LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per didesnės rizikos sporto renginius nacionalinIŲ gairIŲ IR VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ ORGANIZACIJŲ, ATSAKINGŲ UŽ DIDESNĖS RIZIKOS SPORTO RENGINIŲ SAUGUMĄ, APSAUGĄ IR PASLAUGAS, VEIKLOS NACIONALINIU MASTU KOORDINAVIMO VEIKSMŲ 2024–2026 M. PLANO PATVIRTINIMO
2024 m. balandžio 9 d. Nr. 1V-262/V-394
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1021 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Europos Tarybos konvenciją dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius“ 1 punktu:
1. Tvirtiname:
1.1. Integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per didesnės rizikos sporto renginius nacionalines gaires (pridedama).
2. Rekomenduojame savivaldybėms, rengiant Integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per didesnės rizikos sporto renginius savivaldybėje gaires ir Viešųjų ir privačių organizacijų, atsakingų už didesnės rizikos sporto renginių saugumą, apsaugą ir paslaugas, veiklos savivaldybės mastu koordinavimo veiksmų planą, vadovautis 1 punkte nurodytomis gairėmis ir planu.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir
sporto ministro 2024 m. balandžio 9 d.
įsakymu Nr. 1V-262/V-394
INTEGRUOTO POŽIŪRIO Į SAUGUMĄ, APSAUGĄ IR PASLAUGAS PER DIDESNĖS RIZIKOS SPORTO RENGINIUS NACIONALINės GAIRės
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per didesnės rizikos sporto renginius nacionalinių gairių (toliau – Gairės) tikslas – nacionaliniu lygiu nustatyti organizacijas vienijančio integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per didesnės rizikos sporto renginius principus ir jų įgyvendinimo gaires.
2. Gairėmis vadovaujasi viešosios ar privačios organizacijos, kurios rengia ir įgyvendina bet kokias saugumo, apsaugos ar su paslaugomis susijusias priemones per didesnės rizikos sporto renginį visuomeninės paskirties statiniuose ar už jo ribų (toliau – organizacijos), ir viešosios ar privačios organizacijos, kurios dalyvauja organizuojant ir (arba) surengiant didesnės rizikos sporto renginį visuomeninės paskirties statiniuose ar už jo ribų (toliau – susijusios organizacijos).
3. Siekiant nuoseklaus ir efektyvaus integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per didesnės rizikos sporto renginius, Gairių nuostatomis taip pat rekomenduojama vadovautis organizuojant ir (arba) surengiant bet kokį sporto renginį bet kokiame statinyje ar už jo ribų ir savivaldybėms rengiant Integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per didesnės rizikos sporto renginius savivaldybėje gaires.
4. Gairėse vartojamos sąvokos atitinka Europos Tarybos konvencijoje dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius, priimtoje 2016 m. liepos 3 d. Sen Deni, (toliau – Konvencija), kurią Lietuva ratifikavo 2019 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XIII-2601 „Dėl Europos konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes denonsavimo ir Europos Tarybos konvencijos dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius ratifikavimo“, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos sporto įstatyme vartojamas sąvokas.
II skyrius
ESAMos situacijos analizė
5. Sportas Sporto įstatyme apibrėžiamas kaip visos asmens fizinės veiklos formos, kuriomis siekiama ugdyti ir tobulinti fizines ir psichines jo savybes bei įgūdžius ar stiprinti sveikatą. Nepaisant visiems žinomos sporto naudos, sporto renginiuose gali kilti įvairių situacijų, galinčių daryti neigiamą įtaką žiūrovų, dalyvių ir vietos bendruomenių sveikatai, gerovei ir saugumo jausmui dėl pasitaikančių smurto apraiškų, viešosios tvarkos pažeidimų ar kitos nusikalstamos veikos.
6. Lietuvoje organizuotas sirgalių grupes turi futbolo ir krepšinio komandos. Teisės pažeidimai, dažniausiai padaromi futbolo ir krepšinio sirgalių, ir yra susiję su nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu (atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 str.), alkoholinių gėrimų vartojimu (ANK 484 str.), policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymu (ANK 506 str.), taip pat išskirtini nustatytos pirotechnikos priemonių naudojimo tvarkos pažeidimai (ANK 483 str.).
7. Per 2020–2023 m. laikotarpį futbolo sporto renginiai Lietuvoje vidutiniškai pritraukė 305 539 žiūrovus, o krepšinio – 755 497 žiūrovus. Futbolo sporto renginiuose 2020 m. nustatyti 4 teisės pažeidimai, 2021 m. – 16, 2022 m. – 17, 2023 m. – 14. Krepšinio sporto renginiuose 2020 m. nustatytas 1 teisės pažeidimas, 2021 m. – 2, 2022 m. – 2, 2023 m. – 81. Visi šie teisės pažeidimai yra daromi žmonių susibūrimo vietose ir tai kelia didelį pavojų į sporto renginį susirinkusių žiūrovų saugumui. 2020–2021 m. dėl COVID-19 pandemijos dauguma futbolo ir krepšinio sporto renginių vyko be žiūrovų arba su ribotu žiūrovų skaičiumi.
