LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2015 M. RUGPJŪČIO 13 D. ĮSAKYMO NR. V-895 „DĖL PRIORITETINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS IR INOVACIJŲ RAIDOS (SUMANIOS SPECIALIZACIJOS) KRYPČIŲ IR JŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS VALDYMO SRITYJE BENDROJO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. lapkričio 13 d. Nr. V-1183
Vilnius
P a k e i č i u Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje bendrąjį veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-895 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. 2007–2013 m. MTEP ir studijų infrastruktūros kūrimui ir atnaujinimui mokslo ir studijų institucijose skirta didelė dalis Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų priemonių lėšų. Kuriami ir modernizuojami mokslinių tyrimų centrai su moderniomis laboratorijomis ir aukštus standartus atitinkančia įranga yra pagrindas kurtis tarptautinę praktiką atitinkantiems slėniams, sudarantiems sąlygas rengti aukščiausio lygio specialistus, kurti naujas žinias, produktus, konkurencingus tarptautinėje erdvėje, kuriantiems didelę pridėtinę vertę, skatinantiems kurtis aukštųjų technologijų verslus, diegti aukštąsias technologijas ir inovacijas tiek aukštųjų technologijų pramonėje, tiek tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje. Be Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamomis lėšomis kuriamų mokslinių tyrimų centrų, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos lėšomis plėtojama mokslo ir technologijų parkų, kitų mokslo ir verslo bendradarbiavimą turinčių skatinti subjektų, verslo įmonių MTEP infrastruktūra, kitų ministerijų administruojamomis lėšomis kuriama jų reguliavimo sričiai aktuali infrastruktūra, turinti darniai įsilieti į būsimų slėnių veiklą, taip užtikrinant veiksmingą viešojo ir privataus sektorių sąveiką. Vienas iš ūkio augimo ir konkurencingumo didėjimo ateityje garantų yra mokslo, verslo ir aukštojo mokslo vienovė ir gebėjimas sąveikauti. Šiam siekiui įgyvendinti svarbi fizinė mokslo, verslo ir aukštojo mokslo sektorių integracija, t. y. šių trijų segmentų telkimas tam tikrose teritorijose, kas atitiktų tarptautinę praktiką atitinkančių slėnių koncepciją. 2007–2013 m. daugiausia dėmesio buvo skiriama mokslo ir verslo integracijai, todėl 2014–2020 m. svarbu sutelkti dėmesį į aukštojo mokslo segmento įsijungimą į šį tandemą. Normalu, kad stipriausi aukštojo mokslo ir MTEP centrai įsikūrę didžiuosiuose miestuose, kuriuose jų potencialas gali būti geriausiai išnaudotas, rengiant aukšto lygio specialistus, kuriant naujas žinias ir taikant jas praktikoje. Visgi, stiprinant šalies MTEP ir studijų sistemą, ypač sumanios specializacijos kontekste, tampa svarbus regioninis aspektas – MTEPI prioritetai, apimantys įvairius šalies ūkio segmentus, koduoja savyje siekį stipriausiuose MTEP centruose kuriamas žinias ir technologijas panaudoti praktikoje, ne tik diegiant naujus produktus į rinką, bet minėtas žinias ir technologijas taikant visuomenės poreikiams. Naujos žinios ir technologijos, galinčios pagerinti procesus versle, svarbios ne tik žinioms imlaus verslo segmentui, bet ir tradicinei pramonei, sukuriančiai didžiąją dalį šalies BVP, visuomeninėms organizacijoms, teikiančioms įvairias paslaugas visuomenei (sveikatos apsaugos, energetikos, informacines ir ryšio ir t.t.). Tradicinei ir kitai pramonei, visuomeninėms organizacijoms siekiant naujas žinias ir technologijas, sukurtas sumanios specializacijos proceso metu, pritaikyti praktikoje, svarbūs specialistai, gebantys besiremdami šiomis žiniomis ir technologijomis kurti pridėtinę vertę. Šiame kontekste tampa svarbi aukštojo mokslo plėtra regionuose, o tam reikalingi ne tik universitetai, bet ir stiprios kolegijos, kurios, rengdamos tiesiogiai darbo rinkai skirtus specialistus, visavertiškai įsilieja į bendrą šalies studijų ir MTEP sistemą. Dėl šios priežasties, aukštųjų neuniversitetinių mokyklų infrastruktūros plėtra yra ne mažiau svarbi sumanios specializacijos proceso dalis nei aukšto lygio MTEP ir studijų centrų plėtra.“
2. Pakeičiu 22.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„22.1. priemonė „MTEP rezultatų komercinimas ir tarptautiškumo skatinimas“. Darbas su mokslo ir studijų institucijoje besikuriančiomis naujomis žinioms imliomis įmonėmis (angl. spin-off) yra viena iš veiksmingo žinių ir technologijų perdavimo, inovacijų, verslumo skatinimo proceso mokslo ir studijų institucijoje sričių. Ji aktualiausia mokslo ir studijų institucijoms, turinčioms viešosios įstaigos statusą, t. y. universitetams. Darbas su naujomis žinioms imliomis įmonėmis apima visokeriopų teisinių paslaugų (konsultacijų dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, įmonės steigimo ir pan.) teikimą darbuotojams ar studentams, ketinantiems pagal savo idėjas kurti naujas žinioms imlias įmones, paramą tokių įmonių veiklai pradėti, universiteto teisių į intelektinę nuosavybę užtikrinimą, gaunant pajamas iš tos įmonės vykdomos veiklos ir pan. Šiai veiklai skatinti Švietimo ir mokslo ministerija pastaruoju metu įgyvendina biudžetinėmis lėšomis remiamą priemonę, pagal kurią teikiama parama naujų žinioms imlių įmonių, susikūrusių mokslo ir studijų institucijose, veiklai pradėti. Taip pat šiai veiklai vystyti planuojama pasitelkti ES struktūrinių fondų lėšomis remiamą priemonę „MTEP rezultatų komercinimas ir tarptautiškumo skatinimas“. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama skirti nedidelės apimties subsidijas, skirtas padengti pradinius mokslo ir studijų institucijose įkurtų žinioms imlių įmonių kūrimo bei veiklos pradžios kaštus, kiek tai leidžia sąžiningą konkurenciją užtikrinančios ES valstybės pagalbos taisyklės. Ši priemonė papildys Bendrojo veiksmų plano 21.3, 21.4, 22.2 ir 22.4 papunkčiuose aprašytas priemones, skirtas skatinti mokslo ir studijų institucijose įkurtų kompetencijų centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklą, atviros prieigos paslaugų teikimą kitų mokslo ir studijų institucijų tyrėjams, verslo įmonėms, o, įtraukiant ir kompetencijos centrų infrastruktūros kūrimo priemonę, numatytą Bendrojo veiksmų plano 23.11 papunktyje, sudarys bendrą paramos mokslo ir studijų institucijose organizuojamo MTEP rezultatų komercinimo proceso sistemą. Pagal šią veiklą skiriamų lėšų poreikis tarp atskirų MTEPI prioritetų yra skirtingas ir daugiausia priklauso nuo MTEPI prioritetų identifikavimo proceso metu nustatytų naujų žinioms imlių įmonių kūrimo mokslo ir studijų institucijose galimybių ir šių įmonių kūrimo bei veiklos pradžios kaštų, priklausomai nuo ūkio sektoriaus, kuriame jos vykdys veiklą, specifikos. Dalį šiai veiklai numatytų skirti lėšų ketinama palikti atsargai ir nukreipti atitinkamiems MTEPI prioritetams po tarpinio jų įgyvendinimo vertinimo, kuris numatytas 2018 m., kurio metu turėtų paaiškėti atskirų ūkio sektorių plėtros dinamika, iki 2018 m. susikūrusių naujų žinioms imlių įmonių veiklos trukmė, pasiekti rezultatai ir galimybės toliau vystantis įsitvirtinti Lietuvos ir tarptautinėse rinkose;“
