimų plėtote, antrojoje studijų pakopoje – įtraukimu į mokslinę veiklą (konferencijas, projektus, mokslines praktikas ir kita). Studijų programos struktūra ir parinkti metodai turi kryptingai vesti nuo bendrųjų sąvokų ir konceptų prie jų taikymo, gebėjimo tirti ir daryti išvadas, parengti tiriamiesiems atitinkamų studijų dalykų darbams, atliekant paskirų kursų užduotis ir įsisavintas žinias taikant profesinės praktikos metu.
26. Abiejų studijų pakopų klasikinės studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu):
26.1. baigiamasis bakalauro darbas turi būti pagrįstas tyrimais, žinių taikymu, atskleidžiantis programos tikslus ir studijų rezultatus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) bakalauras turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus klasikinių studijų krypties darbus, savarankiškai studijuoti ir atlikti klasikinių studijų krypties tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas bei rekomendacijas pagal universiteto patvirtintus reikalavimus;
26.2. baigiamasis magistro darbas turi būti pagrįstas savarankiškais taikomaisiais moksliniais tyrinėjimais ir žinių taikymu, atskleidžiant programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus klasikinių studijų krypties darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tyrimus, pateikti tyrimo rezultatų interpretacijas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir pateikti praktines rekomendacijas, atsižvelgdamas į gautus mokslinių tyrinėjimų duomenis pagal universiteto patvirtintus reikalavimus;
27. Praktika yra studijų programos dalis, privaloma pirmosios pakopos universitetinėse studijose ir rekomenduojama antrosios pakopos universitetinėse studijose. Praktikos (pažintinės, mokomosios, mokslo tiriamosios) apimtis – ne mažiau nei 15 kreditų, paskirtis – užtikrinti žinių ir įgūdžių, įgyjamų teorinių studijų metu, dermę su praktine veikla, kurioje studijų metu įgytos kompetencijos yra įtvirtinamos, pritaikomos ir tobulinamos praktikos vietoje. Būtina užtikrinti tinkamą praktikos organizavimą, kurį sudaro studentų parengimas ir apmokymas, užduočių parengimas, supervizijų ar nuolatinio grįžtamojo ryšio organizavimas, glaudaus ryšio su praktikos vietos vadovu palaikymas, ataskaitų išklausymas bei įvertinimas, praktikų rezultatų viešinimas.
28. Praktika gali būti organizuojama pagal veiklos sritis (lotynų ir / ar senosios graikų kalbos mokymo, leidybinė, vertimo, mokslinė ir kita), kad studentai galėtų susipažinti su klasikinių studijų metu įgytų žinių taikymu darbo veikloje ir ugdytis atitinkamas profesines kompetencijas, prižiūrint atitinkamos institucijos praktikos vadovui. Klasikinių studijų krypties praktika gali būti organizuojama bendrojo ugdymo ir aukštosiose mokyklose, leidyklose, bibliotekose, mokslinių tyrimų institutuose, archyvuose, muziejuose ir kitose institucijose, kurias nustato aukštoji mokykla.
29. Studijų pasiekimų vertinimo tvarka ir strategija turi būti įtvirtinta aukštosios mokyklos dokumentuose. Ja remiantis, turi būti sudaromos individualios paskirų programų studijų dalykų ar modulių vertinimo tvarkos, nurodančios, kaip ir kokiais būdais bei metodais bus vertinamas studijų programos (studijų dalyko) tikslų įgyvendinimas (studijų rezultatai) lyginant su apibrėžtais tikslais. Taip pat nurodomi vertinimo formos ir tipas.
30. Klasikinių studijų krypties studijų programos studentų studijų pasiekimų vertinimo strategija ir kriterijai turi būti susieti su studijų rezultatais; vertinimo sistema turi padėti įgyvendinti klasikinių studijų krypties studijų programos numatytus tikslus, skatinti studentų motyvaciją ir savarankišką mokymąsi. Vertinimas turi būti grindžiamas šiais principais: pagrįstumo (vertinimu turi būti matuojamas studijų rezultatų pasiekimo lygis), patikimumo, aiškumo (vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems), naudingumo (vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo), nešališkumo (vertinimas turi būti objektyvus ir nepriklausyti nuo vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi būti vienodai tinkami visiems vertinamiesiems). Aukštoji mokykla, nustatydama vertinimo tvarką, turi užtikrinti dėstytojui teisę rinktis tinkamiausius vertinimo metodus.
31. Klasikinių studijų krypties pasiekimų vertinimo metodai turėtų apimti tiek žinių, tiek gebėjimų lygmenį, leisti studentams pademonstruoti specialiuosius ir bendruosius gebėjimus, supratimą ir žinias, o studentų pasiekimų vertinimo metodų taikymas turėtų skatinti studentų savarankiškumą ir kūrybiškumą. Studentams turi būti suteikta galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų pasiekimų vertinimo metodų ir kriterijų, užduočių skaičiaus ir apimties.
32. Taikytini tokie studijų pasiekimų vertinimo būdai: esė, rašto darbų vertinimas, teksto vertimas, teksto analizė žodžiu ir (ar) raštu, literatūros apžvalga, žodinis pranešimas, pateikčių rengimas ir pristatymas, kursinis darbas, kolokviumas, testas, kontrolinis darbas, egzaminas žodžiu ar raštu. Vertinant studentų gebėjimą naudotis informacinėmis technologijomis atkreipiamas dėmesys į jų gebėjimus atlikti duomenų analizę ir naudotis duomenų bazėmis.
33. Grįžtamasis ryšys tarp visų studijų proceso dalyvių suteikia galimybę nuolatos tirti ir apmąstyti bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) efektyvumą ir numatyti studijų tobulinimo perspektyvą. Siekiant užtikrinti studijų kokybę, tęstinumą ir nuolatinį, reguliarų studentų mokymąsi, labai svarbus veiksmingas grįžtamasis ryšys, kuris pasiekiamas įvairiomis grįžtamojo ryšio užtikrinimo formomis, taip pat ir suteikiant studentui galimybę refleksijos būdu įsivertinti, kokių studijų rezultatų jis pasiekė.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
34. Klasikinių studijų krypties studijų programas organizuojanti aukštoji mokykla turi turėti pakankamai akademinio, administracinio ir studijų pagalbinio personalo, materialinių, metodinių ir informacinių išteklių joms įgyvendinti.
35. Akademinis personalas vertinamas pagal mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių studijų metodų taikymą, patirtį tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, profesinį įžvalgumą, asmeninį domėjimąsi studentų studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl studijų planų, profesinės karjeros ir kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų programos žinios ir gebėjimai. Kiekviena aukštoji mokykla atitinkamos pakopos studijų programai numato minimaliuosius kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, kurie negali prieštarauti galiojantiems teisės aktams.
36. Patalpos, kuriose vykdomos studijos, turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus, ir jų turi pakakti. Auditorijos turi būti aprūpintos vizualizavimo įranga, didelėse auditorijose turi būti įrengta įgarsinimo įranga. Studentų bendravimo gebėjimams lavinti ir komandinio darbo įgūdžiams formuoti turi būti įrengtos patalpos, pritaikytos darbui grupėmis.
37. Akademinė parama studentams teikiama šiais būdais:
37.2. akademinis ir administracinis personalas turi skatinti, motyvuoti, įpareigoti studentus įsitraukti į akademinę ir mokslinę veiklą;
37.3. turi būti sudarytos sąlygos konsultuotis karjeros klausimais, gauti psichologinę ar kitą reikalingą pagalbą;