8. Sporto įstatymo 15 straipsnyje nustatyti sporto varžybų, kurios priskiriamos prie didesnės rizikos sporto renginių, ir kitų sporto renginių (toliau kartu – sporto renginiai) organizavimo ir saugumo užtikrinimo reikalavimai. Sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu.
9. Saugumas ir apsaugos užtikrinimas sporto renginiuose yra organizacijų ir susijusių organizacijų, taip pat kitų suinteresuotų asmenų, įskaitant žiūrovus, bendras tikslas. Siekiant užtikrinti, kad didesnės rizikos sporto renginiuose būtų saugu, būtų užtikrinama didesnės rizikos sporto renginio dalyvių ir žiūrovų apsauga, o aplinka būtų palanki asmenims, ir kad priemonės, kuriomis tai užtikrinama, būtų suderintos, būtinas visų organizacijų ir suinteresuotų asmenų, dalyvaujančių organizuojant didesnės rizikos sporto renginius viešose vietose, įskaitant savivaldybės institucijas, policiją, vietos bendruomenes, taip pat verslo ir sirgalių atstovus, sporto klubus ir sporto organizacijas, bendradarbiavimas ir integruotas požiūris į saugumą, apsaugą ir paslaugas per didesnės rizikos sporto renginius.
III SKYRIUS
PAGRINDINIAI SPORTO RENGINIŲ PRINCIPAI
10. Vadovaujantis Sporto įstatymo 3 straipsniu, sporto renginių saugumas yra vienas iš sporto veiklos principų, kuriuo grindžiama sporto veikla. Šis sporto veiklos principas reiškia, kad turi būti imamasi visų reikalingų priemonių, kad, vykdant sporto renginį, būtų išvengta neigiamų padarinių asmens gyvybei, sveikatai, turtui ir nebūtų pažeidžiami teisės aktų nustatyti reikalavimai, o jeigu neigiamų padarinių atsiranda ar teisės aktų nustatyti reikalavimai pažeidžiami, – būtų užtikrinta, kad šie padariniai butų pašalinti (teisės aktų nustatyta tvarka) per kuo trumpesnį laiką, patiriant kuo mažesnę žalą.
11. Organizacijos ir susijusios organizacijos, planuodamos ir organizuodamos didesnės rizikos sporto renginius, vadovaujasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo, Sporto įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, Pavyzdinio ryšių su didesnės rizikos sporto renginių sirgaliais, vietos bendruomenėmis ir kitais suinteresuotais subjektais palaikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-1920 „Dėl Pavyzdinio ryšių su didesnės rizikos sporto renginių sirgaliais, vietos bendruomenėmis ir kitais suinteresuotais subjektais palaikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pavyzdinis ryšių su didesnės rizikos sporto renginių sirgaliais, vietos bendruomenėmis ir kitais suinteresuotais subjektais palaikymo tvarkos aprašas), ir kitų teisės aktų nuostatomis, kuriose reglamentuojamos žmogaus teisės, saugumo ir apsaugos bei informacijos teikimo aspektai, įvairių rizikų sporto vietose valdymas ir viešojo bei nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimas.
12. Organizacijos turėtų užtikrinti, kad jų pagal Gairių 10 punkte nurodytą principą įgyvendinamomis priemonėmis taip pat būtų įgyvendinamos Konvencijos ir Nuolatinio komiteto Rekomendacijų (Rec (2015) dėl saugumo, apsaugos ir paslaugų per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius (priimtos 2020 m.) nuostatos ir:
12.1. užtikrinta apsauga ir pagarba žmogaus teisėms, įtvirtintoms Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (teisė į gyvybę, teisė į laisvę ir saugumą, saviraiškos laisvę, susirinkimų bei asociacijų laisvę, diskriminacijos draudimą bei teisė į teisingą teismą), Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje (teisė asmenims su negalia gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse) ir Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje) (teisė į saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisė į profesinį rengimą ir asmenų su negalia teisė dalyvauti bendruomenės gyvenime), visiems didesnės rizikos sporto renginių dalyviams, o veiklose, susijusiose su nepilnamečiais – taip pat ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (teisė į gyvybę, teisė į apsaugą nuo bet kokios smurto formos, teisė į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę, diskriminacijos draudimą, teisė į vaikų su negalia pilnavertį gyvenimą);
12.2. užtikrintas integruotas, bendras ir subalansuotas požiūris į saugumą, apsaugą bei paslaugas didesnės rizikos sporto renginiuose, grindžiamas partneryste bei bendradarbiavimu, pradedant vietiniu ir baigiant tarptautiniu lygiu;
12.3. būtų skatinami visi, kurie susiję ir suinteresuoti, pripažinti, kad jų vykdomos didesnės rizikos sporto renginių saugumo, apsaugos bei paslaugų priemonės yra susijusios bei sutampa;
IV SKYRIUS
GAIRIŲ ĮGYVENDINIMAS
13. Gairės įgyvendinamos pagal Viešųjų ir privačių organizacijų, atsakingų už didesnės rizikos sporto renginių saugumą, apsaugą ir paslaugas, veiklos nacionaliniu mastu koordinavimo veiksmų 2024–2026 m. planą (toliau – Veiksmų planas).