3. Pakeičiu 23.5.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.5.6. projektas „Eksperimentinių gyvūnų mokslinių tyrimų infrastruktūra“. Šią infrastruktūrą ketina plėtoti LSMU ir Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, siekdami plėsti savo dalyvavimą tarptautinėje infrastruktūroje „Infrafrontier“. Šios infrastruktūros paskirtis – užtikrinti tarptautinius standartus atitinkančią moksliniam tiriamajam darbui su linijiniais ir transgeniniais eksperimentiniais gyvūnais skirtą tinklinę infrastruktūrą;“
4. Pakeičiu 23.11 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.11. priemonė „MTEP ir inovacijų veiklai reikalingų duomenų bazių prenumerata“ reikalinga, siekiant suteikti mokslo ir studijų institucijoms prieigą prie tarptautinių MTEP duomenų bazių. Būtina sėkmingo tyrėjų darbo sąlyga – operatyvios prieigos prie mokslinės informacijos galimybė. Lietuvos tyrėjams pradėjus aktyviai dalyvauti įgyvendinant MTEPI prioritetus, planuojama, reikšmingai padidės prieigos prie tarptautinių MTEP duomenų bazių poreikis ir svarba. Siekiant sumažinti išlaidas, prieigą prie mokslinių straipsnių ir kitos mokslinės literatūros duomenų bazių būtina organizuoti centralizuotai, todėl, remiantis šia priemone, bus įgyvendinamas vienas projektas. Jį įgyvendins Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, turinti daug patirties šioje veikloje ir nuolat tirianti kintančius mokslo bendruomenės poreikius. Praėjusiu ES struktūrinių fondų laikotarpiu pradėjus įgyvendinti šią priemonę ir tęsiant šiuo, palaipsniui mažinamas paramos mokslo ir studijų institucijoms intensyvumas ir didinamas jų nuosavas indėlis (šiuo metu jis sudaro 8 proc. išlaidų, nuo 2016 m., planuojama, sudarys 15 proc. išlaidų). Paramos intensyvumo mažinimo principas išliks, siekiant be didesnių sukrėtimų pereiti prie laiko, kuomet reikšmingai sumažės arba visai nebeliks ES struktūrinių fondų paramos šiai veiklai ir ši parama turės būti pakeista į daug kuklesnius Lietuvos Respublikos biudžeto išteklius. Bendrojo veiksmų plano 23.11 papunktyje aprašoma priemonė kaip tik ir įgyvendinama biudžeto lėšomis. Priemonė „Sudaryti tyrėjams sąlygas naudotis skaitmeniniais mokslo duomenų ištekliais“ aktuali visų MTEPI prioritetų įgyvendinimui;“
5. Papildau 23.12 papunkčiu:
„23.12. priemonė „Kolegijų studijų infrastruktūros tobulinimas“ reikalinga, siekiant, kad Lietuvos aukštasis mokslas taptų kokybiškas, atviras ir modernus, kad valstybinės kolegijos išliktų patrauklios Lietuvos ir užsienio studentams, šalies ūkis ir visuomenė būtų aprūpinti aukštos kvalifikacijos, prie šalies ekonomikos pokyčių prisitaikančiais specialistais. Šiuo metu Lietuvoje veikia 13 valstybinių kolegijų, kurių tinklas susiformavęs regioniniu principu. Šių aukštųjų kolegines studijas vykdančių mokyklų veikla susijusi su konkretaus regiono ypatumais, rengiami atitinkamos srities specialistai, vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai, atliekami užsakomieji tiriamieji darbai, rengiami ir vykdomi regionui reikalingi projektai, kvalifikacijos tobulinimo kursai. Valstybinėse kolegijose rengiami technologijų, biomedicinos, humanitarinių, socialinių mokslų studijų sričių, menų specialistai. Rengiant būsimus specialistus, svarbu atsižvelgti į nuosekliai modernėjančias technologijas, augančius darbdavių reikalavimus priimamų specialistų kvalifikacijai. Todėl, siekdamos teikti kokybiškas švietimo paslaugas, atliepti regiono ir Lietuvos poreikius, valstybinės kolegijos turi apsirūpinti modernia praktinio mokymo įranga. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama atnaujinti valstybinių kolegijų studijų infrastruktūrą, kad ši atitiktų šiuolaikiniam studijų procesui keliamus reikalavimus. Valstybinių kolegijų infrastruktūros plėtra užtikrins geresnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę (gerės studijų kokybė) ir prieinamumą, geriau atlieps regiono ūkio struktūrą ir poreikius (bus rengiami specialistai, atitinkantys regiono ir Lietuvos ūkio poreikius, absolventai įgis sumanios specializacijos procesui užtikrinti reikalingas kompetencijas). Įgyvendinant šią priemonę, ketinama remti šių projektų įgyvendinimą:
23.12.1. projektas „Alytaus kolegijos Informacijos ir ryšių technologijų fakulteto plėtra“. Projektą vykdys Alytaus kolegija. Projekto metu planuojama atnaujinti kompiuterinę, laboratorinę ir programinę įrangą, įdiegti belaidžio interneto tinklą, modernizuoti nuotolinio mokymo auditorijas, serverines, taip pat pabaigti rekonstruoti palėpės patalpas, kurios iki šiol yra neįrengtos. Taip būtų sukurta palanki aplinka studijuojantiesiems. Siekiant užtikrinti modernią studijų aplinką, kvalifikuotų ir paklausių darbo rinkoje specialistų rengimą, Informacijos ir ryšių technologijų fakultete numatoma atnaujinti belaidžio ryšio ir dviejų mazgų vietinio tinklo (angl. local area network – LAN) tinklą, kompiuterinių tinklų, multimedijos (garso ir vaizdo) laboratorijas, įkurti naujas tarnybinių stočių, mobilių aplikacijų, robotikos, leidybos, kompiuterizuotas mikrobiologijos, chemijos laboratorijas, įsigyti serverius ir saugyklas studentų mokymo(si) bei dėstytojų darbo aplinkoms, konferencijų salės įrangą, garso ir vaizdo įrangą, 3D spausdintuvus, „Green Screen“ ekranus, skaitmeninės spaudos mašinas, elektrines spaudinių pjaustykles, kitą kompiuterinę ir biuro įrangą auditorijoms (daugiafunkcius įrenginius, kompiuterius, projektorius, interaktyvias lentas ir kt.). Projekto metu planuojama papildyti ir atnaujinti lazerių įrangą, specializuotą programinę įrangą ir atnaujinti studentų poilsio zonas. Atsižvelgdama į regiono poreikį, Alytaus kolegija kuria naujas studijų programas ir modifikuoja esančias, todėl labai svarbu jas aprūpinti reikiama laboratorine, kompiuterine ir programine įranga. Alytaus kolegijos Informacijos ir ryšių technologijų fakultete nuo 2008 m. vyksta ne tik studijų procesas, bet sukurta infrastruktūra naudojasi ir kitos organizacijos: trečiojo amžiaus universitetas, jaunųjų informatikų mokyklėlė, Alytaus „Europe direct“ informacinis centras, teikiantis informaciją ir konsultacijas Alytaus miesto gyventojams, verslo praktinio mokymo firma, nuotolinio mokymo centras, kurio paslaugomis naudojasi daugelis regiono įmonių bei įstaigų, vykdoma kita regionui naudinga praktinė, šviečiamoji, konsultacinė veikla. Įgyvendinus šį projektą, tikėtinas poveikis MTEPI prioritetų „Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika“ ir „Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos“ įgyvendinimui, nes būtų tenkinamas naujas technologijas, produktus, metodus ir sprendimus diegiančių specialistų poreikis darbo rinkoje;