14. Įgyvendinant Veiksmų planą dalyvauja šios organizacijos ir susijusios organizacijos pagal kompetenciją:
14.1. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir (ar) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos;
15. Veiksmų planą įgyvendinančios organizacijos ir susijusios organizacijos:
15.1. bendradarbiauja vertindamos, mažindamos ir reaguodamos į saugumo ir apsaugos rizikas didesnės rizikos sporto renginių vietose ir už jų ribų;
15.2. siekia, kad didesnės rizikos sporto renginio žiūrovų aptarnavimas ir malonios renginio atmosferos užtikrinimas ne tik renginio vietoje, bet ir už jo ribų būtų įgyvendinamas užtikrinant saugumo ir apsaugos priemones;
15.3. siekia, kad saugumo priemonės, skirtos asmenų ir jų grupių, kurie stebi didesnės rizikos sporto renginius sporto renginio vietoje ar už jo ribų arba juose dalyvauja, arba netoli renginio vietos gyvenančių ar dirbančių asmenų sveikatai apsaugoti ir gerai savijautai užtikrinti, būtų prioritetinės ir svarbiausios;
15.4. dalyvauja įgyvendinant integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per didesnės rizikos sporto renginius savivaldybėje gaires;
V SKYRIUS
GAIRIŲ ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS
16. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos koordinuoja Veiksmų plano įgyvendinimą.
17. Veiksmų plano įgyvendinimą vertina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro sudarytas Sporto renginių saugumo ir apsaugos komitetas (toliau – komitetas). Komitetą sudaro:
17.3. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Nacionalinio futbolo informacijos centro) atstovas;
14.4. Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas;
18. Gairių 17 punkte nurodytos organizacijos siekia, kad komiteto veikloje dalyvautų organizacijos atstovai, galintys priimti sprendimus savo organizacijoje arba daryti įtaką savo organizacijos politikai.
19. Komitetas pagal poreikį į savo posėdžius gali kviesti reikalingus ekspertus, organizacijų ir susijusių organizacijų atstovus.
VI SKYRIUS
PASIRENGIMAS SPORTO RENGINIŲ VIETOSE
21. Didesnės rizikos sporto renginių organizatoriai turi:
21.1. didesnės rizikos sporto renginių, rengiamų visuomeninės paskirties statiniuose ar už jų ribų, saugumo, apsaugos ir su paslaugomis susijusias priemones planuoti, atsižvelgdami į konkretaus didesnės rizikos sporto renginio metu galinčias kilti rizikas;
21.2. užtikrinti, kad didesnės rizikos sporto renginiai būtų organizuojami tik atitinkančiuose tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus sporto paskirties statiniuose ar tokių statinių patalpose:
21.2.1. atitinkančiuose Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-14 „Dėl Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“, nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus;
21.2.2. kurių valdytojai turi patvirtintus ir išbandytus ekstremaliųjų situacijų valdymo ir žmonių evakavimo planus;
21.2.7. yra būtinos sanitarinės patalpos, stacionarios ar mobilios maitinimo vietos, įskaitant ir svečių sirgalių sektoriuose;
21.2.8. yra asmenims su negalia, senyvo amžiaus žiūrovams ir juos lydintiems asmenims užtikrintas saugus ir patogus patekimas į didesnės rizikos sporto renginio vietą;
21.2.9. yra galimybė atskirti sirgalių grupes ir svečių komandos sirgaliams skirti atskirą sektorių;
21.2.10. yra didelio formato didesnės rizikos sporto renginio saugumo taisyklės, iškabintos prie visų įėjimų į statinį, kad į jį patenkantys žiūrovai galėtų jas perskaityti, o visi vieši ženklai su nuorodomis statinio viduje ir išorėje pateikti suprantama tarptautine piešinių kalba;
21.2.11. yra vietos greitosios pagalbos bei priešgaisrinės tarnybos, policijos automobiliams ir personalui;
21.2.12. yra vietos didesnės rizikos sporto renginio vietos priežiūrą, saugumą užtikrinančiam bei kitam aptarnaujančiam personalui ir jo transportui bei įrangai; didesnės rizikos sporto renginio vietos priežiūrą ir saugumą užtikrinantis personalas turi galimybę patekti į didesnės rizikos sporto renginio vietą;
21.3. didesnės rizikos technikos sporto šakų (automobilių, motociklų, lėktuvų, vandens transporto ir pan.) sporto renginiai arba kiti didesnės rizikos sporto renginiai gali būti organizuojami privačiose ir viešosiose vietose – tokiu atveju prieš organizuojant sporto renginį privaloma informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį;
21.4. užtikrinti, kad asmens ir turto apsaugą didesnės rizikos sporto renginių metu vykdytų asmenys, Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo nustatyta tvarka įgiję teisę ir tinkamą kvalifikaciją vykdyti asmens ir turto apsaugą;
21.5. užtikrinti, kad didesnės rizikos sporto renginio saugumo taisyklėse būtų numatyti aiškūs draudimai renginio žiūrovams ir dalyviams naudoti pirotechnikos priemones renginio metu, bet kokio smurtinio elgesio, rasistinio ar kitokio diskriminuojančio elgesio draudimai ir atitinkamos priemonės, kurios taikomos pažeidus didesnės rizikos sporto renginio saugumo taisykles;
21.6. įgyvendinti lygias galimybes ir, nepaisydami lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, seksualinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, skatinti žiūrovų įvairovę ir įtraukimą, ypač žiūrovų su negalia (pavyzdžiui, sudarydami palankias sąlygas įsigyti bilietus į didesnės rizikos sporto renginį asmenims su negalia prieinamais bendravimo būdais, informuodami visuomenę prieinamais bendravimo būdais apie sudarytas patekimo į didesnės rizikos sporto renginį lengvatas ir galimybes ir pan.).
22. Savivaldybių administracijos, policija ir ūkio subjektai, valstybės ir savivaldybės įstaigos, kitos įstaigos, dalyvaujančios organizuojant didesnės rizikos sporto renginius, savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose turi atsižvelgti į didesnės rizikos sporto renginių vietose galinčias kilti rizikas (gaisrus, riaušes ir kitus įvykius, kurių metu nukentėtų žmonės), atitinkamai numatyti savo veiksmus galimiems ekstremaliesiems įvykiams valdyti ir likviduoti, už tai atsakingus asmenis, tam reikalingus išteklius ir šiuos veiksmus kartu su didesnės rizikos sporto renginių organizatoriais ir kitais suinteresuotais dalyviais periodiškai išbandyti rengiamose pratybose.
23. Savivaldybių administracijos, sporto šakų federacijos, sporto klubai (toliau – sporto institucijos) ir policija pagal kompetenciją turi vykdyti periodinę organizacijų ir susijusių organizacijų veiklos, organizuojant ir vykdant didesnės rizikos sporto renginius, priežiūrą, teikti jiems metodinę pagalbą.
VII SKYRIUS
PASIRENGIMAS VIEŠOSE VIETOSE
24. Sporto renginių organizatoriai, savivaldybių administracijos ir policija vertina riziką ir siekia, kad saugumo priemonių būtų imtasi sporto renginių vietose, o organizuojant didesnės rizikos sporto renginius – ir tokio renginio vietų prieigose, patekimo į miestą ir išvykimo iš jo maršrutuose, viešose vietose, kuriose vyksta su didesnės rizikos sporto renginiu susiję kiti renginiai, sirgalių susibūrimai ir teikiamos įvairios paslaugos.
25. Sporto institucijos ir sporto sirgalių organizacijos turi skirti dėmesį ir prisidėti prie svetingos aplinkos, papildytos įvairiomis paslaugomis didesnės rizikos sporto renginio žiūrovams viešose vietose, kūrimo.
26. Sporto renginius leidžiama organizuoti tik tose viešose vietose, kur gali būti užtikrinamas renginio dalyvių ir žiūrovų saugumas, o organizuojant didesnės rizikos sporto renginius – ir aplink didesnės rizikos sporto renginio vietą gyvenančių gyventojų saugumas.
27. Organizuojamo didesnės rizikos sporto renginio nuostatai ir saugumo taisyklės teikiami įvertinti savivaldybės administracijai ir teritorinei policijos įstaigai. Prieš organizuojant technikos sporto šakų didesnės rizikos sporto renginius viešose vietose, sporto renginio organizatorius taip pat privalo informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį.
28. Organizuojant technikos sporto šakų ir didesnės rizikos sporto renginius viešose vietose, užtikrinama, kad didelio formato sporto renginio saugumo taisyklės būtų iškabintos prie visų įėjimų į sporto renginį ar jo prieigose, kad į jį patenkantys žiūrovai galėtų jas perskaityti, o visi vieši ženklai su nuorodomis pateikti suprantama tarptautine piešinių kalba.
29. Savivaldybių administracijos ir savivaldybių teritorijoje veikiantys transporto paslaugas teikiantys ūkio subjektai ir (ar) savivaldybės įstaigos turi bendradarbiauti su didesnės rizikos sporto renginių organizatoriais ir policija, kad būtų įgyvendintos reikalingos transporto, judėjimo ir minios valdymo priemonės saugiam žmonių atvykimui į sporto renginį, išvykimui iš didesnės rizikos sporto renginio ir didesnės rizikos sporto renginio prieigose.
VIII SKYRIUS
POLICIJOS VEIKLA
30. Lietuvos policija, atsižvelgdama į didesnės rizikos sporto renginių organizavimo ir saugumo užtikrinimo gerąją praktiką ir kylančias grėsmes, nuolat vertina grėsmes ir rizikas ir rengia bendras rekomendacijas, skirtas tinkamam didesnės rizikos renginio saugumui organizuoti. Teikiamos rekomendacijos turėtų remtis Europos mastu pripažinta gerąją praktika, grindžiama integruotu požiūriu į saugumą, apsaugą ir paslaugas.
31. Policijos įstaiga, teikdama didesnės rizikos sporto renginio organizatoriui rekomendacijas dėl saugumo didesnės rizikos sporto renginio metu užtikrinimo priemonių, turi numatyti proporcingas sporto renginio grėsmės lygiui priemones teisės pažeidimams užkardyti.
32. Lietuvos policija bendradarbiauja su organizacijomis, susijusiomis organizacijomis, sirgaliais ir tarptautiniu lygmeniu, siekdama dalytis gerąja praktika ir informacija apie prevencinius, švietėjiškus ir informacinius projektus ir skatinti partnerystės ryšius srityje, apimančioje integruotą požiūrį į saugumą, apsaugą ir paslaugas per didesnės rizikos sporto renginius.