23.12.2. projektas „Praktinės-laboratorinės studijų bazės modernizavimas ir plėtra“. Projektą vykdys Alytaus kolegija. Alytaus kolegijos praktinės ir laboratorinės studijų bazės modernizavimas ir plėtra reikalinga, siekiant pritaikyti ją Pietų Lietuvos regiono poreikiams, specialistų rengimui, perkvalifikavimui ir kvalifikacijos tobulinimui. Projekto metu planuojama atnaujinti ir sukurti naujas modernias laboratorijas bei reikalingą studijų aplinką, atitinkančią šių dienų rinkos poreikius. Laboratorijos būtų naudojamos šioms studijų programoms vykdyti: Maisto produktų technologijos, Sausumos transporto technologijos, Statinių inžinerinės sistemos, Kompiuterinių tinklų administravimas, Informacinių sistemų technologijos, Multimedija, dizainas ir leidybos technologijos, Virtualiosios technologijos, Automobilių techninis eksploatavimas. Naujos įrangos įsigijimas ir jos atnaujinimas atvers galimybes studentams mokytis ir dirbti su naujausia ir pažangiausia technika bei technologijomis, susipažinti su mokslo pasiekimais. Siekiant užtikrinti modernią studijų aplinką, kvalifikuotų ir paklausių darbo rinkoje specialistų rengimą, šis projektas labai svarbus, nes kai kurių studijų programų praktinė-laboratorinė įranga pasenusi, kai kurioms studijų programoms reikalingos įrangos kolegija apskritai neturi. Šio projekto įgyvendinimas sukurtų prielaidas rengti aukštos kvalifikacijos specialistus Pietų Lietuvos regionui. Įgyvendinus šį projektą, tikėtinas poveikis MTEPI prioritetinės krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetų įgyvendinimui, MTEPI prioritetų „Tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugesnis maistas“, „Funkcionalus maistas“, „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“ įgyvendinimui, nes būtų tenkinamas naujas technologijas, produktus, metodus ir sprendimus diegiančių specialistų poreikis darbo rinkoje;
23.12.3. projektas „Kauno kolegijos akademinio miestelio infrastruktūros atnaujinimas ir išteklių koncentracija, siekiant Kauno kolegijos strategijos iki 2020 m. tikslų įgyvendinimo“. Projektą vykdys Kauno kolegija. Kauno kolegijos akademiniame miestelyje studijuoja apie 4000 (daugiau kaip pusė) kolegijos studentų (Kauno kolegijoje studijuoja apie 20 proc. visų valstybinėse kolegijose studijuojančių studentų). Pramonės pr. 20, Kaune esančiame kolegijos akademiniame miestelyje yra koncentruota kolegijos bendrajam ir bendrajam profesiniam ugdymui skirta praktinio mokymo bazė, miestelis aptarnauja didžiąją daugumą kolegijos teikiamo teorinio ir praktinio mokymo paslaugų vartotojų. Sukūrus modernų ir kiekvienai aukštojo mokslo įstaigai tinkantį akademinį miestelį, veikiant šiuolaikiškam studijų centrui ir bibliotekai ir perskirsčius studijų paskirties patalpas, Kauno kolegija užtikrintų palankesnes studijavimo sąlygas ir gerintų teikiamų paslaugų kokybę. Į akademinį miestelį planuojama integruoti ir kitus padalinius (fakultetus), jame sukoncentruojant laboratorijas ir specializuotas mokymo(si) klases, kurios bus sujungtos į bendrojo naudojimo praktinio mokymo bei tyrimų centrus. Mokymo korpusų, studijų ir tyrimų laboratorijų, praktinio mokymo centrų, laisvalaikio ir sporto centro, bendrabučių, valgyklos, neformalių mokymo(si) erdvių ir kitų, studijų procesui reikalingų, patalpų bei žmogiškųjų išteklių sutelkimas Pramonės pr. akademiniame miestelyje sudarys sąlygas efektyviau naudoti komplekso pastatus ir plėtoti bendrą fizinę ir socialinę infrastruktūrą. Tikimasi, kad šios pastangos padės išlaikyti esamus studijuojančiųjų srautus, o sukurta moderni studijų bazė užtikrins kolegijos teikiamų studijų paslaugų patrauklumą ir absolventams suteikiamų kvalifikacijų pripažinimą. Įgyvendinant Kauno kolegijos strategijos 2020 nuostatas, siekiama sukurti patrauklias ir konkurencingas studijų aplinkas Lietuvos ir tarptautinių studijų studentams, taip pat prisidedant prie viso regiono konkurencingumo didinimo;
23.12.4. projektas „Kauno kolegijos studijų infrastruktūros atnaujinimas“. Projektą vykdys Kauno kolegija. Sveikatos specialistų poreikis nuolat auga ir norinčiųjų studijuoti Kauno kolegijoje biomediciną skaičius didėja, tačiau Kauno kolegija neturi pritaikytų pastatų sveikatos priežiūros specialistams rengti (studijoms realizuoti, studentų, dėstytojų darbui, visuomeniniams renginiams organizuoti), negalima patenkinti norinčiųjų studijuoti poreikio. Stebint kelių pastarųjų metų tendencijas, 60 metų ir vyresnio amžiaus asmenų grupės nuolat didėjo, kai tuo tarpu kitų grupių (iki 15 m., nuo 15 iki 25 m.) mažėjo. Visuomenės senėjimo procesai turi įtakos sveikatos priežiūros paslaugų įstaigų plėtrai. Kaunas nuo seno garsėja kaip pramonės miestas turintis, ilgalaikes pramonės tradicijas, kuriame yra plėtojamos ir kuriamos naujos įmonės. Materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos į pramonę – vienos iš didžiausių investicijų struktūroje. Siekiant panaudoti investicijas ir plėtoti verslą, nuolat reikia kvalifikuotos darbo jėgos, gebančios dirbti su naujausiomis technologijomis. Taip pat pastebėtina, kad Kauno regione sparčiai plėtojamas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, kuriam nuolat reikia biomedicinos srities specialistų. Įvertinus, kad technologų ir biomedicinos specialistų poreikis auga, stojančiųjų į Kauno kolegijos technologijų ir biomedicinos sritis skaičius išlieka stabilus (Kauno kolegijos technologijų ir biomedicinos sričių studentai sudaro apie 50 proc. visų Lietuvos kolegijų technologijos ir biomedicinos sritis studijuojančių studentų), siekiama modernizuoti ir atnaujinti technologijų ir biomedicinos studijų praktinio mokymo bazę. Kauno kolegija, rengdama specialistus, daug dėmesio skiria modernioms laboratorijoms ir auditorijoms ir nuolat ieško būdų, kaip gerinti mokymo kokybę. Siekdama pagerinti mokymo kokybę, Kauno kolegija planuoja įrengti bendrųjų technologijų ir biomedicinos studijų dalykų laboratorijas, specializuotų studijų dalykų laboratorijas, modernizuoti bendro naudojimo auditorijas, įsigyti informacinių sistemų. Įgyvendinus šį projektą, tikėtinas poveikis MTEPI prioritetų „Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai“ ir „Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui“ įgyvendinimui, nes būtų tenkinamas naujas technologijas, produktus, metodus ir sprendimus diegiančių specialistų poreikis darbo rinkoje;