IX SKYRIUS
SPORTO SIRGALIAI IR BENDRUOMENĖ
33. Didesnės rizikos sporto renginių organizatorius į organizuojamo renginio nuostatų ir saugumo taisyklių rengimo procesą įtraukia sporto klubo sirgalių ir didesnės rizikos sporto renginio prieigose gyvenančios bendruomenės atstovus.
34. Sporto šakų federacijos, sporto klubai, veikdami pagal bendrus susitarimus su atitinkamos sporto šakos sirgaliais, periodiškai organizuoja susitikimus (diskusijas) aktuliais sporto renginių saugumo, apsaugos ir paslaugų užtikrinimo klausimais ir įvairiomis priemonėmis skatina atsakingą sirgalių elgesį didesnės rizikos sporto renginių metu.
35. Sporto šakų federacijos, sporto klubai bei kiti didesnės rizikos sporto renginių organizatoriai, siekdami užtikrinti reguliarų dialogą ir bendravimą su sporto sirgalių organizacijomis, vietos bendruomenėmis ir verslo sektoriumi ir vadovaudamiesi Pavyzdinio ryšių su didesnės rizikos sporto renginių sirgaliais, vietos bendruomenėmis ir kitais suinteresuotais subjektais palaikymo tvarkos aprašo nuostatomis, turėtų parengti savo sporto šakos ryšių su minėtais subjektais palaikymo tvarkas.
36. Sporto šakų federacijos, sporto klubai bendradarbiavimui su atitinkamų sporto šakų sirgalių organizacijomis turėtų paskirti ryšių su sirgaliais ir su žiūrovais su negalia palaikymo atstovus. Sporto šakų federacijos, aukščiausių lygų futbolo ir krepšinio klubai skatinami bendradarbiauti su žmogaus teisių srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis diskriminaciją patiriančioms visuomenės grupėms, siekiant platesnio visuomenės įsitraukimo į sporto veiklą.
37. Organizacijos skatinamos rengti prevencinius, socialinius ir švietimo projektus, kuriais būtų siekiama sudaryti sąlygas sporto sirgaliams labiau įsitraukti įgyvendinant integruotą požiūrį į saugumą, apsaugą ir paslaugas per didesnės rizikos sporto renginius ir sudaryti jiems sąlygas teikti savo iniciatyvas ar prisidėti prie kitų informacinių iniciatyvų.
X SKYRIUS
PREVENCIJA IR SANKCIJOS
38. Lietuvos policija, savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos administracinius sprendimus sporto srityje priimančios institucijos, siekdamos užkardyti su sporto renginių vietomis ir didesnės rizikos sporto renginiais susijusias saugumo ir apsaugos grėsmes, bendradarbiauja su suinteresuotomis institucijomis ir numato bendras teisės pažeidimų prevencijos priemones.
39. Lietuvos policija, savivaldybių institucijos, kitos administracinius sprendimus sporto srityje priimančios institucijos, siekdamos užkardyti su didesnės rizikos sporto renginių vietomis ir didesnės rizikos sporto renginiais susijusias saugumo ir apsaugos grėsmes, teikia kompetentingoms organizacijoms pasiūlymus dėl priemonių, kuriomis būtų sumažinta smurto ar viešosios tvarkos pažeidimų didesnės rizikos sporto renginiuose grėsmė ar galimybė.
40. Sporto institucijos rengia ir įgyvendina priemones, skirtas sportininkų ir rungtynių teisėjų suvokimui apie didesnės rizikos sporto renginiuose galinčias kilti saugumo ir apsaugos rizikas plėsti.
41. Organizacijos, rengiančios ir įgyvendinančios saugumo, apsaugos ar su paslaugomis susijusias priemones, ir susijusios organizacijos, dalyvaujančios organizuojant ir (arba) rengiant didesnės rizikos sporto renginį, prieš didesnės rizikos sporto renginį ir didesnės rizikos sporto renginio metu Gairių 28 punkte nurodytu ar savo nuožiūra pasirinktu būdu, tačiau aiškiai, deklaruoja, kad bet koks asmens smurtinis ar diskriminuojantis elgesys didesnės rizikos sporto renginio vietoje ar jo prieigose yra administracinis nusižengimas arba nusikalstama veika, apie kurią visada pranešama policijai, ir už tokį elgesį taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, taip pat gali būti taikomos atitinkamos administracinio poveikio arba baudžiamojo poveikio priemonės.
XI SKYRIUS
PAJĖGUMAI IR IŠTEKLIAI
42. Didesnės rizikos sporto renginių organizatoriai turėtų užtikrinti, kad didesnės rizikos sporto renginių vietos, saugumo ir apsaugos personalas yra tinkamai išmokytas ir aprūpintas tinkama įranga paskirtoms funkcijoms vykdyti, neatsižvelgiant į tai, ar toks personalas dirba neterminuotai, ar pagal trumpalaikę sutartį.
43. Nacionalinis futbolo informacijos centras, įsteigtas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 5-V-782 „Dėl pavedimo vykdyti nacionalinio futbolo informacijos centro funkcijas“, turi turėti pakankamai kvalifikuoto personalo bei išteklių, kad galėtų veiksmingai ir skubiai atlikti jam pavestas užduotis.
44. Organizacijos periodiškai organizuoja bendrus nacionalinio ar savivaldybių lygmens saugumo ir apsaugos mokymus ir (ar) pratybas, skatinančias organizacijų integruotą požiūrį į saugumą, apsaugą ir paslaugas per didesnės rizikos sporto renginius.
XII SKYRIUS
KOMUNIKACIJA IR VIEŠINIMAS
46. Gairių ir Veiksmų plano įgyvendinimo sklaida turėtų būti paremta bendrais komunikacijos ir viešinimo veiksmais, skirtais:
46.1. Europos Tarybos konvencijų ir standartų svarbai žmogaus teisių ir saugumo, apsaugos bei paslaugų sporto renginiuose srityse pabrėžti;
46.2. Veiksmų planui, taip pat savivaldybių parengtų viešųjų ir privačių organizacijų, atsakingų už didesnės rizikos sporto renginių saugumą, apsaugą ir paslaugas, veiklos savivaldybės mastu koordinavimo veiksmų planų pridėtinei vertei, siekiant skatinti integruotą, bendrą institucinį požiūrį ir užtikrinti bendrus standartus bei procedūras visoje šalyje, pabrėžti;
47. Organizacijos, bendradarbiaudamos su užsienio šalių kompetentingomis organizacijomis, keičiasi savo šalių gerąja praktika įgyvendindamos Konvencijos nuostatas, savo strategijas ir koordinavimo planus, skirtus integruotam požiūriui į saugumą, apsaugą ir paslaugas per sporto renginius.
XIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
49. Organizacijos ir susijusios organizacijos kasmet pagal savo kompetenciją vertina įgyvendinamas priemones ir prireikus jas tobulina, atsižvelgdamos į patirtį ir tarptautines rekomenduojamas gerąsias praktikas.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto
ministro 2024 m. balandžio 9 d.
įsakymu Nr. 1V-262/V-394
Viešųjų ir privačių organizacijų, atsakingų už didesnės rizikos sporto renginių saugumą, apsaugą ir paslaugas, veiklos nacionaliniu mastu koordinavimo veiksmų 2024–2026 m. planas
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Veiksmai |
Vykdymo terminas |
Atsakingi vykdytojai |
| 1. |
Didesnės rizikos sporto renginių vietų (arenos, stadionai) licencijavimo, saugumo sertifikavimo ir priežiūros esamos situacijos analizė |
1.1. Sporto renginių saugumo ir apsaugos komiteto (toliau – komitetas) sudarymas.
|
2024 m. II ketv.
|
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM) |
| 1.2. Atlikti analizę, kokie licencijavimo, saugumo sertifikavimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti Lietuvoje didesnės rizikos sporto renginių vietoms ir kaip šie reikalavimai atitinka atitinkamus tarptautinius reikalavimus. Analizės rezultatus ir pasiūlymus pateikti komitetui. |
2025 m. II ketv. |
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM), ŠMSM, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD), Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – NSA), savivaldybės, didesnės rizikos sporto renginių vietų operatoriai, sporto šakų federacijos |
||
| 1.3. Atlikti analizę, kokius nacionalinius ir tarptautinius licencijavimo, saugumo sertifikavimo ir priežiūros reikalavimus atitinka savivaldybėse esantys visuomeninės (sporto) paskirties statiniai, kuriuose rengiami didesnės rizikos sporto renginiai. Analizės rezultatus ir pasiūlymus pateikti komitetui. |
2025 m. II ketv. |
Savivaldybės, NSA, didesnės rizikos sporto renginių vietų operatoriai, sporto šakų federacijos |
||
| 1.4. Organizuoti komiteto posėdžius šio plano 1.2 ir 1.3 papunkčiuose nurodytų priemonių rezultatams aptarti ir veiklos priemonėms suplanuoti. |
2025 m. II ketv. |
ŠMSM, VRM |
||
| 2. |
Saugumo ir apsaugos priemonės, skirtos žmonių apsaugai nuo sužalojimų ar pavojaus jų sveikatai ir gerovei didesnės rizikos sporto renginių metu |
2.1. Išanalizuoti, kaip didesnės rizikos sporto renginių vietų žmonių evakavimo, gaisrinės saugos, medicininės intervencijos planai atitinka Saugumo ir apsaugos sporto renginiuose komiteto rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos). Analizės rezultatus ir pasiūlymus pateikti komitetui. |
2024 m. IV ketv. |
Savivaldybės, didesnės rizikos sporto renginių vietų operatoriai, NSA, ŠMSM, PAGD, PD |