23.12.5. projektas „Studijų, konsultacinės veiklos ir taikomojo mokslo bazės atnaujinimas bei plėtra, siekiant sudaryti prielaidas kolegijos veiklos efektyvumui didinti“. Projektą vykdys Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija. Įgyvendinant projektą, planuojama rekonstruoti ir renovuoti kolegijos centrinį pastatą ir kitų statinių patalpas – renovuoti Informacinio centro patalpas, rekonstruoti centrinio pastato ventiliacijos sistemą, sanitarinius mazgus bei vieno statinio stogą, atlikti kitus patalpų renovavimo darbus. Taip pat numatoma įsigyti laboratorinės įrangos ir įrenginių mokomosioms praktikoms šioms laboratorijoms – Medienos ir augalinės masės kuro žaliavos fizikinių savybių tyrimo laboratorijai, Medienos ruošos technologijų laboratorijai, Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos laboratorijai, Matavimų laboratorijai, Miško ir dekoratyviųjų augalų dauginimo su reguliuojamu mikroklimatu statiniui, Aplinkotvarkos inžinerijos laboratorijai, Maisto kokybės kontrolės laboratorijai. Įgyvendinant projektą, taip pat planuojama įsigyti kompiuterinės technikos, programinės įrangos bei interaktyviųjų priemonių, reikalingų miškininkystės, kraštovaizdžio architektūros ir matavimo inžinerijos studijoms ir mokslinei veiklai. Taip pat būtų įsigyta kompiuterinė technika ir programinė įranga, interaktyvioji įranga (formaliosioms ir neformaliosioms studijoms bei taikomiesiems tyrimams vykdyti reikalingi inovatyvūs įrenginiai), reikalinga miškininkystės, kraštovaizdžio architektūros ir matavimo inžinerijos studijoms ir mokslinei veiklai. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pastaraisiais metais labai išplėtė veiklą. Joje pradėjo veikti 5 naujos aukštųjų studijų programos, Informacinis centras, Profesinio mokymo skyrius. 4 kartus padidėjus studentų skaičiui, padidėjus užsakomųjų darbų, vykdomų pagal šalies regionų institucijų poreikius, apimtims, ėmė stigti patalpų, esama studijų ir mokslo bazė tapo nepakankama. Siekiant galutinai įgyvendinti kolegijos strateginius siekius ir visiškai suformuoti studijų infrastruktūrą, kuri atitiktų kolegijos misiją ir sudarytų prielaidas kolegijos veiklos efektyvinimui, atliepiančiam šalies regionų ekonominį poreikį, reikia atlikti aukščiau minimus darbus ir sukomplektuoti laboratorinę įrangą;
23.12.6. projektas „Atviros prieigos modernių komunikavimo technologijų centro integravimas į kolegijos Multidisciplininį praktinio mokymo centrą“. Projektą vykdys Kauno technikos kolegija. Įgyvendinant šį projektą, siekiama sukurti integruotą modernią studijų ir praktinių įgūdžių ugdymo bazę, kuri maksimaliai tenkintų studijų programų tikslų realizavimą ir sukurtų prielaidas regiono visuomenės poreikiams tenkinti. Įgyvendinant projektą, planuojama įkurti Komunikavimo ir teorinio mokymo centrą su interaktyviomis mokymo(si) priemonėmis, Atviros prieigos studijų centrą, modernizuoti kolegijos biblioteką, Užsienio kalbų praktinių kompetencijų ugdymo laboratorijas, užsienio kalbų centrą. Įgyvendinus šias projekto veiklas, pagerėjusi studijų aplinka leis efektyviau naudoti interaktyvius į studentą orientuotus didaktinius studijų modelius ir metodus. Kompleksiškai modernizuota studijų infrastruktūra (jau veikiantis multidisciplininis centras ir kuriamas Atviros prieigos modernių komunikavimo technologijų centras) ir interaktyvūs studijų metodai darys teigiamą įtaką studijuojančiųjų motyvacijai ir stojančiųjų į technologijų srities studijų programas pritraukimui. Modernia baze galės naudotis ir regiono visuomenė (viešiems renginiams organizuoti, naudotis bibliotekos siūlomomis paslaugomis). Įgyvendinus šį projektą, tikėtinas poveikis MTEPI prioriteto „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“ įgyvendinimui, nes būtų tenkinamas naujas technologijas, produktus, metodus ir sprendimus diegiančių specialistų poreikis darbo rinkoje;
23.12.7. projektas „Technologijos ir biomedicinos mokslų infrastruktūros modernizavimas, tenkinant Vakarų Lietuvos regiono poreikius“. Projektą vykdys Klaipėdos valstybinė kolegija. Įgyvendinant projektą, ketinama modernizuoti kolegijos Technologijų fakulteto pastatą, didinant energetinį efektyvumą, remontuoti šio fakulteto vidaus patalpas, modernizuoti Mechatronikos laboratoriją, įrengti Atsinaujinančių energetinių resursų tyrimų laboratoriją, įsigijus reikiamą laboratorinę įrangą, sukurti Biomedicinos studijų programą Sveikatos fakultete. Klaipėdos valstybinės kolegijos infrastruktūros modernizavimas, tenkinant Vakarų Lietuvos regiono poreikius, yra aktualus Klaipėdos regionui, kuriant prielaidas mokslo, studijų, viešojo sektoriaus ir verslo bendradarbiavimui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų komercinimui, verslo, kuriančio aukštą pridėtinę vertę, plėtrai, tvariam ir integraliam ekonominiam regiono augimui. Šio investicinio projekto įgyvendinimas Vakarų Lietuvoje, modernizuojant technologijų ir biomedicinos mokslų sričių infrastruktūrą, didintų Klaipėdos valstybinės kolegijos patrauklumą aukščiausio lygio mokslininkams ir tyrėjams, taip pat sukurtų tinkamas sąlygas tarpdisciplininiams moksliniams tyrimams ir taikomajai plėtrai, atvertų mokslinių tyrimų infrastruktūrą verslo ir mokslo bendradarbiavimui, gerintų studijų kokybę ir didintų patrauklumą bei tarptautiškumą. Įrengtos naujos laboratorijos leistų vykdyti Vakarų Lietuvos regionui reikalingus taikomuosius tyrimus, gerintų tyrėjų kompetencijas, suburtų studentus, dėstytojus ir socialinius dalininkus bendrai veiklai. Įgyvendinus šį projektą, tikėtinas poveikis MTEPI prioritetų „Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai“ ir „Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui“ įgyvendinimui, nes būtų tenkinamas naujas technologijas, produktus, metodus ir sprendimus diegiančių specialistų poreikis darbo rinkoje;
23.12.8. projektas „Inovatyvaus technologinio, fizinio bei psichologinio jūrininkų rengimo poligonas (InoPol)“. Projektą vykdys Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Įgyvendinant projektą, planuojama pagerinti studentų technologinio, fizinio ir psichologinio rengimo bazę, perplanuojant ir pritaikant šiems tikslams kolegijai priklausančią teritoriją adresu I. Kanto g. 7, Klaipėda, įrengiant Inovatyvaus technologinio, fizinio, psichologinio jūrininkų rengimo poligoną bei renovuojant mokomojo pastato priestato dalį, laboratorinį korpusą ir atnaujinant technologinių laboratorijų bei treniruoklių įrangą. Įgyvendinus šį projektą, bus atliepti jūrinio sektoriaus bei regiono technologinės ir socialinės pažangos poreikiai, atnaujinta ir kitų jūrų sektoriaus sričių – jūrų transporto logistikos technologijų bei uosto ir laivybos valdymo – specialistų rengimo materialinė bazė. Bus geriau atliepti jūrinio sektoriaus bei regiono poreikiai, modernizuota studijų bazė – sukurta ir atnaujinta studijoms ir praktiniam mokymui skirta infrastruktūra;