| 2.2. Išanalizuoti teisės aktų reikalavimų ir drausmės pažeidimus didesnės rizikos sporto renginių vietose ir su šiais renginiais susijusiose viešose vietose. Analizės rezultatus ir pasiūlymus pateikti komitetui. |
Kasmet |
PD, PAGD, NSA, Lietuvos krepšinio federacija (toliau –LKF), Lietuvos futbolo federacija (toliau – LFF), Lietuvos krepšinio lyga (toliau – LKL), Lietuvos futbolo aukščiausia lyga (toliau – A lyga), Lietuvos futbolo pirmoji lyga (toliau – I lyga), kiti sporto klubai |
||
| 2.3. Organizuoti komiteto posėdį šio plano 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytų priemonių rezultatams aptarti ir veiklos priemonėms suplanuoti. |
2024 m. IV ketv. |
ŠMSM, VRM |
||
| 2.4. Išanalizuoti Rekomendacijas ir atrinkti aktualias Rekomendacijas, kurios neįgyvendintos Lietuvoje: |
|
|
||
| 2.4.1. Išanalizuoti Rekomendacijas, skirtas rizikoms ir grėsmėms, susijusioms su sporto paskirties statinio ar sporto paskirties inžinerinio statinio konstrukcija ir infrastruktūra, mažinti ir pateikti pasiūlymus komitetui dėl jų įgyvendinimo. |
2025 m. II ketv. |
ŠMSM, NSA, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, VRM, PAGD, savivaldybės, sporto šakų federacijos, asmenys, Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo nustatyta tvarka įgiję teisę vykdyti ir vykdantys asmens ir turto apsaugą didesnės rizikos sporto renginių vietose (toliau –asmenys, vykdantys asmens ir turto apsaugą), didesnės rizikos sporto renginių vietų operatoriai |
||
| 2.4.2. Išanalizuoti Rekomendacijas, skirtas teisės aktų pažeidimams bei galimiems teroristiniams išpuoliams didesnės rizikos sporto renginiuose mažinti, ir pateikti pasiūlymus komitetui dėl jų įgyvendinimo. |
2025 m. II ketv. |
VRM, PD |
||
| 2.5. Organizuoti komiteto posėdį šio plano 2.4 papunktyje nurodytų priemonių rezultatams aptarti bei tolesniems veiksmams, susijusiems su Rekomendacijomis dėl aktualių didesnės rizikos sporto renginių saugumo ir apsaugos, įgyvendinti. |
2025 m. IV ketv. |
ŠMSM, VRM |
||
| 2.6. Prireikus siūlyti komitetui svarstyti teisės aktų pakeitimų poreikį, siekiant užtikrinti saugumo, apsaugos ir paslaugų priemones didesnės rizikos sporto renginių ir su jais susijusiose viešose vietose. |
2024–2026 m. |
ŠMSM, VRM, PD, LKF, LFF, LKL, A lyga, I lyga, savivaldybės, kiti sporto klubai |
||
| 2.7. Užtikrinti, kad didesnės rizikos sporto renginiai būtų rengiami tik visuomeninės paskirties statiniuose, kurie atitinka tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus ir kurių valdytojai turi patvirtintus ir išbandytus ekstremaliųjų situacijų valdymo ir žmonių evakavimo planus. Užtikrinti, kad didesnės rizikos technikos sporto šakų (automobilių, motociklų, lėktuvų, vandens transporto ir pan.) arba kiti didesnės rizikos sporto renginiai, kurie organizuojami kitose vietose, turėtų tos sporto šakos nacionalinės sporto federacijos išduotą veiklos tinkamumo sertifikatą ar licenciją ir suderinti su atitinkamos sporto šakos federacija. |
2024–2026 m. |
Savivaldybės, NSA, didesnės rizikos sporto renginių vietų operatoriai, LKF, LFF, LKL, A lyga, I lyga, kiti sporto klubai |
||
| 2.8. Užtikrinti, kad asmens ir turto apsaugą didesnės rizikos sporto renginių metu vykdytų asmenys, Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo nustatyta tvarka įgiję teisę ir tinkamą kvalifikaciją vykdyti asmens ir turto apsaugą. |
2024–2026 m. |
Didesnės rizikos sporto renginių vietų valdytojai (operatoriai), LKF, LFF, LKL, A lyga, I lyga, kiti sporto klubai, asmenys vykdantys asmens ir turto apsaugą |
||
| 2.9. Užtikrinti, kad didesnės rizikos sporto renginio saugumo taisyklėse būtų numatyti aiškūs draudimai žiūrovams ir dalyviams naudoti pirotechnikos priemones renginio metu, bet kokio smurtinio elgesio, rasistinio ar kitokio diskriminuojančio elgesio draudimai ir atitinkamos priemonės, kurios taikomos pažeidus didesnės rizikos sporto renginio saugumo taisykles: |
|
|
||
| 2.9.1. Papildyti Apsaugos darbuotojų mokymo programą nuostatomis apie Konvencijos ir didesnės rizikos sporto renginių apsaugos ir saugumo užtikrinimo principų specifiką. |
2026 m. IV ketv. |
PD |
||
| 2.9.2. Kasmet organizuoti bendras pratybas viešosioms ir privačioms organizacijoms, rengiančioms ir įgyvendinančioms bet kokias saugumo, apsaugos ar su paslaugomis susijusias priemones per didesnės rizikos sporto renginius šio sporto renginio ar su juo susijusiose viešose vietose (toliau – organizacijos) ir viešosioms ar privačioms organizacijoms, kurios dalyvauja organizuojant ir (arba) surengiant didesnės rizikos sporto renginį visuomeninės paskirties statiniuose ar už jo ribų (toliau – susijusios organizacijos). |