23.12.9. projektas „Inovatyvių technologijų centro kūrimas“. Projektą vykdys Marijampolės kolegija. Įgyvendinant projektą, planuojama įkurti ir įrengti keturis Inovatyvių technologijų centro padalinius, padidinsiančius kolegijoje rengiamų specialistų kompetencijas ir galimybes po studijų įsilieti į praktines žinių pritaikymo veiklas, orientuotas į svarbiausius regiono ir šalies ūkio sektorius. Vienas iš tokių padalinių – Inovatyvių ir ekologiškų technologijų transporto priemonių techninio eksploatavimo laboratorijos, įrengiamos, siekiant pritaikyti inovatyvius edukacijos procesus. Laboratorijų įrengimas Marijampolės kolegijoje sudarys galimybes automobilių ir traktorių techninio eksploatavimo, sausumos transporto logistikos technologijų ir žemės ūkio technologijų studijų programų studentams atlikti praktinius, savarankiškus darbus bei mokslo taikomuosius tyrimus, tobulinti Marijampolės regiono verslo įmonių (autoservisų) automobilių remonto ir priežiūros specialistų kvalifikaciją. Šiose laboratorijose taip pat numatyta įgyvendinti užsakomuosius verslo įmonių projektus. Laboratorijomis taip pat galės naudotis Marijampolės profesinio rengimo centro mokiniai. Kitas padalinys – Išskirtinės kokybės ir ekologiškų maisto produktų gamybos tyrimų centras, kuriamas, siekiant panaudoti jo infrastruktūrą viešojo maitinimo organizavimo ir žemės ūkio technologijų studijų programų realizavimui gerinti, rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Studentai atliks praktinius darbus naudodamiesi naujomis technologijomis, įgis besikeičiančiai darbo rinkai reikiamų įgūdžių. Šio centro įkūrimas padidins Marijampolės kolegijoje teikiamų konsultavimo paslaugų, produktų kokybinių tyrimų apimtis. Marijampolės kolegija, rengdama žemės ūkio technologus, siekia užtikrinti įsidarbinimo rodiklių pagal specialybę augimą. Kolegijoje organizuojamos konferencijos ir teikiama metodinė pagalba žemės ūkio specialistams bei ūkininkams. Atsižvelgiant į šios veiklos augimo apimtis, ketinama įrengti Gyvulininkystės procesų matematinio modeliavimo centrą, kuris suteiks galimybę rengti specializuotų studijų programų specialistus (paukštininkus, pieno gamybos technologus, pašarų gamybos technologus, gyvūnų mitybos ir laikymo konsultantus), atlikti nutrigenomikos mokslinius tyrimus, vykdyti mokslo taikomąją, edukacinę veiklą, teikti metodinę pagalbą ūkininkams, įgyvendinti verslo subjektų užsakomuosius tyrimus. Gyvulininkystės procesų matematinio modeliavimo centre žemės ūkio technologijų studijų programos studentams bus demonstruojamas gyvulininkystės proceso matematinis modelis (pasitelkiant įsigytą programinę įrangą, bus galima numatyti gyvulininkystės kaštus bei modeliuoti procesą), šiame centre studentai galės atlikti praktinius darbus, vykdyti užsakomuosius mokslinius tyrimus. Dar vienas kuriamas Inovatyvių technologijų centro padalinys – Integruotas informacinių technologijų centras apims tris laboratorijas – kompiuterizuotų procesų atvaizdavimo, medijų, kompiuterinių tinklų ir kompiuterių architektūros. Kompiuterizuotų procesų atvaizdavimo laboratorijos įranga sudarys sąlygas skirtingose studijų programose (informacinių sistemų technologijos, automobilių ir traktorių techninis eksploatavimas, viešojo maitinimo organizavimas, žemės ūkio technologija) naudojamos programinės įrangos paketus panaudoti, siekiant virtualiai atlikti skirtingus veiksmus (pvz., virtualiai išardyti ir sukomplektuoti variklį). Medijų laboratorija suteiks nuotolinio mokymo(si) (tokių galimybių Marijampolės regione šiuo metu nėra), elektroninės leidybos technologijų panaudojimo galimybes. Įrengus Integruotą informacinių technologijų centrą, kolegija galės sudaryti sąlygas mokytis nuotoliniu būdu įvairioms besimokančiųjų grupėms (turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gyvenantiems kaime, vyresnio amžiaus asmenims ir pan.). Kompiuterinių tinklų ir kompiuterių architektūros laboratorijos poreikį lemia didėjanti informacinių technologijų paklausa Marijampolės regione. Šioje laboratorijoje bus imituojamas organizacijos vidaus kompiuterių, kompiuterių tinklų administravimas. Laboratorijoje bus sukurta nutolusių įmonės padalinių sistema, kurioje studentai, atlikdami praktiką, galės susipažinti su vietinio kompiuterių tinklo valdymo specifika. Laboratorijoje bus atliekami kompiuterių tinklų našumo, kompiuterių tinklų apsaugos vertinimo tyrimai;
23.12.10. projektas „Energetinių procesų studijų ir inovacijų centras“. Projektą vykdys Panevėžio kolegija. Energetinių procesų studijų ir inovacijų centro laboratorijos skirtos demonstruoti ir tirti energijos vartojimo mažinimo galimybe, projektuojant ir eksploatuojant išmaniųjų pastatų inžinerines sistemas, technologinių laimėjimų bei inovacijų diegimui šioje srityje ir energinių procesų tobulinimui. Tuo tikslu bus įkurtos 6 laboratorijos, aprūpintos laboratorine-bandomąja įranga. Centro tikslas – plėtoti technologinės srities studijas ir MTEP, atitinkančią Panevėžio regiono ir šalies ūkio struktūrą bei verslo poreikius. Laboratorijos skirtos kolegijoje vykdomų elektronikos ir elektros, bendrosios inžinerijos ir statybos inžinerijos, informatikos ir naujai rengiamos energijos inžinerijos studijų krypčių programų absolventų konkurencingumui darbo rinkoje didinti. Įgyvendinus šį projektą, tikėtinas poveikis MTEPI prioriteto „Išmaniųjų mažaenergių pastatų kūrimo ir naudojimo technologija – skaitmeninė statyba“ įgyvendinimui, nes būtų tenkinamas naujas technologijas, produktus, metodus ir sprendimus diegiančių specialistų poreikis darbo rinkoje;
23.12.11. projektas „Šiaulių valstybinės kolegijos biomedicinos ir technologijos mokslų studijų sričių bazės modernizavimas bei sveikatinimo erdvių atnaujinimas“. Projektą vykdys Šiaulių valstybinė kolegija. Įgyvendinant projektą, siekiama modernizuoti Šiaulių valstybinės kolegijos biomedicinos mokslų srities studijų programų praktinio mokymo bazę, tenkinant regiono specialistų rengimo ir visuomenei teikiamų paslaugų poreikį, atnaujinti sveikatinimo ir laisvalaikio erdves, atliekant stadiono ir sporto salės (M. K. Čiurlionio g. 16A, Šiauliai) atnaujinimą, sukuriant fizinį aktyvumą ir sportą skatinančią viešąją infrastruktūrą. Projekte numatyta esama ir kuriama studijų infrastruktūra atitinka Šiaulių regiono 2014–2020 metų plėtros plane iškeltus uždavinius: modernizuoti švietimo įstaigų infrastruktūrą, mokymosi ir ugdymo aplinkas, pritaikyti ugdymo ir mokymo priemones, atsižvelgus į atnaujinamų mokymo ir ugdymo programų reikalavimus, atnaujinti ir plėtoti tolygią sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą ir sportą skatinančią viešąją infrastruktūrą, išsaugoti ir stiprinti gyventojų sveikatą, vykdyti ligų prevenciją. Įgyvendinus šį projektą, tikėtinas poveikis MTEPI prioritetų „Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai“ ir „Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui“ įgyvendinimui, nes būtų tenkinamas naujas technologijas, produktus, metodus ir sprendimus diegiančių specialistų poreikis darbo rinkoje;
23.12.12. projektas „Modernios technologinių ir inžinerinių studijų bei e. mokymo(si) bazės sukūrimas, atliepiant Utenos regiono poreikius“. Projektą vykdys Utenos kolegija. Įgyvendinant šį projektą, ketinama modernizuoti kolegijos Elektros energetikos, Kompiuterių architektūros, Kompiuterių tinklų, Multimedijos laboratorijas, įsteigti naujas Automatinio valdymo sistemų, Robotikos laboratorijas, atlikti patalpų kapitalinį remontą kolegijos pastatuose, esančiuose Maironio g. 7 ir Maironio g. 18, Utenoje. Atnaujinamose ir kuriamose laboratorijose bus įdiegta kompiuterinių sistemų valdymo, automatizavimo procesų valdymo ir kontrolės techninė įranga bei kita inžinerinė, projektavimo, programavimo programinė įranga. Modernizavus esamas ir įkūrus naujas inžinerinių ir technologinių studijų programų laboratorijas, bus užtikrinama, kad kolegijoje rengiami specialistai geriau atitiks regiono ir šalies pramonės poreikius, jiems bus suteiktos kvalifikacijos tobulinimo ir mokymosi visą gyvenimą galimybės. Pasinaudojant moderniomis laboratorijomis ir jų programine įranga, galės būti atliekami taikomieji tyrimai įvairioms regiono įmonėms, plėtojant verslą, vystant gamybą ir siekiant įgyvendinti specifinius įmonių reikalavimus. Kita planuojama projekto veikla –modernios e. mokymo(si) bazės srautinių paskaitų salėje, esančioje adresu Utenio g. 2 ir šalia esančiose patalpose, įkūrimas, atnaujinant ten esančią įrangą ir pritaikant patalpas praktinei, socialinei, kultūrinei, kūrybinei mokymo(si) veiklai. Utenos kolegijoje įrengta moderni e. mokymo (si) bazė užtikrintų studijų kokybę bei atvirą ir kokybišką žinių ir informacijos nuotolinį perdavimą visame Utenos regione ir už jo ribų. Tokia bazė būtų naudojama ne tik studijoms, bet taptų ir švietimo, mokslo, savivaldos ir kitų institucijų bei verslo įmonių traukos centru, dalijantis savo idėjomis ir žiniomis, organizuojant įvairius praktinius, mokslinius renginius. Tokios bazės įkūrimo idėją lėmė vis didėjanti Utenos regione Utenos kolegijos, verslo informacijos centrų, verslo sektoriaus, kitų mokymo institucijų siūlomų paslaugų paklausa bei panašaus pobūdžio erdvės komunikacijai ar didesniems renginiams organizuoti trūkumas regione. Tokios bazės įrengimas Utenos kolegijos patalpose suteiktų galimybę ne tik pagerinti studijų kokybę, bet ir Utenos regiono švietimo institucijoms bei verslo įmonėms pasinaudoti specializuotomis aukštos kokybės žinių dalijimosi paslaugomis, skatintų tarptautinį bendradarbiavimą;
23.12.13. projektas „Vilniaus kolegijos Baltupių akademinio miestelio vystymas“. Projektą vykdys Vilniaus kolegija. Projektu siekiama įgyvendinti kolegijos strateginį tikslą tobulinti studijų ir taikomųjų tyrimų infrastruktūrą, vystant Baltupių akademinį miestelį. Konsoliduojant Vilniaus kolegijos infrastruktūrą Didlaukio gatvėje, jau veikia trys kolegijos fakultetai. Į Baltupių akademinį miestelį perkeliant geografiškai nutolusį Pedagogikos fakultetą, siekiama dar labiau sustiprinti studijų patrauklumą ir sumažinti kolegijos infrastruktūros naudojimo kaštus (Pedagogikos fakultetas yra Naujosios Vilnios pakraštyje, susisiekimas su juo sudėtingas). Įgyvendinant projektą, planuojama sutelkti dėmesį ir išteklius į dviejų infrastruktūros objektų atnaujinimą – atlikti Sveikatos priežiūros fakulteto rekonstrukciją, pastatant fakulteto priestatą su šilta jungtimi, perkelti į jį ir modernizuoti Pedagogikos fakultetą ir modernizuoti biomedicinos studijų srities studijų infrastruktūrą. Pirmosios veiklos poreikį suponuoja tai, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų poreikis didėja ir didės, nes ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose dirba nemažai vyresnio amžiaus darbuotojų, kuriuos ateityje turės pakeisti jauni pedagogai. Šie procesai gana aktyviai vyksta jau dabar. Lietuvos teritorinės darbo biržos 2014 m. gruodžio 1 d. duomenimis, šios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos absolventų įsidarbinimo lygis siekia net 98 proc. Taigi Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete rengiami specialistai, kurių poreikis Vilniuje, taip pat visoje Lietuvoje didėja. Koleginės studijos ypač vertingos įgyjamų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių derme. Darbdaviai pabrėžia, kad būtina daug dėmesio skirti praktikai ir praktinių įgūdžių formavimui(si). Šiuo metu Pedagogikos fakulteto mokymo bazė ir joje esantys techniniai įrenginiai yra pasenę, neatspindintys šiuolaikinės didaktikos, technologinių naujovių tendencijų, todėl būtina atnaujinti ir mokymo, ir techninę bazę, siekiant efektyviai organizuoti ir vykdyti studijas. Studijų bazės atnaujinimas leis naudoti naujus mokymo metodus, procesus ir technologijas, įgalinančius savivaldų mokymąsi, todėl tiesiogiai siejasi su sumaniosios specializacijos prioriteto „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“ įgyvendinimu. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete – vienintelėje Lietuvos aukštojo mokslo įstaigoje – rengiami lietuvių gestų kalbos vertėjai, kurių studijų sąlygas taip pat būtina pagerinti, skiriant dėmesio ir gestų kalbos tyrimams. Įgyvendinus projektą, fakultete rengiami specialistai įgis reikiamų praktinių specialybės žinių ir įgūdžių, kaip dirbti šiuolaikinėje aplinkoje su šiuolaikinėmis ugdymo(si) priemonėmis ir technine įranga. Fakultetą integravus į akademinį miestelį, bus tiesiogiai skatinama studijų, mokslo ir verslo partnerystė, geografinis fakultetų artumas didins jų integraciją, skatins inovacijų diegimą. Projekto įgyvendinimo metu numatoma Pedagogikos fakultetui įrengti auditorijų bloką, specializuotas auditorijas (muzikavimui, dailei, gestų kalbos tyrimams, pedagogų kvalifikacijai tobulinti ir kt.), informacinių technologijų kabinetus, aktų salę, seminarų kambarius, poilsio zonas studentams ir dėstytojams, sanitarinius mazgus, optimizuoti esamų bibliotekų infrastruktūrą. Studentams ir dėstytojams bus pagerintas kolegijos turimų informacijos šaltinių prieinamumas bei savarankiškų studijų ir darbo sąlygos, pagerės vykdomų studijų kokybė. Antroji planuojama veikla skirta modernizuoti biomedicinos studijų srities studijų infrastruktūrą, atliekant paprastąjį patalpų remontą ir įsigyjant studijų priemones bei įrangą. Projekto įgyvendinimo metu numatoma modernizuoti Sveikatos priežiūros fakulteto kabinetus, atlikus paprastąjį patalpų remontą ir aprūpinus juos studijų priemonėmis bei įranga. Modernizuojant Sveikatos priežiūros fakulteto infrastruktūrą, planuojama įsigyti ir (arba) atnaujinti specializuotą laboratorijų įrangą ir baldus. Projekte numatyta biomedicinos studijų srities infrastruktūros modernizacija atliepia Vilniaus regiono ekonominius ir socialinius poreikius, nes Vilniaus apskrityje sveikatos priežiūros įstaigų tinklas išlieka didžiausias šalyje. Nuolatos prastėjant Vilniaus regiono gyventojų sveikatai, labai svarbu kokybiškai rengti sveikatos priežiūros specialistus. Kokybei užtikrinti būtinas biomedicinos studijų srities infrastruktūros modernizavimas. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas svarbus Vilniaus regiono plėtrai, nes jame studijuoja net 54 proc. studentų, kurie yra baigę Vilniaus regiono bendrojo ugdymo mokyklas. Bendrosios praktikos slaugos, Kineziterapijos, Ergoterapijos, Dietetikos ir Biomedicininės diagnostikos studentai 30–50 proc. studijų laiko praleidžia Vilniaus regiono sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose atlieka profesinės veiklos praktikas. Vilniaus kolegijos biomedicinos studijų srities studijų programų absolventų įsidarbinamumo lygis yra aukštas (apie 80 proc. Sveikatos priežiūros fakulteto absolventų įsidarbina Vilniaus regiono sveikatos priežiūros įstaigose). Svarbu, kad Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete savo profesinę kvalifikaciją dažniausiai tobulina Vilniaus regiono sveikatos priežiūros specialistai – slaugytojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai ir kt. Įgyvendinus šį projektą, tikėtinas poveikis MTEPI prioritetų „Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai“ ir „Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui“ įgyvendinimui, nes būtų tenkinamas naujas technologijas, produktus, metodus ir sprendimus diegiančių specialistų poreikis darbo rinkoje;