2024–2026 m. |
PD, LKF, LFF, LKL, A lyga, I lyga, savivaldybės, kiti sporto klubai, asmenys, vykdantys asmens ir turto apsaugą |
||
| 3. |
Bendradarbiavimo su sirgaliais ir vietos bendruomenė-mis stiprinimas, asmenų su negalia galimybių stebėti didesnės rizikos sporto renginius didinimas |
3.1. Paskirti atsakingus asmenis, kurie bendradarbiautų su sirgaliais, žiūrovais su negalia ir vietos bendruomene. Apie paskirtus atsakingus asmenis informuoti PD el. p. renginiai.pd@policija.lt ir kitas suinteresuotas organizacijas. |
2024–2026 m. |
Sporto šakų federacijos, sporto klubai, turintys organizuotas sirgalių organizacijas, savivaldybės |
| 3.2. Periodiškai organizuoti susitikimus (diskusijas) su sirgaliais aktuliais didesnės rizikos sporto renginių saugumo, apsaugos ir paslaugų užtikrinimo klausimais ir įvairiomis priemonėmis skatinti sirgalių atsakingą elgesį didesnės rizikos sporto renginių metu. |
2024–2026 m. |
ŠMSM, NSA, PD, LKF, LFF, LKL, A lyga, I lyga, savivaldybės, kiti sporto klubai |
||
| 3.3. Rengti prevencines, socialines ir švietimo priemones, skirtas diskriminacijai bei netolerancijai mažinti ir svetingai aplinkai visiems, nepriklausomai nuo jų rasės, odos spalvos, kalbos, tikėjimo, religijos, įsitikinimų, pažiūrų, pilietybės, tautybės, tautinės ar etninės kilmės, socialinės padėties, negalios, amžiaus, lyties ar seksualinės orientacijos, kurti, per didesnės rizikos sporto renginius. |
2024–2026 m. |
ŠMSM, VRM, NSA, PD, savivaldybės, viešoji įstaiga Lietuvos antidopingo agentūra, LKF, LFF, LKL, A lyga, I lyga, kiti sporto klubai, sporto renginių rėmėjai, didesnės rizikos sporto renginių vietų valdytojai (operatoriai) |
||
| 3.4. Kasmet organizuoti susitikimus su asmenims su negalia atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant didinti asmenų su negalia galimybes stebėti didesnės rizikos sporto renginius. |
2024–2026 m. |
Savivaldybės, sporto šakų federacijos, Lietuvos paralimpinis komitetas, didesnės rizikos sporto vietų valdytojai (operatoriai), sporto klubai |
||
| 4. |
Saugumo ir apsaugos priemonių, skirtų žmonių apsaugai nuo sužalojimų ar pavojaus jų sveikatai ir gerovei didesnės rizikos sporto renginių metu, įgyvendinimo kontrolė |
4.1. Pagal kompetenciją vykdyti periodinę viešųjų ir privačių organizacijų, rengiančių ir įgyvendinančių bet kokias saugumo, apsaugos ar su paslaugomis susijusias priemones, veiklos, organizuojant ir vykdant didesnės rizikos sporto renginius, priežiūrą. |
2024–2026 m. |
PD, PAGD, savivaldybės, LKF, LFF, LKL, A lyga, I lyga |
| 4.2. Nustačius didesnės rizikos sporto renginių organizavimo trūkumų, taikyti teisės aktuose numatytas poveikio priemones arba siūlyti komitetui svarstyti teisės aktų pakeitimų poreikį, siekiant užtikinti saugumo, apsaugos ir paslaugų priemones didesnės rizikos sporto renginių ir susijusiose viešose vietose. |
2024–2026 m. |
PD, PAGD, NSA, savivaldybės, LKF, LFF, LKL, A lyga, I lyga |
||
| 5. |
Europos Tarybos konvencijos dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius (toliau – Konvencija) viešinimas ir mokymai |
5.1. Kasmet organizuoti Konvencijos, jos tikslų ir gerosios praktikos viešinimo susitikimus su organizacijomis ir suinteresuotomis susijusiomis organizacijomis. |
2024–2026 m. |
ŠMSM, VRM, PD, NSA |
| 5.2. Užtikrinti informacijos apie Rekomendacijas sklaidą organizacijoms ir susijusioms organizacijoms. |
2024–2026 m. |
ŠMSM, VRM, PD, NSA |
||
| 5.3. Kasmet rengti mokymus organizacijoms ir suinteresuotomis susijusioms organizacijoms. |
2024–2026 m. |
PD, LKF, LFF, LKL, A lyga, I lyga, savivaldybės, kiti sporto klubai, asmenys, vykdantys asmens ir turto apsaugą |
||
| 5.4. Skatinti organizacijų ir susijusių organizacijų darbuotojus išklausyti Europos Tarybos parengtus nuotolinius mokymus „Dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas futbolo varžybose ir kituose sporto renginiuose“ (adresas internete: https://pjp-eu.coe.int/en/web/security-safety-sport/home). |
2024–2026 m. |
Didesnės rizikos sporto renginių vietų valdytojai (operatoriai), LKF, LFF, LKL, A lyga, I lyga, kiti sporto klubai, PD |