23.12.14. projektas „Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos mokymo rūmų (Olandų g. 16, Vilnius) modernizavimas“. Projektą vykdys Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje rengiami perspektyvūs, konkurencingi, darbo rinkos ir bendruomenės poreikius atitinkantys inžinerijos ir dizaino specialistai-praktikai. Kolegijos realizuojamų studijų programų paketo išskirtinumą rodo tai, kad čia vykdomos tokios studijų programos kaip Termoinžinerija, Transporto informacinės sistemos, Geležinkelio transporto inžinerija, Riedmenų eksploatavimas, Atsinaujinanti energetika, Elektros ir automatikos inžinerija neturi ekvivalento nė vienoje Lietuvos kolegijoje. Studijų programos Statyba, Statinių inžinerinės sistemos, Geodezija ir kadastras, Termoinžinerija, Multimedijos dizainas, Susisiekimo keliai ir statiniai, Automobilių techninis eksploatavimas, Automobilių elektronikos sistemos, Elektros energetika, Mechaninių technologijų inžinerija nevykdomos nė vienoje kitoje Vilniaus regiono kolegijoje. Projekto įgyvendinimo metu ketinama atlikti parengiamuosius ir rekonstrukcijos darbus mokymo rūmuose Olandų g. 16, atnaujinti drėkstančių sienų hidroizoliaciją. Pastate įrengtos specializuotos laboratorijos yra aprūpintos naujausia, itin brangia įranga. Siekiant užtikrinti įrangos saugumą ir sudaryti sąlygas optimaliam jos panaudojimui, studentų moksliniam ir kūrybiniam savarankiškam darbui, bus įrengta pastato patalpų įėjimo kontrolės sistema, kuri leistų valdyti studentų bei personalo patekimą į tam tikras patalpas, registruotų jų judėjimą sistemos veikimo plote. Projekto metu įgyvendintos veiklos padidins pastato vertę bei jo ilgaamžiškumą, tai leis optimaliai panaudoti turimą infrastruktūrą, užtikrinti tinkamą naujos laboratorinės įrangos funkcionavimą. Tinkama mokymo rūmų ir įrangos būklė leis atnaujinti ir rengti naujas studijų programas, vykdyti mokslo taikomąją veiklą pagal sumanios specializacijos prioritetus „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“, „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos“, „Išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos“. Visa tai leis užtikrinti aukštą rengiamų specialistų kvalifikaciją, atlieps šalies darbo rinkos poreikius ir prisidės prie Lietuvos ūkio konkurencingumo augimo;
23.12.15. projektas „Žemaitijos kolegijos studijų programų aprūpinimas įranga“. Projektą vykdys Žemaitijos kolegija. Įgyvendinant šį projektą, planuojama įsigyti kokybiškam studijų programų vykdymui, mokymosi visą gyvenimą proceso regione sėkmingam realizavimui, teoriniam dėstymui būtiną informacinių technologijų ir kitą įrangą, atnaujinti ir aprūpinti įranga praktiniam mokymui reikalingas agroverslų, dekoratyviosios želdininkystės, informacinių sistemų inžinerijos, elektros įrenginių eksploatavimo studijų programų laboratorijas, integruoti informacinių technologijų galimybes į visus studijų dalykus, atnaujinti kompiuterinio tinklo infrastruktūrą. Planuojamo projekto rezultatas orientuotas į studentus, kvalifikacijos tobulinimo kursų klausytojus. Kolegijoje veikia kvalifikacijos tobulinimo centras, kuriame kvalifikaciją tobulina asmenys iš Žemaitijos regiono agrarinio sektoriaus. Todėl atnaujinta mokymo baze galės naudotis ne tik studentai, bet ir regiono žmonės. Šiuolaikinis žemės ūkis, inžinerinės specialybės yra glaudžiai susiję su sumaniosiomis technologijomis, todėl šios srities kokybiškoms studijoms būtinos modernios ir kompiuterizuotos darbo vietos, kad būsimi specialistai įgytų žinių, reikalingų darbo įgūdžių. Šis kolegijos planuojamas projektas – tai galimybė neatsilikti nuo sparčiai pramonėje bei žemės ūkyje plintančių sumaniųjų technologijų ir prielaida aukštos kvalifikacijos specialistams parengti. Įgyvendinus šį projektą, tikėtinas poveikis MTEPI prioritetų „Tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugesnis maistas“, „Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas)“ ir „Išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos“ įgyvendinimui, nes būtų tenkinamas naujas technologijas, produktus, metodus ir sprendimus diegiančių specialistų poreikis darbo rinkoje.“
6. Pakeičiu 25.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„25.3. Veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ (toliau – Veiksmų programos 9 prioritetas) 9.1 investicinio prioriteto „Investicijos į švietimą, profesinį mokymą, skirtos švietimo ir mokymo infrastruktūrai tobulinti, siekiant suteikti įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę“ 9.1.1 konkretaus uždavinio „Tobulinti ir koncentruoti studijų infrastruktūrą, siekiant aukštesnės studijų kokybės“ priemonių lėšomis įgyvendinamos Bendrojo veiksmų plano 23.8 ir 23.12 papunkčiuose aprašytos priemonės;“
7. Pakeičiu 1 priedą:
7.1. Pakeičiu 4 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
7.2. Pakeičiu 4.5.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.5.6. (23.5.6) |
Projektas: Eksperimentinių gyvūnų mokslinių tyrimų infrastruktūra |
Užtikrinti tarptautinius standartus atitinkančią moksliniam tiriamajam darbui su linijiniais ir transgeniniais eksperimentiniais gyvūnais skirtą tinklinę infrastruktūrą. |
Plana-vimas |
Lietuvos sveikatos mokslų universi-tetas, Valsty-binis mokslinių tyrimų institutas Inovaty-vios medici-nos centras |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
|
|
Centrinė projektų valdymo agentūra“ |
7.3. Papildau 4.12 papunkčiu:
| „4.12. (23.12.) |
Priemonė: kolegijų studijų infrastruktūros tobulinimas |
Kurti ir atnaujinti valstybinių kolegijų MTEP infrastruktūrą, būtiną jų funkcijoms vykdyti |
Plana-vimas |
Valstybi-nės kolegijos
|
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
17 535 |
- |
- |
| 4.12.1. (23.12.1.) |
Projektas: Alytaus kolegijos Informacijos ir ryšių technologijų fakulteto plėtra |
Atnaujinti Informacijos ir ryšių technologijų fakulteto materialinę bazę, išplėtoti studijų infrastruktūrą ir modernizuoti įrangą, reikalingą studijų procesui užtikrinti |
Plana-vimas |
Alytaus kolegija |
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
700 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.12.2. (23.12.2.) |
Projektas: Praktinės-laboratorinės studijų bazės modernizavimas ir plėtra |
Modernizuoti ir plėtoti Alytaus kolegijos praktinę ir laboratorinę studijų bazę, siekiant pritaikyti ją Pietų Lietuvos regiono poreikiams |
Plana-vimas |
Alytaus kolegija |
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
200 |
|
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.12.3. (23.12.3.) |
Projektas: Kauno kolegijos akademinio miestelio infrastruktūros atnaujinimas ir išteklių koncentracija, siekiant Kauno kolegijos strategijos iki 2020 m. tikslų įgyvendinimo |
Atnaujinti Kauno kolegijos akademinio miestelio infrastruktūrą ir didinti koncentraciją, sukuriant patrauklią ir konkurencingą studijų aplinką Lietuvos ir tarptautinių studijų studentams, taip pat prisidedant prie viso regiono konkurencingumo didinimo |
Plana-vimas |
Kauno kolegija |
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
962 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.12.4. (23.12.4.) |
Projektas: Kauno kolegijos studijų infrastruktūros atnaujinimas |
Gerinti studijų kokybę, atnaujinant Kauno kolegijos prioritetinių studijų sričių praktinio rengimo ir aktyvaus mokymosi infrastruktūrą |
Plana-vimas |
Kauno kolegija |
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
1 938 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.12.5. (23.12.5.) |
Projektas: Studijų, konsultacinės veiklos ir taikomojo mokslo bazės atnaujinimas bei plėtra, siekiant sudaryti prielaidas kolegijos veiklos efektyvumui didinti |
Atnaujinti ir išplėsti kolegijos studijų, konsultacinės veiklos ir taikomojo mokslo bazę |
Plana-vimas |
Kauno miškų ir aplinkos inžineri-jos kolegija |
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
570 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.12.6. (23.12.6.) |
Projektas: Atviros prieigos modernių komunikavimo technologijų centro integravimas į kolegijos Multidisciplininį praktinio mokymo centrą |
Sukurti integruotą modernią studijų ir praktinių įgūdžių ugdymo bazę, kuri maksimaliai tenkintų studijų programų tikslų realizavimą ir sukurtų prielaidas regiono visuomenės poreikiams tenkinti |
Plana-vimas |
Kauno technikos kolegija |
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
1 020 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.12.7. (23.12.7.) |
Projektas: Technologijos ir biomedicinos mokslų infrastruktūros modernizavi-mas, tenkinant Vakarų Lietuvos regiono poreikius |
Modernizuoti Klaipėdos valstybinės kolegijos technologijų ir biomedicinos mokslų sričių studijų infrastruktūrą, siekiant atliepti Vakarų Lietuvos regiono poreikius |
Plana-vimas |
Klaipėdos valstybinė kolegija |
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
1 950 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.12.8. (23.12.8.) |
Projektas: Inovatyvaus technologinio, fizinio bei psichologinio jūrininkų rengimo poligonas (InoPol) |
Plėtoti ir atnaujinti mokslo ir studijų infrastruktūrą, pagerinti studentų technologinio, fizinio ir psichologinio rengimo bazę, plėtoti laivybai, uostui bei regionui naudingus taikomuosius mokslinius tyrimus |
Plana-vimas |
Lietuvos aukštoji jūreivys-tės mokykla |
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
880 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.12.9. (23.12.9.) |
Projektas: Inovatyvių technologijų centro kūrimas |
Užtikrinti Marijampolės regiono poreikių mokslui bei studijoms įgyvendinimą, būtinąsias sąlygas esamoms ir būsimoms mokslo ir studijų veikloms įgyvendinti, rengiant specialistus darbo rinkai, plėtojant infrastruktūrą, sudarančią tinkamas sąlygas integracijai su verslu bei potencialą verslo ir mokslo klasterių formavimui |
Plana-vimas |
Marijam-polės kolegija |
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
850 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.12.10. (23.12.10.) |
Projektas: Energetinių procesų studijų ir inovacijų centras |
Tobulinti ir koncentruoti technologinės srities studijų infrastruktūrą, siekiant aukštesnės studijų kokybės, atitinkančios Panevėžio regiono ir šalies verslo poreikius |
Plana-vimas |
Panevėžio kolegija |
Valstybinių kolegijų tyrėjai ir studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
1 100 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.12.11. (23.12.11.) |
Projektas: Šiaulių valstybinės kolegijos biomedicinos ir technologijos mokslų studijų sričių bazės modernizavimas bei sveikatinimo erdvių atnaujinimas |
Modernizuoti biomedicinos ir technologijų mokslų studijų sričių programų praktinio mokymo bazes, biblioteką, tenkinant regiono specialistų rengimo ir visuomenei teikiamų paslaugų poreikį, atnaujinti sporto infrastruktūrą |
Plana-vimas |
Šiaulių valstybinė kolegija |
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
1 515 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.12.12. (23.12.12.) |
Projektas: Modernios technologinių ir inžinerinių studijų bei e. mokymo(si) bazės sukūrimas, atliepiant Utenos regiono poreikius |
Sukurti modernią technologinių ir inžinerinių studijų bei e. mokymo(si) bazę, atliepiančią Utenos regiono poreikius |
Plana-vimas |
Utenos kolegija |
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
800 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.12.13. (23.12.13.) |
Projektas: Vilniaus kolegijos Baltupių akademinio miestelio vystymas |
Atnaujinti ir modernizuoti biomedicinos studijų srities studijų infrastruktūrą, didinti Vilniaus kolegijos fakultetų integraciją, mažinti administravimo ir infrastruktūros eksploatavimo išlaidas, skatinti studijų, mokslo ir verslo partnerystę ir sudaryti sąlygas inovacijoms diegti |
Plana-vimas |
Vilniaus kolegija |
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
2 900 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.12.14. (23.12.14.) |
Projektas: Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos mokymo rūmų (Olandų g. 16, Vilnius) modernizavimas |
Užbaigti kolegijos valdomo pastato Olandų g. 16 modernizavimą, siekiant padidinti meno ir technologijos mokslų studijų sričių specialistų, atliepiančių regiono poreikius, rengimo efektyvumą |
Plana-vimas |
Vilniaus technolo-gijų ir dizaino kolegija |
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
1 900 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.12.15. (23.12.15.) |
Projektas: Žemaitijos kolegijos studijų programų aprūpinimas įranga |
Aprūpinti dalį Žemaitijos kolegijos studijų programų modernia įranga, sudarant prielaidas naudoti studijose sumaniąsias technologijas |
Plana-vimas |
Žemaiti-jos kolegija |
Valstybinių kolegijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
250 |
- |
Centrinė projektų valdymo agentūra“ |
8. Papildau 2 priedą 4.12 papunkčiu: